BeqirS | 11 Feb 14:29 2005
Picon

Gjenerata e Re Shqiptare, i bashkengjitet Komiteti i Orientimit te Politikave

Gjenerata e Re Shqiptare ne Bote, i bashkengjitet Komiteti i Orientimit te Politikave ne Shqiperi
 
 
Të gjithë të kontribojmë që t'i japim Shqipërisë, emërin dhe vendin, që ajo meriton në botë
 
 
 
 
Nga BEQIR SINA(Nju Jork -SHBA)
 
 
DALLAS Texas : Gjatë takimit që zhvilloj udhëheqësi i opozitës shqiptare, zoti Sali Berisha, në Nju Jork, dhe takimi me studentët dhe inetelektualët shqiptar në tepullin e dijes "Fordham University", studentja e "Fordham University" Kledis Vogli dhe z.Roland Neza, nga Organizata Gjenerata e  Re Shqiptare, me anë të  një grupi studentësh të rinj,  të diplomuar kryesisht në New York, gjetën rastin që para pjesmarrësve, dhe  para zotit Berisha, të bëjnë  publike vendimin e tyre për t'iu bashkuar opozitës shqiptare, duke u rikthyer në atdhe para zgjedhjeve të përgjithshme.
 
 
Studentja e "Fordham University" Kledis Vogli anëtare e Organizates Gjenerta e  Re Shqiptare prezantoi krijimin e Programit të Kthimit të Studentëve Shqiptarë në Atdhe, për asistencën e ristabilizimit e Shqipërisë. Ajo tha se kjo është një ide që Gjenerata e Re Shqiptare ka ndermarre në përgjithesi. Z.Roland Nezaj, drejtor i këtij projekti tha se ky projekt është mirëpritur nga studentë shqiptarë në vende të ndryshme te botës. Ndërkohë, menj'herë  që prej kur shqiptarëve ju prezantua KOP ( Komiteti i Orientimit te Politikave) nga Partia Demokratike, shihet edh efektëshmëria i këtij organizimi edhe në SHBA-s.
 
 
Siç kemi mësuar pas shpalljes së përbërjes së këtij kometeti, shumë antarë të tij  janë njërëz të shkolluar nëpër universitetet më prestigjoze perendimore. Ata, thuhet se kanë vite pune dhe përvojë profesionale dhe integrim perendimor. Dhe çfare është më  kryesorja, shikimi e tyre tani duket se është hedhur edhe këtu përtej Oqeanit Atlantik, në Shtetete Bashkuara të Amerikës. Pikërishtë, këtu, ku sot, dihet se jeton e punonë komuniteti më i madh shqiptar në botë. Një ndër antarët e këtij komiteti z Pjerin Marku, ka shkëmbyer mesazhin e parë me organizatën "gjeneratore të zërit" intelektual shqiptar në mërgim e quajtur "Gjenerata e Re Shqiptare".
 
 
Të nderuar anetarë të organizatës Gjenerata e Re Shqiptare ( New Albanian Generation)

Siç mund të keni dëgjuar, një përfaqësi e disa intelektualeve të shquar shqiptarë janë bashkuar pranë Partisë Demokratike Shqiptare, për të hartuar strategji dhe platforma të denja për Shqipërinë. Unë marr pjese në grupin që po merret me platformën kundër korrupsionit, e-governmentit, dhe strategjisë së teknologjive të informacionit dhe komunikimit. Korrupsioni do të jetë boshti i reformës institucionale që do t'a bëjë Partine Demokratike të ndryshojë në mënyrë rrënjësore dhe të shpejtë, fytyrën e atdheut tonë.Do të mireprisja çdo mendim, tezë, përpjekje, këshillë, dhe kontibut tuajin të çdo lloji në drejtim të këtyre temave.

Me shumë respekt për dëshiren tuaj për të kontribuar për Shqiperinë,

P. Marku

Përgjigjet Gjenerta e Re Shqiptare në Amerikë:
 
Zoti Marku.
 
Më lejoni që me anën e ketij mesazh - shkëmbimi, t'u përshëndes për këtë ftesë që ju i keni bërë New Albainan Generation. Kuntributi i Gjeneratës së Re Shqiptare, nuk do të jetë vetëm kthimi i të Diplomuarve në Perendim në Shqipëri, por shumë më i madh.
 
Ky projekt ka marrë jetë pothuajse një vit e gjysëm përpara, por tani sikur u vendos një urë bashkëpunimi i mirëfilltë midis dy palëve. NAG dhe PD me rastin e vizitës së Doktor Berishës në SHBA shpalosën dhe indenë për të cilën ne kemi kohë që po punojmë.
 
Me të vërtetë neve si organizatë dhe mbarë opinioni i ynë publik në SHBA-s, e ka mirëpritur krijimin e  Komitetit të Orientimit të Politikave (KOP) që merrni pjesë edhe ju me të cilin vendosëm dhe mesazh-këmbimin e parë. Eshtë me të vërtetë një nga grupimet më të forta të sinqerta dhe patriotike, që ne kemi arritur të shikojm që nga ardhja e Demokracisë në këto 15 vjetë. Ne të gjithë e kuptojmë se dikush nga ju ka sakrifikuar punën dhe shume të mira materiale, për t'iu bashkuar këtij grupi. Gjithashtu edhe ne do të sakrifikojmë që t'u bashkëngjitemi këtyre projekteve dhe programeve të formuara dhe financuara nga Komiteti i Orientimit të Politikave(KOP).
 
Do të përkrahim të gjitha projektet tuaja dhe do të mundohemi që ti zbërthejemë sa më mirë si këtu në emigracion gjithashtu edhe në Shqipëri. Do të jemi në kontakt të vazhdueshem me të gjithë Intelektualët e ndershëm dhe Shqiptarë, brenda dhe jashtë atdheut tonë me të gjithë ata që punojn t'i japin Shqipërisë, emërin dhe vendin që ajo meriton në botë.
 
 
 
Me respekt
 
Shkelqim Berisha
Kryetar i NAG
Cel 972 839 7919


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
denada gjevori | 11 Feb 15:05 2005
Picon

Klajdi Selimi dhe Tili Lukaj



Donika <donikad16 <at> yahoo.com> wrote:

Te nderuar bashkatdhetar kudo qe jeni neper bot, nuk e di nese e keni ndjekur emisionin AIMICI te Maria de Filippit tek Canale5,ky esht nje reality show ku te rinj dhe te reja (kryesisht italian) studiojn dhe konkurojn ne lendet "aktrim","Keng" dhe "Kercim/Balet",ket vit ne ket emision marrin pjes dhe dy djem shqipetar Klajdi Selimi dhe Tili Lukas,te dy jan balerin por balerin te  shkelqyer ama.Me kete leter dua tju ftoj ti votojm ne websitin http://www.mariadefilippi.it/amici/classificaweb/classificaweb.shtml
Votimi nuk kushton asgje me shum se disa sekonda.
Nderkoh nese doni te dini me shume mbi keta dy djem shqipetar ju keshilloj te navigoni ne websitin
ose shkoni ne google.com dhe kerkoni mbi temen "amici di Maria de Filippi".
Ju siguroj se do tju pelqejn shume balerinet tan.
Per momentin Klajdi Selimi eshte ne maj te klasifikimit televiziv fal te gjith fansave te tij qe e votojn vazhdimisht dhe pa u lodhur,por do te ishte vertet bukur nese ai do te ishte edhe ne krye te klasifikimit elektronik.
Ju lutem nese keni mundesi votoini sepse e meritojn, me te vertet qe punojn shume dhe te falin shum emocion dhe mbi te gjitha krenari kur i sheh duke kercyer.Ata jan me gjith kuptimin e fjales krenaria e kombit.
Me respekt Donika.
P.S.Faleminderit nga zemra te gjith atyre qe e kan votuar klajdin dhe Tilin gjat kesaj kohe dhe ju lutem vazhdoni ti votoni akoma.
 
 
"Kur ta merrni kete email ju lutem pasojani/dergojani dikujt tjeter qe mendoni se do ti pelqente ta dinte dhe te merrte pjes ne votime."

Too much spam in your inbox? Yahoo! Mail gives you the best spam protection for FREE! Get Yahoo! Mail

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
Dorian Kaba | 12 Feb 10:00 2005
Picon

Re: Greqia deklaron lufte kunder Shqiperise:


Pederastet jane teper te zene me dallaveret e
kodit zgjedhor... T'i kerkosh ndonjerit te
reagoje per kete thjesht do te nenqeshte duke
leshuar ndonje batute (kane mesuar te gjithe nga
tosi e edi).

--- Olsi <olsi <at> rocketmail.com> wrote:

> 
> Greqia deklaron lufte kunder Shqiperise duke
> deklaruar
> Jugun e Shqiperise si toke te pushtuar nga
> Shqiperia,
> ndersa pederastet e qeversise se Tiranes
> vazhdojne te lehin
> se marredheniet me Greqine jane te mire.
> 
> 
> 
> -------------------------
> PRESIDENT STEPHANOPOULOS ADDRESSED GREEK
> EMIGRANTS IN
> BELGIUM
> http://www.mpa.gr/article.html?doc_id=508983
> Athens, 4 February 2005 (16:00 UTC+2)  
>  
>  
>  Hellenic Republic President Kostis
> Stephanopoulos
> addressed Greek emigrants during the last day
> of his visit
> to Belgium.
> 
> Mr. Stephanopoulos was deeply moved when he
> referred to his
> origin saying that he comes from the
> Peloponese, Northern
> Epirus in south Albania and Cyprus and pointed
> out that he
> comes from two still occupied parts of Greece.
> He added
> that Europe is a new united motherland in which
> no
> nationality is lost.
> 
> He called on the Greeks to welcome the
> immigrants arriving
> in Greece like the hospitable Belgium did,
> stressing that
> there are an estimated 800,000 foreigners and
> the Greeks
> should welcome them with the same love the
> Belgians
> welcomed the Greeks when they emigrated there.
> 
> Upon his arrival at Athens' “Eleftherios
> Venizelos”
> International Airport after completing his
> visit to Belgium
> the Olympic Airlines employees held a special
> reception
> ceremony on the occasion of the fact that this
> was his last
> trip abroad as the President of the Hellenic
> Republic.
>  
> 
> 
> 
> 		
> __________________________________ 
> Do you Yahoo!? 
> Yahoo! Mail - Helps protect you from nasty
> viruses. 
> http://promotions.yahoo.com/new_mail
> 
> 
> ------------------------ Yahoo! Groups Sponsor
> --------------------~--> 
> Give the gift of life to a sick child. 
> Support St. Jude Children's Research Hospital's
> 'Thanks & Giving.'
>
http://us.click.yahoo.com/lGEjbB/6WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
>
--------------------------------------------------------------------~->
> 
> 
> Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste
> Informative Kombetare Shqiptare, synon ne
> nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe
> shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi.
> Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte
> nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume
> ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
> gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te
> kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder
> shqiptar...
> 
> Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 
> 
> shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com
> 
> Per ta lene listen e-mailo: 
> 
> shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com
> 
>
==================================================================
> 
> Yahoo! Groups Links
> 
> 
>     shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com
> 
>  
> 
> 
> 
> 

__________________________________________________
Do You Yahoo!?
Tired of spam?  Yahoo! Mail has the best spam protection around 
http://mail.yahoo.com 

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Give the gift of life to a sick child. 
Support St. Jude Children's Research Hospital's 'Thanks & Giving.'
http://us.click.yahoo.com/lGEjbB/6WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 12 Feb 20:48 2005
Picon

Papa kthen Tiranen e Sulejman Pashes ne metropol katolik


Papa edhe perpara se te jap shpirt, nuk rri rehat pa bere
bekime lart e poshte. Me i fundit eshte kthimi nga ai i
Tiranes se Sulejman Pashes, qytetit me perqindjen me te
larte islame ne Shqiperi ne metropol katolik. Po katoliket
e Papes ku jane valle? Ndoshta ne Bathore?

----------------------------------------------------

Arqipeshku metropolitan Rrok Mirdita shpjegon se pėrse
Tirana u shpall nga Papa Gjon Pali II metropol katolik.
Largimi i qendrės metropolitane katolike nga Durrėsi ku
besohet se nė shekullin I ka kaluar vetė Shėn Pali, drejt
Tiranės ku deri nė vitin 1930 nuk kishte asnjė kishė 

Papa “pagėzon” Tiranėn metropol
http://www.shekulli.com.al/index.php?page=shownews&newsID=68699&PHPSESSID=fa88621390d58119b0a8648199107157

Belina Budini

Metropol, ky term disi magjik, madje mitik (lidhet me
mitrėn e nėnės), qė shpesh pėrdoret nė mėnyrė abuzive dhe
sidomos nga aktorėt urbanė qė kėrkojnė tė valorizojnė
qytetin e tyre, ka filluar ta pėrdoret dendur edhe pėr
kryeqytetin shqiptar. Vėshtirė tė gjesh ndonjė hartė tė
metropoleve apo megapoleve botėrore apo evropiane ku Tirana
tė figurojė me ndonjė shenjė dalluese si metropol. Aq mė
tepėr qė 
njė metropol nuk e karakterizon mė si dikur njė port apo
njė aeroport, por denduria e lidhjeve me internet, rėndėsia
e rrjeteve kabllore, instalimi i bursave tė rėndėsishme,
pėrfaqėsimi i njė numri tė konsiderueshėm firmash
ndėrkombėtare, studiot televizive me shtrirje tė madhe dhe
sidomos qendrat e kėrkimeve, zyrat studimore dhe
inxhinierike (funksioni teknopolitan). Megjithėse tė shumtė
janė ata qė flasin pėr Tiranėn metropol, vetėm pėrpara disa
ditėsh ky term i ėshtė bashkėngjitur pėr herė tė parė
Tiranės zyrtarisht, anipse nė njė kontekst fetar. Nuk do tė
kishte pagėzor mė tė mirė se Papa Gjon Pali II. Dhe ėshtė
pikėrisht Papa i Romės qė e ka “pagėzuar” sė fundmi Tiranėn
metropol. Shpallja metropolitane e Arqipeshkvisė
Tiranė-Durrės ėshtė sipas arqipeshkut metropolitan, Rrok
Mirdita njė njohje dhe respekt pėr metropolin shqiptar,
Tiranėn. Nė hierarkinė fetare metropoli ėshtė rangu mė i
lartė ku mund tė ngrihet njė qendėr katolike. Vatikani sapo
e ka njohur Tiranėn si qendėr katolike tė rangut
metropolitan dhe Rrok Mirdita, kreu i arqipeshkvisė qė tani
ka ndryshuar nga arqipeshkvia Durrės-Tiranė nė Arqipeshkvia
Metropolitane Tiranė-Durrės, na tregon se ēfarė do tė thotė
nė tė vėrtetė ky pagėzim i ri. 
Tirana, metropoli i ri katolik
Tirana, qyteti ku kisha e parė daton nė 1930 dhe ku nė 1944
nuk numėroheshin mė shumė se 1260 katolikė, nė 25 janar tė
2005 u pagėzua pėr herė tė parė nga Vatikani si qendėr
katolike metropolitane. Kėtė emėrtim nuk e gėzon mė Durrėsi
i cili historikisht ka qenė metropol katolik deri nė
shekullin XIV. Por pėr hir tė traditės, monsinjor Rrok
Mirdita thotė se Durrėsi nuk ėshtė hequr nga emėrtimi dhe
kemi njė metropol katolik Tiranė-Durrės dhe jo mė
Durrės-Tiranė. Arqipeshku shpjegon se dhėnia e titullit
metropolitan ishte njė surprizė edhe pėr tė vetė, sepse
vetėm pak kohė kishte qė i ishte drejtuar Vatikanit me njė
kėrkesė tė tillė. Por kjo sipas tij nuk do tė thotė se ky
titull nuk ėshtė i merituar. “Tani Tirana ėshtė njė qendėr
e vėrtetė dhe kjo ndihet edhe nė organizimin fetar katolik.
Ne tanimė kemi hapur kopshte dhe shkolla profesionale,
madje edhe universitet katolik, qendra rehabilitimi pėr
viktimat e drogės, kemi ndėrtuar njė numėr tė
konsiderueshėm kishash dhe objektesh tė kultit. Si e tillė
Tirana ėshtė me tė drejtė njė qendėr katolike e kompletuar.
Dhe numri i katolikėve tė pagėzuar nė Tiranė ka arritur
tanimė nė 40 mijė. Realitetet qė vihen re nė aspektin fetar
janė krejt tė reja dhe numri i katolikėve ėshtė shtuar
shumė. Ka zona tė cilat nė anuarin e vitit 1944 nuk
ekzistonin fare dhe tani janė tė populluara nga katolikė.
Arqipeshkvia ka rreth 26 famulli dhe shumė qendra
pastorale”, - shpjegon Rrok Mirdita. Shpallja e kėsaj
qendre fetare metropolitane ėshtė sipas tij dėshmi e
rėndėsisė jo vetėm tė kėsaj qendre nė veēanti por edhe e
kryeqytetit shqiptar nė pėrgjithėsi. Aq mė tepėr qė sipas
tij nė tė gjithė botėn nuk ka mė shumė se 270 tė tilla qė
pėrgjithėsisht u korrespondojnė kryeqendrave tė rėndėsishme
ose metropoleve botėrore. 
Durrėsi dhe Shkodra, metropolet e dikurshme
Deri nė shekullin XIV ishte Durrėsi ai qė ishte nė rangun e
njė qendre metropolitane pėr Shqipėrinė, tė paktėn metropol
katolik. Ndėrsa Durrėsi ėshtė njė nga qendrat mė tė vjetra
tė tilla edhe nė Ballkan, Shkodra e fitoi kėtė status rreth
viteve 1850 dhe nga pikėpamja e hierarkisė fetare Shkodra
vazhdon tė jetė qendėr katolike metropolitane pėr numrin e
madh tė katolikėve dhe traditėn nė kėtė drejtim. Durrėsi jo
mė. I themeluar nė shekullin VI para Krishtit, Durrėsi u bė
kryedioqezė Metropoli nė shekujt e parė tė krishtėrimit,
domethėnė nė shekullin III. Madje sipas monsinjor Rrok
Mirditės besohet se nėpėr Durrės ka kaluar edhe vetė Shėn
Pali nė shekullin I. Ipeshkvi i parė i Durrėsit ishte njė
nga 72 nxėnėsit e Jezu Krishtit, ēuar nga vetė Shėn Pali qė
nė Letrėn e Romakėve 15, 19, thotė se ka predikuar
Ungjillin e Jezu Krishtit deri nė Iliri, qyteti mė i
rėndėsishėm i tė cilės ishte Durrėsi. Por pėr rrethana
historike Durrėsi do t’i humbte kėto pozicione nė gjysmėn e
shekullit XV, pra pėr shkak tė pushtimit otoman tė
Shqipėrisė. 

