BeqirS | 1 Feb 02:16 2005
Picon

Albanian Opposition Leader Calls for Western Election Monitors

Albanian Opposition Leader Calls for Western Election Monitors
 
 


31 January 2005

Sali Berisha
The leader of Albania's largest opposition party, former President Sali Berisha, says government-wide corruption is undermining the rule of law in Albania. Mr. Berisha, who is running for president in elections expected in early July, is asking the United States to send monitors to ensure that the elections are free and fair.

Mr. Berisha brought his campaign to New York where he said dramatic change is needed to put Albania back on the road to democratic government.

Mr. Berisha served as Albania's president from 1992 until 1997, when his government oversaw a series of economic and political reforms. But now, he says reforms are being blocked and Albania shows up as a borderline failed state on several scales that measure the rule of law. Mr. Berisha says free and fair elections are vital to Albania's future stability and eventual NATO membership. He wants the United States to send election monitors to watch the vote.

"Monitoring is very important as a deterrent to the will of government to violate the elections," he said. "Once the elections are free and fair, I pledge that I will fully recognize the results, whatever they are. For me, what is most crucial is for my nation to vote free."

International observers found serious deficiencies in parliamentary elections in 2001, and municipal elections last year were embroiled in allegations of vote-rigging.

Mr. Berisha alleges that corruption reaches high levels of government, discouraging much needed foreign investment. He says unemployment is 40 percent and 100,000 Albanians a year are emigrating. Drug trafficking and crime, he says, are becoming the staples of economic life in Albania.

"We are mentioned in much of Europe as a big crime exporter," he said. "Albania's organized crime, it is one of the most dangerous in Europe. Albania has become a major road of trafficking, especially from Afghani drugs coming to the west. The bill [cost] of drugs is more than two billion dollars according to the [U.S.] State Dept. In this respect dramatic change is needed because organized crime is dealing with people in power. It is well-known".

Mr. Berisha says laws to combat corruption are in place but are useless if they are not respected. He says Albania's future is bleak without some outside help to institute the role of law.



Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================

BeqirS | 1 Feb 16:53 2005
Picon

Berisha : Viti 2005, eshte viti i shqiptareve, ne Shqiperi zgjedhjet e lira ne

Berisha : Viti 2005, eshte viti i shqiptareve,  ne Shqiperi zgjedhjet e lira ne Kosove ceshtja e statusit
 
 
 
Nga BEQIR SINA(Nju Jork-SHBA)
 
 
Manhattan New York - Summit New Yersey  :
Kreu i Partise Demokratike Sali Berisha dhe ai republikan Fatmit Mediu kerkuan dje mbeshtetjen e Shteteve te Bashkuara te Amerikes, komunitetit nderkombetar dhe bashkesis shqiptare ne Amerike, per zhvillimin e zgjedhjeve te lira e te ndershme dhe vendosjen e shtetit ligjor ne Shqiperi. Te gjitha keto kane ndodhur gjate nje vizite disa ditore qe po bene delegacioni i lart i opozites shqiptare ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes.  Gjate nje takimi te organizuar nga Keshilli per Marredhenie me Jashte, kreu demokrat shpalosi strategjine e opozites per te luftuar korrupsionin, vendosjen e shtetit ligjor, si dhe pikpamjet e saj ne lidhje me ceshtjen e statusit te Kosoves.
 
Ne kete takim pjesemarresit vleresuan strategjine e opozites, ndersa nendrejtori i qendres per parandalimin e konfliktit David Pfillips, u shpreh se do te ndihmonte ne vezhgimin e zgjedhjeve te ardhshme parlamentare. Ai tha se zgjedhjet do te monitoroheshin nga organizma amerikane, pasi sipas tij ky proces ka nje rendesi shume te madhe per Shqiperine dhe shqiptaret. Nderkohe dje kreu demokrat dhe ai republikan zhvilluan nje takim me kongresmenin Eliot Engell. Ai tha se ishte shumme e domoodshem qe shqipptaret te votojne te lire dhe vota e çdo qytetari te numerohet.
 
Po keshtu ne viziten e tyre ne SHBA, Berisha dhe Mediu zhvilluan nje takim me komunitetin shqiptar ne Nju Jork, takim ne te cilin moren pjese studente shqiptare dhe intelektuale. Ne kete takim kreu demokrat shprehu mirenjohjen per mbeshtetjen qe komuniteti shqiptaro-amerikan po i jep Shqiperise, ndersa premtoi se ne zgjedhjet e ardhshme parlamentare, shqiptaret do ti thone jo me vota qeverise socialiste.
 
Kreu demokrat u shpreh se shqiptaret nuk mund te konsiderohen si vendi tranzit i krimit apo si burim i tij, pasi ne zgjedhjet e ardhshme do ti jepet fund qeverisjes se atyre qe varferuan shqiptaret. Sipas kreut demokrat ashtu si 15 vjet me pare kur Shtetet e Bashkuara te Amerikes ndihmuan ne rrezimin e diktatures, ashtu edhe tani do te ndihmojne ne largimin e Fatos Nanos nga pushteti.


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================

Arben Nelku | 2 Feb 00:51 2005
Picon

Bye, Bye Bye Boeing Bye Bye

Beauty is more than just skin deep. A miracle of 21st Century technology, the Airbus A 380 has broken new barriers. Where the ancient Boeing 747 has one and a half million vulnerable rivets, the Airbus has none, using laser-guided electric welding instead. Primary construction revolves around the use of state-of-the-art carbon fiber and other enormously strong composites. New York would cheerfully kill to rid the world of this Boeing-destroyer, as it did with Concorde at Paris Charles de Gaulle Airport on 25 July 2000, in a deliberate attempt to assassinate President Jaques Chirac, and, at the  same time, forever  undermine the credibility of European aerospace excellence.
 
 
 
The author is an independent investigator working alone, and receiving only an inadequate disability pension. If you feel that this report has helped you in any way, or if you would simply like to contribute towards future research costs, please do so by clicking onthe button below and making a donation. Thank you
Bye, Bye Bye Boeing Bye Bye
(With apologies to Janis Joplin)
 
 
 
Coming soon:
 
"Zionist Elite Prepares to Desert America, Part 2"
New technology from 'Old Europe' overwhelms old technology from new America. The belly comes from Spain, the wings from Britain, the nose from France, and the interior from Germany.
 
Copyright 1 February 2005
 
 
 
 
The Boeing 747's design and manufacturing techniques date back to the fifties and the 'good old days' of the Cold War. Despite new engines and flashy flight deck instruments, nothing else has changed. This aircraft is essentially as old and out-of-date as the Boeing B-47 bomber. 
 
After successfully sabotaging Concorde 4590 and nearly killing French President Jacque Chirac in 2000, the New York Zionists went on to deliberately sabotage the dedicated A-380 airport terminals in Dubai and Paris. The subliminal message was obvious, i.e. hinting strongly that anything aeronautical designed or built by Europe was intrinsically unsafe, and thus "certain to crash". 
France was the principal driving force behind both Concorde and the Airbus A-380. After surviving an assassination attempt by the doomed Concorde, which only just missed his Presidential Air France Boeing 747 by the side of the runway at Paris Charles de Gaulle Airport in 2000, Jaque Chirac is justifiably proud of "Old Europe's" stunning technological achievement. 
Double click to edit text
Synthetic Zionist 'terrorism' and the Boeing 747 - both out of date and scheduled for the scrap heap.
            Nineteen sixty-six seems a very long time ago, but it was on March 11 that year that French President Charles de Gaulle stunned the western world by sending an aide-m oire to France's 14 partners in the North Atlantic Treaty Organisation (NATO), in which he announced that all French forces would be withdrawn from the Alliance integrated command. De Gaulle also stated that all French NATO bases and HQ's would be closed within a year. General de Gaulle was a gentleman, and he kept his word.
            At the diplomatic level, the reason appeared to be that Charles de Gaulle could not and would not trust America to 'protect' France if Russia attacked Europe, but the real reasons behind his decision were infinitely more profound. You see, President de Gaulle knew all there was to know about Zionist plans for a 'One World Government', and he also knew that France would be crushed into economic submission as an integral part of those Zionist plans.
             Less than one year later the French Force de Frappe (Strike Force) was in operation, equipped with sixty-two formidable Mach 2  Mirage IV-P low-level bombers, each capable of delivering a home-made [French] sixty-kiloton nuclear bomb with stunning accuracy. And while the New York media tried to laugh the whole matter off as a bit of a gallic joke, Charles de Gaulle made it painfully clear that he was deadly serious:
            "It is obvious that the megatonnes which we could employ do not match the numbers which America and Russia could unleash", de Gaulle said, "But once a certain nuclear capacity is reached and in regard to our direct defense, the size of the respective arsenals does not have an absolute value.
            He continued, "For since a man and a country can only die once, deterrence exists once one has the means to inflict mortal damage on a possible aggressor, the determination to use them and the confidence in one’s ultimate decision."
            The amazing Mirage-IVP carried much of France's nuclear role in the air for 32 years with the AN-52 nuclear bomb and ASMP missile. In July 1996 the Mirage was [officially] retired from this role, but 5 have been kept for strategic reconaissance missions. They are operated by the 1/91 Gascogne squadron at Mont-de-Marsan, while the rest of the Mirage-IVPs are kept in fully air-conditioned hangars discreetly dotted across France, lest they should suddenly be needed again at short notice.
             While Germany continued to bow the knee to its American occupation troops, and allow them free access to frequently unwilling German women, and sometimes children, France was having none of it.  In a very real sense, France forced the pace in forming the fledgling European Union, because men like Charles de Gaulle knew that European unity and massive trade were the only tools capable of defeating the New York moneylenders.
            Somehow, Europe as a whole had to find a way of freeing itself from the stranglehold of worthless US Federal Reserve notes, which would had to be replaced with revenue derived from the sale of tangible [real] products, such as cars, aircraft, farm products and so on. This was finally achieved in January 2005, when Germany alone (just one of 25 EU member states), published its export/import figures for the financial year 2004.
            During 2004, Germany exported products worth US$ 950 billion, while importing products valued at only US$ 748 billion, meaning that Germany made a gross profit for the year of  US$ 222,000,000,000. During the same time frame, America's total exports were two hundred billion less than Germany, with American imports completely off the clock. If anyone out there ever wanted hard proof that America is now totally bankrupt, Germany just provided that proof in the form of properly audited balance sheets.          
 
            Though few people would consider the luxurious Airbus A-380 as a warplane, its very existence will have more strategic impact on future wars than any military design, which requires explanation. Try looking at it this way: At present America has a finite number of military aircraft, ships and tanks, but cannot afford to import the raw materials to build more. What you see is what you get, and George W. Bush is fast starting to look like Romulus Augustulus, the last emperor of the Roman Empire.
            On the flip side of the coin, the European Union, Russia and China are positively swimming in oceans of real Euros, Roubles, and Yuan generated by real sales of real goods, and they produce more goods as each year goes by. Mostly these nations trade with each other, across Asia and South America, but with barely a glance towards the USA. Though the United States looks big on a map, its population represents only five-percent of the global market, and traders grow more skeptical of the failing US Dollar as each week goes by. Nowadays many nervous international traders are refusing to accept US Dollar payments, demanding Euros instead.
            For nearly a hundred years, the New York Zionists and their forbears have held the world to ransom, using blackmail and sheer force of arms to extract real goods in exchange for useless 'fiat' currency notes, junk bonds, and political bribes. It was never going to last for ever, and the launch of the A-380 on January 18 marked the official beginning of the end, at least from a European perspective.    
            Though it is one of the main instruments designed to undermine Boeing Aircraft Corporation and thus the entire American defense industy, the A-380 Super Jumbo is still a stunning aircraft in its own right, and will doubtlessly attract vast numbers of passengers on its merits. Though in standard three-class configuration the A-380 will carry around 560 passengers, rather than a possible 810 maximum in 'cattle truck' mode, it will do so 27% cheaper per passenger-mile than the Boeing 747, with part of this made possible by the engines burning about 20% less fuel.
              Curiously, Boeing's counter propaganda about the giant aircraft seems to have fallen flat on its face. The A-380 is not  noisier than the Boeing 747, but many decibels quieter, even at maximum takeoff power.  The A-380 does not  require a special runway, and in fact has a shorter takeoff and landing run that the Boeing 747. The only airport alterations required are special departure and arrival gates, which were originally designed to handle a throughput of around 350 passengers, and will be hard pressed to handle 550 in their current configurations.  They could still do the job of course, but the delays would be unacceptable.
             Perhaps most irksome of all for the Wall Street moneylenders, is that the giant European aerospace corporation that own Airbus, has not borrowed a single American fiat cent in order to completet this or any other Airbus project, meaning that Wall Street cannot pull the financial plug and make Airbus Industries simply disappear.
             Unable to stop the A-380 by direct means, or by indirect acts of sabotage on Concorde and the A-380 terminals, the money lenders sent Boeing off on a different and quite ridiculous tack, made necessary by the fact that America no longer has enough spare cash to build new aircraft or new production lines. 
            Armed only with a cheap artist's impression, Boeing salesmen set off around the world in an attempt to achieve the impossible, to wit selling the concept  of a middle weight airliner dubbed the Boeing 7E7 "Dreamliner", but without first building a prototype of even a full scale mockup. This was to be an exercise in gathering sufficient cash to start building a mockup - which is an incredible way of trying to sell aeroplanes, because it tells everyone instantly that you are so broke you can't afford to show them the real thing.
            This is not the first time Boeing has tried this bizarre approach. Within twelve months of the sabotage of Concorde 4590, the corporation suddenly released an artist's impression of the "Sonic Cruiser", a hybrid space-age transonic jet they seemed sure would replace the Concorde, once orchestrated American media pressure had managed to have the Mach 2  Concorde permanently grounded, which, curiously enough, is exactly what happened. Unfortunately for Boeing, no one wanted to buy their 'Sonic Cruiser" painting, so the project eventually folded and died.
            But the 7E7 was going to be different, and during the Spring of 2003, All Nippon Airways of Japan placed a firm order for 50 of these unproven aircraft at a fixed price of US$115 million for each airplane. Alas though, All Nippon was not prepared to hand over any ready cash in advance, meaning the full scale mockup and production line could not be started.
             
  
  
"Dreamliner" is a very appropriate name, because this aircraft only exists in the fertile imaginations of Boeing's sales personnel. There is no prototype and no pre-production aircraft, although Boeing does have a few hundred spare copies of this artist's impression.
              Time dragged slowly by, and then on Friday January 28, 2005, Boeing got the big break it had been looking for. The Boeing Company and officials from the Peoples' Republic of China signed an agreement for the purchase of 70 Boeing 7E7 Dreamliners by Chinese airlines. The agreement mentions a fixed price of US$110 million per airplane. The salemen had pulled it off, and managed to sell more than 100 aircraft based only on an artist's impression! Not bad, but there was to be a very nasty sting in the tail.
               The very next day at Davos in Switzerland, Fan Gang, director of the National Economic Research Institute at the China Reform Foundation, boldly stated [on belalf of the Chinese Government], "The U.S. dollar is no longer, in our opinion is no longer seen as a stable currency, and is devaluating all the time, and that's putting troubles all the time," he said in impeccable English. 
            Fan Gang continued, "So the real issue is how to change the regime from a US dollar pegging  to a more manageable - pause - reference - pause -  say Euros, yen, those kind of more diversified systems. If you do this, in the beginning you have some kind of initial shock; you have to deal with some devaluation pressures."
            China is a very powerful economic force nowadays, and the man from China had just put his boot into the US Dollar, a point well noted by all present. Naturally this means the US Dollar will continue to fall like a stone, going into final freefall when Russia and OPEC decide to  start trading their oil stocks in Euros instead of dollars.
            So, Boeing has talked itself into the fixed-price delivery in 2008 of more than a hundred 7E7s [now the 787s], with that price fixed in US Dollars. Oh dear, now how much will the US Dollar be worth in four years time, when the Euro has become the world's only viable reserve currency? Let us take 25% of its current value against the Yuan and Yen, which means that Boeing will be contractually obliged to deliver brand-new 787 aircraft to China and Japan for today's equivalent price of a second-hand Boeing 737, or declare bankrupcy.
            It is no exaggeration to say that Boeing is the 'flagship' of the American defense industry, and if Boeing goes to the wall, so will everyone else. No more aircraft carriers, no more stealth bombers, and no more attacking overseas sovereign nations in the sacred name of New York Zionist 'Democracy'. Perhaps none of this would have happened at all, if certain certifiable maniacs had resisted the temptation to try and assassinate the French President back on 25 July 2000. Food for thought.  
  


Post your free ad now! Yahoo! Canada Personals


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================

BeqirS | 2 Feb 13:40 2005
Picon

DioGuardi: The Only Albanian To Have Ever Served in the United States Congress

Joseph J. DioGuardi, one of the most well known politicians of Albanian origin in American comes from the "gjaku i shprishur" of Greci, Italy
 
DioGuardi: The Only Albanian To Have Ever Served in the United States Congress 
 
 
By Beqir Sina, New York, USA
 
 
In early 1990s, right after the foundation of Vatra, Legaliteti, Balli Kombetar (National Front), Blloku Independent (Independent Block), etc., a person whose name was quite well known in America, Joseph J. DioGuardi, a former US Congressman from upstate New York, provided Albanian-Americans with some very important advice – “you have not been able to do much for either Albania, Kosova, or Chameria, or for the Albanian in Presheva, Macedonia and Montenegro, because you do not have yet the ‘key’ to open the doors of the American government, senate, and congress.”
However, such a statement was not very well accepted by many patriots, democrats, who had been working for their nation and country for decades, even though they knew of little results they could have achieved. Although they were living in America and were aware of the way the diaspora and lobby groups work in the American system, these Albanian immigrants were organized in different groups trying to help the Albanian national cause, but it never occurred to them to seek for a congressman or senator in America who would be of Albanian origin. These groups were labeled as “country’s enemies” by the communist regimes in their homelands.
 
DioGuardi himself in many occasions said, “I believe that time has come for all Albanians in the Balkans, and especially the 500,000 in the U.S. to ask themselves about what they have done and are doing to save their language, culture, and history of the Albanian nation, and what kind of help have they given towards building an independent Kosova, free, secure, and democratic, as a strong basis for further progress and development of Albanians in the Balkans and across the globe.” 
Now, the question that comes up is what this man has done and why has he done it…?
 
Well, the answer can be fairly simple. Born on September 20, 1940 in the Bronx, mainly populated by Italian-Americans, several blocks away from the well known Arthur Avenue on which a lot of Albanian immigrants live, he was baptized in the Our Lady of Mount Carmel Church, the same church in which his parents Joseph and Grace were married on January 8, 1939. His father, Joseph Sr., was born in the Albanian speaking town of Greci (Katundi) in Italy, in between Naples and Bari, in the province of Avelino. However, in March of 1929, during the Great Depression, in search for a better life, he moved to America, where he met Joe’s mom, Grace, whose family came to the United States earlier from Bari, Italy.
 
DioGuardi was raised in a neighborhood with people from many different races and ethnic background, including many Albanians who lived in this part of New York. In the late 1950s, he began to get acquainted with friends of Albanian origin and their families, some of whom came from Katundi to the Bronx in New York, as well. After graduating from the Fordham University in 1974, he confirmed his family’s Albanian roots, by taking a trip with his parents to Greci, which his father had not seen for forty-five years, and moved on to get involved in politics. In 1985 as he was attending a fundraising event for his congressional campaign, he met for the first time a group of Albanian-Americans from Kosova.
 
This is the work that has started since the spring of 1987….
 
Beginning in 1986, the Albanian American community, working with Joe as a new Congressman, started to get more organized and, in 1990 the Albanian American Civic League was established after Joe left the Congress. For over 15 years now, the Albanian American Civic League has actively and effectively lobbied the US Congress in an effort to stop the repression on them and to influence the American foreign policy in seeking a lasting peace in the Balkans. As a member of the US Congress, DioGuardi initiated several important congressional resolutions, declarations, and hearings in an enormous effort to bring the Albanians of Kosova voice to the US Congress and the entire world. At the urging of the Albanian American community he founded the Civic League so that Albanians would have an effective way to get their voice heard in Washington, DC and a way, at the same time, to inform the world of what was truly happening in Kosova.
 
With the situation in Kosova getting worse, at the urging of the Albanian American Civic League, the US House of Representatives and the US Senate in the summer of 1989 approved several resolutions such as H.Con.Res 314 and S.Con.Res. 124, which condemned Serbia for abusing human rights in Kosova. At that time, DioGuardi had decided to take a trip to Prishtina to witness the occupation of Kosova firsthand, so that he could then bring back pictures and documentations of what was truly happening in Kosova to convince the Bush administration of the atrocities happening there, because the US State Department for many reasons had decided to ignore the reality in Kosova under the Miloshevic regime. With support from Congressmen Tom Lantos and Ben Gilman, and Senator Bob Dole and twelve other US Senators, DioGuardi took his first historic trip to Belgrade and Prishtina in November 1989 with a letter signed by them supporting Joe’s trip and the Civic League’s Albanian agenda for Kosova. 
 
When in Belgrade, DioGuardi phoned journalists from the national and local press as well as those of international media stationed in Belgrade for a press briefing in the International Press Center. At the briefing, he handed out over twenty articles including those published in the New York Times and the Wall Street Journal on the extreme human rights abuses and crimes that the Millosheviq regime was committing in Kosova. The journalists attending the briefing were shocked by the articles they had never seen before. He also handed out to the journalists the letter that Dole and the others had signed which was addressed to Millosheviq urging him to withdraw from Kosova and notifying him that the US Congress was closely watching his actions against Albanians in Kosova.
 
When back in Washington, DioGuardi gave a testimony before the US Congress on his experience in Kosova
 
After holding the press briefing in Belgrade, DioGuardi was immediately put under surveillance by the Yugoslav Secret Service and when he arrived in Prishtina, he was met by tanks and heavily armored vehicles in every street of the city. He attempted to hold a press conference in the Grand Hotel in Prishtina but was not allowed to. Dedicated to his mission, he still held his press conference right outside of the Grand Hotel, in front of the tanks. As he was speaking, crowds of people started gathering around which caused the Serb police to take action. This was the start of the public confrontation between the civil Kosovar Albanians and the Serb security forces which lasted for years. When DioGuardi returned to Washington, he testified before the US Congress on his experiences in Kosova and showed pictures of the brutality that Albanians were enduring under the Serbian occupation. 
 
Lantos had stated at this hearing that the occupation of Kosova reminded him of the Nazi occupation of Europe, which he and his family (Jews living in Hungary) were lucky enough to have escaped from.
 
In February 1990, DioGuardi traveled to Geneva to deliver to the UN Commission for Human Righst the list containing thrity names of Albanian peaceful protesters who were killed by Serb authorities. This list was found with the body of Hadri at the time that he was killed. A year later, the Serbian Secret Police Service (UDBA), which was completely under the direct control of Millosheviq, was identified as the killer.
 
The Serbian Embassy had tried its best  to prevent this hearing, and yet failed to do so…
 
On April 24, 1990, the Albanian American Civic League brought ten Kosovar political and civic leaders including Dr. Rugova to Washington to testify against the Serbian occupation of Kosova in a Congressional Hearing chaired by Tom Lantos and John Porter, then co-chair of the Congressional Committee on Human Rights. The Serbian Embassy had tried its best to prevent this hearing, but yet failed to do so. Moreover, this hearing was so impressive such that is convinced Lantos to accompany DioGuardi on another trip to Kosova.
 