Evenimenti
Tirana nė njė vijė shpirtėrore me qendrat evropiane

Londėr, Madrid, Tiranė, Zagreb, Bari, Lisbonė, Kiev,
Bukuresht, Berlini. Kėto qendra evropiane do tė vihen nė
njė vijė, tė paktėn shpirtėrore, nė 5 maj me anė tė njė
lidhje satelitore tė drejtpėrdrejtė. Nė arqipeshkvinė
metropolitane Tiranė-Durrės na thonė se evenimenti lidhet
me Ditėn Evropiane tė Universitarėve qė ėshtė 5 maji. Kjo
ėshtė arsyeja qė kėtė ditė nga Katedralja e Shėn Palit nė
Tiranė lutjet e shqiptarėve do tė koordinohen drejtpėrdrejt
nė lidhje satelitore me qendra tė tjera evropiane. 

Shpjegimi
Metropoli, qyteti-mitėr
Metropol qė do tė thotė “qyteti-mėmė”, pėrkufizohet si
qytet i madh, me dendėsi dhe fuqi mė tė madhe, mė
industrial, mė komercial dhe mė financiar, mė i
diversifikuar dhe mė kompleks, mė i lidhur me rrjetet e
botės dhe mė dominues se njė qytet i zakonshėm. Metropoli
ėshtė njė qytet i madh qė ka funksionet esenciale tė
vendimmarrjes, drejtimit dhe pushtetit dhe qė i ushtron ato
nė njė territor tė gjerė pėr qendrat mė tė fuqishme, edhe
pėrtej territoreve kombėtare. Shpesh flitet pėr “metropol
rajonal”, “metropol i vogėl lokal”, “metropol ekonomik”,
“metropol i padiskutueshėm”, por nuk ka kritere strikte pėr
pėrdorimin e kėtyre termave. Etimologjia e fjalės metropol
lidhet me “meter”-nėna dhe polis-qytet dhe shėnon pra
qytetin mėmė ose krijuesin e veprimtarive. 

		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
The all-new My Yahoo! - Get yours free! 
http://my.yahoo.com 

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
DonorsChoose. A simple way to provide underprivileged children resources 
often lacking in public schools. Fund a student project in NYC/NC today!
http://us.click.yahoo.com/5F6XtA/.WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 13 Feb 13:07 2005
Picon

Seminari mbi nacionalizmin shqiptar


Te dashur te gjithe,

Per ata qe nuk paten mundesi te marrin pjese ne seminarin:

"Albanian Nationalism: 
its history and future challenges"

mund te shohin disa foto nga seminari ne lidhjen me poshte:
http://www.jehonacenter.org/nation.html

te fala
Olsi

		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
The all-new My Yahoo! - What will yours do?
http://my.yahoo.com 

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Take a look at donorschoose.org, an excellent charitable web site for
anyone who cares about public education!
http://us.click.yahoo.com/O.5XsA/8WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 13 Feb 14:55 2005
Picon

Besimi Jehovai, vetevaret 11-vjecarja


Besimi Jehovai, vetevaret 11-vjecarja  

E Diele, 13 Shkurt 2005 
http://www.korrieri.com/index.php?k=1&i=10966

Vetevrasje e trishte ne qytetin e Fierit. Esmeralda Cenaj
vetem 11 vjece, i dha fund jetes pas qortimeve te shumta te
prinderve, se ne vend te studionte lendet shkollore,
lexonte literature, te ofruar nga Deshmitaret e Jehovait".
Policia: "Vajza u vetevar pas grindjes ne familje, per
frekuentimin e besimit Jehovaj". Akuza e te afermve:
"Fajtore bejme keta persona, te cilet propagandojne se
veteflijimi te con ne parajse". Ditari mister i vogelushes 

Xhemil BEHARAJ 

FIER - Vetem 11 vjece, vetevaret ne banjon e shtepise dhe
gjendet e vdekur, nje nxenese e klases se peste ne qytetin
e Fierit. Ngjarja e trishte, sipas prinderve te 11 vjecares
Esmeralda Cenaj dhe policise qe kreu hetimet, erdhi si
rrjedhoje se grindjeve ne familje, per shkak te
frekuentimit nga vajza te literatures se ofruar nga
Deshmitaret e Jehovajt ne kete qytet. Viktima duke u
ndaluar prere nga prinderit qe te lexonte kete literature,
kishte lene menjane mesimet dhe fshehtas familjareve,
merrej me studimin e librave te ketij besimi, thane per
gazeten, burime policore qe i referohen hetimeve te para.
Policia sqaroi dje pas ngjarjes, se 11 vjecarja eshte
vetevarur pas nje grindjeje familjare pasi ka qene lexuese
e rregullt e literaturave fetare te besimit Jehovaj. 

Ngjarja 

Alda, keshtu e therrisnin te ndjeren Esmerlada Cenaj, ishte
banore banore e lagjes "1 Maj" te qytetit te Fierit. Ajo
eshte gjendur nga prinderit, e vetevarur ne banjen e
shtepise ku banonte. Nxenesja e klases se peste te nje
shkolle tetevjecare te qytetit, aktin e vetevarjes e kish
kryer rreth ores 8.30 te mengjesit te djeshem, nderkohe qe
trupi i saj eshte gjendur nga familjaret, rreth ores 09.00.
Burimet policore te cilat kryen kqyrjen e vendit te
ngjarjes pohuan se 11 vjecarja ishte varur ne banjen e
baneses ku ajo jetonte, me shallin e saj te cilin e kishte
kapur tek varesja e peshqireve. Kur familjaret kishin
pikasur mungesen e saj ne banese, kishin filluar qe ta
kerkonin. Deren e banjes e kishin pare te mbyllur, nderkohe
qe nga ana e brendeshme nuk pergjigjej njeri. Pasi kishin
dyshuar 

sepse kishin pare hije nga pas deres, kane thyer xhamin dhe
jane shtangur kur kane pare vajzen e tyre, te vetevarur me
shallin e saj, pohuan per gazeten, burimet policore
fierake. 

Ne vendin e ngjarjes shkoi grupi hetimor i cili pasi ka
derguar trupin e pajete te vogelushes ne morgun e spitalit
te qytetit, ka kqyrur vendin e ngjarjes por dhe ka marre ne
pyetje prinderit dhe familjaret e tjere te viktimes. 

Policia 

Burimet policore pohuan per "Korrierin", se 11 vjecarja
Cenaj ka qene lexuese e rregullt e literaturave fetare qe
ndajne neper banesa, Deshmitaret e Jehovait. Prinderit e
Esmeraldes, kishin pohuar ne polici kur u moren ne pyetje,
se vajza e tyre nuk kishin te dhena se ishte anetaresuar si
Deshmitare e Jehovait, por literature te tyre ka lexuar
sistenatikisht edhe pse ata nuk kishin qene asnjehere
dakort qe e mitura, te shfletonte kete lloj literature. Ata
vleresonin se Alda ishte e mitur dhe nuk kishte kohe te
merrej me studimin e nje literature te tille. "Alda ne nje
kohe qe duhej te merrej me mesimet, duke ditur qe ne nuk
ishim dakort qe ajo te shfletonte te tille literature e
lexote ate ne menyre 

te fshehte", kane pohuar prinderit e saj ne polici. 

Familja 

Arbeni 35 vjecar, djali i xhaxhait te Yllit, babait te
Aldes se vetevarur, tha dje per "Korrierin", se shkaku qe e
coi vajzen ne veteflijim, sipas tij, jane revistat e
Jehovait. "Une fajtor bej ata persona te cilet marrin leke
prej drejtuesve te tyre te cilet ndajne revista dhe
propogandojne se veteflijimi te con ne parajse". 

Mesuesja 

Mesuesja e matematikes Tefta, tregon se Alda ishte nxenese
ne klasen e peste ne shkollen tetevjecare "Jani bakalli".
Tefta thote se 11 vjecarja, ishte nje vajze inteligjente,
kishte pasion letersine por mbante edhe ditar. "Tani se
cfare shkruante ne ditar, nuk e di pasi nuk ia kam lexuar,
por shoqet e saj me kishin thene se mbante ditar. Ishte e
respektueshme, frekuentonte jo vetem shkollen por edhe
mesimet rregullisht", pohon mesuesja. 

Fqinjet 

Fqinjet e familjes Cenaj ishin grumbulluar dje ne banese,
per te ndare dhimbjen me ta. Hyseni, nje burre rreth te
gjashtedhjetave, pohon se babai i vogelushes, Ylli, eshte
nje biznesmen i respektuar. Ai ka nje pike karburanti.
Cifti Cenaj kishte tre femije, dy vajza dhe nje djale. I
pyetur nese ka qene shkaku i leximit te literatures fetare,
xha Hyseni vlereson se vajza "ishte femije dhe prinderit e
saj nuk besojne aq shume e jo me ajo qe nuk di se eshte
femije". Altini, cili eshte fqinje dhe shok me babain e te
ndjeres, pohon: "Jane nje familje punetore dhe kane pare
problemet e tyre. Jane njerez te respektuar". Altini tregon
edhe castet kur mesuan lajmin e rende. "Degjuam klithma dhe
te thirrura. Shkova menjehere pasi njihemi, por cdo gje
kishte mbaruar". 

Rasti i dyte 

Ky eshte rasti i dyte ne qarkun e Fierit, kur afro nje vit
me pare ne nje fshat te Lushnjes, nje vajze tjeter,
gjimnaziste, u veteflijua me ciften e te atit, per shkak
sipas te afermve, te leximit te literatures fetare te
Jehovait. Nga drejtues te kesaj shoqate, u tha qe vajza nuk
kishte qene Deshmitare e Jehovait, por thjeshte
simpatizante e kesaj shoqate. 

Deshmitaret e Jehovait 

Per te vertetuar nese vajza ka qene e regjistruar si
besimtare e Jehovait apo vetem frekuentuese e rregullt e
literaturave te ketij besimi, kerkuam te dhena ne seline e
tyre por pa mundur t'i kontaktojme as ne linje telefonike.
Nga banoret mesohet se Deshmitaret e Jehovait, ne fundjave,
vijne vetem ne mengjes dhe pbasdite nuk duken me.  

		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
Yahoo! Mail - Find what you need with new enhanced search.
http://info.mail.yahoo.com/mail_250

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Take a look at donorschoose.org, an excellent charitable web site for
anyone who cares about public education!
http://us.click.yahoo.com/O.5XsA/8WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 13 Feb 14:58 2005
Picon

Perkushtimi pas "Deshmitareve..., fluks divorcesh


Perkushtimi pas "Deshmitareve..., fluks divorcesh  

E Diele, 13 Shkurt 2005 

http://www.korrieri.com/index.php?k=1&i=10971

TIRANE - Perkushtimi pas "Deshmitareve te Jehovait" ka
sjelle probleme edhe ne jeten e disa cifteve. Ne Gjykaten e
Faktit te Tiranes numerohen disa raste ku shkak i divorcit
ka qene perkushtimi i njerit prej bashkeshorteve dhe
kryesisht bashkeshortes, ne kete besim. Vetem pak kohe me
pare juristet e Zyres se Permbarimit ne kryeqytet jane
befasuar pas nje fakti trondites per ta. Nje vajze gjashte
vjece nuk deshironte te shkonte te jetonte me nenen e saj,
e cila kishte tre vjet qe e kishte braktisur. Por pas
divorcit te kerkuar nga bashkeshorti i besimtares, gjykata
kishte vendosur qe njera prej dy vajzave te ciftit, me e
vogla te qendronte me te emen. Por femija madje nuk e
njihte fare nenen, e cila e perkushtuar pas fese, kishte
tre vjet qe e kishte braktisur, duke jetuar tre vjet ne
komunitet. Nje fakt qe i kishte habitur juristet e
Permbarimit, kishte qene edhe paraqitja e juristit te vene
ne dispozicion nga vete "Deshmitaret e Jehovait", i cili i
ndiqte te gjitha procedurat qe kryente bashkeshortja e
divorcuar dhe besimtare e kesaj feje. Ndersa i ati i
vajzave, eshte shprehur se jeta e tij bashkeshortore kishte
qene mese normale deri kur bashkeshortja e tij i ishte
perkushtuar kesaj feje, e cila e kishte shnedrruar ne
tjeter njeri. K.B  

------------------------------------------
Jehovajt: Nuk thyhen ligjet e Perendise  
E Diele, 13 Shkurt 2005 
Sipas citimeve te deshmitareve te Jehovait, ne faqen e tyre
ne internet ne gjuhen shqipe, "eshte gabim qe gjaku te
hahet". Ketu, duke u shtruar pyetja: "A eshte gabim te
pranohet transfuzioni i gjakut", jepet kjo pergjigje: "Mos
harro, Jehovai kerkon qe te permbahemi nga gjaku. Kjo do te
thote qe ne asnje menyre te mos fusim ne trup gjakun e nje
personi tjeter, madje edhe gjakun tone qe eshte ruajtur
menjane. (Veprat 21:25) Per kete arsye, te krishteret e
vertete nuk pranojne transfuzion gjaku. Ata pranojne menyra
te tjera trajtimi mjekesor, te tilla si transfuzionin e
produkteve pa gjak. Megjithese e duan jeten, ata nuk
perpiqen ta shpetojne ate, duke thyer ligjet e Perendise.
Mateu 16:25.".  

------------------------------------------------
Deshmitaret e Jehovait: Jo transfuzionit te gjakut  
E Diele, 13 Shkurt 2005 
Silvana Hoxha vdiq pasi refuzoi te merrte gjak per te
spetuar 

TIRANE - Nje vajze 24 vjecare, e semure rende dhe e shtruar
ne spitalin e Tiranes, vdiq rreth dy vjet me pare, duke
refuzuar sipas familjes se saj, te shkele besimin Jehovaj.
Silvana Hoxha, e lindur ne Burrel, ishte Deshmitare e
Jehovait dhe bente pjese ne kete mision prej te pakten 9
vjetesh. E ndjera qendroi nje vit ne dhomen 18 te katit te
gjashte ne spitalin nr. 1 te Qendres Universitare "Nene
Tereza". Ajo nuk i lejoi bluzat e bardha t'i jepnin gjak,
edhe pse ishte shume rende. Veshkat i ishin shkaterruar dhe
ndodhej ne dialize. Familjaret treguan atehere se besimi ne
kete fe iu rrenjos thelle dhe ajo merrte pjese ne te gjitha
veprimtarite fetare qe organizonin Deshmitaret. Madje
thirri ne kete fe edhe mjaft te tjere perreth edhe pse
shume pak e perkrahen. Familja tregonte se vajza ishte ne
koma por sa here permendej, thoshte: "Ju lutem mos, mos me
futni gjak". Te afermit jane grindur me Deshmitaret,
vecanerisht Hyseni, babai 58-vjecar pasi sipas tij, ata
vinin ne spital duke i kerkuar te mos beje transfuzion
gjaku. Pak jave me vone, ne maj 2002, Silvana nderroi jete.

 
-------------------------------------------

"Nje cift u divorcua nga ky besim"  
E Diele, 13 Shkurt 2005 
FIER - Nje nder kusherinjte me te afert te Aldes, Arbeni,
tregon se sipas tij, besimi jehovaj ka sjelle pasoja ne
jeten familjare te qytetareve ne Fier. "Une, - deklaron
Arbeni, - sjell nje rast teper te fresket. Para tre ditesh
nje burre nga Fieri ndau gruan e tij sepse ajo frekuentonte
Deshmitaret e Jehovait. Ai i kish thene gruas: "Ose me mua
dhe familjen, ose me ate fene", dhe ajo i ishte pergjigjur
se do te shkonte te frekuentonte Deshmitaret e Jehovait.
Keshtu qe bashkeshorti i kishte thene: "Atehere shko me
Deshmitaret. Nuk ke me pune as me mua dhe as me familjen".
Xh.B  

		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
The all-new My Yahoo! - Get yours free! 
http://my.yahoo.com 

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Give the gift of life to a sick child. 
Support St. Jude Children's Research Hospital's 'Thanks & Giving.'
http://us.click.yahoo.com/lGEjbB/6WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 14 Feb 17:59 2005
Picon

Atdheu 13/ 02/ 2005


Takim madhėshtor i LZHK nė qytetin historik tė Lezhės. Merr
pjesė Mbreti Leka

Mbreti: Ju ftoj tė mbėshtesni LZHK

Mbreti Leka: “Unė ju kėshilloj, jo qė tė votoni pėr
LZHK-nė, tė cilėn e kam ideuar dhe e kryesoj, por qė tė
votoni atė program qė i duhet Shqipėrisė dhe tė ardhmes
sonė. Ju dėgjojeni tė gjithė, e nė rast se LZHK plotėson
ėndrrat tuaja dhe tė fėmijėve tuaj, atėherė ju bėj thirrje
qė ta mbėshtesni atė!”

Eqerem Spahiu: LZHK-nė e votojnė sepse ka nė krye Mbretin
Leka I

Gjon Perjaku: Vizita e Mbretit Leka, njė eveniment historik
pėr lezhjanėt

Juristi Fran Lleshi: Vota pėr LZHK, ėshtė votė pėr
zhvillim!

Alban Kraja: Mbreti Leka mund tė na prijė drejt njė tė
ardhmeje europiane




KRYESORE

Mbreti Leka I, takim me ambasadoren e SHBA Marcie Ries 

Mbreti Leka nė kėtė takim ka kritikuar tendencėn pėr tė
krijuar njė sistem artificial dykrahėsh, ku dy partitė qė
kanė pasur deri mė sot pushtetin, tentojnė ta kthejnė atė
nė njė monopol bipartiak.