In late May, they arrived in Prishtina where they were met by tens of thousands of Albanians in front of the Grand Hotel with flowers and calls “USA – Long Live Democracy.” In response, the Serb military used teargas to disperse the crowds, beat many , wounded hundreds, and killed one. Shocked by what he had witnessed,  Lantos had told DioGuardi that he would was dedicated to work to bring down Millosheviq as soon as returned to Washington. In July 1990, because of the public effect that this event had, the Serbian parliament banned DioGuardi from entering Yugoslavia for five years at the request of Millosheviq.
 
Three months later in August 1990 Senator Bob Dole along with six of his colleagues went to Kosova at the request of the Albanian American Civic League to challenge the Serb occupation of Kosova. When they arrived in Prishtina, they sadly witnessed how the crowds that had gathered to greet them were being dispersed by use teargas, while the Serb police would not allow Dole and his colleagues to get out the bus. Members of Dole’s staff managed to tape part of this event and this tape then was sent to the International Criminal Tribunal on Yugoslavia (ICTY).
 
In January 1991, DioGuardi brought the chairman of the Parliament of Kosova in exile to Luxembourg to meet with Congressman Tom Lantos and Lord Nicholas Bethel of the British and European Parliaments to sign the common declaration on the creation of the Interparliamentary Group for the Protection of Kosova, which served as a strategy to further expose the brutal occupation of Kosova by Millosheviq.
 
In February 1991, DioGuardi testified before the Foreign Relations Committee of the US Senate co-chaired by Senators Joe Biden and Claiborne Pell. At this hearing, he publicly spoke in favor of the independence for Kosova according to the international law. DioGuardi during his testimony also presented written documentation provided by the Council for the Defense of Human Rights and Freedoms in Prishtina on the crimes committed against Albanians by the Serb forces and a report by the Independent Unions Federation of Kosova on the destruction of Kosova’s industry and economy.
 

In June 1991 DioGuardi traveled to Copenhagen, Denmark to meet with the Albanian community there and to attend a Helsinki Commission Conference
 
Later on, in October 1991, a bill for which the Civic League had lobbied in favor, was approved. The bill banned US aid for Serbia under the Nickles-D’Amato amendment of the Foreign Financial Aid Law.  
 
In January 1992, the Serb state-sponsored violence against Kosovar Albanian drastically increased causing more than 400,000 Albanians to leave Kosova and head for Western Europe and America till 1995. Seeing this tragedy unfold, the Civic League played the key role in introducing a well documented congressional resolution H.Con.Res. 264, co-sponsored by Tom Lantos and Ben Gilman, which called for the recognition of the independence of Kosova from Serbia in January 1992. 
 
In 1994, Shirley Cloyes (who later became DioGuardi’s wife) came along and worked hard to convince the US Congress and its administration to end the occupation of Kosova and to grant Kosova independence based on the same constitutional principles that the four other constituent parts of former Yugoslavia enjoyed: Slovenia, Croatia, Bosnia, and Macedonia.
 
In May 1994, congressman Gilman introduced another resolution H.Con.Res.251 which called upon president Bill Clinton to report before the Congress within a period of sixty days on the situation in Kosova and to make recommendations as to how the rights of Kosovars should be protected, not excluding the possibility of creating an international protectorate along with other members of the UN Security Council and European Union.
 

In 1995, DioGuardi and Cloyes were responsible for the congressional hearing on the Albanian dimension of the Balkans crisis. Many resolution and hearings followed…    
 

In 1998 and until the end of the NATO war, DioGuardi and Cloyes remained in regular contact with the leaders of the UCK. Cloyes, a former publisher, with many important media connections, helped the UCK personnel in Switzerland and Kosova connect with CNN. At the end of August in 1998, DioGuardi and Cloyes flew to Albania to meet with the Kosovar Albanian refugees, most of whom were women and children. They also met with the UNHCR director in Tropoja.
 
It is noteworthy to mention that since the beginning of the Serb offensive in summer of 1998 till the beginning of the NATO’s air strikes campaign on March 24, the Albanian American Civic League received hundreds of calls day and night from Civic League members and others requesting the League’s help is finding out information about their families in Kosova.
 
In early 1999, Cloyes testified before the Committee on International Relations of the US House of Representatives after Ambassador Jean Kirkpatrick and Henry Kissinger, in favor of deploying US troops to Kosova. In April, at the urging of the Albanian American Civic League, bills were introduced in the House and Senate calling for the armament of the UCK, indictment of Millosheviq as a war criminal, and recognition of the independence for Kosova.
 
On October 7, 2004, after two congressional hearings (one that lasted for fours hours on April 21, 2003 in the House International Relations Committee), for the first time congressional resolution H.Res 28 was brought up for the mark-up in the full International Relations Committee of the US House of Representatives, which calls upon the United States to declare its support for the independence of Kosova now. This happened as a result of the hard work and personal connections of DioGuardi and Cloyes on Capitol Hill.
 
In 2005, DioGuardi continues his work for all Albanians in the Balkans, especially for the independence of Kosova.
 
On the first day of the 109th Congress, January 4, 2005, the Civic League again with the hard work and strategic planning of DioGuardi and Cloyes had Chairman Henry Hyde and Ranking Member Tom Lantos introduce a new and tougher resolution for the independence of Kosova now as H.Res. 24. Knowing that the Serbs have in mind a partition for Kosova beginning at the north of Mitrovica, they have specifically covered the issue of the de facto illegal partition of Mitrovica which is against UN resolution 1244, and have asked the Congress to condemn this action. Judging from their past activities, it is easy to see that DioGuardi and Cloyes will remain actively engaged in Washington, in the Balkans, and around the world, as a strong voice for the long suffering Albanian people in the Balkans, especially in Kosova.
 
 
 
 
 
 


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================

BeqirS | 2 Feb 15:46 2005
Picon

MR. BOUCHER Our position on Kosova has not changed

MR. BOUCHER  Our position on Kosova has not changed 

State Dept. Daily Press Briefing for February 1 --
Wednesday, 2 February 2005, 2:08 pm
Press Release: US State Department

State Dept. Daily Press Briefing for February 1 -- Transcript

Daily Press Briefing
Richard Boucher, Spokesman
Washington, DC
February 1, 2005

QUESTION: Mr. Boucher, on the Balkans. Mr. Wesley Clark, who described Yugoslavia in 1999, in an article published today in the Wall Street Journal has the guts to advise President Bush to address the resolution of Kosovo's final status now, before it's too late to prevent another tragedy in the spring, claiming that Albanians will not settle until full independence. Since it's obvious something is going on against the entire western Balkans, could you please once again clarify the U.S. position vis-à-vis to Kosovo's status?

MR. BOUCHER: First of all, I think I did that last week. Our position on Kosovo has not changed since then, and I'll refer you to exactly what I said back then. Nothing has changed at all. Second of all, I'm not sure it's obvious that something is going on against the entire western Balkans, but I'll leave that aside for the moment. Okay?

QUESTION: How would you assure the international community that the U.S. will never allow the unification of Kosovo with Albania against the territorial integrity of Serbia? Because it's a lot of discussion in the --

MR. BOUCHER: We -- and I know there may be discussion out there. There is certainly no discussion by our government to any other government involved in this matter of changing -- altering the territorial integrity of the areas and states that have emerged. We have stood for the territorial integrity of Macedonia and every other state where it's been challenged and we'll continue to do so.

Our belief is that a peaceful Balkans requires good relations between all of the states of the region, it requires proceeding with Kosovo on the path outlined by the United Nations. And we're not interested, supportive -- we remain opposed -- to any alternation of borders and things like that.



Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================

Olsi | 2 Feb 18:58 2005
Picon

RIMEKEMBJA 01/ 02/ 2004 [ i ]


TSUNAMI  SHQIPTAR I DIOGUARDIT-SI TSUNAMI SERB I PAVLIT TĖ
BEOGRADIT…

Mexhid  YVEJSI 
                 “Mos e bėj veten kaq tė madh.
                        Ti nuk je kaq i vogėl.”

                                                           
   Thėnie e Lindjes

           Posa hymė nė Vitin e Ri,  2OO5, rifilloj fushata
anti-islame, anti-shqiptare…

        Me 3 janar 2OO5, ende pa u kthjellė mirė, shumica e
shqiptarėve, nga dehja e pėrgjumėsia e pritjes sė Vitit tė
Ri, zgjohet Joseph J. DioGuardi, ish-kongresmen dhe
president i Lidhjes Qytetare Shqiptare Amerikane dhe
shkruan njė esse me titull Tsunami Shqiptar, qė u botue nė
gazetėn “Bota Sot”, me 8 janar 2OO5, faqe 9, ku, ndėr tė
tjera, shkruan:

          “Dallgėt gjigante tė tsunamit janė njė ngjarje e
rrallė, por me ndikim shumė tė fuqishėm, pasi ato rėndom e
shuajnė jetėn nė pėrmasa biblike. Ato mund tė japin formė
tė re madje edhe brigjeve tė detit dhe mund ta ndėrpresin
vazhdimėsinė e zhvillimit njerėzor kudo qė shfaqen. Njė
zhvillim tė tillė, qė do tė ketė ndikim tė madh mbi jetėn e
njerėzve, mbi ekonominė dhe politikėn e gjithmbarshme tė
kėtij rajoni edhe pėr shumė vjet me radhė, patėm rastin ta
shihnim kohėve tė fundit nė Oqeanin Indian.. Pra, njė
zhvillim me pėrmasa pothuajse biblike ka ngjarė edhe nė
shekullin e pesėmbėdhjetė. Atė nuk e kishte shkaktuar
ndonjė katastrofė natyrore, por ishte njė tsunam njerėzor,
nė tė cilin Perandoria Muslimane Osmane i zuri frymėn
popullit shqiptar nė Gadishullin e Ballkanit, duke vrarė
atėbotė det shqiptarėsh. Stuhia e parė u pasua nga
pėrpjekjet e pareshtura pėr fshirjen pothuajse tė plotė tė
identitetit tė njė populli tė tėrė pėr pesė shekuj me
radhė…”

          “Kjo gjė qė i ndodhi popullit shqiptar, i cili nė
vitin 1488 ishte i tėri i krishterė… Jam i lumtur qė
paraardhėsit shqiptarė tė babait tim kishin arritur t’i
iknin kasaphanėn sė turqve otomanė nė shekullin e
pesėmbėdhjetė, pėr tė arritur nė Mbretėrinė e Napolit, vend
ky qė u ofroi strehė dhe u mundėsoi atyre jetėn si
shqiptarė tė krishterė…”

           Ndėr tė tjera, kėshtu shkruan Joseph J.
DioGuardi nė gazetė. Nė kėtė rast, mendimtari Xh. Gunter do
t’i thoshte: “Thelbi i parė i gazetarisė ėshtė tė dish
ēfarė dėshiron tė dish; i dyti ėshtė tė gjesh kush do t’jua
thotė.”

         Ju, z.DioGuardi, nuk dini ēfarė dėshironi tė dini,
por e gjetėt atė qė do t’jua thotė!

          Njė fjalė e urtė e Lindjes thotė:”Mos e bėj veten
kaq tė madh. Ti nuk je kaq i vogėl.” Krahasimi qė bėni mes
tsunamit  hyjnor dhe atij njerėzor ėshtė i pa krahasueshėm.
Ajo ėshtė pėrshtatje. Erik Hoferi thoshte se ēdo pėrshtatje
qė bėni, ėshtė njė krizė nė vlerėsimin e vetvetes.

         Nė vitin 1488 nuk ishte i tėrė populli shqiptarė i
krishterė. Kishte edhe shqiptarė myslimanė, siē ishte Hamza
Kastrioti, qė nuk ishte i vetėm…

         Shqiptarėt  kur me shumicė u islamizuan, atėherė
shpėtuan. Shpėtuan  sepse nuk u asimiluan. Shpėtuan sepse
nuk u romanizuan, nuk u greqizuan, nuk u sllavizuan…

          Shqiptarėt e krishterė, qė janė rreth 1O pėrqind,
si edhe shqiptarėt myslimanė, qė janė 9O pėrqind  e kombit,
sė bashku kanė kapėrcyer shumė vėshirėsi nėpėr histori.

          Rruga mė e mirė pėt tė kapėrcyer vėshtirėsitė
ėshtė tė kalosh pėrmes tyre. Shumica e popullit shqiptar i
kapėrcej vėshtirėsitė duke kaluar pėrmes tyre, duke
qėndruar, duke luftuar dhe jo duke ikur nė Itali, nė
Mbretėrinė e Napolit, si paraardhėsit tuaj para pesė
shekujve dhe nė vitin 1929 ikėt nė Amerikė….

          Shumica e popullit shqiptarė, tė krishterė dhe
myslimanė, edhe pse qėndruan nė Atdhe, edhe pse luftuan pėr
Atdhe, nuk patėn suksesin e duhur, tė krijojnė njė Atdhe.
Atdheun , qė shqiptarėt e deshtėn, e ndau vetė Evropa dhe e
bėri copa copa… 

          Pse nuk patėm sukses? Sepse, siē thoshte
Shekspiri, suksesi nuk vjen duke kaluar natėn pa gjumė, por
duke kaluar ditėn zgjuar. Ne, shqiptarėt, populli mė i
vjetėr nė Gadishullin e Ballkanit, ende nuk jemi zgjuar si
duhet, jemi tė pėrgjumur. Pėrgjumėsia jo vetėm qė na ka
dėmtuar, por ka krijuar njė plagė tė madhe. Kjo plagė e
madhe tani pak ėshtė zvogėluar, por nuk ėshtė shėruar. Prej
nga vjen shėrimi?

Shėrimi vjen nga pendimi. Pendimi ėshtė virtyt.

         Virtyt ėshtė kur shohim, kur njohim, tė metat
tona. Tė metat tona nuk janė pak, por sė paku t’i pranojmė,
nėse dėshirojmė tė pėrparojmė.

Vetėm atėherė e ndjejmė se ku kemi lajthitur, ndėr shekuj e
mijėvjeēarė, ndėr perandorinė rromake, bizantine, sllave,
osmane, sllave-komuniste dhe nė veēanti-nė demokraci…

          Pėr mė se 15OO vite qė shqiptarėt ishin tė
krishterė nuk kishin asnjė libėr nė gjuhėn shqipe. Libri i
parė, mė i vjetri, nė gjuhėn shqipe,

ėshtė botuar mė 1555, pra njė shekull mbasi hyri Perandoria
Osmane nė Ballkan. Ky libėr, shkruar (pėrkthyer) shqip nga
Don Bdek Buzuku, qė e zbuloi Dom Gjon Nikollė Kazazi prej
Gjakove, nė Kolegjin e Propaganda Fide-s nė Rromė, mė 174O,
qė ruhet nė Vatikan, ku 32 faqe i mungojnė, prej 22O
faqeve, sikur i mungon edhe ballina, kopertina, dhe nuk
dihet, pra, vendi i botimit, kush e botoi, kush e lejoi,
kush e “masakroi” dhe pse mbeti vetėm njė kopje e vetme !?
Kush ėshtė fajtor, kush mban pėrgjegjėsi, pėr kėtė
pakujdesi, pėr kėtė fatkeqėsi, pėr kėtė tragjedi? 

            Gospodin Pavli i Beogradit, nė fjalėn e mbajtur
nė Patrikanėn e Pejės, pėr Krishtlindjen Orthodokse, me 6
janar 2OO5, tha: “ Kosova ėshtė tokė e krishterėve…”

           Pra, tsunami shqiptar i DioGuardit po pėrputhet,
pėrshtatet, me tsunamin serb tė Pavlit tė Beogradit…!

            Pėr ata qė shkaktojnė pėrēarje, Bibla
kėshillon: “U lutem, o vėllezėr, tė ruheni prej atyre qė
shkaktojnė pėrēarje: rrini larg prej tyre! Sepse tė tillėt
nuk i shėrbejnė Krishtit, por barkut tė vet dhe, me fjalė
tė bukura e tė ėmbla, gėnjejnė zemrat e njerėzve tė
thjeshtė…”

                                                           
 (Bibla, Romakėve, 16.)

             Me rastin e njėzet vjetorit tė themelimit tė
Sekretariatit Pėr Jo Tė Krishterėt  (1964-1984), Papa Gjon
Pali i Dytė , ndėr tė tjera, tha:

“Sot dialogu domethėnė tė mėsojmė tė falim, tė mundohemi tė
kuptojmė zemrėn e tė tjerėve, e sidomos tė shėrbejmė tėrė
njerėzimit dhe njė tė vetmit Zot.”

         Pas tsunamit shqiptar tė Joseph J. DioGuardit, pas
tsunamit serb tė Gospodin Pavlit tė Beogradit, duhet tė
bėhet paradigma. Paradigma ėshtė njė strukturė mendimi. Njė
struktur mendimi pėr tė kuptuar dhe shpjeguar aspekte tė
caktuara tė realitetit.

              Duhet tė mundohemi tė kuptojmė, siē tha Papa,
zemrėn e tė tjerėve, qė i shėrbejnė Atdheut, njerėzimit dhe
njė tė vetmit Zot. Nuk duhet harruar se gjatė luftės sė
viteve 1998-99, pėr ēlirimin e Kosovės, u vranė me armė nė
dorė rreth 35 hoxhallarė, u martirėzuan mbi dhjetė
shejhlerė, tė gjithė prijėsa fetarė, si edhe mijėra
besimtarė myslimanė-shqiptarė…

             Pra,  Islamizimi i shumicės sė shqiptarėve
ėshtė pjesė e kėtij realiteti. Realiteti ėshtė e Vėrteta. E
Vėrteta ėshtė nė zemėr. Zemra ka arsyet e saj, tė cilat
arsyeja nuk i njeh…Pra, z. Dioguardi, “Mos e bėj veten kaq
tė madh. Ti nuk je kaq i vogėl”

(Autori ėshtė studiues i religjioneve. Nė dhjetė vitet e
fundit, ka botuar dhjetė libra.)

LZHK DUHET TĖ JETĖ EDHE ANTIBERISHISTE

Ēdo gjė e re, nė ēdo fushė, duke pėrfshirė kėtu edhe
politikėn dhe nė mėnyrė tv veēantė politikėn, duhet tė jetė
plotėsisht ose pjesėrisht kundėr tė vjetrės nga ka dalė,
ose nga ėshtė shkėputur, qė tė ketė njė motiv tė fortė pėr
t'u bėrė dhe tė sjellė dobi. Nėse ajo qė paraqitet si e re
ėshtė vetėm kopje identike e tė vjetrės ėshtė eksperiment i
dėshtuar, i kotė, madje ėshtė mė regresiv se vetė e vjetra.
Nė Shqipėri kishim njė parti tė vetme, Partinė e Punės pėr
dekada tė tėra. Ndryshimet demokratike nisėn me atė qė
ėshtė quajtur "pluralizėm politik" qė nėnkupton krijimin e
njė ose shumė partive konkuruese nė politikė. PPSH dhe
Ramiz Alia e urrenin pėr vdekje "pluralizmin politik" deri
nė ēastet e fundit kur u detyruan ta pranonin mė 11 dhjetor
1990. Ramiz Alia u pėrpoq deri nė ēastet e fundit qė tė
ruante tė vjetrėn me njėfarė makiazhi nėn parrullat
"unitet, por jo uniformitet", "pluralizėm mendimi nė PPSH,
por jo pluralizėm politik (partiak)", " disa subjekte
elektorale, por me kandidatė tė PPSH-sė" etj…Tė gjtha kėto
dėshtuan, e diskredituan edhe mė shumė PPSH, qė nuk
kundėrshtonte dot deri nė ndryshim tė vjetrėn.
Tani nė spektrin e veprimtarinė politiko-partiake nė
Shqipėri vėrejmė sėrish pėrpjekje tė ngjashme. Po krijohen
nė prag tė zgjedhjeve lloj-lloj aleancash, madje dhe parti
tė reja.Por tipar mbizotėrues ėshtė polarizimi midis tė
ashtuquajturave "E majtė" dhe e "E djathtė". Njė pjesė e
asaj qė hiqet pėr e majtė, sidomos forca e saj kryesore
Partia Socialiste, akuzohet, jo pa arsye, se bėn veprime tė
djathta. Komandantėt e kėsaj pjese masės i thonė "ik
majtas" e vet shkojnė djathtas pėr t'u pasuruar. Nė pjesėn
e spektrit qė quhet e djathtė, sidomos nė PD, bėhet mjaft
llafologji e djathtė por mendėsitė dhe sjelljet janė mė
shumė tė majta. Ndarja nė tė majtė e tė djathtė ėshtė vetėm
sa pėr tė motivuar nė sytė e pėrkrahėsve pėrleshjen pėr
pushtet midis grupimesh tė ndryshme interesash karrieriste
dhe lakmishė pėr pasurim tė padrejtė nėpėrmjet mbajtjes,
ose marrjes sė pushtetit shtetėror. Kėtė e vėrteton dhe
fakti se sot sherret e grindjet mė tė mėdha bėhen brenda
pėr brenda secilit kamp, sesa midis kampeve qė hiqen si
kudėrshtarė tė papajtueshėm.

Fantazma shqetėsuese e "faktorit tė tretė" 