TIRANE - Mbreti Leka I ka zhvilluar nė fillim tė javės qė
shkoi, njė takim me ambasadoren e re tė SHBA nė Shqipėri,
znj.Marcie Ries. Nė kėtė takim Mbreti ka bėrė njė ekspoze
tė gjendjes politike nė vend dhe ėshtė ndalur nė problemet
e reformės elektorale ku ai ka bėrė vėrejtjet e tij pėr
pika tė veēanta tė saj. Mbreti ka kontestuar mėnyrėn e
caktimit tė komisionerėve dhe pėrjashtimin e padrejtė qė u
ėshtė bėrė komisionerėve legalistė ose tė LZHK nga
pjesėmarrja nė nivelet e dyta dhe tė treta, KZZ dhe KQV. Ky
takim i zhvilluar nė rezidencėn mbretėrore konsiderohet se
ka plotėsuar spektrin e takimeve tė ambasadores sė SHBA
znj. Marcie Berman Ries me liderė tė politikės shqiptare,
takime nė tė cilat ajo ka vėnė nė dukje rėndėsinė e madhe
qė ka plotėsimi i standardeve ndėrkombėtare pėr integrimin
e vendit. 
Burimet nga LZHK theksojnė se Mbreti ka informuar
ambasadoren Ries pėr nismėn e tij politike dhe pėr
pozicionimin e saj si njė lėvizje mbarėkombėtare. Ai ėshtė
ndalur nė pika tė veēanta tė programit tė kėsaj nisme qė
sot ka formėn e njė koalicioni dhe qė nė zgjedhjet e
ardhshme ka synime konkrete pėr tė hyrė nė ekzekutivin e
ri. Mbreti Leka nė kėtė takim ka kritikuar tendencėn pėr tė
krijuar njė sistem artificial dykrahėsh, ku dy partitė qė
kanė pasur deri mė sot pushtetin, tentojnė ta kthejnė atė
nė njė monopol bipartiak. Sipas burimeve, kreu i LZHK ka
sjellė si shembull bashkėpunim pėr shumė ēėshtje tė
rėndėsishme mes kėtyre dy partive dhe mė e fundit nė radhė
ka qenė reforma zgjedhore me anė tė sė cilės u pėrjashtuan
ilegalisht dy realitete tė fuqishme politike si LZHK dhe
LSI nga e drejta e komisionerėve. Ndėrkohė mėsohet se
ambasadorja Ries ka theksuar mbėshtetjen qė qeveria
amerikane ka dhėnė dhe do tė vazhdojė tė japė pėr
infrastrukturėn zgjedhore. Kjo ndihmė, siē ishte fondi i
akorduar pėr realizimin e hartave dixhitale, mbi tė cilat
do tė mbėshten listat e ripara tė zgjedhėsve, jepet nė
kuadėr tė interesimit tė madh tė komunitetit ndėrkombėtar
pėr mbajtjen e zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme.
Sipas faqes sė internetit tė ambasadės sė SHBA nė Tiranė,
Ambasadorja amerikane Marcie Berman Ries, ka kryer Shkollėn
e Studimeve Ndėrkombėtare tė Avancuara nė Universitetin
Johns Hopkins, 1972 - 1974, MA dhe nė vitet 2003 – 2004 ka
qenė  Shefe e Misionit, tė Zyrės sė ShBA nė Kosovė. Ndėrsa
mė parė qė prej fillimit tė viteve ‘80 ka qenė nė shėrbimin
diplomatik tė SHBA-ve. Ajo flet disa gjuhė tė huaja si
spanjisht, frėngjisht, turqisht dhe ėshtė e dekoruar nga
shteti amerikan me medalje tė ndryshme pėr merita tė
veēanta nė punėn e saj.
N.K.



Takim madhėshtor i LZHK nė qytetin historik tė Lezhės. Merr
pjesė Mbreti Leka

Mbreti: Ju ftoj tė mbėshtesni LZHK

Mbreti Leka: “Unė ju kėshilloj, jo qė tė votoni pėr
LZHK-nė, tė cilėn e kam ideuar dhe e kryesoj, por qė tė
votoni atė program qė i duhet Shqipėrisė dhe tė ardhmes
sonė. Ju dėgjojeni tė gjithė, e nė rast se LZHK plotėson
ėndrrat tuaja dhe tė fėmijėve tuaj, atėherė ju bėj thirrje
qė ta mbėshtesni atė!”

Eqerem Spahiu: LZHK-nė e votojnė sepse ka nė krye Mbretin
Leka I
Gjon Perjaku: Vizita e Mbretit Leka, njė eveniment historik
pėr lezhjanėt

Lezhė - Mbreti Leka ka zhvilluar njė takim me pėrkrahės tė
LZHK nė qytetin e Lezhės, ku ka paraqitur edhe njė pjesė tė
platformės elektorale tė kėtij koalicioni dhe synimet e tij
nė fushatėn e ardhshme zgjedhore. Takimi u zhvillua tė
premten e shkuar (dt.11 shkurt) nė sallėn e Pallatit tė
Kulturės, e cila ishte e tejmbushur me qytetarė lezhjanė
dhe tė ardhur tė tjerė nga zonat pėrreth.
Nė panelin drejtues, krahas Mbretit Leka ishin edhe
drejtuesit e PLL Eqerem Spahiu, veterani Gjon Perjaku,
kryetari i PDM z.Eduard Ypi, z.Tomor Malasi, deputeti
Shpėtim Roqi dhe z.Alban Kraja, pėrfaqėsues i komunitetit
tė emigrantėve shqiptarė nė Itali.
Nė fjalėn e tij NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, ndėr tė
tjera u shpreh se “jemi mbledhur kėtu nė Lezhėn e Kuvendit
tė madh historik ku u lidh besa e Skėnderbeut dhe e krerėve
shqiptarė pėr tė luftuar pėr Shqipėrinė. Sot na ka mbledhur
dhe na ka bashkuar LZHK, e cila ėshtė lėvizje pėr zhvillim
kombėtar dhe pėr pushtet, pėr tė ēuar nė vend amanetin e tė
parėve. Unė ju kėshilloj, jo qė tė votoni pėr LZHK-nė, tė
cilėn e kam ideuar dhe e kryesoj, por qė tė votoni atė
program qė i duhet Shqipėrisė dhe tė ardhmes sonė. Ju
dėgjojeni tė gjithė, e nė rast se LZHK plotėson ėndrrat
tuaja dhe tė fėmijėve tuaj, atėherė ju bėj thirrje qė ta
mbėshtesni atė!” Nė fund tė fjalės sė tij, e cila u ndėrpre
disa herė nga duartrokitjet e auditorit, Mbreti bėri njė
apel pėr tė shkuar tė gjithė nė votime pėr tė ndryshuar siē
tha ai “tė ardhmen tonė!” dhe pėr tė zhvilluar Shqipėrinė.
Kėtė tubim e ēeli veterani legalist z.Gjon Perjaku, i cili
shprehu kėnaqėsinė e thellė tė mbarė nacionalistėve,
legalistėve e tė pėrndjekurve lezhjanė pėr praninė e
Mbretit Leka nė gjirin e tyre, tė cilin ai e cilėsoi si njė
eveniment historik qė mblodhi lezhjanėt rreth djalit tė
Mbretit Zog, NMT Leka I Mbret i Shqiptarėve. 
Ndėrsa Fran Lleshi, jurist, pėrfaqėsues i LZHK, i zgjedhur
si njė nga drejtuesit kryesorė tė LZHK nė Lezhė nga
subjektet aderuese, u shpreh nė fjalėn e tij se “LZHK ka
mbėshtetje tė fortė nė rrethin e Lezhės, pėr shkak tė
besimit qė kanė lezhjanėt te Mbreti Leka dhe alternativa e
kryesuar prej tij. Qeveritė e mėparshme nuk kanė arritur tė
zgjidhin asnjė nga kėrkesat e mėdha pėr zhvillim qė ka ky
rreth dhe dėshmi e kėtij fakti ėshtė gjendja e rėndė social
ekonomike e lezhjanėve, tė cilėt pėrpos varfėrisė e
mjerimit, pėrmbyten rregullisht ēdo vit nga reshjet e
lumenjtė qė dalin nga shtrati.”
Juristi z.Fran Lleshi e mbylli fjalėn e tij thirrjen se
“vota pėr LZHK ėshtė votė pėr zhvillim!”

Spahiu: Ja pse shqiptarėt besojnė nė Mbretin Leka

Duke u fokusuar nė njė analizė politike tė situatės
kryetari i PLL Spahiu do tė theksonte nė fjalėn e tij se
shqiptarėt do tė votojnė pėr LZHK, pasi ajo ėshtė njė nismė
e kryesuar nga Mbreti Leka. Nė njė pėrshkrim tė shpejtė tė
gjendjes, Spahiu nėnvizoi gjendjen e rėndė tė lezhjanėve
pėr shkak tė mospėrfilljes nga organet qeveritare. 
Mė pas ai paraqiti disa argumente se pse besonte se
alternativa e LZHK do tė votohej masivisht prej
shqiptarėve. Ai tha se kredibiliteti i figurės sė Mbretit
Leka sa vjen e rritet nė popull, qoftė edhe pėr faktin se
15 vjet pluralizėm nuk kanė arritur ta shėndoshin gjendjen
ekonomike tė shumicės dėrrmuese tė shqiptarėve. Nė njė kohė
qė tendenca e shqiptarėve ėshtė ta braktisin atdheun,
sidomos tani nė kohėn e regjimit social-komunist me maskė
tė re, - tha Spahiu, - Mbreti Leka dhe Familja Mbretėrore
kthehen pas dhjetėra vitesh mėrgimi tė detyruar. Sipas
Spahiut ky nuk ishte vetėm njė rikthim fizik, por edhe njė
rikthim i shpresės tek shqiptarėt. Spahiu tha se populli e
ka mirėpritur LZHK pikėrisht pėr shkak tė besimit qė ka te
Mbreti Leka.
“Mbreti trashėgon vlerat mė tė mira tė stilit qeverisės tė
Mbretit Zog I, i cili ėshtė themeluesi i shtetit shqiptar
modern. Mbreti Leka ėshtė rritur dhe shkolluar nė Perėndim
dhe ka njė formim tipik perėndimor. Njė avantazh tjetėr
ėshtė fakti qė ai nuk ka reminishenca tė sė kaluarės sė
hidhur tė 50 vjetėve diktaturė dhe nuk ushqen ndjenja
hakmarrėse. Mbreti Leka ka lidhje me drejtues shtetesh tė
fuqishme qofshin monarki europiane, qofshin republika. Dhe
sė fundi, Mbreti nuk bėn asnjė dallim ndėrmjet
bashkatdhetarėve tė vet,” – theksoi nė fjalėn e tij
kryetari i PLL.
Mė pas ai u ndal nė gjendjen e rėndė ekonomike tė vendit
dhe nė plagėt kryesore qė kėrkojnė ndėrhyrje urgjente nė
vend siē janė papunėsia, varfėria e tejskajshme, kthimi i
pronės te pronari, emigracioni, krimi i organizuar,
korrupsioni etj..
Nė fund Spahiu u ndal gjatė edhe nė politikėn kombėtare tė
Mbretit Leka dhe tė LZHK duke bėrė njė rezyme tė gjendjes
sė sotme dhe duke paraqitur opcionet e tija pėrkatėsisht
pėr ēėshtjen ēame, Kosovėn dhe Maqedoninė.
Spahiu e mbylli fjalėn e tij me njė thirrje pėr mbėshtetje
ndaj LZHK si njė alternativė qė kthen dinjitetin kombėtar
tė shqiptarėve.
Mė pas e mori fjalėn z.Alban Kraja i cili mes tė tjerash
tha se “Ne emigrantėt politikė i kemi sytė dhe zemrėn nė
Atdhe, sepse ju vėllezėrit dhe motrat tona po vuani pėr
bukėn e gojės. Por ne tė gjithė tashmė kemi nė gjirin tonė
njė burrė tė madh, Mbretin Leka, birin e Mbretit Zog, i
cili ka kaluar njė jetė tė tėrė nė mėrgim, duke mbajtur
hallet dhe dertet e Atdheut, e tash po na prin nė njė
lėvizje qė do tė jetė shpėtimi i vendit dhe i kombit
shqiptar,” tha z.Kraja. Nė fund ai e mbylli me njė apel
ndaj shpirtit tė shqiptarėve duke u shprehur se: ”Prandaj
t’i japim besėn kėtij burri tė madh se do ta mbėshtesim e
ai tė na prijė drejt njė tė ardhmeje tė merituar europiane,
si qytetarė tė denjė tė njė vendi qė e meriton tė lulėzohet
e tė mbledhė nė gji bijtė e tij qė sot janė shkapėrderdhė
nė tė gjithė botėn nga halli, nė pėrpjekje pėr sigurimin e
mbijetesės pėr vete dhe pėr familjet kėtu nė Shqipėri!” tha
z.Kraja.
Ky takim shėnoi njė rritje cilėsore tė nivelit tė
kontakteve paraelektorale, komentuan drejtues tė LZHK-sė nė
fund tė tij. Ata thanė se programi i takimeve paramendohet
mjaft i suksesshėm nė ditėt nė vijim.
Korresp. “Atdheu”





KOMENTI

Pėr njė LZHK tė djathtė nė publik dhe media

Nga Astrit Kola

Alternativa politike e LZHK, ndonėse e shpallur njė vit mė
parė, ėshtė mė e munguara nė tregun mediatik dhe opinionin
publik shqiptar. Dhe kjo jo rastėsisht!
Pas lanēimit, LZHK fitoi njė format tė ri dhe hop cilėsor
vetėm nė shtator tė vitit tė kaluar, kur u deklarua dhe u
formėsua pėr herė tė parė grupi parlamentar i saj nė
Kuvend.
Por edhe paskėtaj, zbėrthimi dhe artikulimi publik i
alternativės sė LZHK mbeti nė nivele tė pamjaftueshme pėr
shkak tė njė embargoje tė qėllimtė mediatike, e potencuar
kjo edhe nga injoranca e skajshme e pronarėve, drejtuesve
dhe reporterėve tė mediave.
Skema bipartizane nė politikė dhe media, qė synon krijimin
e sistemit politik dypartiak, e qė kulmoi gjatė fushatės sė
zgjedhjeve vendore tė 12 tetorit 2003, e ka vėshtirėsuar
mediatizimin, e pėr pasojė edhe publikimin e alternativės
sė LZHK.
Dhe nuk ka sesi tė ndodhė ndryshe kur, nė vend qė tė ftohen
nė debate televizive dhe para kamerave e mikrofonėve
pėrfaqėsuesit mė tė spikatur tė LZHK pėr tė dhėnė e
spjeguar zgjidhjet qė ofron kjo lėvizje pėr problemet e
panumėrta qė preokupojnė shoqėrinė shqiptare - thirren
politikanė qė s’kanė lidhje me LZHK, madje kundėrshtarė, tė
cilėve u kėrkohet tė prononcohen pėr thelbin, misionin
politik, si dhe pėr aksesin politiko-zgjedhor tė saj. Dhe
kėsisoj merren me mend pėrgjigjet e parapėrgatitura qė
gjithmonė parathonė fundin e LZHK akoma pa nisur beteja
zgjedhore, duke kumtuar tek shqiptarėt se kjo alternativė
nuk ia vlen pėr asgjė.
Por, nė fakt, dalja e Mbretit Leka me alternativėn LZHK, e
ka tronditur politikėn e kalbur tradicionale shqiptare. Kjo
tronditje buron nga disa arsye: sė pari, modeli bullgar qė
fshiu nga skena politike rripat e transmisionit tė
trashėguara nga Teodor Zhivkovi; sė dyti, sepse ndikimi
personal i Mbretit Leka ėshtė kuotuar bujshėm nė vitin
1997, dhe kjo periudhė nuk ėshtė kaq e largėt; sė treti dhe
mė kryesorja, alternativa e Tij ka njė emėr tė “frikshėm”
(zhvillim), i cili as qė zihet me gojė nga “integrim”-sat
qė popullojnė krahėt e politikės.
Zhvillimi ka qenė dhe do tė mbetet “shtrati i Prokrustit”
ku ėshtė ėshtė gozhduar ardhmėria jonė; ka qenė ėndrra e
rilindasve; misioni dhe pėrkushtimi i shtetarėve tė mėdhenj
me prijėsin Ahmet Zogu nė krye; ėshtė sot leva e Arkimedit
pėr zgjidhjen e ēeshtjes kombėtare dhe gjeneratori i
ndryshimit tė kėnetės politike.
Termi 'zhvillim' as qė pėrmendet nga pėrfaqėsuesit eminentė
tė kampeve politike aktuale, dhe kjo sepse ata ose 'nuk
duan', ose 'nuk dinė', ose 'nuk munden' - ose pėr tė treja
arsyet e sipėrthėna.