Tė dy partive qė prej vitesh kanė vendosur hegjemoninė nė
secilin kamp u ka dalė nga njė konkurent. Nga Partia
Socialiste me nė krye Nanon ėshtė shkėputur Lėvizja
Socialiste me nė krye Metėn. Bija pėrpiqet t'ia rrėmbejė
arrat nga sėnduku nėnės. Nė kampin pėdėist qė quhej deri
tani vonė "Bashkimi pėr fitore" ka lindur Lėvizja pėr
Zhvillim Kombėtar e themeluar nga Mbreti Leka I. Kjo
ndonėse nuk ėshtė vetėshpallur armike e PD-sė, si LSI pėr
PS-nė, pėrsėri ka ngjallur xhelozi tė madhe, madje
nervozizėm nė PD, sidomos nė PR. 
Nga tė tjerėt Lėvizja e Metės dhe Lėvizja e Lekės shihen mė
shumė si kundėrpesha tė Partisė sė Nanos e tė Partisė sė
Berishės, sesa si forca tė reja ballafaquese midis kampeve
ekzistuese nga kanė dalė. Prandaj ka shpėrthyer edhe debati
rreth temės "Cila do tė jetė forca e tretė politike nė
Shqipėri". Pėr tė zgjidhur kėtė enigmė ėshtė shumė i
preokupuar edhe Artur Nuro i "Gjeli Vizion", i cili nė
tenderin pėr privatizimin e vendit tė tretė nė politkėn
shqiptare pėrveē LZHK dhe LSI pėrfshin edhe PDR-nė e
Pollos. 
Ambicien pėr tė krijuar e komanduar njė "forcė e faktor tė
tretė " nė politikėn shqiptare e kanė pasur shumė vetė dhe
askush nuk e arriti dot gjatė njė dekade e gjysmė
pluralizmi nė Shqipėri. Dėshtuan bashkimet qė
konceptoheshin mė tė djathta se PD-ja, si Fronti i Djathtė
Antikomunist (1994), Lidhja e Djathtė(1995), E Djathta e
Bashkuar(1996). Dėshtuan edhe tentativat liberal-demokrate,
pėr tė krijuar forcėn e tretė "Polin e Qendrės" (1996) mė
afėr qendrės se PD-ja qė e donte Aleanca Demokratike (Ceka,
Pashko, Imami, Zogaj). Dėshtuan dhe demokratėt reformatorė
me partitė e Pollos e tė Dashamir Shehit. 
Nga e majta ėshtė hera e parė qė bėhen pėpjekje, nėpėrmjet
LSI, pėr t'i dhėnė Shqipėrisė njė "forcė tė tretė"
konkuruese nė luftėn pėr pushtet me PS-nė e PD-nė. Madje
kjo tentativė ka karakteristikėn e veēantė se bija ėshtė
egėrsisht kundėr nėnės. LSI luftėn mė tė ashpėr ia ka
shpallur PS-sė sė kryesuar nga Nano dhe jep pėrshtypjen e
njė aleateje tė PD-sė pėr tė bashkėqeverisur. Kjo i jep LSI
njė motiv tė fortė pėr tė qenė nė skenėn politike dhe pėr
tė ndikuar nė arenėn e luftės pėr pushtet. Nga ky
kėndvėshtrim nė krahun e majtė ka qartėsi tashmė. Janė
krijuar dy qendra gravitacioni politik ku mund tė shkojnė
tė gjithė miniforcat majtiste, sipas interesave
partikulariste tė tyre, apo edhe tė tė majtės si rrymė
politike.
Kurse nė anėn e spektrit politik qė quhet e djathta, ka
mjaft konfuzion, paqartėsi, pasiguri nė konceptimin e
politikės e pėrcaktimin e sjelljeve politike. E djathta
ngjan me ato rrugėt e ndėrtuara nė terren qė lėviz
gjithnjė, qė shembet pa pushim. Kjo ndodh sepse vetė PD-ja,
sidomos Sali Berisha, kanė dashur ta ndėrtojnė kėshtu
rrugėn qė tė shpie djathtas nė politikė. Berisha
vazhdimisht ka shkaktuar lėvizje terreni nė PD, gėrryerje e
shembje nė aleancat e djathta qė bėheshin jashtė hyqmit tė
tij, madje ka shkatuar qėllimisht gėrryerje dhe shembje
edhe nė aleancat e djathta qė bėheshin sipas projekteve tė
tij dhe nėn mbikqyrjen e rreptė tė tij. Prandaj nuk kanė
pasur deri tani sukses tentativat pėr njė forcė tė tretė
politike nė Shqipėri me prirje mė tė djathta se majtizmi
pėdėist. Berisha ėshtė treguar shumė i suksesshėm nė
minimin e pėrpjekjeve pėr njė forcė tė tretė politike me
fizionomi tė djathtė nė Shqipėri. Kėshtu Berisha i ka
shėrbyer tė majtės edhe mė shumė se vetė PS-ja dhe Nano.

Shans i ri apo pėrsėritje dėshtimi pėr forcėn e tretė me
fizionomi tė djathtė?

Tani jemi para njė zhjvillimi tė ri nė pjesėn e djathtė tė
spektrit politik. Ėshtė krijuar LZHK-ja, forca e sė cilės
(aq sa thuhet se ende nuk ėshtė vėnė nė provė) qėndron
kryesisht nė angazhimin e vetė Mbretit Leka I qė e mori
kėtė nismė dhe po e kryeson. Pyetja qė shtrohet ėshtė : a
do tė dalė kjo nismė mė e suksesshme se ato tė parat, si
FDA, LDSH, DBSH?! Nėse do tė gjykonim nga pjesėmarrėsit
partiakė dhe individualė nė LZHK duhej tė thonim pa ngurrim
se nuk ka asnjė shans mė tė madh pėr sukses, sepse partitė
dhe individėt qė janė grumbulluar nė LZHK janė nga mė tė
konsumuarit nė skenėn politike shqiptare. Mbetet pėr tė
parė sesa do tė shėrbejė ndikimi i Mbretit Leka I pėr ta
bėrė me njėfarė peshe kėtė pretenduese pėr rolin e njė
force tė tretė politike konkuruese nė Shqipėri.
Qė roli i Mbretit tė japė vėrtetė frytet qė i dėshirojnė
shumė shqiptarė kushti i parė ėshtė qė LZHK tė krijojė
fizionominė e saj tė qartė. Kjo fizionomi nuk mund tė
krijohet nėse LZHK do tė mbetet si njė ndihmėse politike e
PD-sė, ose tė veprojė si sozi e PD-sė nė politikėn
shqiptare, atje ku PD-ja nuk ėshtė mirėpritur e nuk ēan
dot. PD e Berisha tė tillė e duan dhe do ta pranonin
LZHK-nė, madje mund t'i bėnin dhe disa furēe nė propagandėn
e tyre gjigande LZHK-sė. PD dhe Berisha janė shumė tė
interesuar dhe do tė donin fort qė LZHK tė sillej nė skenėn
politike shqiptare si njė sozi e aleancės berishiste, qė
LZHK tė mund tė tėrhiqte pėr llogari tė PD-sė nė votime njė
pjesė tė elektoratit shqiptar tė zhgėnjyer nga PD-ja qė
qėndron larg kutive tė votimit. Me njė fjalė PD e Berisha e
duan LZHK-nė si njė bisht tė zgjatur tė tyre, por kurrsesi
si njė forcė mė vete qė pretendon rol tė pavarur tė njė
pale tė tretė nė betejat politike e zgjedhore.
Prandaj PD-ja e Berisha ndaj LZHK-sė kanė bėrė e do tė
bėjnė politikėn e kėrbaēit e tė kulaēit si ndaj FDA, LDSH,
BDSH nė tė kaluarėn. Deri tani kanė pėrdorur mė shumė
kėrbaēin ndaj LZHK-sė qė ta shushasin. Por pas shpine
mbajnė dhe njė copė kulaēi tė bėrė peksimet qė mund t'ia
ofrojnė. Kėshtu qė kuptohet lehtė qė LZHK do tė jetė njė
eksperiment tėrėsisht i dėshtuar dhe njė humbje e madhe pėr
rolin e prestigjin politik tė Mbretit Leka I nėse LZHK-ja
nuk arrin tė marrė njė fizionomi si opozitare (jo patjetėr
kundėrshtare antagoniste) e PD-sė , nė rast se nė disa
ēėshtje parimore nuk sillet ndaj PD-sė e Berishės, sikurse
po sillet LSI e Ilir Metės ndaj PS-sė sė Nanos. Nė rast se
LZHK-ja nuk arrin tė marrė njė fizionomi tė tillė, atėherė
ajo do tė katandiset nė njė "rifugio pecatorum"(vendstrehim
mėkatarėsh), tė dėshtuarish nė politikė qė i dolėn tė
tepėrt Berishės nė llogaritė e tij pėr tė ndėrtuar ekipin e
ardhėshėm parlamentar.

Pse LZHK duhet tė hyjė nė politikė edhe si opozitare e
berishizmit?

Por ka arsye edhe mė madhore, mė parimore, pse LZHK-ja
duhet tė jetė nė opozitė edhe me PD-nė e Berishėn. Pėr disa
nga kėto arsye ėshtė debatuar qysh gjatė pėrpjekjeve pėr
krijimin e FDA nė vitin 1994, kur legalistėt luajtėn rolin
e sabotatorėve, sepse ashtu urdhėroheshin nga Berisha, nga
Ngjela, nga Arbnori, nga Hajdari etj. 
PD-ja dhe Berisha nuk janė tė qendrės sė djathtė, siē
pretendojnė, por tė qendrės sė majtė. Madje tani me
rikthimin e Zogajt, Pashkos, Imamit, janė fare tė majtė,
sepse kanė nė gjirin e drejtimin e tyre ish-pushtetarė tė
pushtetit tė majtė revanshist tė vitit 1997. Lėvizja pėr
Zhvillim Kombėtar jo vetėm pėr taktikė, por dhe pėr
pėrbėrjen e saj reale, nuk paraqitet si lėvizje monarkiste.
Por ama ata qė kanė shkuar nė kėtė lėvizje nuk kanė shans
pėr sukses, as do tė kenė namuz politik, nė rast se nuk
pajtohen me faktin se baza e kėsaj lėvizjeje duhet tė jetė
zogizmi, sikurse janė enverizmi dhe fanolizmi baza e gjithė
spektrit politik nga e majta ekstreme deri tek qendra e
djathtė, sikurse e quan Sali Berisha aleancėn e tanishme
PD-PR. 
Asnjė parti apo lėvizje politike nuk ka kuptim e nuk mund
tė veprojė pa u mbėshtetur nė njė rrymė tė afirmuar
politike nė jetėn shoqėrore e shtetėrore tė shqiptarėve.
Dhe kėto rryma janė fanolizmi dhe enverizmi nga e majta,
nacionalizmi teorik dhe zogizmi realpolitik  nga e djathta.
Nė tė djathtė e bėjmė kėtė dyzim sepse realpolitika e
zogizmit ka krijuar njė model politik tė veēantė. Ata qė i
janė bashkuar LZHK-sė, sidomos ballistėt e republikanėt,
duhet ta zgjidhin vetė dilemėn e tyre mes prirjeve pėr
rryma politike dhe ambicjeve pėr role politike dhe lakmive
pėr llokma pushteti. 
LZHK-ja jashtė zogizmit ėshtė njė gjė qesharake. Por
zogizmi nuk duhet konceptuar ngushtė, vetėm si monarkizėm.
Nuk ėshtė e nevojshme tė zgjatemi pėr tė trajtuar kėtė,
sepse nė kumtesėn "Vėshtrim politologjik mbi Triumfin e
Legalitetit" (shif "Atdheu" 26 dhjetor 2004 dhe
"Rimėkėmbja" 28 dhjetor 2004) ėshtė sqaruar mjaftueshėm. Nė
kėtė kumtesė dhe nė disa shkrime tė mėparshme ėshtė
trajtuar edhe ēėshtja se zogizmi nuk ėshtė antiberishizėm,
por berishizmi ėshtė antizogizėm. Dhe kjo ndodh meqenėse
berishizmi ėshtė fanolizėm. Nuk ėshtė vetėm miqėsia e
Mediut me Berishėn qė e bėn Saliun tė flakė gjithė aleatėt
e tij tė deritanishėm qė tė mbajė vetem PR-nė dhe tė thithė
njė pjesė tė PAD-sė. Eshtė fanolizmi i berishistėve dhe i
republikanėve dhe majtizmi i padistėve qė motivon aleancėn
e ngushtė PD-PR-PAD-PDK. Fanolizmi nė PD e PR ėshtė madje
edhe mė i theksuar se nė tė majtėn shqiptare, nė PS. 
Nė LSI fanolizmi mund tė bėhet mė i spikatur pėr arsye tė
krahinizmit tė Ilir Metės qė ka idhull fanolistin Riza
Cerova nga Skrapari. Ilir Meta u ėshtė drejtuar njė herė
tropojanėve nė situatė tė acaruar me fjalėt : "kam ardhur
tek ju si burri tek burri, si Riza Cerova tek Bajram
Curri". Qysh atėherė u zbehėn e mė vonė pushuan armiqėsitė
e mėdha midis Sali Berishės dhe Ilir Metės. Ėshtė ky lloj
fanolizmi qė  bėhet urė lidhėse pėr aleancė edhe midis
Berishės e Metės tani. 
Pushteti i Nanos nuk e kremtoi 80-vjetorin e "revolucionit
nolist demokratik tė qershorit 19924" nė vitin 2004 sikurse
e kremtoi me madhėshti tė paparė 70-vjetorin e kėtij
revolucioni tė tipit bolshevik pushteti i Berishės nė vitin
1994. Nė politikėn e PS-sė nolizmi ėshtė pėrvetėsuar sa pėr
tė zbutur deri nė masėn e dėshiruar enverizmin e trashėguar
nga Partia e Punės. Por tani kastat drejtuese nanoiste nė
PD nuk janė mė nė pozita dogmatike qė tė mbeten robėr tė
enverizmit e tė fanolizmit. Kurse Berisha dhe kastat rreth
tij nė aleancėn PD-PR mbeten robėr tė fanolizmit. 