***  
Pra, nė kushtet e njė embargoje mediatike tė organizuar,
synimi kryesor i pėrfaqėsuesve mė tė spikatur politikė tė
LZHK ėshtė artikulimi i studiuar i alternativės sė saj, e
cila nuk pėrbėn vėshtirėsi qoftė pėr faktin se ideatori i
saj gjithmonė ka qenė dhe do tė mbetet i pėrkorė e i
kursyer nė diskurin politik, qoftė edhe pėr faktin se pėr
kėtė qėllim Mbreti Leka i ka mandatuar ata pa rezerva. 
Por nėse nuk janė arritur ende kuotat e dėshiruara tė
prezantimit politiko-mediatik e publik tė LZHK, qoftė pėr
shkak tė vetcensurimit, qoftė pėr arsye tė tjera – ky nuk
ėshtė faji i Mbretit.
Edhe kur disa pėrfaqėsuesve apo eksponentėve tė deklaruar u
afrohen mikrofonėt pėr t’u shprehur nė emėr dhe nė adresė
tė LZHK, kėta jo vetėm nuk e bėjnė kėtė por kalojnė nė
probleme periferike pėr LZHK dhe politikėn korrente, qė mė
shumė i ngjajnė ankesave dhe thashethemeve pėr punėt dhe
hesapet e tė tjerėve jashtė gardhit tė Lėvizjes. Por edhe
kur flasin pėr punėt brenda LZHK, fillojnė e ankohen pėr
bezdisjet, pėr vapėn apo tė ftohtit qė ndjejnė dhe jo pėr
problemet qė interesojnė shqiptarėt. Nė kėtė stil, edhe
deklarimi i z.Met Dervishi nė gazetėn “Panorama” tė datės 6
shkurt 2005 se “Mendoj se Legaliteti nuk po akomodohet siē
pritej me konceptin e ri tė Lėvizjes (pra LZHK – shėn. i
A.K)”, ėshtė njė konstatim krejtėsisht i pabazuar.
Zotėri Dervishi duhet ta ketė tė qartė se PLL nuk ka nevojė
tė “akomodohet” me konceptin e ri tė Lėvizjes, pasi nuk
mund tė flitet pėr mungesė akomodimi midis formacioneve me
filozofi pothuajse identike. LZHK dhe PLL janė “trekėndėsha
tė ngjashėm” politikė.
LZHK nė planin programor mbivendoset pothuajse plotėsisht
nė programin e PLL, i cili me LZHK ka tė ndryshėm vetėm
formėn monarkike tė regjimit, ngaqė LZHK ėshtė lėvizje
politiko-zgjedhore qytetare, qė momentalisht e ka
ekskluduar si tė parakohshme kėrkesėn pėr formėn e
regjimit.
LZHK dhe PLL ndryshojnė vetėm nga formati numerik, pra
madhėsia, ēka ėshtė e natyrshme, pasi alternativa e LZHK
synon rritje tė mbėshtetjes elektorale nė funksion tė
luftės pėr pushtet.
LZHK ėshtė koalicion zgjedhor dhe jo parti politike
sikundėr PLL. Vetė fakti qė PLL e ka deklaruar e para
aderimin nė kėtė koalicion, do tė thotė se e ka pranuar
zgjerimin e bazės sė saj politike me parti, shoqata,
individė, grupime interesash me ngjyra shqiptare, qė e
pranojnė programin e LZHK.   
Zotėri Dervishi gabon kur deklaron mė poshtė se “Aderimi nė
LZHK parakupton njė pezullim tė veprimtarive me siglėn
pėrkatėse tė partive..." nė emėr tė njė “hopi cilėsor nė
politikėn shqiptare”, qė kėrkoka sipas tij “flijime”!!!
LZHK ėshtė njė bashkim vullnetesh me synime, frymėzime dhe
interesa tė njejta. Profili politik i PLL si subjekti mė i
spikatur dhe me vokacionin mė origjinal nė politikėn
shqiptare dhe nė raport me faktorėt dhe aktorėt e tjerė
politikė tė kėtij grupimi, nuk mund tė sakrifikohet pa
sens, vetėm sepse kėshtu u konvenon atyre qė s’kanė gjė pėr
tė thėnė dhe qė nė planin e artikulimit tė ideve politike e
ndjejnė veten tė konkurruar nga PLL.
Aderimi nė LZHK nuk parakupton kurrfarė pezullimi
veprimtarish politike. 
Nuk pėrbėn interes origjina e kėtij koncepti tė autorit,
por tingėllon pa kuptim sa kohė qė fushata ende nuk ka
filluar dhe aktorėt e tjerė politikė ende nuk i kanė ndezur
motorrat. 
PLL ka shumė pėr tė thėnė e pėr tė bėrė, jo vetėm sepse ka
ide politike tė qarta e me bollėk, por edhe sepse
problematika e ndėlikuar e shoqėrisė shqiptare kėrkon
qėndrime korrente, tė cilat nuk mund tė presin sa tė
ngrohin vezėt ata qė s’kanė ndėrmend tė flasin apo nuk kanė
gjė pėr tė thėnė nė politikė.
Pikėrisht “hopi cilėsor nė skenėn politike...” qė me tė
drejtė konstaton z.Dervishi, dikton dhe kėrkon artikulime,
pozicionime dhe qėndrime tė menjėhershme pėr problemet e
panumėrta qė prodhon realiteti dhe politika e ditės.   
Ndėrkohė qė skena politiko-parlamentare ėshtė e mbushur me
gjepurnajat qė synojnė shmangien e problemeve akute dhe kur
tregu politik gėlon nga ide qė s'thonė asgjė nė lidhje me
mungesėn e zhvillimit dhe mjerimin tonė, do tė ishin
kundėrproduktive, madje vetasgjėsuese - pranimi i
sugjerimeve pėr "pezullime", vetcensurimi dhe jetėsimi nė
LZHK i psikologjisė "prit, tė presim".
Askush nuk ka ndaluar askėnd tė shprehet rreth alternativės
sė Zhvillimit qė ofron LZHK. Ndryshe do tė na duhet tė
risjellim nė kujtesė pasazhin e famshėm tė letėrsisė sė
Rilindjes: “... Nuk tė dėrguam nė Selanik qė tė hash pilaf,
more beu inė / po tė dėrguam qė flasėsh njė fjalė edhe pėr
Shqipėrinė more beu inė...".
Askush nuk i ka penguar kėshilltarėt e LZHK nėpėr njėsitė
vendore, pra edhe z.Dervishi, qė tė dėshmojnė vizionin e
tyre konform filozofisė sė LZHK pėr “Zhvillimin…” nėpėrmjet
drafteve, propozimeve dhe veprimtarisė sė pėrditshme, larg
skemave tė konfliktualitetit politik, e qė mė tepėr sesa
silurimin e protagonistėve aktualė tė politikės bėjnė
faktorizimin e tyre dhe sfumojnė idetė dhe vizionin e LZHK.
Qėndrimet e prera dhe nė interes tė saj e LZHK, e kanė
pozicionuar PLL edhe kundėr dy partive kryesore, PS e PD.
Pra konstatimi nė formė kėshille i zotėri Dervishit se “…
kėtu ndikojnė edhe aleancat e mėparshme tė Legalitetit
(duke nėnkuptuar aleancėn e dikurshme me PD nė ‘BF’)”,
ėshtė krejt i gabuar dhe i pathemeltė, sepse kur ka qenė
fjala pėr tė mbrojtur interesat e sipėrcituara, PLL nuk e
ka mbyllur gojėn.
	Deklarimi i mėposhtėm i zotėri Dervishit se “LZHK ėshtė
lėvizje elektorale e Qendrės; ajo ėshtė e hapur si majtas,
ashtu edhe djathtas.”, ėshtė krejtėsisht i gabuar. LZHK nuk
ėshtė lėvizje centriste por lėvizje e djathtė klasike. Ajo
nuk mund tė jetė e hapur dhe as nuk mund tė hapet majtas,
sepse kufiri ndarės i saj me formacionet dhe bartėsit
majtistė ėshtė “Mur i Madh kinez”, i cili edhe gardh
shkarpash po tė bėhej, nuk do tė denjohej tė kalohej prej
tyre. Nėse ka edhe ndonjė majtist qė e simpatizon apo ka
aderuar nė LZHK, kjo vjen ose pėr mungesė tė “strehėzės”,
apo pėr shkak tė misionit tė “kala-marrėsve majtistė”, ose,
nė rastin mė tė mirė, pėr shkak tė pėrqafimit tė filozofisė
sė zhvillimit qė i intrigon tė gjithė ata qė duan tė
jetojnė mė mirė nė tė ardhmen. 
Ka qenė gjithmonė interesi pėr sigurimin e njė ardhmėrie mė
tė mirė, shtysa qė e ka detyruar vegjėlinė tė ngarendė pas
eksponentėve tė shquar dhe prijėsve tė djathtė, gjatė
gjithė historisė shqiptare.       
Duke analizuar nė vijim ligjėratėn e zotėri Dervishit nė
intervistėn e tij, jam i detyruar t’i kujtoj atij se LZHK
nuk ėshtė dhe nuk mund tė jetė alternativė anti-nanoiste
ose anti-berishiste.
LZHK ėshtė shumė e madhe pėr ta futur nė hullinė e
personalizimit tė debatit dhe luftės politike shterpė.
Zgjidhjet qė LZHK ofron, jo vetėm qė e orientojnė debatin
dhe luftėn politike drejt problemeve madhore shqiptare, por
mundėsojnė zgjidhjen e tyre nė funksion dhe me synim
zhvillimin kombėtar.
“Anti-berishizmi” ėshtė alternativa e socave dhe aleatėve
tė tyre, dhe kjo jo pėr ndonjė arsye tjetėr pėrveēse
ruajtjes sė pushtetit dhe privilegjeve. Kur ke qeverisur me
dy mandate rradhazi, nuk mund tė hartosh dhe jetėsosh
programe e alternativa qeverisėse qė mbajnė emrat e shefave
tė partive opozitare, sepse nuk ka kuptim tė quash
qeverisje mbajtjen e pushtetit pėr inat tė njė
kundėrshtari. 
Nėse frika nga analiza serioze e bilanceve qesharake, madje
negative, tė socialistėve e detyronte Nanon tė kėrcėnonte
llapushėt e KPD me ēelėsa qė i tundte si lavjerrės para
syve tė ēakėrritur: “a doni t’ia dorėzoj Berishės”, pas tė
cilit vinte ulėrima nė kor “jooooo, aman kryetar joooo, mos
e bėj…”, ky gjest zoti Dervishi nuk ėshtė “antiberishizėm”
por hajvanllėk dhe delir pushteti, me skenare kėrcėnimesh
qė dikur Hoxha i pėrdorte pėr tė trembur komunistėt me
“restaurim tė pushtetit tė ballistėve dhe zogistėve”, pra,
thėnė ndryshe, pa asnjė allternativė reale qeverisjeje. Dhe
LZHK nuk mund tė bėjė gabimin tė pėrvetėsojė pėrceptimin
tuaj tė rrezikut tė “konfliktualitetit Nano-Berisha” si
alternativė e vetme e qeverisjes nėpėrmjet pėrjashtimit tė
kėtij binomi dhe partive respektive.     
As “anti-nanoizmi” nuk pėrbėn kurrfarė alternative, sepse
nuk mund tė ketė alternativė pėrballė asgjėsė, pra
anti-asgjė.
E vetmja alternativė dhe sfidė reale pėr shqiptarėt ėshtė
LZHK, qė nėnkupton luftė tė fortė pėr ēarė rrugėt e
zhvillimit, drejt prosperitetit dhe zgjidhjes graduale tė
ēeshtjes sonė kombėtare - gjithmonė mbi raporte tė reja
fuqie tė faktorit shqiptar pėrballė fqinjėve.
Pėr ta thjeshtėzuar problemin nė terma konkretė, zotėri
Dervishit, si njė nga eksponentėt e LZHK mė tė lanēuar
habitshėm nga mediat do t'i kujtoja faktin se buxheti
vjetor i ēdo bashkie nė vendet e zhvilluara (pra qė
administrohet prej saj konform njė decentralizimi tė
njimendtė), qė ka madhėsinė e Durrėsit, varion nė kuota
miliardare dyshifrore nė $ dhe Euro, pavarėsisht se shumė
pak prej tyre mund tė jenė qytete portuale. 
Pra z.Dervishi po flasim pėr kuota zhvillimi dhe jo pėr
krerė tė partive tė tjera e pėr jetėn e tyre tė brendshme.
Ndėrkohė qė flasim pėr raportet ngjethėse tė BB pėr nivelet
tona tė varfėrisė, ku 70 % e shqiptarėve rrojnė me tė
ardhura nėn 1 $ nė ditė, Nano na ngop me shifrėn e 1800
Euro tė ardhura vjetore pėr frymė. 
Mė 1988, kur po rrėzoheshim urie, Meksika i varte nė qafė
Sofo Lazrit medaljet e "ushqimit me bollėk", ndėrsa sot,
Vali Bizhga ka lėnė pas Valter Veltronin, Majkėll
Blumbergun e Dora Bakojanin.
Kėshilltarit tė Bashkisė sė Durrėsit, qė ka shansin tė ketė
vėmendjen dhe aksesin mediatik, do t'i sugjeroja miqėsisht
ta hidhte vėshtrimin tek stilema e LZHK, (pra tek
Zhvillimi), komponent esencial i tė cilit ėshtė edhe
punėsimi, ndryshe do tė binte nė pozitat e njė
kryebashkiaku qė konkludoi se shqiptarėt janė "dembela",
pėr shkak se kur paskėrka pyetur ca tė rinj se ku
dėshironin t'i punėsonte, i qėnkėrkan pėrgjigjur nė kor se
do tė pranoin vetėm po t'i punėsonte nė "tatim-taksat e
Bashkisė".
Unė nuk mund ta pranoj idenė e z.Dervishi se "LZHK ėshtė
lėvizje elektorale e Qendrės", pra centriste, edhe pėr
faktin sepse, paskėtaj, do tė mė duhej tė pranoja e tė
kuptoja drithėrimėn dhe duart nė kokė tė Fatos Lubonjės,
tek konkludoi nė TV-Klan se "ishte i vetmi i majtė nė
Shqipėri" pasi Arben Imami, Arben Ahmetaj dhe njė riosh
tjetėr i pranishėm nė debat ishin "tė djathtėt" e kėtij
vendi. 
Nėse unė Astrit Kola do tė pranoja kėtė, pra qė tė djathtėt
e kėtij vendi qenkan Arben Imami i PD dhe Arben Ahmetaj i
PS, dhe pėr pasojė se PS dhe PD qėnkėrkan tė djathta(!!!) -
atėherė nuk e di se ēfarė do tė ishin pėr Lubonjėn Bill
Klinton, Toni Bler, Fransua Miterran, Felipe Gonzales, Vili
Brand e tė tjerė pėrfaqėsėues eminentė tė sė Majtės
botėrore (social-demokracisė).
Po si ta pranoj unė dhe bashkėmendimtarėt e mi se PS ėshtė
e djathtė, kur vetė ajo deklarohet si parti e tipit
social-demokrat allaevropian!!! Po me kėtė logjikė, nuk kam
si ta pranoj se PD ėshtė e djathtė teksa krerėt e saj e
deklarojnė si parti e qendrės sė djathtė, ose thėnė ndryshe
“liberal-demokrate”!
Me kėtė logjikė nuk mund tė pranoj edhe se LZHK ėshtė
lėvizje centriste vetėm sepse kėshtu i pėlqen dhe i duket
zotėri Dervishit, i cili shprehet se “Ne vetėm se kemi dy
tė majta, e djathta ende pritet… (ndėrsa LZHK sipas tij
ėshtė nė qendėr!!!)”. Zotėri Dervishi shpall me lehtėsi
boshllėkun nė krahun e djathtė tė politikės dhe kėtė
pozicion nuk denjon t’ia “blatojė” LZHK! Ndoshta e ruan pėr
tė tjerė, tė ngjashėm me Lefter Kokėn, e qė, pėr luks a
nder, parapėlqejnė tė shfaqen pėr tė djathtė.
Nėse Pjetri i PD dikur deklaronte me zė tė shuar “E djathta
jemi neeee…”, ndėrsa sot nė heshtje pronon tė jetė
liberal-demokrat, ēka do tė thotė “kojshi me
social-demokracinė” qė e ka si bazė tė nisjes nė politikė,
ne legalistėt jemi krenarė qė jemi tė djathtė dhe
z.Dervishi e di mirė qė ne jemi tė tillė. Por nėse ai
mendon se LZHK nuk ka pse tė mos mbushet me majtistė pėr tė
bėrė kėshtu ekuilibrin dhe njė komposturė-ēorbė qė do ta
zhvendoste atė nė qendėr, pra “LZHK centriste”, kėtu
Dervishi gabohet, dhe fort bile.       
Nėse LZHK ėshtė e hapur pėr tė gjithė shqiptarėt e ndershėm
qė aspirojnė “zhvillim kombėtar”, filozofia e saj si
filozofi e zhvillimit, ka frymėzime thellėsisht tė djathta
dhe zgjidhjet qė ajo propozon si mekanizma tė zhbllokimit
tė proceseve tė zhvillimit, janė krejtėsisht tė djathta.
Pikėrisht pėr kėtė arsye kjo lėvizje ka trembur rivalėt nė
skenėn politike dhe ka kulmuar demantimin dhe etiketimet
keqdashėse nė adresė tė saj.

***
LZHK e ka shumė tė thjeshtė pėr tė provuar mungesėn e
zhvillimit, sidomos atij ekonomik tė vendit.
Kuotat tona tė importit pėr frymė, e qė fatkeqėsisht
gllabėrojnė gjithė valutėn tonė, nuk e kalojnė shifrėn 400
euro/vit, megjithėse prodhimi vendas ėshtė minimal. Kjo
shifėr dėshmon nivelin tonė tė varfėrisė dhe mjerimit,
megjithse jetojmė nė shoqėrinė e konsumit. 
Para disa vitesh, statistikat e BB e nxirrnin Greqinė ndėr
vendet e para nė botė pėr konsum tė ushqimeve pėr frymė, me
afro 17 mijė $ nė vit.
Niveli i eksporteve tona ėshtė treguesi mė sintetik i
mungesės sė zhvillimit dhe kapaciteteve konkurruese nė
ekonominė globale. Shifrat qeveritare tė eksporteve nė
vitin 2003 jepnin kuotėn 200 milion $, ndėrkohė qė gjysmėn
e saj e pėrbėnte rieksportimi i karrocave, lopatave e
rrulave tė "Mavrovo"-s dhe "Granit" nė Maqedoni e BEHASE nė
Turqi, ndėrsa gjysmėn tjetėr e pėrbėnte rieksportimi i
miliona metra linear cohėsh tė importuara, tashmė tė
shndėrruara nė veshmbathje sipas porosive tė firmave tė
huaja, pra punė me matėrial tė porositėsit.
Gjendjen tonė tė mjerueshme e provon edhe fakti se, nė
total, infrastruktura urbane dhe ekonomike e Shqipėrisė ka
vlerė afro 10 herė mė tė vogėl sesa ajo e Maqedonisė,
ndėrsa pėr cilėsinė as qė mund tė ketė krahasim.
Statistikat e fundme tė BB flasin se niveli i eksporteve
maqedone ka kapur shifrėn prej 1.5 miliard euro, 95 % tė
gamės sė tė cilave e zėnė produktet bujqėsore e blegtorale
dhe ato tė pėrpunuara nė industrinė agro-ushqimore.
Privatizimet e sektorėve strategjikė nė kėtė republikė, (e
parafundit nė Evrpopė pėr nga niveli i zhvillimit, sepse tė
fundit jemi ne), kapin shifra marramendėse, sikundėr ishte
ai i privatizimit tė Telecomit nė favor tė Dojce-Telecom nė
shifrėn prej 1.3 miliard $, ndėrkohė qė Telekomi ynė
synohet tė shitet pėr dy kacidhe qė Nano do t'i prishė
sakaq nė inkursionin e radhės nė Dubai.
Privatizimi i suksesshėm dhe i jashtėzakonshėm pėr nga
ēmimi i shitjes, dėshmoi se Telekomi maqedonas pėrmbushte
standarde tė larta tekonologjike dhe reformat e thella tė
ristrukturimit e kishin shndėrruar nė njė konkurrent
agresiv e tė fuqishėm nė njė treg optimal, me rregulla loje
tė qarta dhe kuadėr ligjor bashkėkohor. Por nė radhė tė
parė ky privatizim dėshmoi inteligjencėn dhe pjekurinė e
klasės politike atje pėr tė mos i dorėzuar sektorėt
strategjikė tek armiqtė kombėtarė dhe shtetet me
rivendikime territoriale, sikundėr Greqia. 
Gjithsesi, logjika ekonomike dhe mbrojtja e interesave
kombėtare, ishin kryesoret nė kėtė privatizim.
Kėto shembuj janė kuptim-plotė pėr tė pėrqasur synimet e
LZHK si lėvizje pėr zhvillim, dhe jo si alter-ego e
mėtonjėsve tė rinj pėrballė atyre ekzistues nė politikėn
shqiptare.
***
Unė personalisht nuk mund ta pranoj teorinė e
konfliktualitetit qė shtjellon z.Dervishi.
Nė skenėn politike shqiptare kurrė nuk ka patur ndonjė
konfliktualitet, gjithmonė nė pėrmasa shoqėrore, pra as nė
1997. nėse do tė pranonim kėtė do tė pėrligjnim “fajėsi
kolektive” tė shqiptarėve pėr ngjarjet e atėhershme,
ndėrkohė qė ata qė ideuan dhe realizuan Amnistinė e
famshme, synonin tė amnistonin jo shqiptarėt e pafajshėm
por ndoca qindra kriminelė. Nėse luftėn e klaneve pėr
pushtet, pavarėsisht pėrmasave tė pėrfaqėsimit, do ta
konsideronim si konfliktualitet (pra ekzistencėn e tij edhe
potencialisht si mundėsi me fuqi eksploduese shoqėrore),
atėherė do tė duhej tė pranonim se ky vend nuk ka tė
ardhme, pasi e ka dinamitin social nė themele.
Nėse "konfliktualiteti" i pretenduar, supozohet tė jetė
vendosur dhe fokusuar nė qendėr tė arenės politike edhe pėr
probleme kardinale, a mund tė sjellė qoftė edhe njė fakt
z.Dervishi se nė cilin rast, pėr cilat probleme dhe nė
ē'shkallė shoqėrore ka vepruar ky konfliktualitet midis
faktorėve politikė?!!
Me njė pyetje-pėrgjigje, pohoj me siguri se: nuk ka raste
tė tilla.
Teoria e Konfliktualitetit ėshtė sajesa qė nė skenėn
publicistike shqiptare e ka sjellė njė shkrues i porositur
dhe i paguar, ndėr mė tė ashpėrit kundėrshtarė tė LZHK,
Kastriot Myftaraj.
Vetė pozicionimet "ad libidum" tė z.Dervishi dhe tė tė
tjerėve qė aktualisht aderojnė nė LZHK, dėshmojnė se nuk ka
kurrfarė konfliktualiteti nė politikėn shqiptare, ndonėse
mungesa e konfliktualitetit nė esencė, ėshtė kuptuar edhe
si shans pėr flirte tė paprincipta tė palėve tė supozuara
si palė konflikti.
Shumica e kuadrit ligjor (qė nė fazėn e shqyrtimit nėpėr
komisionet parlamentare dhe deri nė miratim), si dhe e
akteve normative tė miratuara nė kėshillat vendorė,
realizohen me njė konsensus shembullor tė subjekteve qė
z.Dervishi i supozon nė konflikt. Dhe pėr kėtė shembulli mė
i mirė ėshtė z.Dervishi.
Unė nuk mund ta pranoj konkluzionin se "misioni i LZHK
ėshtė t'i japim fund tranzicionit agresiv". Ta konsiderosh
kėtė si njė "mision", pra shkak Kauzal pėr njė lėvizje
madhore, do tė thotė t'i largohesh misionit tė njimendtė,
tė deklaruar, tė gjithėpranuar e tė sintetizuar nė stilemėm
emėrtuese "... Zhvillim Kombėtar".
Dhėnia fund e tranzicionit do tė ishte veēse rrjedhojė pa
pasoja e Zhvillimit Kombėtar qė LZHK u servir shqiptarėve
si alternativė, pėrkundrejt votave dhe mbėshtetjes
popullore.
Unė do tė isha i lumtur qė z.Dervishi, apo mėtonjės tė
tjerė qė pretendojnė se mund tė marrin vota majtas, t'i
mbanin dyert dhe kanatat shqyer pėr tė majtėt qė mezi po
pritkėrkan tė vijnė nė LZHK. Pėr t'ia kursyer mundin
mbėshtetėsve tė kėsaj teorie, do tė mė mjaftonte edhe prova
e njė pakice tė majtėsh nė ndonjė nga takimet publike tė
LZHK, gjithmonė me kontributin e garantėve tė
sipėrpėrmendur, ku bėn pjesė edhe z.Dervishi.
Flakė mė flakė pas z.Dervishi, njė eksponent tjetėr i LZHK
nė njė tė pėrditshme shprehu idenė se “Ekziston mundėsia qė
LSI dhe LZHK tė jenė njė forcė qeverisėse nė njė koalicion
tė pėrbashkėt pas zgjedhjeve”. Pra na u servir njė tjetėr
kėshillė bashkėpunimi me tė majtėn, qė synon tė qendėrzojė
pozicionimin e LZHK nė spektrin politik, kėshillė kjo qė
ngjan shumė me konkluzionet dhe qėndrimet politike tė
Dervishit, dhe kjo nuk ėshtė rastėsi. Dhe kėsisoj nuk na
del mė rastėsi fakti qė pikėrisht bartės tė koncepteve tė
tilla kanė aksesin mediatik mė tė madh ndėr tė angazhuarit
politikisht nė LZHK, pasi edhe mediat kanė krijuar mendimin
se LZHK ėshtė lėvizje centriste pėr shkak tė elektoratit tė
djathtė dhe tė njė pjese tė lidershipit me orientim tė
majtė. Kjo zallmahi politiko-mediatike pėr dhe brenda LZHK,
pėrbėn edhe thelbin e shqetėsimit qė nxiti kėtė shkrim.   
Por unė jam i bindur se nga reformat rrėnjėsisht tė
djathta, qė pjellin zhvillim - gjithmonė pėrfitueset kanė
qenė shtresat e paprivilegjuara, ndėrsa suportuesit dhe
sakrifikuesit kanė qenė gjithmonė tė djathtėt. Pikėrisht ky
realitet ka determinuar edhe kontrubutin madhor tė sė
Djathtės nė historinė e shoqėrisė njerėzore, si kronologji
dhe kronikė e zhvillimit, duke pėrcaktuar njėkohėsisht edhe
vendin e nderuar e tė merituar nė spektrin politik
origjinues, prej nga kanė pirė ujė tė gjitha rrymat dhe
fraksionet qė lindėn mė pas si alternativė.
Kėsisoj, tė djathtėve tė vėrtetė u mbeti misioni i
"qiririt", qė u tret pėr ndriēuar njerėzinė.





AKTIVITETE

Zhvillohet mbledhja e radhės e Komitetit drejtues tė degės
sė Tiranės. Merrnin pjesė drejtuesit kryesorė tė PLL

PLL Tiranė, pėrgatitje pėr kandidatėt nė zona

Blerim Kamberi: “Fushata zgjedhore fillon me propozimin e
kandidaturave pėr deputetė”
Faruk Borova: LZHK nė kryeqytet premton rezultate tė
rėndėsishme
Hamit Kurti: Askush nuk mund t’i shpėrfillė legalistėt dhe
PLL

Tiranė - Dega e PLL Tiranė ėshtė angazhuar fuqishėm pėr
parapėrgatitjet mbi fushatėn e ardhshme elektorale qė
zhvillohet nė verėn e kėtij viti, duke pėrzgjedhur emrat qė
do t’i propozohen LZHK-sė pėr kandidatė pėr deputetė. Nė
mbledhjen e zhvilluar tė shtunėn e shkuar (datė 12 shkurt
05) nga anėtarėt e Komitetit drejtues tė kėsaj dege, janė
narrė angazhime konkrete nė dy drejtime kryesore: 1. nė
piketimin e 3 kandidaturave serioze pėr deputetė pėr ēdo
zonė elektorale qė tė plotėsojnė tė gjitha kushtet
intelektuale e ligjore si dhe 2.nė ngritjen e tė paktėn njė
seksioni pėr ēdo Qendėr Votimi. Nė kėtė mbledhje e cila
ishte konsideruar e rėndėsisė sė veēantė, morėn pjesė
kryetari Spahiu, Nėnkryetari Basha, Sekretari i
Pėrgjithshėm Tujani si dhe drejtues tė tjerė tė PLL, tė
cilėt janė njėkohėsisht anėtarė tė KD tė degės Tiranė.
Sipas udhėzimeve tė dhėna nga kryesia e PLL nė qendėr,
kryetari z.Blerim Kamberi u shpjegoi anėtarėve tė KD tė
Tiranės, rėndėsinė e kėtij momenti politik ku u shpreh se
“Fushata zgjedhore fillon me propozimin e kandidaturave pėr
deputetė”. Mė tej ai u ndal nė secilėn nėndegė nė veēanti
dhe bėri vėrejtjet e sugjerimet e rastit. Gjatė raportit tė
tij konciz ai theksoi se ka ende mangėsi nė disa nėndegė,
tė cilat nuk duhet tė vazhdojnė mė tej me kėtė gjendje gati
apatike. Ai u shpreh se duhet tė familjarizohemi me
problematikat zgjedhore dhe se angazhimi i njėmendtė kėrkon
pėrkushtimin e tė gjithėve dhe njėkohėsisht edhe sakrifica.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i PLL z.Eqerem Spahiu i cili
pasi falenderoi drejtuesit e degės pėr punėn e bėrė, nuk la
pa pėrmendur edhe disa nga mangėsitė qė reflektonin njė
angazhim tė pamjaftueshėm nė plotėsimin e detyrave dhe
udhėzimeve tė dhėna nga kryesia e partisė. Ai kėrkoi njė
impenjim tė drejtpėrdrejtė tė strukturave tė degės nė
fushatėn e pėrzgjedhjeve cilėsore tė kandidaturave dhe  nė
organizimin e strukturave pranė ēdo qendre votimi me synim
mbrojtjen e votės. Spahiu i garantoi drejtuesit e degės dhe
KD se kryesia e PLL nė mbėshtetje te Senati i veteranėve,
do tė mbrojė pa rezerva ēdo pozicion tė fituar me mund dhe
sakrifica nga PLL nė kuadėr tė LZHK ēka sipas tij
nėnkuptonte edhe mbrojtjen e dinjitetit dhe tė kontributeve
personale tė legalistėve qė nga anėtari mė i thjeshtė e
deri te drejtuesi mė i lartė, pėrballė injorimit dhe
nėpėrkėmbjes qė disa elementė tė papėrgjegjshėm nė LZHK
kanė demonstruar kohėt e fundit. Mė tej z.Spahiu sqaroi me
hollėsi aksionin politik siē e cilėsoi ai, tė propozimit tė
legalistėve qė pėrfaqėsuesit e kėsaj partie tė kenė njė
vend nderi nė strukturat e LZHK-sė. Spahiu tha se ne si
legalistė jemi kundėr ēdo deklarate pėr bashkėpunime tė
pamenduara me forca me tė cilat nuk na bashkon asgjė nė
aspektin politik e programor.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i nėndegės nr.1 z.Met Isa, i
cili theksoi se drejtuesit e kėsaj nėndege kishin
intensifikuar punėn pėr ngritjen e seksioneve tė reja, dhe
sidomos tė forumit rinor, pas ngritjes me sukses tė forumit
tė gruas nė kėtė nėndegė. Gjithashtu z.Isa sqaroi me
hollėsi punėn e kujdesshme pėr ngritjen e grupeve
mbėshtetėse nė mbrojtje tė votės ēka sipas tij nga nėndega
konsiderohet si njė punė e kryer nė kushte situate
elektorale.
Ndėrsa nėnkryetari i degės z.Faruk Borova nė fjalėn e tij
kėrkoi qė strukturat dhe sidomos forumet drejtuese tė degės
tė vihen totalisht dhe pa rezerva nė mbėshtetje tė LZHK dhe
tė ruhet uniteti. Sipas vlerėsimeve tė z.Borova, gjendja
aktuale e kuotave publike tė LZHK  ėshtė mjaft e mirė nė
kryeqytet dhe premton rezultate tė rėndėsishme. Borova foli
edhe pėr punėn e tij personale me strukturat e nėndegės ku
ai mund tė kandidojė nė radhėt e LZHK-sė. Ndėrsa lidhur me
pėrgatitjen e CV dhe evidentimet e dorėzimet e
kandidaturave ai theksoi se ndodhen nė fazėn pėrfundimtare
tė kėtij procesi.
Edhe nėnkryetari tjetėr i degės z.Hamit Kurti u shpreh
optimist pėr prurjet e reja intelektuale dhe tė mbarė
kryeqytetasve nė mbėshtetje tė LZHK-sė. Por kėrkoi me forcė
qė tė mbrohej PLL nga tendencat pėr ta spostuar atė. Pasi
shprehu shqetėsimin e mosplotėsimit tė detyrimit pėr
ngritjen pranė ēdo qendre votimi, tė njė seksioni tė PLL,
z.Kurti kėrkoi ndihmė konkrete bazuar mbi njė plan pune pėr
zgjidhjen e problemeve nė nėndegėn e Kamzės. Duke iu
adresuar drejtpėrsėdrejti pėr kėtė edhe z.Borova.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i nėndegės Kombinat z.Riza
Ēela, i cili pėrmendi punėn e mirė qė po bėhej pėr ngritjen
e dy seksioneve tė reja dhe evidentimin e anėtarėsisė sipas
udhėzimeve tė qendrės. Nė fund kryetari i degės z.Kamberi u
sqaroi anėtarėve tė KD tė degės disa detaje teknike dhe
afate procedurale pėr plotėsimin pėrfundimtar tė
dokumentacionit dhe paraqitjen e saj pranė degės.
Korresp. “Atdheu”




Rritet niveli i bashkėpunimit midis PLL dhe Institutit
Demokratik Amerikan NDI

Artan Tujani: Do tė nėnshkruajmė “memorandum mirėkuptimi”
me NDI

Tiranė - Javėt e fundit, nė kuadrin e bashkėpunimit tė
kahershėm tė Partisė “Lėvizja e Legalitetit” me Institutin
Demokratik Amerikan (NDI), ka pasur zhvillime tė reja qė
pritet ta ngrejnė nė njė shkallė mė tė lartė nivelin e
bashkėpunimit midis kėtyre dy organizmave.
Nivelin e lartė dhe tė frytshėm tė kėtij bashkėpunimi,
z.Dan Redford, kėshilltar i Lartė i Programit pėr Partitė
Politike dhe Proceset Zgjedhore pranė NDI, nė njė takim me
Sekretartin e Pėrgjithshėm tė PLL, e pėrshkoi si “nivel i
shkėlqyer dhe mė i lartė i mundshėm”. 
Aktualisht NDI po bashkėpunon me PLL nė dy programe tė
rėndėsishme.
Programi i parė, qė do tė zgjasė njė vit, ėshtė kualifikimi
i disa drejtuesve tė PLL nė Akademinė pėr Udhėheqėsi dhe
Reformė Politike. Nė pėrfundim tė kėtij trajnimi,
pjesėmarrėsit nė tė do tė pėrsosin njohuritė e tyre nė
fushat e demokracisė sė drejtpėrdrejtė, sistemet e
pėrfaqėsimit, rolin e partive politike, parimin “njė anėtar
njė votė”, organizimin e degėve tė partive politike,
planifikimin dhe menaxhimin e fushatave zgjedhore, etj.,
dhe pritet qė  t’i zbatojnė nė mėnyrė praktike edhe gjatė
fushatės pėr zgjedhjet parlamentare tė radhės.
Programi i dytė, i cili ka njė shtrirje kohore mė tė gjatė,
mbasi do tė zgjasė mbi dy vjet, konsiderohet si njė ndėr
programet mė tė rėndėsishme tė trajtuara ndonjėherė nga
NDI-ja. Nė kuadrin e pėrsosjes sė demokracisė nė
pėrgjithėsi, ai ka tė bėjė me zbatimin brenda partive
politike tė parimit  “njė anėtar, njė votė” i cili edhe nga
Partia “Lėvizja e Legalitetit” konsiderohet mjaft i
dobishėm.
Pėr fillimin e kėtij programi, ėshtė nė pėrfundim hartimi i
“Memorandumit tė  Mirėkuptimit”  i cili do tė pėrbėjė
kuadrin bazė tė bashkėpunimit afatgjatė midis PLL-sė dhe
NDI-sė.  Brenda pak ditėve pritet qė ky memorandum tė
nėnshkruhet nė mėnyrė zyrtare nga drejtuesit mė tė lartė tė
tė dy institucioneve. 
Gjatė muajit mars, sipas njė kalendari qė tashmė ėshtė
pėrcaktuar, anėtarė tė kryesisė sė partisė “Lėvizja e
Legalitetit”, sė bashku me drejtues tė lartė tė NDI-sė, do
tė zhvillojnė nė qytete tė ndryshme tė Shqipėrisė disa
takime pune me Komitetet Drejtuese tė PLL.
Nisur nga niveli i shkėlqyer i bashkėpunimit tė
deritanishėm, drejtues tė NDI Shqipėri, kanė shprehur
gatishmėrinė e tyre qė nė zgjedhjet parlamentare tė kėtij
viti, tė vihen nė mbėshtetje tė drejtpėrdrejtė tė
kandidaturave tė dala nga PLL.
 “Atdheu”





KOMENTI

Njė vėshtrim mbi panoramėn paraelektorale dhe shanset pėr
zgjedhje tė lira e tė ndershme