Si kurdisen sulmet fanoliste kundėr LZHK-sė

Deri tani PD e PR, Berisha, Godo, Mediu, kan arritur t'ia
hedhin rrymės politike zogiste dhe PLL-sė duke i mbajtur si
argatė nė arėn e politikės noliste. Tani qė LZHK-ja po
shfaq njė prirje mė tė dukėshme pėr ndryshim sulmet mė tė
rrepta i janė bėrė nga nolistėt republikanė Mediu e Godo.
Kurse Berisha sipas marifetit tė tij tė njohur vazhdon
politikėn e kėrbaēit e tė kulaēit nėpėrmjet
bashkėpunėtorėve e propagandistėve tė tij, madje nėpėrmjet
atyre mė tė pavlerė si Kastriot Myftaraj dhe mė tė
paskrupullt si Baze e "Tema".
 Berishianėt nėpėrmjet Myftarajt i kanė bėrė "kėrcėnime"
LZHK-sė se po "zbulohet si Lėvizje pėr Zhvillimin e
Kundėr-berishizmit". ("Tema" 25,26,27 janar 2005). Tė
qortosh LZHK-nė nė kėtė mėnyrė ėshtė me tė vėrtetė
qesharake. Nė qoftė se LZHK-ja nuk do tė zhvillojė njėfarė
kundėrberishizmi nė politikėn shqiptare atėherė kot qė
ėshtė krijuar, atėherė vetė Leka duhet tė pranojė se 
Lėvizjen e tij e ka krijuar Berisha pėr tė mashtruar njė
pjesė tė shqiptarėve, se  republikanėt, ballistėt,
ish-pėdėistėt qė i janė bashkuar kėsaj lėvizjeje janė tė
dėrguar tė Berishės, se edhe PLL aleate shumėvjeēare e
Berishės ėshtė komanduar me shėrbim politik nga Berisha qė
i gjithė spektri i djathtė shqiptar tė futet edhe njė herė
nėn ombrellėn e fanolizmit.
Vetėm pse "antiberishizmi ėshtė alternativė politike e
Nanos" nuk mjafton pėr tė shenjtėruar berishizmin, as pėr
ta shndėrruar zogizmin nė fanolizėm, sikurse pėrrallisin
propagandistėt e Berishės. Edhe pse Berisha do tė mbajė
flamurin e antinanoizmit ai pėrsėri nuk ka hequr dorė nga
fanolizmi. Vetėm pėr qejf tė antinanoizmit tė Berishės nuk
ka kuptim as dobi pėr politikėn shqiptare qė zogizmi tė
kthehet nė bisht tė fanolizmit. Shkrimi i Myftarajt ėshtė
urdhėruar nga shtabet politike rreth Berishės qė janė shumė
vigjilentė dhe tėrbohen menjėherė kundėr ēdo krtitike qė i
bėhet Berishės nga njerėzit e forcat politike qė Berisha
ėshtė mėsuar t'i ketė argatė tė tij nė prashitjen e misrit
tė fanolizmit. 
Shkrimi i "Temės" pėr "kundėr-berishizmin" e LZHK-sė ka
nisė si reagim ndaj krijimit tė degėve tė LZHK-sė nė SHBA,
ku Berisha pretendon tė ketė vetėm ai vathė e stane pėr
"delet e tė djathtės". Sulmi ėshtė drejtuar kundėr njė
veprimtari, Adnan Ramadanit, qė ka emigruar nė SHBA nga
Shkodra para disa vitesh. Sipas huqit tė njohur tė
provokatorėve berishianė kush kritikon Berishėn etiketohet
se vepron pėr llogari tė Sigurimit tė Shtetit. O mjeranė
berishianė! Ju kanė mbuluar njerėzit e Sigurimit tė Shtetit
dhe agjenturave tė huaja deri nė zyrat e shtėpitė tuaja,
ndėrsa ju nxisni horrat e publicistikės shqiptare tė fyejnė
njerėzit qė kanė bėrė e duan tė bėjnė pėr vendin e pėr
kombin. Babain e Adnan Ramadanit e njoh mirė, e kam pasur
mėsues dikur se nga Shkodra e kishin sjellė nė Klos e nė
fshatin tim Gur i Bardhė tė Matit. 
Punė prej Sigurimi tė Shtetit dhe agenturash tė huaja janė
paloshkrimet e "Temės" si ai qė do t'i ndalojė LZHK-sė apo
tė tjerėve tė kenė edhe mendime e qėndrime tė kundėrta me
Berishėn. Pjesa e shkrimit qė zė njė faqe mė datėn 25 janar
2005 ėshtė njė mish-mash pallavrash qė propagandistėt
berishianė i kanė pėrsėritur me qindra herė, para se t'i
shpallin edhe me nėnshkrimin " nga Kastriot Myftaraj". Mė
26 janar "Tema" ka hedhur dhe njė herė nė letrėn e bardhė
shkronjat e zeza pėr tė pėrsėritur spekulimet e nxirosura
fanoliste-enveriste pėr ngjarjet e vitit 1924, janė
pėrsėritur edhe njė herė ato pallavra qė kishte renditur
vetė "Tema" para dy muajsh pėr tė sulmuar Ahmet Zogun e
zogizmin nė njė frymė aq tė qelbur sa nuk kishin guxuar as
fanolistėt dhe enveristėt mė idhnakė dikur.

Si tallen me Berishėn hyzmeqarėt e tij propagandistikė

Propagandistėt e Berishės janė me tė vėrtetė tuafė. Pėr tė
sulmuar kundėrshtarėt e komunizmit qė nuk arritėn tė
parandalonin vendosjen e regjimit tė Enver Hoxhės ata
zhgarravisin edhe fjali tė tilla torollake: "Nė rast se
krimineli ėshtė pėrgjegjės pėr njė krim, jo mė pak
pėrgjegjės ėshtė ai qė kishte pėr detyrė ta ndalonte dhe
nuk bėri gjithēka kishte mundėsi pėr ta ndaluar". 
O tė marrė! Si nuk e kuptoni qė kėshtu ju talleni me
idhullin tuaj Berishėn, duke e barazuar atė me kriminelėt
qė dogjėn Shqipėrinė nė vitin 1997 se Berisha e kishte
detyrė t'i ndalonte dhe nuk bėri asgjė serioze pėr t'i
ndaluar. Kur kemi shkruar pėr ngjarjet e vitit 1997, nė atė
kohė, kemi theksuar se socialistėt kishin pėrgjegjėsinė e
kriminelit dhe duhej tė jepnin llogari si tė tillė. Ndėrsa
demokratėt e Berishės kishin pėrgjegjėsinė qė nuk morėn
masat e duhura tė parandalonin, ose ndėshkonin krimin,
kishin pėrgjegjėsinė jo tė kriminelit, por tė njerėzve tė
pushtetit qė kanė neglizhuar ose shpėrdoruar detyrėn nė
luftėn me krimin. Kurse "Tema" e Bazes nėpėrmjet analogjisė
e vė tani Berishėn  njėsoj nė pozitėn e kriminelit me ata
qė dogjėn Shqipėrinė, njėsoj si gjeneralėt e andartėve.
Pikė e zezė, ēfarė propagandistėsh ka Berisha! Pse bėn njė
KOP ( Komitet  i Orientimit tė Politikave) pa bėrė njė KOSH
( Komitet i Orientimit tė Shtypit)?! Ē'i duhet qė vė nė
siklet kryesinė e PD-sė me konkurentin KOP, pa spastruar
haurin e propagandės ku hingėllijnė, pėllasin e hedhin
vickla gjithfarė mushkash e kėrriēėsh tė publicistikės?!
Tė portretizosh Ahmet Zogun si bashkėpunėtor tė komunizmit
e aleat tė Enver Hoxhės dhe Sali Berishėn si kundėrshtar tė
tyre do tė thotė tė jesh i marrė. E megjithatė gazeta
berishiane "Tema" i bie kėsaj daulleje tė ēarė
propagandistike prej disa muajsh. Ama sikur Leka Zogu tė
njoftojė se pranon tė shkojė bashkė me PLL-nė me LZHK edhe
njė herė argat tė prashisė misrin e fanolizmit nė arat e
Berishės e Fatmir Mediut, me siguri edhe "Tema" e Bazes do
tė fillojė tė bėjė muzikė tjetėr me dajre, ta zėvendėsojė
propagandistin me  surrat arixhiu me ndonjė valltare
arixheshkė.
Ku i gjen Berisha ata propagandistė kaq tė marrė sa tė
shkuajnė :"Pjesa mė e madhe e ish tė pėrndjekurve politikė
e dijnė, duke pėrfshirė dhe ata qė bėjnė sikur nuk e dijnė,
se sikur Berisha tė kishte mbajtur nė vitin 1992 kur erdhi
nė pushtet njė qėndrim radikal, atėherė vendi do tė kishte
hyrė nė luftė civile nė vitin 1992 jo mė 1997..., kur e
filluan luftėn socialistėt pėr tė rimarrė pushtetin?. Kėta
propagandistė ēdo ditė e mė shumė e paraqesin Berishėn jo
vetėm si dallkauk politik, por dhe si njė budalla politik.
Nėse lufta civile, sipas tyre, paska qenė e pashmangėshme,
atėherė mė mirė tė ishte bėrė nė vitin 1992 se nė vitin
1997. Nė vitin 1992 kushtet ishin shumė mė tė pėrshtatshme
brenda nė Shqipėri dhe nė arenėn ndėrkombėtare qė kėtė
luftė cilive ta fitonin forcat antikomuniste, se nė
vitin1997. Sa herė duhet ta shkruajmė nėpėr gazeta se
Berisha ka spekuluar poshtėrsisht me arsyetimin "tė
shmangim luftėn civile" pėr tė bėrė pazare me Ramiz Alinė e
mė vonė me Fatos Nanon vetėm pėr tė siguruar pushtetin e
vet ose ruajtur rolin e tij politik nė Shqipėri?
Propagandistėt e Berishės e paraqesin Saliun si budalla kur
shkruajnė: "Ata qė fajėsojnė Berishėn se dorėzoi pushtetin
nė vitin 1997 bėhen fare qesharakė pėr shkak se nė krye tė
LZHK kanė sot njerėz si Dashamir Shehi, Eduard Ypi, Tomorr
Malasi, Maksim Begeja qė nė vitin 1997 ishin kundėrshtarė
tė egėr tė Berishės pėr shkak se Berisha nuk po dorėzonte
pushtetin fill pas protestave tė para tė dhunshme majtiste
tė janarit". O tė marrė, qė ju ka ngrėnė sorra trutė! Po a
nuk ishin deri tani vonė Begeja e Shehi, Spahiu, Rroqi e tė
tjerė aleatė tė Berishės?! A nuk kanė qenė Malasi dhe Ypi
njerėz me pozita tė larta nė pushtetin e Berishės?! Apo kur
je me Berishėn je i mirė pavarėisht se si je. Kur ikėn nga
Berisha bėhesh mėnjėherė i keq!
A a nuk u ka dhėnė koha tė drejtė atyre qė e paskan
kėshilluar Berishėn ta dorėzonte pushtetin qysh nė janar tė
vitit 1997? Berisha e dorėzoi qė e dorėzoi pushtetin, madje
nė njė mėnyrė shumė mė tė turpshme dhe me humbje shumė mė
tė rėnda pėr Shqipėrinė. Po ta kishte dorėzuar nė janar nuk
do tė ishte armiqėsuar aq shumė as me Amerikėn qė i
kėrkonte largim, ose kufizim tė pushtetit. Sikur ta kishte
dorėzuar qysh nė janar tė paktėn do tė ishte shmangur njė
gjakderdhje masive qė ndodhi mė pas. Nuk do tė ishin hapur
depot e armatimeve, nuk do tė kishte lindur nevoja tė vinin
ushtritė e huaja nė Shqipėri. Berisha me vonesėn nė
dorėzimin e pushtetit vetėm tė kėqija dhe asnjė tė mirė nuk
i solli Shqipėrisė. I solli vetėm gjak, djegie, hi,
shkrepje armėsh. Edhe kėto tani doni t'i paraqisni si
":mrekulli" berishiane?!
Pastaj cila ėshtė mė e keqe prania nė krye tė LZHK-sė tė
atyre qė paskan kėshilluar Berishėn tė dorėzonte mė parė
pushtetin se e kishin kuptuar qė nuk ishte i zoti ta mbante
dhe ta mbronte, apo prania pranė Berishės sot e Arben
Imamit, Nikollė Lesit, Preē Zogajt, Gramoz Pashkos, Fatmir
Mediut, Sabri Godos qė nė atė kohė bėheshim gjeneralė
andartė, nxitės tė luftės civile, qė firmosnin marrėveshje
me komitete rebele nė Vlorė, bėnin komplote nė Gjirokastėr
e Tiranė?! Pse Berisha tani ėshtė i dashuruar politikisht
pas kėtyre dhe urren ata qė i sugjeronin zgjidhje politike,
ose qėndruan me automatik nė dorė pranė Berishės deri nė
ēastet e fundit si Genc Pollo? Sepse Berisha ėshtė njė
ithtar i politikės pėrdhosėse improvizuese tė fanolizmit.