Tė rimarrim fitoren e vjedhur

Nga Murat BASHA

Tė ngushtosh hapėsirat e zgjedhjes njerėzore, do tė thotė
tė gjymtosh njeriun, jo thjesht nė kuptimin utilitarist,
por nė kuptimin thelbėsor. 
Pa njė minimum hapėsire tė lirisė sė veprimit dhe tė
zgjedhjes, jo vetėm tė arsyeshme por edhe tė moralshme, as
qė mund tė flitet pėr veprimtari tė lirė njerėzore. Duke
pėrfituar nga kjo hapėsirė lirie, (qė nė tė vėrtetė ėshtė
minimale), PLL u formua dhe u afirmua nė Shqipėri si e
vetmja forcė politike qė aspironte dhe aspiron pėr
legjitimitetin, pra pėr Monarkinė.
Tė kuptosh do tė thotė tė spjegosh, dhe tė spjegosh do tė
thotė tė pėrligjėsh. Pėr tė pėrligjur qėndrimin e
legalistėve, mė parė duhet spjeguar ky qėndrim, qė tė
kuptohet mė pas. Sigurisht qė, nė fillim tė Luftės
Botėrore, legalistėt ishin tė parėt qė e pritėn fashizmin
me pushkė. 
Ata kishin njė arsye mė tepėr pėr t'u rreshtuar nė vijėn e
parė pėr mbrojtjen e shtetit shqiptar, sepse ishte Ahmet
Zogu me bashkėpunėtorėt dhe bashkėluftėtarėt e tij ata qė
bazuar mbi njė filozofi pragmatiste kombėtare, konservatore
moderne, ndėrtuan shtetin e parė shqiptar dhe i dhanė
Shqipėrisė njė rend tepėr efiēient sikundėr Monarkia, duke
realizuar formėn e regjimit qė i jepte siguri Shqipėrisė
dhe mundėsi mė tė mėdha pėr zhvillim dhe pėrparim, duke e
renditur pėrkrah vendeve mė tė civilizuara nė Evropė dhe
botė.
E riformuar nė nėntor 1943 (OKLL) PLL erdhi nė skenėn e
nxehtė politike tė luftės si vazhduese legjitime e Partisė
Popullore, fituese e zgjedhjeve tė Dhjetorit 1923. Arsyeja
qė nxiti Kryengritjen e Qershorit, si njė grusht tipik
Shteti, udhėhequr dhe drejtuar nga njė grup
pseudo-intektualėsh pseudo-patriotė me ide tė majta,
synonte varrosjen e shtetit shqiptar tė Kongresit tė
Lushnjes, tentativė qė u ndėrpre nga Triumfi i Legalitetit
i Dhjetorit 1924.
Nė luftėn pėr krijimin, ndėrtimin dhe mbrojtjen e shtetit
shqiptar, legalistėt sakrifikuan por edhe mėsuan shumė,
sepse ėshtė e vėrtetė qė lufta vret trupa, por ndėrton
shpirtra. Ishin kėto shpirtra qė luftuan fashizmin dhe mė
vonė komunizmin. Pas pushtimit komunist, kjo rezistencė u
shpėrngul dhe vazhdoi aktivitetin e saj jashtė Atdheut nė
mergim, por edhe brenda nė skėterrėn komuniste. 
Legalistėt e ruajtėn me fanatizėm, tė gjallė dhe tė
paprekur idealin e tyre, (dhuna dhe terrori ndaj kėsaj
shtrese ishin tė pėrmasave biblike.
Me njė histori tė lavdishme, me njė tė kaluar tė
pakompromentuar gjatė luftės dhe mė pas, legalistėt u
pėrpoqėn ta ruajnė tė pastėr idealin e tyre me moton
"Atdheu mbi" tė gjitha".
Eshtė e kuptueshme se pėrderisa PLL ishte jashtė skemave tė
Ramiz Alisė dhe armike doktrinare me komunizmin, dalja e
saj nė jetėn politike duhej penguar dhe vonuar sa mė shumė.

Si njė lule e bukur e rritur nė njė kopėsht tė varfėr, por
qė varfėria ėshtė impresionuese, ideali Zogist u mbajt dhe
u trashėgua brez pas brezi. 
Duke filluar nga ata qė u vranė dhe u pushkatuan duke
thirruri “Rroftė Mbreti” e mė
pas nė burgjet e kampet ku tė torturuarit heshtnin kurse tė
vrarėt flasin edhe sot... Duke u kujdesur qė balli i pastėr
tė mos nxihet nga damka e turpit dhe e pėrēmimit,
legalistėt u munduan tė kenė njė ecje korrekte qoftė edhe
para "grushtit".
Pėrse? Pėr idealin Zogist, mbretėror, pra kombėtar.
Referendumi pėr formėn e regjimit na tregoi njė tė vėrtetė
tė madhe: Populli shqiptar e do Monarkinė dhe tek personi i
Naltmadhnisė Tij LEKA I sheh shpėtimin.
Eshte momenti qė si legalistėt, ashtu edhe tė tjerėt, me
parti ose jo, intelektualė, tė rinj, tė reja, tė aderojnė
nė LZHK. Dyert e saj tani janė tė hapura pėr tė gjithė. 
Por mbi gjithēka dyert janė tė hapura pėr inteligjencėn dhe
rininė, qė tė marrin pjesė aktive nė LZHK. 
Vetėm se duhet punė pėr tė shtuar mė shumė intelektualėt e
sidomos tė rinjtė, sepse rinia, si fuqia mė e madhe dhe mė
e pastėr, formohet dhe edukohet qė tė mbajė nė shpirtin e
saj idealet kombėtare. 
Shpirti i kėsaj force qė formon embrionin kombėtar tė ēdo
shteti, bazuar nė motot "Atdheu mbi tė gjitha" dhe "Paqe,
Bashkim, Vėllazėrim", e shtyjnė atė pėr tė kryer vepra deri
nė vetflijim pėr Atdheun, Kombin, Mbretin.
Partitė politike lindin si rczultat reflektimi, por janė
njerėzit e pandershėm dhe egoistė dhe injorantė, qė
ingranohen nė kėto parti, madje arrijnė tė bėhen edhe
drejtues, duke e shndėrruar lojėn politike nė luftė
interesash meskine dhe egoiste, duke mbajtur peng
perspektivėn dhe zhvillimin kombėtar.
Mė 29 Qershor 1997 Referendumi u votua tėrėsisht nė favor
tė Monarkisė. Por ēfarė ndodhi? Si u manipulua fitorja? 
Jemi tė rrethuar nga fqinjė qė nuk na duan, madje kanė
qėllime ekspasioniste ndaj nesh.
Ekzistenca e njė qeverie shqiptare ėshtė kushtėzuar
gjithmonė nga dėshira e fqinjėve (pėrjashto periudhėn e
Mbreti Zog I) greko-serbė, qė kanė qenė dhe janė kundėr njė
Shqipėrie tė fortė dhe tė qėndrueshme, por njėkohėsisht
edhe me njė orientim tė qartė kombėtar dhe perėndimor.
lshin ndėrhyrjet greko-serbe qė detyruan qeverinė britanike
pėr mosnjohjen e qeverisė shqiptare nė mėrgim gjatė Luftės
II Botėrore. Ndėrsa pas LDB janė po kėto qeveri dhe
kryesisht ajo serbe, qė pėrkrahėn ardhjen e komunizmit nė
Shqiperi. Po ashtu, ėshtė ndėrhyrja e kėtyre qeverive dhe
lobeve tė tyre nė botė dhe veēanėrisht nė SHBA, qė ndikuan
nė sferat mė tė larta tė politikės botėrore, ēka solli edhe
heshtjen e shteteve perėndimore pėr vjedhjen e votave qė ju
bė Monarkisė nė Referendumin e vitit 1997. 
Perėndimi dhe veēanėrisht Evropa, kėrkojnė qė nė Shqipėri
tė ketė njė qeveri qė tė mos i krijojė "probleme me
fqinjėt" dhe problemet mė tė rėndėsishėm janė ai i Kosovės
dhe i trojeve shqiptare nė Maqedoni. Por ishin edhe
mangėsitė tona, si  mungesa e organizimit nė shumicėn e
qėndrave tė votimit, qė nuk arritėm tė ruajmė votėn nė
favor tė Monarkisė, megjithėse pėr vjedhjen e votave tė saj
u organizua asokohe i gjithė aparati shtetėror komunist, me
pėrkrahjen edhe tė bandave social-komuniste. 
Nuk ka asgjė pėr t’u ēuditur. Nuk mund tė shpresosh pėr
virtyt, nė njė vend ku mbizotėron vesi. Eshtė e pamundur tė
kėrkosh moral nga tė pamoralshmit.
Gjendja nė Shqipėri ėshtė kaotike. Kėtė e rėndojnė akoma mė
shumė politikanėt tė cilėt nga papėrgjegjshmėria ose nga
qėllime tė caktuara kanė krijuar kėtė situatė kaq tė
elektrizuar dhe inkandenshente. 
Nuk zgjidhet problemi shqiptar dhe ai kombėtar, as duke u
puthur me Tadiēin dhe as duke na vėnė realisht nėn
protektoratin e Greqisė.
Mendimi para se tė thuhet, duhet medoemos te gatuhet. 
Shpėtimi i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve, do tė vijė nga
vetė shqiptarėt. Kjo ėshtė vėrtetuar njėherė nė vitet
1928-1939 dhe legalistėt kanė tė drejtėn legjitime tė
krenohen dhe kėrkojnė me zė tė lartė se vetėm Mbreti dhe
Monarkia janė shpėtimi i Shqipėrisė. 
Sado baltė tė hedhė historiografia komuniste, komunistėt
dhe pinjojtė e tyre qė kontrollojnė pjesėn mė tė madhe tė
jetės politike, ekonomike dhe mediatike tė vendit, ne ecim
kokėlartė para historisė, tė lartėsuar nga dy figura
madhore: Mbreti Zog I dhe Mbretit Leka. 
Legaliteti nuk ėshtė pronė e askujt. Askush, sado
madhėshtore ose tė lavdishme ta ketė tė kaluarėn e tij
familjare ose personale nė shėrbim tė atdheut dhe
Legalitetit, nuk ka tė drejtė tė pretendojė se ėshtė mė i
devotshėm se dikush  tjetėr, qė nuk e ka kėtė tė kaluar. 
E kaluara ėshtė njė garanci, por devotshmėria matet nga
puna, pėrkushtimi dhe sakrificat pėr idealin, 
Unė pėrfitoj nga rasti qė t’u bėj thirrje tė gjithė atyre
qė e duan Mbretin, gjithė mbretėrorėve tė paangazhuar deri
mė sot, apo qė aderojnė nė ndonje grupim tjetėr, se vetėm
tė bashkuar mund tė realizojmė rikthimin e shpresės tek
shqiptarėt, se me ndihmėn e njėri-tjetrit dhe vullnetin e
Zotit, mund tė realizojmė restaurimin e Monarkisė dhe
shpėtimin e Shqiperisė.
E theksoj, se duhet tė jemi mė tė bashkuar se kurrė. Duhet
shumė dislplinė, shumė punė e sakrifica. 
Kur na godet ndonjė katastrofė personale ose shoqėrore, po
tė kėrkojmė tė gjejmė shkaqet, do tė shikojmė gati pėrherė
se kėtė katastrofė e ka ngrehur verbėrisht njė njeri
gjysmak, kokėfortė, qė kishte besim tė tepruar nė vetvete
dhe i pėlqente mendja... No coment.
Sigurisht qė njė ditė do tė bėhet mė mirė, sepse ka njė tė
ardhme drejt sė cilės duhet shikuar edhe nė ēastet mė tė
vėshtira. 
Nė Shqipėri gjendja ėshtė tejet e vėshtirė. Tė vetmet
shpresa tė shqiptarėve mbeten Naltmadhnia e Tij Leka I dhe
LZHK si koalicion politiko-elektoral. 
Ne legalistėt e duam Mbretin dhe kemi aderuar nė LZHK pėr
tė pėrēuar filozofinė zogiste si filozofi fitoreje dhe
qeverimi. 
Ndėrsa nė planin emocional kėrkojmė qė nė familjet tona tė
shpėrndahet gazi dhe lumturia, qė tė mos vdesė shpresa, se
pėr 50 vjet vuajtjet tona ishin burim i lotėve, nesėr tė
jetė gėzimi shkaku i tyre. 
Shpirti ka besim, nė rrezen e dritės. Tė bėhemi njė forcė e
tillė qė t'i pėrngjajmė njė orteku idesh, mendimi dhe
veprimi, sepse njė ortek qė fillon tė rrokulliset nuk
ndalet mė. 
Ai qė kėrkon ta bėjė kėtė, zihet pėrfund. Nuk duhet tė
shuajmė shkėndijėn e mirėsisė dhe fijen e miqėsisė qė na
lidh me njėri-tjetrin. Eshtė njė gjė qė tė jep forcė nė
kohė tė vėshtira. Ēdo rrugė, sado e gjatė qoftė, fillon me
njė hap. LZHK e ka hedhur hapin e parė. Le ta hedhim kėtė
hap sėbashku nė LZHK, pėr njė koalicion tė ri, tė fortė, i
cili tė shpalosė vlerat dhe cilėsitė mė tė spikatura tė
kombit tonė. Nėpėrmjet tyre do tė fillojė ringjallja jonė
kombėtare. 
Bazuar nė filozofinė tonė Zogiste, konservatore moderne,
gjithmonė kemi qenė tė vendosur nė tė Djathtėn shqiptare nė
vendin e nderit, si partia me e vjetėr nė jetėn politike,
pėrfaqėsuese e aspiratave kombėtare, me ide tė qarta, pa
shkelur idealin tonė Mbretėror, por mbi gjithshka pa u bėrė
bisht i ndokujt pėr interesa personale.
Ēuditėrisht bota ėshtė shumė e madhe, por pėr shqiptarėt
nuk ka "vend" pėr tė jetuar e punuar si njė komb i
bashkuar, atėherė le t'i japim vend vetes dhe dorėn
njėri-tjetrit, duke mėsuar nga “humbjet”. 
Tė dish tė kalosh ēastet e vėshtira ėshtė njėlloj si tė
rilindėsh. Atėherė, tė gjithė sėbashku pėr tė rimarrė
fitoren e vjedhur.
                     


ANALIZA         
                      
Shteti i shkelur dhe harbimi i misionarėve

Rrėfenjė ose leksion pėr shtetarė e politikanė

Nga Qemal Velija 

Nė Prusi, nė shtetin mė tė madh tė perandorisė gjermane,
mbretėronte Frederik Vilhelmi, trashėgimtar i njė prej
dinastive mė tė fuqishme europiane. Atij i shkoi ndėrmend
tė ndėrtonte njė pallat tė madh mbretėror siē i kishte hije
madhėshtisė sė zotėrimit tė tij, dhe ftoi, pra, mjeshtrit
dhe arkitektėt mė nė zė tė mbretėrisė. Ata i ranė kryq e
tėrthor qytetit tė Berlinit pėr tė gjetur truallin mė tė
bukur e mė tė volitshėm. Mė nė fund ata i dhanė karar dhe
ia vunė syrin truallit, i cili u ble nga mbreti prej tė
zotėrve, pasi edhe mbreti duhet tė paguajė pėr atė ē'ka i
lipset. Por atje, nė njė qosh tė truallit, gjendej njė
mulli i vjetėr qė do ta shėmtonte fort pallatin mbretėror
kur tė ngrihej madhėrishėm. Shkuan tė merreshin vesh me
mullinarin se sa kėrkonte pėr atė ngrehinė tė pavlerė. Ai u
pėrgjigj se as nuk e kishte ndėrmend ta shiste mullirin qė
ia kishin lėnė trashėgim gjysh pas gjyshi. I dėrguari i
mbretit shkoi pėrsėri e pėrsėri, dhe ēdo herė tė re i
ofronte njė shumė mė tė madhe se mė parė. E frikėsonte duke
i thėnė se kėshtu po i dilte kundėr mbretit dhe do tė
merrte zemėrimin e tij mbi kurriz, por mullinari prusian
nuk kandisej as tė dėgjonte tė flitej pėr shitjen e asaj
prone. 
	Mė nė fund i dėrguari ia kallzoi punėn sipėranit tė tij. I
shpjegoi se pallati po pėrparonte dita-ditės porse puna
pengohej nga njė mullinar qė s'donte ta shiste mullirin e
vet, qė po tė mbeste aty do ta shėmtonte tepėr bukurinė e
pallatit. Frederiku i habitur urdhėroi qė ta sillnin para
tij atė plak kryeneē.
	-Ti je mullinari qė s'do tė mė shesėsh mullirin qė ėshtė
brenda truallit tė pallatit tė ri? - e pyėti mbreti kur ia
sollėn pėrpara.
	-Po, unė jam Madhėri, shėrbėtori juaj. - u pėrgjigj
mullinari si pa gjė tė keq.
	-Po cila ėshtė arsyeja qė nuk e shet atė mulli gjysėm tė
rrėnuar pėr njė shumė tė mirė parash? - e pyeti Frederiku.
	-Madhėri, e kam trashėgim nga stėrgjyshėrit e mi, nxjerr
bukėn time me tė e s'ma bėn zemra ta shes....
	Frederiku e shikoi me nge atė plak tė ēuditshėm dhe e
pyeti pėrsėri:
	-Nuk e kupton se kėshtu i kundėrshton mbretit tėnd, dhe
pėr mė tepėr kur unė s'dua ta marr pa paguar, por pėrkundėr
jam gati tė paguaj njė shumė tė kėndshme?
	-Madhėri - u pėrgjigj qetėsisht mullinari - unė nuk shikoj
se po i kundėrvihem urdhėrit tė mbretit tim, shėrbėtor i
bindur e i pėrunjur i tė cilit jam, meqė nuk dua tė shes
pronėn time; e sa pėr shumėn qė Madhėria juaj ka mirėsinė
tė mė japė pėr mullirin, dihet se ėshtė mė mirė tė ketė
njeriu njė pronė t'atillė, sesa njė grusht parash qė mund
ti prishė brenda njė dite.
	Kėsaj rradhe mbreti e vėshtroi me zemėrim.
	-Dėgjo kėtu, or plak - i tha mbreti - ti mė duket se
kėrkon ta kapėrcesh kufirin e durimit dhe tė mirėsisė sime.
Por, a nuk e di ti se unė mund tė ta marr atė mulli me
pahir dhe pa tė paguar asnjė dysh?
	-Jo Madhėri, s'mund ta bėni njė gjė tė tillė.....
	-S'mund ta bėj njė gjė tė tillė, unė, Mbreti i Prusisė? -
shpėrtheu Frederiku. 
	-Jo, Madhėri, s'mund ta bėni njė gjė tė tillė - foli plaku
pa u ndrojtur.
	-E kush do tė mė ndalojė, tė lutem? - e pyeti mbreti me
tallje - cili ėshtė ai qė mund t'ia ndalė dorėn mbretit tė
gjithė Prusisė?
	-Gjykatėsi, madhėri!, po tė pėrdorė forcė kundėr meje
Madhėria juaj, Prusia ka kanun dhe gjykatės, dhe atje do tė
vete tė ankohem - u pėrgjigj mullinari me besim tė plotė nė
forcėn e kanunit e nė drejtėsinė e gjykatėsve tė Prusisė.
	Nė vend qė tė zemėrohej mė tepėr, Frederikut i qeshi
fytyra dhe u kėnaq sė tepėrmi kur vėrejti se me sa nderim
dhe besim fliste pėr kanunin e mbretėrisė ai mullinar plak
i paditur. Dhe jo vetėm nuk mori asnjė masė kundėr tij, por
e la mullirin pėrkrah Pallatit Mbretėror si dėshmi e lartė
e fuqisė sė ligjit. Thuhet se sot e kėsaj dite ai mulli
qėndron mė kėmbė brenda pragut tė pallatit mbretėror tė
Prusisė.