Nuk ėshtė sharje tė cilėsosh Berishėn komunist

Nėse Berishėn nėpėr tubime e cilėsojnė komunist nuk ėshtė
kurfarė sharje pėr tė , por ėshtė vlerėsimi mė i saktė qė
mund t'i bėhet, sepse Berisha ėshtė njė fanolist  qė ujin e
kalitjes ia kanė dhėnė nė farkėn e  enverizmit. 
Qysh kur ėshtė katandisur qė mbrojtjen mė tė zellshme tė
tij ta marrė pėrsipėr ta bėjė Kastriot Myftaraj me
palolibra e paloshkrime qė botohen dhe nė "Tema" kuptohet
sa ėshtė zhvleftėsuar politikisht e personalisht Berisha nė
politkėn shqiptare. Pėrderisa Berisha pėrdor tipa tė tillė
pėr tė bėrė sulme tė pėshtirosura kundėr Zogut e zogizmit
kuptohet se ēfarė fanolizmi i bastarduar ėshtė baza
politike e veprimtarisė sė PD-sė e tė PR-sė.

Berisha nuk mund tė jetė kryegjenerali qė urdhėron pėr ēdo
sulm politik

Eshtė tallje me Berishėn kur propagandistėt e tij shkruajnė
:"Pse tė gjitha sulmet e PS-sė pėrqėndrohen tek Berisha, qė
demonizohet ēdo ditė nė titullin e madh tė faqes sė parė tė
"ZP", ndėrsa Leka Zogu lihet i qetė? Nė Shqipėri edhe
fėmijėt duhet t'i pėrgjigjen kėsaj pyetje?. Shikoni sa i
menēur ėshtė "kalamani i shpifur" nė shtabet
propagandistike berishiste, Kastriot Myftaraj. Ato qė
shkruan "ZP" ēdo ditė kundėr Berishės janė vėrtetė tė shara
por jo sulme. Ndėrsa kur vjen puna pėr tė bėrė sulme tė
mirėfillta politike edhe shtypi i PS-sė, edhe ai i PD-sė
bashkohen kundėr zogizmit dhe Lekės, siē u bashkuan edhe
gjatė referendumit nė vitin 1997, ndonėse PD e PS ishin
palė nė luftėn civile midis tyre. Por "kalamani i shpifun"
dhe "qerosat"e propagandės bazeberishiste nuk kuptojnė
gjėra tė tilla. Ata pėr argument dinė vetėm titujt e
mėdhenj nė krye tė faqes sė parė tė "ZP-sė". Ama nė vitin
2002 kėto tituj u zhdukėn, u zėvendėsuan me pėrshėndetje
gjeneralėsh qė kishin vėnė ushtarėt tė vriteshin pėr
karrierėn e tyre. Edhe nga ana e berishtistėve janė tė
paktėn tri gazeta ("RD", "55", "Tema") qė  ēdo ditė i
vėrsulen Nanos me njė mori shkrimesh, shumė herė bajate, tė
fryra, tė mbrapshta. Kurse nė vitin 2002 heshtėn dhe sulmet
e tyre i bėnin kundėr "idhnakėve qė nuk donin tė kuptonin
mrekullinė qė kishte bėrė Berisha duke u marrė vesh me
Nanon dhe qė do ta ēonte PD-nė nė pushtet me ndihmėn e
Nanos".
"Kalamani i shpifur" i propagandės bazeberishiste, Kastriot
m… ka bėrė dhe njė pyetje idiote: "Pse "Naltmadhnia" Leka
I, kryetar i LZHK nuk ka atakuar kurrė kryetarin e PS dhe
kryeministrin Nano me emėr nė asnjė ēėshtje". Ėshtė njė huq
i vjetėr i berishianėve qė qėndrimin e gjithkujt e masin
vetėm me atė sesa sulmon me emėr atė qė ka vėnė Berisha nė
shėnjestėr tė tė sharave tė tij nė ēastin e dhėnė. Po
nėpėrmjet kėtij Kastriot m… (palolibri "Nacional-islamizmi
shqiptar. Baleta e Feraj") bėhej qortimi berishian pse
Baleta e Feraj nuk sulmonin Ilir Metėn "mishėrimin e
diktaturės komuniste tė rivendosur nė Shqipėri", por
kritikonin Berishėn. Tani nuk dalin tė thonė pse Berisha
nuk e sulmon kėtė Ilir Metėn, por ėshė bėrė bythė e brekė
me tė. Nuk sqarojnė atė qė duhet sqaruar pse Berisha nuk
sulmon mė Arben Imamin qė e rrėzoi nga kolltuku i
presidentit, por Leka Zogun qė i doli nė krah nė ato ditė
tė vėshtira pėrballė Arben Imamit. Dikur thonin pse Abdi
Baleta nuk sulmon Xhelil Gjonin, Ilir Gjonin, Sabit
Brokajn, "klanin Kapo". Tani heshtin e nuk thonė pse nuk i
sulmojnė vetė. Tani njerėzit e rrethit tė ngushtė tė
Berishės tė nxjerrin sytė po t'u kujtosh se ka pasur edhe
njė "klan Kapo", qė nganjėherė duhet qortuar. Njerėzit e
Berishės kundėrshtim politik quajnė vetėm tė sharat qė i
pėlqejnė Saliut.

LZHK bėhet opozitare e zogizmit nėse nuk sillet si
opozitare e berishizmit

"Kalamani i shpifur" nė rrethin e propagandistėve
berishianė i bėn dhe pyetjet: "Me kė ėshtė nė opozitė
"Naltmadhnia".? Kujt kėrkon t'ia marrė pushtetin qė
deklaron se do ta fitojė? Nanos apo Berishės?" 
O tė marrė, qė ju ka ngrėnė sorra trutė! Pyetja mund tė
bėhej kėshtu nėse Berisha do tė ishte pranė Nanos nė
pushtet njėsoj si Namik Dokle. Berisha nuk ka kurrfarė
pushteti shtetėror. Ėshtė vetėm njė kryetar i zgjedhur
partiak i PD-sė nė opozitė dhe kryetar i vetėshpallur i
opozitės. Ėshtė njėsoj pa pushtet si Genc Pollo, si Fatmir
Mediu, si dhjetra kryetarė partish nė Shqipėri. Mos kujtoni
se Berisha ėshtė nė pushtet meqenėse llapin kot, pėr qejf
tė tyre e pėr servilizėm ndaj Saliut, Besnik Mustafaj dhe
Jozefina Topalli, se Berisha ėshtė caktuar tė bėhet
kryeministėr i Shqipėrisė?! Nė pushtet janė Nano, Gjinushi,
Ceka, Milo, Dule, e Xhuveli. As Ilir Meta nuk ėshtė mė nė
pushtet. Apo e pėrfytyroni nė pushtet meqenėse Berisha
hiqet si president hije, si kryeministėr hije, para
ithtarėve tė tij? Apo ndoshta besoni se Berisha ėshtė nė
atė bashkėqeverisjen informale qė bėri me Nanon nė vitin
2002?!.
Por ajo sikur ka marrė fund tashmė. U prish dhe politika
treshe "Nano-Berisha-Meta" e vendosur nė Korfuz nė takimin
Nano-Meta-Geixhi dhe e sanksionuar nė Beograd nė takimin
Xhinxhiē-Meta-Simitis. Vrasja e Xhinxhiēit e shkatėrroi
edhe kėtė perusti bashkėqeverisjeje informale nė Shqipėri.
Shqelmi i fundit kėsaj perustie shqiptare iu dha kur nė
shtator 2002 nėnkryeministri Ilir Meta zbatoi urdhėrin e
marrė me celular qė tė jepte dorėheqjen e papritur nga
posti i nėnkryeminisrit e ministrit tė jashtėm gjatė njė
mbledhje tė qeverisė qė tė shkaktohej krizė kabineti
qeveritar nė Shqipėri.
Pushteti i duhet marrė atij qė e ka. Po Berisha, sipas
berishianėve, kujt do t'ia marrė pushtetin, Nanos apo
Lekės? Ka njė mendėsi shumė primitive tek berishianėt: nė
pushtet duhet tė jetė patjetėr ose Nano, ose Berisha. Kjo
ėshtė fatkeqėsi pėr Shqipėrinė. Prandaj nė synim, nė parim
Lėvizja e Lekės ėshtė shumė pėrparimtare, shumė e dobishme
pėr Shqipėrinė, sepse tenton tė nxjerrė politikėn shqiptare
nga ky rreth vicioz tė paktėn nė lėvizjet politike dhe nė
mendimin politik. Por atavikėt berishianė nuk mund tė
kuptojnė as kaq gjė dhe fanatikėt berishianė nuk mund tė
mėsohen me kėtė gjė.