(Rrėfenjė qė mėsohej nė librat shkollorė tė kėndimit kohėve
kur shqiptarėt ende e donin dhe e respektonin shtetin e
tyre...) 

	...E Prusia ishte dhe mbeti shtet, madje violinė e parė nė
krijimin e Gjermanisė sė bashkuar tė Bismarkut. Edhe
Gjermania u bė, madje u ribė edhe pas dy rrėnimesh fatale
tė luftrave botėrore tė shekullit 20. Por kjo natyrisht nuk
pėrbėn subjektin e trajtimit tonė, veē shembullin
kuptimplotė tė shenjtėrisė sė shtetit qė kapėrcen caqet e
interesave tė cilėsdo palė. Dhe nė kėtė rrafsh, s'ka pikė
rėndėsie nėse kryepari i shtetit quhet Frederik, Ahmet,
Mehdi, Enver, Sali apo Moisi; nėse ėshtė mbret, princ,
president, gjeneral, regjent apo sekretar i parė. Nė tė
gjitha rastet ai pėrfaqėson vetėm njė institucion - edhe
pse mund tė jetė kryesori - por jo vetė shtetin. Ai ėshtė
pushteti dhe jo shteti, ai ėshtė pjesė e strukturės dhe jo
struktura vetė. Nė kėtė thelb funksional, ēfarėdo
pėshtjellimi qė mund tė ndodhė, ēfarėdo pėrmbysje
institucionesh, pushtetesh, ideologjish, sistemesh, me
pėrjashtim tė forcave madhore sė jashtėmi, entiteti i
shtetit gjithherėt mbetet i pacėnuar. Mė sėpaku, edhe nė
rastin fatal tė pėrjashtimit qė thamė, do tė mbetet nė
tentativėn e ethshme pėr vetėrealizim konkret, fryma e
shtetit e rrėnjėsuar thellė nė konstitucionin mendor e
shpirtėror tė lėndės njerėzore kombėtare.
	Ai qė do dhe di ta lexojė rrėfenjėn, aty nuk bėhet fjalė
as pėr pronė, as pėr gjykatės, as pėr mbret e as pėr
pallate. Mes rrjeshtave tė saj mund tė gjesh atė pėrkufizim
qė njė shtetar i ndritur i shekullit tė njėzet formuloi pėr
kombin dhe shtetin: -Kombi si njė sintezė supreme e vlerave
shpirtėrore e lėndore tė shoqėrisė e tė racės, dhe -Shteti
si mishėrim juridik i kombit.
	Natyrisht mund tė kundėrshtohem pėr kėtė parim konceptual
tė arsyes ekzistenciale tė Shtetit, pasi ka edhe modele tė
tjera tė formimit tė tij qė nuk kanė nė themel qenėsinė
kombėtare. Por, nė fund tė fundit, secili niset nga arsyeja
e vet ekzistenciale pėr tu motivuar dhe pėr tu ballafaquar.
Nė kėtė kėndvėshtrim, modele tė tjera si:
	-Shtetformimi i qėndrueshėm pas ekzistencės sė gjatė nė
kohė tė njė dinastie trashėguese dhe organicizimit
funksional tė shoqėrisė pėrkatėse nėn juridiksion,
pavarėsisht pėrbėrjes heterogjene apo disaetnike tė saj;
	-Shtetformimi bashkues i dhunshėm apo i vullnetshėm i disa
grupeve etnike, pėr shkaqe madhore, pėr shkaqe ndėrveprimi
politik, ekonomik, gjeografik, social-kulturor;
	-Shtetformimi nė kufijtė paraekzistues kolonialė qė
shpėrfill pėrbėrjen etnike dhe qė konkretizohet kryesisht
nė realitete shoqėrore me zhvillim tė ulėt;
	-Shtetformimet artificiale tip federatash, nė kuadėr tė
riorganizimeve rajonale nga Fuqitė e Mėdha, si oportunitete
ndaj arsyeve madhore pas ngjarjesh tė mėdha botėrore apo
riekuilibrimit mes tyre.-
	nuk kanė tė bėjnė me shtetformimin e shqiptarėve. Shteti
shqiptar, pra, si arsye ekzistenciale ka pikėrisht modelin
e shtetformimit mė organik, mė pranė arsyes natyrore, dhe
mė tė qėndrueshmit ndaj ēdo rezistence tė faktorėve tė
tjerė shpėrbėrės, -atė tė organizimit dhe mishėrimit
juridik tė shoqėrisė kombėtare.
	Nė kėtė kontekst, pikėnisja e ēdolloj strategjie, sistemi,
ideologjie, politike, detyrimisht duhet tė matet me
kriteret racionale qė pėrforcojnė arsyen ekzistenciale tė
Shtetit, pra funksionimin si shoqėri kombėtare, qoftė nė
zhvillimin brendashoqėror ashtu dhe nė atė ndėrshtetėror.
Dhe kėto kritere konkretizohen nė vija tė pėrgjithshme nė:
-realizimin e plotė tė shoqėrisė kombėtare kur pjesė tė saj
gjenden jashtė jurudiksionit tė Shtetit, si nė rastin tonė;
-epėrsi konkurrenciale ndaj tė tjerėve nėpėrmjet zhvillimit
dhe prosperitetit tė gjithanshėm; -organizim i tė gjitha
potencialeve njerėzore, lėndore, kulturore, etj., nėpėrmjet
harmonizimit tė brendshėm, pėr faktorizimin dhe
ballafaqimin ndikues nė zhvillimet rajonale e globale.
Gjithēka tjetėr, nė ēfarėdo forme apo lustre tė paraqitet
ajo, pėrbėn veēse rrėnim themelesh, shkelje tė shtetit, e
si rrjedhojė tė vullnetit tė shoqėrisė qė pėrfaqėsohet nė
tė.

	Shteti i shkelur

	Duke zbritur nė njė rrafsh mė konkret, mund tė pohojmė me
keqardhje se nė kėtė lloj qasjeje shqiptarėt dita-ditės
kanė ardhur duke e zbehur arsyen ekzistenciale tė Shtetit
tė tyre. Dhe nėse konstatojmė se njė shekull mė parė
aspirohej pėr njė shtet, njė dekadė mė vonė pėr strukturim
tė tij, pas vitit 1924 pėr konsolidim tė tij, mbas 1943-it
pėr realizim tė shtetit tė njėsuar kombėtar, -mbas 1944-ės
befas shohim njė pėrmbysje tė raporteve tė vlerave. Termi
shtet shqiptar ishte i pamjaftueshėm (!) tashmė pėr ata qė
morėn institucionet e tij. Duke u mveshur me cilėsorė
ideologjikė ai filloi tė zbehė konturet e arsyes organike
ekzistenciale, domethėnė shtratin e tij kombėtar, duke u
kthyer nė "shtet tė demokracisė proletare", "shtet i
dikaturės sė proletariatit", "shtet socialist", me premisat
pėr tė shkuar drejt "shtetit komunist". Cilėsorėt
kontribuan shumė pėr ti hequr bazėn e qenėsishme si shtet i
shqiptarėve, duke i dhėnė pėrparėsi idelogjisė si arsye
ekzistenciale. Nė kėtė hulli mund tė themi se u krye
shkelja e parė apo ēarja e madhe e themelit tė shtetit.
Tashmė ai nuk ishte mishėrim juridik i kombit, pra i "sė
tėrės shoqėrore", por mishėrim i klasės, e mė tej i
formacionit politik sundues, i grupit, krahinės, klanit. Nė
kėtė mėnyrė u zvogėlua ndjeshėm baza e arsyes
ekzistenciale, e cila mori karakter jo vetėm pjesor por
edhe tė pėrkohshėm, pasi vetė ideologjitė nuk janė tė
pėrjetshme, ndėrsa shoqėritė kombėtare po.
	Kjo ēarje themeli u pa nė rezultatin qė pasoi mbas rėnies
sė sistemit dhe ideologjisė sunduese, rezultat qė solli
vetėm ndėrrimin e cilėsorit nė "shtet demokratik". Pra, nė
analizė tė ftohtė, mund tė thuhet se u ndėrruan shkelėsit,
u ndėrrua forma e ēarjes sė themelit, shkurt u ndėrrua
ideologjia, por shteti mbeti pėrsėri me arsyen
ekzistenciale tė shpėrfillur dhe tė pėrdhunuar. Kushdo qė
tenton tė kundėrshtojė kėtė konkluzion nėn efektet e
propagandave dhe demagogjive shurdhuese tė sotme, ashtu si
nėn ato tė djeshmet, -mund tė pėrballet me vitin 1997, kur
pikėrisht u vu nė dyshim arsyeja ekzistenciale e Shtetit
shqiptar. Nėse mbas vitit 1990 do tė ishte kthyer Frederiku
dhe mullinari, qoftė dhe vetėm respekti i tė dyve pėr
gjykatėsin dhe ligjin, pėr shtetin dhe shenjtėrinė e tij, e
jo dhe respekti i ndėrsjellė pėr njėri-tjetrin (ky ėshtė
pretendim i skajshėm, apo jo?!) - as nuk do tė ēohej nėpėr
mend "prishja e urės sė Shkumbinit" apo "kryekcymja e
armatosur mbarėpopullore". Pikėrisht pse veproi i njėjti
mekanizėm i "shtetit" tė formacionit politik,
grupit-biznes, klanit-kupolė, tė krahinės (apo krahinave
imagjinare), i demokratikasve apo socialistėve, i salistėve
apo nanoistėve, -pse u vunė nė pėrdorim pėremrat "i joni"
dhe "i atyre" edhe nė raport me shtetin, -pse baza
ekzistenciale e Shtetit, pra shoqėria kombėtare, u
konsiderua si armike e ideologjisė apo sistemit qė u
pėrqafua (ashtu si dhe e sistemit qė shkoi), -pse u
instalua modeli psikologjik i fobistit ndaj shoqėrisė sė
vet dhe altruistit (s'di pse ky term mė njėsohet me
mercenarin!) ndaj tė tjerėve, -Shteti shqiptar pėrjetoi
katrahurat e 1991 e nė vijim, me kulmet 1997, 1998, e me
thirrjet pėr destabilizim tė ditėve tė sotme.         

	Pėrmbysja e raportit tė vlerave

	Tė kuptohemi, ajo ē'ka trajtuam mė lart nuk duhet marrė si
barazim nė vetvete i sistemeve nė analizė, por nė raportin
e tyre me arsyen ekzistenciale tė shtetit. Si sistemi
socialist, si ai demokratik, apo ēfarėdolloj sistemi tjetėr
organizimi dhe drejtimi, janė gjithherėt nė funksion tė
strukturės mbi tė cilėn aplikohen. Ato nuk pėrbėjnė
kurrsesi njė vlerė tė mėvehtėsishme, zanafillore. Pėr to
nuk mund tė flitet pėr shenjtėrim, pasi nuk mund tė
shenjtėrohen mekanizmat, por vetėm vlerat e pėrhershme nėse
janė tė tilla. Pra, ajo qė duam tė themi nė kėtė rast,
ėshtė se shteti u shkel pikėrisht se u pėrmbys raporti mes
tij dhe sistemit, duke i dhėnė pėrparėsinė kėtij tė fundit.
Apo edhe mė keq, duke e vėnė tė parin nė shėrbim tė dytit.
Apo skajshmėrisht mė keq, duke e pėrdorur tashmė vlerėn
dytėsore, pra sistemin si mekanizėm pėr dhunimin, shkeljen
apo ēinstalimin e vetė shtetit. Kėtė arrijmė ta themi pasi
u arrit tė quhet deri dhe si sakrilegj artikulimi dhe
tentimi pėr tė shkuar pėrsėri drejt bazės sė arsyes
ekzistenciale tė shtetit shqiptar, pra kombit. Kėtu nuk
bėhet fjalė dhe as tė pretendohet pėr ndonjė orvatje
institucionale drejt ndonjė nacionalizmi tė mundshėm qė
shkon shumė pėrtej ruajtjes sė thjeshtė tė arsyes
ekzistenciale tė Shtetit. Por janė gjetur deri dhe
mekanizmat linguistikė pėr t'iu shmangur ēfarėdo lloj
insinuate qė mund tė ēonte ndėrmend atė arsye
ekzistenciale.
	Fetishizimi i "i,e,tė,sė demokracisė", pa e zbritur nė
rrafshin konkret tė aplikimit tė volitshėm dhe specifik nė
shoqėrinė dhe shtetin shqiptar, ka sjellė si rrjedhojė qė
shumėēka tė fshihet pas terminologjisė sė saj, madje duke u
bėrė shkak edhe pėr ngjalljen e dyshimit nė vlerat qė
mbart. Natyrisht nuk mund tė ketė demokraci pa shoqėri qė
ta aplikojė atė, nuk mund tė ketė sistem pa shtet mbi tė
cilin tė instalohet, ashtu siē nuk mund tė ketė shtet pa
arsye ekzistenciale. 
	Dhe nė kėtė raport pėrmbys vlerash, nė kthimin e mjetit nė
qėllim e tė qėllimit nė mjet, tė "shenjtėrimit" tė
mekanizmit-sistem e tė "profanizmit" tė strukturės
organike-shtet, nuk duhet habitur dhe vrarė mendjen se
pėrse nuk funksion dhe pse gjithēka shkon mbrapsht. Nė kėtė
raport pėrmbys vlerash, gjithsecili individ, secila palė,
ēdo grupim politik, klan ekonomik, skuadėr anarshiste apo
deri dhe skotė kriminale, mund tė pretendojė se vlerat qė
pėrfaqsojnė janė mė tė vlershmet, mė autentiket, mė
parėsoret, mė tė "shenjtėruarat", dhe janė gati tė
shkatėrrojnė gjithēka nė themel vetėm e vetėm tė
mbizotėrojė parėsia e tyre. Dhe secili nė kėtė rast, -
brenda njė logjike fatale por qė gjithsesi ėshtė logjikė, -
ėshtė nė tė drejtėn e vet, pasi ėshtė hequr pragu frenues i
vlerės fondamentale qė ėshtė Shteti dhe shenjtėria e tij.
Pra janė hequr caqet brenda tė cilėve sistemi ėshtė i
arsyeshėm, duke lėvizur nė njė boshllėk anarshist,
rrėnimtar. Nuk ka mė bosht rreth tė cilit tė renditen dhe
tė organizohen tė gjitha vlerat, qė mė pas do tė ēojnė nė
njė ecuri tė mbarė tė "sė tėrės shoqėrore", por vetėm
spikamė vlerash pjesore nė kurriz tė sė parės.

	Harbim "misionarėsh"

	Duke u hequr pengesa qė mund ti sillte nė "din e iman" ata
qė zotėrojnė institucionet e shtetit dhe shoqėrisė (jo
vetėm pushteti qeverisės natyrisht), - pra arsyeja e
shtetit, - mund tė vėrejmė njė dukuri qė nuk besoj se mund
tė gjejė shėmbėllim nė ndonjė vend tjetėr (pėrjashto
shtetet-klika ndoshta nė ish-kolonitė): superpozimi i
shtetarėve, politikanėve, intelektualėve, veprimtarėve tė
masave (alias shoqėrisė civile), etj., nė marrjen e rolit
tė misionarėve. Pasi kanė braktisur detyrėn funksionale pėr
ti shėrbyer shoqėrisė tė cilėn drejtojnė, ata flasin,
shtiren, punojnė pėr gjithfarė nismash globale, rajonale,
ideologjike, por kurrsesi pėr interesat e brendshme. 
	-Flitet pėr integrime rajonale, europiane, globale, por
asnjėherė pėr integrim kombėtar. 
	-Flitet pėr stabilitet rajonal, ndėrkohė qė punohet pėr
destabilitet tė brendshėm.
	-Flitet pėr shoqėri civile, e kurrsesi pėr shoqėri
kombėtare.
	-Flitet pėr orientime, direktiva, detyra, interesa
ndėrkombėtare, e kurrnjiherė pėr detyra, interesa,
strategji kombėtare apo qoftė dhe vetėm shtetėrore.
	-Flitet pėr tė drejta "minoritetesh", por jo pėr tė drejta
shqiptarėsh.
	-Flitet se kėshtu e ashtu e kėrkon faktori ndėrkombėtar,
por jo se kėshtu e kėrkon apo ėshtė e volitshme pėr
interesat e shoqėrisė e shtetit shqiptar.
	-Flitet e ē'nuk flitet (e edhe punohet), por jo si
shtetarė e politikanė tė kėtij shteti, por si misionarė apo
komisarė ideologjikė. (Ndoshta duke bėrė humor tė zi,
dėshiroj tė kujtoj ish-presidentin Mejdani kur nė Asamblenė
e OKB-sė, ndėrkohė qė fliste pėr shpėrndarjen e
teknologjisė nė botė(!), ndėr tė tjera u shpreh dhe "se ata
atje nė Ballkan", si tė ishte njė misionar pa pėrkatėsi).
Dhe nuk ka sesi tė mos kujtohen "misionarėt" e dikurshėm qė
flisnin nga tribunat pėr "revolucion proletar botėror", pėr
"triumf tė marksizėm-leninizmit", pėr internacionalizėm
proletar", etj.
	Por nė kėtė moment mė kujtohet filozofi Niēe kur thotė se
"tė pamundurit pėr tu bėrė hipokritė janė mė tė poshtėr se
vetė hipokritėt". Dhe nė kėtė kontekst, do tė thoja se tė
pamundurit pėr tu bėrė misionarė luajnė teatrin e
misionarėve (apo mercenarėve?!) mbi kryet e shqiptarėve.
Ata qė s'kanė dalė ende, e ndoshta s'kanė potencial
psikologjik pėr tė dalė  nga "gardhi" i ideologjisė,
klanit, krahinės, grupimit militant, kujtesės inferiore, e
pse jo edhe i skuadrės mercenare, -pėr tė kaluar nė njė
"gardh" mė tė madh ēka ėshtė shteti dhe kombi - nuk mund tė
arrijnė tė kapėrcejnė nė rolin e misionarėve apo
vizionarėve tė pėrbotshėm, pėrveēse duke u kthyer nė
karikaturė groteske e nė ciceronė tė pavlerė e tė
mėrzitshėm.

	Shqiptarėt duhet t’i kthehen shtetit

	Vorbulla vicioze nė tė cilėn gjendemi ne shqiptarėt ditėve
tė sotme do tė vazhdojė tė na shtjellė ende dhe pėr shumė
kohė, nėse vazhdojmė tė gėlltisin mjerueshėm karamelet
gjumėndjellėse dhe tė tundim xhinglat ideologjike qė na
lėnė nė dorė, pikėrisht ata farė misionarėsh qė thamė mė
lart. Pra, jo zgjedhjet e pritshme tė qershorit 2005, por
edhe ato tė vitit 2050 nuk mund tė na kthejnė nė rrugė tė
mbarė, nėse kėrkojmė dhe pranojmė vetėm zgjedhje. Mė parė
se zgjedhje ne kemi nevojė pėr zgjidhje. Dhe zgjidhja
qėndron mė sėpaku nė kthimin e vlershmėrisė sė arsyes
ekzistenciale, pra shtetit. Nė politikat qė bazohen nė
pėrforcimin e saj, nė politikat qė synojnė tė rimėkėmbin
shoqėrinė shqiptare nė tė gjitha anėpamjet e saj, qė
synojnė njėsimin dhe harmonizimin e interesave dhe tė
perspektivave tė saj. Mė pas zgjedhja mes palėve ėshtė e
kollajtė. Kush ka deri dhe frikė apo siklet tė artikulojė
fjalėt "kombėtar", "interesa shqiptare", "ēėshtje
shqiptare", "pronė shqiptare", "vetėdije kombėtare" apo dhe
"Zhvillim kombėtar", duhet tė ndėshkohet me votėn e munguar
pasi mohon pacipėrisht arsyen ekzistenciale tė Shtetit
Shqiptar si mishėrim juridik tė kombit.
	Por mė parė se tė kėrkojmė Frederikun, le tė bėhemi vetė
njėherė si mullinari prusian e tė ngulmojmė tė respektojmė
dhe tė besojmė Shtetin, qė mė tej tė gjejmė shtetarėt e
pėrshtatshėm. 
Qemal Velija







MONARKIA

Monarkia e Australisė, gjithė etapat e zhvillimit tė
konceptit tė kunorės nė vite

Si ėshtė ngritur Monarkia Australiane dhe specifikat e saj

Nga Dr. Glen Sheil
Australi

Kunora ka ndryshuar rolin e saj tė pėrfaqėsimit tė
pushtetit total tė monarkut pėr me qeverisė, - nė kėtė tė
sotmin, - ku monarkia kushtetuese nėnkupton se kunora
pėrfaqėson mohimin e pushtetit total tė qeverisė dhe
rikthimin e pushtetit te “subjektet” (populli). Nė
Australi, nė fund tė periudhės sė qeverisjes koloniale,
Kunora Britanike na dha 6 Kunora pėr t’u pėrdorur nė 6
shtetet tona origjinare. Nė krye tė herės Monarkėt
britanikė pėrzgjidhnin Guvernatorėt e Shteteve, simbas
propozimeve tė Ministrave Britanikė, dhe kėta Guvernatorė
shtetėrorė vepronin nėn mandatin e monarkut (Letters
Patent).
Gradualisht, sipas kėrkesės sonė, dora dashamirėse e
Britanisė u tėrhoq dhe Shtetet zhvilluan sistemin e tyre tė
qeverisjes, me Kunorat e tyre, Guvernatorėt, Parlamentet
dhe Kryeministrat; dhe monarku vazhdonte tė pajtohej me
pėrzgjedhjen, ose shkarkimin e Guvernatorėve tė Shteteve
sipas propozimeve tė kryeministrave tė shteteve, tė
zgjedhur demokratikisht. Kėsisoj shtetet filluan tė bėhen
sovranė dhe indipendentė.
Prej mesit tė 1800-ės kėta sovranė shtetesh debatonin pėr
nevojėn e tyre pėr me krijue njė Federatė. Mbas njė seri
kuvendesh, populli vendosi me njė referendum se ata donin
njė kushtetutė qė ruante nė thelb Monarkinė Kushtetuese si
formė qeverisjeje pėr ta. Kjo iu rekomandua qeverisė
britanike prej Shteteve (tė Australisė). Ajo u pranua dhe
kaloi nė legjislacion. Ndoshta ishte e panevojshme, por
gjithsesi mė mirė sesa tė kishim diēka si Lufta e Amerikės
pėr Pavarėsi.
Mė 1 janar 1901 Australia u bė njė shtet i pavarur dhe
sovran, me Kunorėn e saj, Guvernatorin e Pėrgjithshėm,
Parlamentin dhe Kryeministrin. Monarku u zhvesh prej tė
gjitha pushteteve tė Kunorės nė Australi dhe kėto iu kaluan
Guvernatorit tonė tė Pėrgjithshėm. Askush s’dukej ta
kuptonte qė ajo qė kishte ndodhur ishte pikėrisht kjo gjė;
dhe monarku vazhdonte shkujdesshėm tė emėronte Guvernatorin
e Pėrgjithshėm sipas propozimit tė Ministrave Britanikė,
dhe nėn mandatin e Mbretit (Letters Patent). Gradualisht u
pa se kjo ishte e papėrshtatshme dhe pėrsėri simbas
kėrkesės sonė, dora dashamirėse e Britanisė gradualisht
bėri tėrheqje, ndėrsa tani Guvernatori i Pėrgjithshėm
emėrohet dhe shkarkohet prej Monarkut sipas propozimit tė
Kryeministrit tė zgjedhur demokratikisht ndėrsa mandati (i
Mbretit – shėn.ynė) ėshtė hequr.
Kėsisoj Kunora Federale ėshtė edhe kunorė e Australisė, siē
janė edhe kunorat e shteteve (australiane). Ato mund tė
kundrohen si bijėza tė Kunorės Britanike, tė cilat tashmė
janė rritur dhe janė sovrane e tė pavarura. Betimi suprem
ndaj Zotit tashmė ruhet nė Preambulėn e Kushtetutės sonė.
Ne nuk kemi ndonjė qė tė bartė Kunorėn ende, por tė gjitha
pushtetet e Kunorės ushtrohen prej Guvernatorėve tė
Shteteve dhe prej Guvernatorit tė Pėrgjithshėm.
Kushtetuta ėshtė shkruar nėn optikėn e mungesės sė njė
Sovrani, rol tė cilin Mbretėresha (e Britanisė) pranon ta
luajė ende plot hir, ndėrsa Guvernatori i Pėrgjithshėm
vazhdon tė jetė pėrfaqėsuesi i saj personal nė Australi. Nė
tė vėrtetė, pėr 54 vitet e para, asnjė Monark nuk e vizitoi
Australinė. Por kur Mbretėresha qe e detyruar ta vizitonte
zyrtarisht mė 1954-ėn, u kuptua se ajo nuk e posedonte
pushtetin pėr tė kryer ndonjė prej funksioneve tė saj
normale qė ne patėm kėrkuar prej saj. Parlamenti aprovoi
praktikat mbretėrore dhe aktin ligjor mė 1953, duke i
rikthyer pushtetet e Kunorės Mbretėreshės (sė Britanisė),
por vetėm pėr kohėn qė ajo do tė ishte fizikisht e
pranishme nė Australi. Nė tė njėjtėn kohė Guvernatori i
Pėrgjithshėm mbante tė gjitha pushtetet prej Kunorės
Australiane. Kjo pozitė nuk ėshtė shpėrdoruar kurrė, dhe
ėshtė pranuar haptazi si njė praktikė kushtetuese pa
kundėrshtime.
Pra roli thelbėsor qė luan Kunora nė Monarkinė tonė
Kushtetuese ėshtė sė pari sipėrfaqėsor (aparencial).
Zyrtarėt e ngarkuar tė shtetit tonė i bėjnė betimin e
fundit Mbretėreshės nė pozitėn e saj si “Mbretėreshė e
Australisė”. Kjo nuk ėshtė anakronike, siē pretendojnė
republikanėt, pasi Madhėria e Saj ėshtė ende Mbretėreshė e
Australisė, me kėrkesėn tonė dhe me pranimin e saj.
Pėrpara se Qeveria e VVitlam-it tė shkarkohej prej
Guvernatorit tė Pėrgjithshėm, pėr shkak tė tentativės sė
tij pėr me qeverisė me para (buxhet) qė nuk i ishin
aprovuar prej Parlamentit, pati njė frikė nė shtetet
(australiane) se qeveria e tij mund ta kėrcėnonte monarkinė
tonė kushtetuese. Qeveritė e Queensland-it dhe tė
Australisė Perėndimore menjėherė pas kėsaj fiksuan
Mbretėreshėn (e Britanisė) si Mbretėreshė tė shteteve tė
tyre. Ky fiksim (ligjor) nėnkuptonte se republikanėt, nėse
do tė kėrkonin tė zėvendėsonin Monarkinė tonė kushtetuese,
do t’u duhej tė kėrkonin referendum popullor te tė gjithė
shtetet pėr ta hequr kėtė fiksim (ligjor).
Nėn Monarkinė tonė kushtetuese, Guvernatorit tė
Pėrgjithshėm i kėrkohet tė jetė jopolitik kur emėrohet, dhe
tė qeverisė pėr tė gjithė popullin, pa u frikėsuar, pa bėrė
favorizime ose pa ushqyer vullnete tė kėqija. Kushtetuta
garanton lirinė e fjalės, gjykata tė pavarura dhe liri
besimi fetar.
Monarkia jonė kushtetuese ėshtė sistemi i qeverisjes ku
Kunora ėshtė garancia e fundme dhe e paprekshme e tė gjitha
lirive tona.
Gusht 1998
Pėrktheu: Neritan Kolgjini




Debati mbi kreun e shtetit nė Australi

Pushtet pėr popullin me njė monarki kushtetuese, apo
pushtet pėr qeverinė me njė republikė

Nga Dr. Glen Sheil
Australi

Pa asnjė dyshim ligji pėrmban njė marrėzi kur mund tė
keqdrejtojė njė ish-Gjykatė tė Lartė tė Apelit dhe tė
pėrēajė juristėt nė interpretimin e tij. Anthony Mason dhe
Zelman Covven pėr shembull kundėrshtojnė faktin se
Mbetėresha ėshtė kreu i shtetit tonė, nė njė kohė qė kjo
mohohet prej Kushtetutės sonė dhe Mbretėreshės vetė (shih
vveb-faqen e Buckingam Palace-it).
Jo vetėm kaq por kushtetuta zhvesh monarkėt britanikė prej
tė gjitha pushteteve tė Kunorės Australiane (kapitulli 61),
dhe ia mvesh ato Popullit australian (kapitulli 128), pėr
t’i ushtruar vetėm Guvernatori i Pėrgjithshėm, nė emėr tė /
dhe pėr/ tė gjithė popullit (jo tė qeverisė).
Pėrmbi tė gjitha Mbretėresha nuk jeton kėtu (nė Australi)
dhe asnjė monark as qė na ka bėrė vizitė gjatė 54 viteve tė
para. Ne nuk paguajmė taksa pėr Mbretėreshėn, as nuk kemi
shtėpi pėr tė dhe as e mbrojmė. Ajo madje nuk ka asnjė
ndikim nė qeverisjen tonė tė pėrditshme, siē bėjnė krerėt e
tjerė tė shtetit. Shtoji kėsaj edhe faktin se nė
kushtetutėn tonė nuk pėrmendet zyra e kreut tė shtetit si
njė zyrė e Komonuelthit (britanik). Askund s’duket nė
qeverisjen tonė Mbretėresha. Krerėt e shtetit u pėrkasin
republikave.
Ju i njihni republikat. Janė ato shtete prej nga vijnė
refugjatėt e tė gjithė botės. Nuk gjenden refugjatė nė
asnjė prej vendeve tė botės Monarki Kushtetuese ku njerėzit
janė tė mbrojtur nga Kunorat e tyre  prej politikanėve
maskarenj. Kunorat e tyre nuk mund tė korruptohen ndėrsa
politikanėt po.
Kunorat janė sigurisht pika e dobėt e pretendimeve
republikane. Mbretėresha ėshtė monarku i Britanisė sė Madhe
ku ajo mbretėron dhe sundon. Mbretėresha ėshtė sovrane e 15
monarkive tė tjera kushtetuese, njė prej tė cilave ėshtė
Australia, ku ajo mbretėron, por nuk sundon. E vetmja punė
qė bėn Mbretėresha pėr ne ėshtė tė emėrojė dhe tė shkarkojė
Guvernatorin e Pėrgjithshėm sipas propozimit tė
Kryeministrit tė zgjedhur demokratikisht. Nėse ne duam qė
ajo tė heqė dorė prej kėsaj praktike, gjithēka qė duhet tė
bėjmė, ėshtė t’i bėjmė kėrkesė. Kjo pėrfaqėson metodėn tonė
tė emėrimit dhe shkarkimit dhe s’ka tė bėjė asfare me
kontrollin. Monarkistėt konstitucionalė e kundrojnė kėtė
praktikė si njė pėrkujtesė tė dashur tė zhvillimit tonė tė
dallueshėm konstitucional, dhe si njė shenjė tė mirėnjohjes
qė ne i detyrohemi Britanisė sė Madhe pėr mbėshtetjen e
pakufishme qė na pati dhėnė neve si shtet.
Pėrktheu: Neritan Kolgjini




In memoriam

Adem Suēi, njė jetė martiri, nė shėrbim tė atdheut

Para dy ditėsh ndėrroi jetė pas njė sėmundjeje tė rėndė
nacionalisti i njohur matjan Adem Hazis Suēi.
Ademi lindi nė vitin 1917 nė Macukull tė Matit nė njė
familje tė njohur nacionaliste, e shquar pėr fisnikėri e
bujari, besė e tradita atdhetare. 
Nė trashėgiminė gojore e atė tė shkruar tė kėsaj treve,
burrat e shquar tė familjes Suēi si Isufi, Hazizi e
Shaqiri, janė tė njohur pėr kontributet atdhetare dhe
qėndrimet qė ia kanė ngritur lart emrin kėsaj dere tė
shquar macukllane.
Babai i Ademit, Hazizi, dha jetėn nė pėrpjekje me forcat
komuniste nė vitin 1949, nė mbrojtje tė idealeve tė tij
zogiste.
Dhe Adem Suēi nė vazhdėn e traditave tė gjakut e burrėrisė,
qėndroi stoik e i papėrkulur bashkė me vėllain e tij
Ahmetin, gjatė gjithė kohės sė qėndrimit nė mal pėr tė mos
rėnė nė dorė tė komunistėve qė zhvilluan operacione tė
pėrgjakshme kundėr nacionalistėve tė Sulė Kurtit, Bilal
Kolės e Xhemal Vatės.
Por pasi plagoset nė pėrpjekje, Ademi u arrestua bashkė me
vėllanė, Ahmetin dhe u dėnuan me burgim tė rėndė politik,
qė kulmoi me luftė tė ashpėr klasash gjatė gjithė periudhės
sė diktaturės ndaj kėsaj familjeje qė vuajti kalvarin e
dhimbshėm tė nacionalizmit zogist dhe bindjeve
antikomuniste.
Ademi ishte nip tek dera e shquar e Vatajve tė Macukullit,
dhe kishte daja heronjtė e rezistencės antikomuniste, tė
pamposhturit Xhemal, Tafė, Sali e Shaqir Vata. Nga ana e
nėnės Ademi ishte kushėri me heronjtė Ali e Isa Mena dhe
mik me antikomunistin e shquar Imer Ndregjoni.
Ky rreth nacionalistėsh antikomunistė e motivoi akoma mė
shumė Ademin dhe familjen e tij pėr tė rezistuar e pėr tė
mos u pėrulur gjatė viteve tė diktaturės, nė pritje tė
shembjes sė diktaturės komuniste dhe ardhjen e Mbretit Leka
nė atdhe.
Me rastin e ceremonisė mortore e tė lamtumirės nga kjo jetė
e martirizuar nė shėrbim tė Mbretit dhe idealeve zogiste, u
mblodhėn me qindra miq, shokė dhe tė afėrm. Nė ngushėllimet
e rastit morėn pjesė edhe kryetari i PLL z.Eqerem Spahiu,
sekretari i pėrgjithshėm z.Artan Tujani, sekretari i
senatit tė veteranėve z.Seit Preni, anėtari i KD tė PLL
z.Hamit Kurti, drejtori i Departamentit tė Organizimit
z.Nevruz Ndregjoni dhe zėdhėnėsi i PLL z.Astrit Kola.
Me kėtė rast i shprehim botėrisht ngushėllimet mė tė thella
familjarėve tė bashkidealistit tonė Adem Suēi,
Nė emėr tė tė gjithė legalistėve
Veteranėt:
Ali Ohri
Seit Preni
Ramiz Mena
Akil Basha
Hamit Kurti



		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
The all-new My Yahoo! - Get yours free! 
http://my.yahoo.com 
 



------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Give the gift of life to a sick child. 
Support St. Jude Children's Research Hospital's 'Thanks & Giving.'
http://us.click.yahoo.com/lGEjbB/6WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/
 




Dorian Kaba | 17 Feb 10:37 2005
Picon

Klani i Sigurise Shqiptare


A di gje njeri per faqet qe kane kapur hackerat
shqiptare te Klanit te Sigurise Shqiptare? Dje ne
news 24 dha nje lajm mbi kete po jam kurioz t'i
shoh faqet.

	
		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
Yahoo! Mail - You care about security. So do we. 
http://promotions.yahoo.com/new_mail

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Give underprivileged students the materials they need to learn. 
Bring education to life by funding a specific classroom project.
http://us.click.yahoo.com/4F6XtA/_WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Lajme Shqiptare | 17 Feb 23:45 2005
Picon

Berisha kryeminister ne rast fitoreje te PD

lajmet me te reja nga Shqiperia:
 
Kryetari i Partis Demokratike (PD), në opozitë, Sali Berisha deklaroi sot (e Enjte), gjatë një interviste, në emisionin "Opinion" të Televizionit "Klan", se në rastin e një fitoreje të mundshme të PD në zgjedhjet e ardhshme parlamentare në vend, do të jetë ai Kryetar i Këshillit të Ministrave
 
Shko tek
 

Do you Yahoo!?
Yahoo! Search presents - Jib Jab's 'Second Term'

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================


Gmane