Shqipėria ka mė shumė nevojė pėr ringritjen e zogizmit

Leka Zogu e LZHK ose duhet tė jenė nė opozitė me gjithė
forcat e tjera nė luftėn pėr pushtet, ose tė mos i bien mė
nė qafė kot politikės shqiptare, e cila ėshtė zhytur pėr
njė kohė kaq tė gjatė nė batakun e fanolizmit dhe tė
enverizmit pas rrėzimit tė monarkisė nė vitin1939. Mė shumė
se pėr ēdo gjė tjetėr politika shqiptare ka nevojė pėr
ringritjen e ndikimit e tė rolit tė zogizmit. Nėse edhe
LZHK do tė shkojė nė gjurmėt e deritanishme tė PLL,-sė qė
gjithēka e kishte pėrqėndruar nė pėrpjekjet pėr tė luajtur
rolin e bishtit tė PD-sė, nėn maskėn e domosdoshmėrisė sė
luftės kundėr komunizmit dhe sa pėr tė futur nė parlament e
qeveri disa karrieristė atėherė LZHK do tė jetė dėshtimi mė
i madh nė tė djathtėn shqiptare.
Deri tani PLL ka pasur historitė mė tė shėmtuara me
njerėzit qė i janė ngjitur pėr karrierizėm parlamentar. Ata
qė i bashkėngjiten LZHK-sė se kėtu e shohin mė tė mundėshme
pėr tė marrė ndonjė mandat deputeti dhe nuk ēajnė kokėn pėr
ringritjen e zogizmit mė mirė le tė kthehen nga u nisėn, se
mbase tani pėr inat tė Lekės Berisha ua bėn ndonjė vend nė
listat e tij. LZHK po nuk shėrbeu pėr ringritjen e zogizmit
nuk shėrben pėr asgjė. Kjo bėhet vetėm nė opozitė me
enverizmin e fanolizmin, jo duke u vėnė nė shėrbim tė
fanolizmit berishian nga frika se mos akuzohesh pėr
dashamirėsi ndaj nanoizmit. Zogizmi, pra LZHK, duhet tė
jetė kundėrshtare e socialistėve ( nanoistė e metistė) nė
politikė dhe nė luftėn pėr pushtet. Por duhet tė jetė edhe
opozitare e fanolizmit berishian nė politkė dhe konkurente
e pavarur e tij nė luftėn pėr pushtet. Pėrndryshe do tė
dėmtohet trashėgimia e mrekullueshme zogiste nė politikėn
shqiptare. E nė ndodhtė kėshtu dalin profetike fjalėt e
atij plakut kur pyeti " mė thoni nė fillim a ėshtė vetė
Leka Zogu zogist?".
Tėrė qėllimi i fanolistėve berishianė ėshtė qė LZHK tė
paraqitet sa mė pak zogiste nė politikėn shqiptare, qė tė
forcohen pozitat e fanolizmit, qė mbėshtetėsit e zogizmit
tė mbeten sa mė gjatė rezervė politike dhe elektorale e
berishizmit fanolist. Prandaj propaganda berishiste ka disa
muaj qė ka bėrė sulme tė tėrbuara kundėr Ahmet Zogut,
zogizmit e Leka Zogu. Eshtė nė praktikėn e Berishės tė
sulmojė mė egėr ata qė pretendon t'i ketė ushtarė tė tij,
t'i trullosė qė pastaj t'i tėrheqė nė ortakėri pėrulėse. 
Pas sulmeve harbute qė iu bėnė Zogut e zogizmit nė "Tema"
doli njė propozim pėr aleancė me LZHK. Pėrgjigja e ftohtė
nga LZHK bėri qė Bamiri i PD-sė tė mohonte se kishte pasur
ofertė dhe pas gjėmimit tė Topit nga kryesia e PD-sė u
dėgjjuan krismat e bombave tymėse nė "Tema" tė Mero Bazes
me shkrimin "LZHK zbulohet si Lėvizje pėr Zhvillimin e
Kundėr-Berishizmit". Pikėrisht kėtė duhet tė bėjė LZHK-ja,
nėse do qė tė jetė mė e suksesshme se orvajtjet e mėparshme
pėr njė faktor tė djathtė tė pavarur nė politikėn
shqiptare.

30 janar 2005
Abdi Baleta

		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
Yahoo! Mail - 250MB free storage. Do more. Manage less. 
http://info.mail.yahoo.com/mail_250

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
DonorsChoose. A simple way to provide underprivileged children resources 
often lacking in public schools. Fund a student project in NYC/NC today!
http://us.click.yahoo.com/5F6XtA/.WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 2 Feb 18:56 2005
Picon

RIMEKEMBJA 01/ 02/ 2004 [ i ]


KRIJIMI I SHBA- ve NE BALLKAN GRUSHT VDEKJEPRURES PER
TREKENDESHIN MOSKE–BEOGRAD–ATHINE. 

Bashkimi i trojeve shqiptare ose e thėnė ndryshe krijimi i
Shteteve tė Bashkuara Arbėrore nė Ballkan, ku jetojnė nė
tokat e veta mė shumė se 8 milionė shqiptarė etnikė do tė
ishte pikėsėpari njė veprim i cili do tė vinte nė diskutim
tė plotė ekzistencėn e shtetit grek, shtet i cili nuk ka
patur dhe as nuk ka as mė tė voglin element demokratik nė
drejtim tė respektit tė tė drejtave tė njeriut pėr
popullsinė shqiptare qė jeton atje, aq mė shumė tė tė
drejtave fetare dhe ekonomike tė cilat interpretohen dhe
zbatohen sipas interesit tė ligjėvėnėsve grekė. Krijimi i
kėtij shteti tė domosdoshėm pėr Europėn Juglindore do tė
ishte edhe njė ballancim i fortė i arsenalit terrorist serb
pėr Ballkanin, arsenal i cili ka prodhuar luftėra tė
padrejta kundėr popujve tė kėsaj zone pėr dhjetėra vjet me
radhė, veēanėrisht kundėr popullsisė shqiptare e cila ka
qenė nėn politikėn e shfarosjes kombėtare tė zbatuar nga
Serbia pėr mė shumė se 100 vjet. Interesat greko-serbe nė
Ballkan qė pas mbledhjes sė Londrės mė 1854-ėn, i ka vėnė
nėn mbrojtjen e saj politika e Moskės, politikė e cila nė
ēdo moment historik ka prodhuar me veprimtarinė e vet ditė
tė mbara pėr Beogradin dhe Athinėn dhe vetėm mort tė
pėrjetshėm pėr ne shqiptarėt. Trekėndėshi ortodoks ka bėrė
dhe bėn ēmos qė nė trojet shqiptare tė mos dalė asnjėherė
njė grupim i fortė nacionalist, i cili tė ketė si ide
primare krijimin e shtetit etnik shqiptar, bashkimin e
trojeve shqiptare qė nga Nishi e gjer nė gji tė Artės, qė
nga Durrėsi e gjer nė lumim Marica. Diplomacia Europiane e
ka mbajtur peng Moskėn dhe politikėn e saj duke pėrdorur
problemin shqiptar si kartė e fuqishme kur Moska nuk ulej
nė tavolinat e saj dhe kur Moska merrte dallazh pėrpara pėr
tė patur sa mė shumė zona nėn influencėn e saj. Dredhitė
Anglo-Franko-Gjermane nė 150 vjetėt e fundit e kanė mbajtur
hapur dosjen e shtetit etnik shqiptar vetėm se ju ka
leverdisur nė raport me interesat gjeo-strategjike tė tyre
dhe sa herė ariu Siberian bėhej nervoz ata si zbutės
profesionistė i tundnin atij atė dosje pėrpara sysh dhe ai
bėnte mbrapsht. Pėr ne qė kemi studiuar historinė botėrore
dhe e kemi tė zanatit tonė gjeostrategjinė e Fuqive tė
Mėdha ėshtė e kuptueshme se si ka rrjedhur dhe se si do tė
jetė fati i kombit shqiptar.  Por ne duam ta bėjmė tė ditur
edhe pėr njerėzit e thjeshtė tė cilėt kur tė mendojnė sepse
kombi shqiptar vuan aq shumė, tė kuptojnė qė raportet e
interesave tė Fuqive qė bėjnė ligjin nė botė sot dhe qė e
bėnin dje kanė mbajtur gjithmonė anėn e leverdisė sė tyre
nė tė shumtėn e rasteve dhe problemin shqiptar e kanė
trajtuar vetėm si formulė tė leverdisė sė tyre.
Trekėndėshi Moskė –Beograd-Athinė ėshtė absolutisht kundėr
krijimit tė shtetit kombėtar shqiptar, kundėr njė Shqipėrie
tė fortė ekonomike dhe kundėr njė shteti me konture tė
sakta demokratike nė Shqipėri. Lojėn e tyre pėr realizimin
e kėtyre qėllimeve nė trojet shqiptare e bėjnė njerėz tė
paguar tė tipit NOLI – CURRI, HOXHA- LLESHI, NANO – BERISHA
si dhe stafet e tyre tė cilat nuk kanė munguar tė dalin qė
nga Lidhja e Prizrenit e gjer nė ditėt e sotme ku Shqipėria
jonė e varfėr lėngon nėn thundrėn e kėtij trekėndėshi tė
mallkuar antishqiptar. 
Europa nė tė gjitha kohėrat e historisė e ka parė zgjidhjen
e problemit shqiptar tė lidhur ngushtė me interesat e saj.
Italia dhe Gjermania kanė ekonominė e tyre tė lidhur shumė
me konsumatorin rus, Franca ka interesa tė lidhura fort me
Serbinė, Anglia ecėn pėrpara duke parė ēdo moment interesat
e tė ardhmes sė saj, Amerika shikon nė ēdo moment raportet
e leverdisė sė saj pėr tė ruajtur tė pa cėnuar rolin e saj
hegjemon nė botė dhe tė ruajė tė rregullta raportet me
Fuqitė e Mėdha sidomos me Rusinė qė ka nė botė njė
potencial spiunazhi tepėr tė madh. 
Zgjidhjen e vetme tė problemit shqiptar unė e shoh tek
fitorja e njė grupi tė djathtė nacionalist tė vėrtetė, tek
njė qeveri e pėrbėrė nga bijtė e traditės politike
shqiptare, tek formimi i njė grupi biznesmenėsh patriotė qė
ti lidhin interesat e tyre ekonomike pazgjidhshmėrisht me
interesat e kombit shqiptar, tek njė grup politikanėsh qė
tė dinė  me mjeshtėri diplomatike tė krijojnė raporte me
leverdi tė madhe pėr trojet shqiptare duke bėrė pėr vete me
veprime konkrete diagonalen aq shumė tė domosdoshme pėr 
ne, Ankara – Sofje – Zagreb.  
Amerika dhe politika e saj ėshtė e interesuar pėr krijimin
e shtetit etnik shqiptar vetėm kur tė realizohen kėto
detyra aq tė shumėpritura pėr ne atdhetarėt. Ajo me
krijimin e kėtij ambienti tė favorshėm pėr kombin tonė,
nėpėrmjet punės dhe luftės tonė do ta ndjejė si detyrė dhe
leverdi jetėsore qė tė paraqesė njė politike ndryshe nga
kjo qė ndjek aktualisht. 
Vota e shqiptarit tė ndershėm duhet tė jetė nė shėrbim tė
kėtyre ideve tė cilat do tė na bėjnė shtet kombėtar dhe do
tė na shpėtojnė njėherė e pėrgjithmone nga thundra e egėr
serbo-greke. Ēdo shqiptar i ndershėm duhet tė mendojė se
cfarė leverdie ka ai me krijimin e njė shteti etnik
shqiptar, ēdo biznesmen i ndershėm duhet tė bėjė llogari
fitimin nė rast realizimi tė kėtyre ideve kombėtare.  

DYLEJMAN MILA   

BERISHA: TRADHETIA ME E MADHE, MASHTRIMI ME I PA FYTYRE. 

Duke ditur se Nano ėshtė tashmė nė taborret mė
antishqiptare dhe i inkuadruar plotėsisht nė mbajtjen peng
tė krijimit tė shtetit kombėtar shqiptar nuk ja vlen mė tė 
flasim pėr tė si pėr njė politikan shqiptar, por thjesht si
njė i shitur tek interesat greko-serbe nė Shqipėri. Ēudia
vazhdon me figurėn e Berishės qė, megjithėse ka bėrė 
gabime tė mėdha tė cilat i kanė pranuar shumė prej stafit
tė tij, prapė ecėn duke  mashtruar elektoratin e djathtė se
gjoja qenka lideri i sė djathtės dhe se paska pėr  qėllim
mbrojtjen e interesave kombėtare dhe rrėzimin e Nanos. 
Nė radhė tė parė tė gjithė shqiptarėt duhet tė mėsojnė se
si Nano dhe Berisha  varen qė mė 1991-shin nga i njėjti
deputet i PASOK-ut, i cili u ka premtuar karrierė dhe
mbėshtetje tė pėrjetshme tė dyve nė politikėn shqiptare.
Nė radhė tė dytė lidhja e fshehtė Nano-Berisha realizohet
nga dy njerėz qė quhen  Edi Rama dhe Fatmir Mediu. Ky i
fundit solli me vete nė Amerikė edhe traktet e Edit   tė
titulluara: Me shokėt e mi pederastė nė Milano. Njerėzit qė
bėjnė bizneset e  Ramės dhe Mediut janė shumė tė lidhur me
njeri-tjetrin dhe sa pėr vėrtetim mund tė  pyesni edhe ish
ministrin e brendshėm Agron Musaraj, i cili i njeh edhe me
emra.
Nė radhė tė tretė shqiptarė tė nderuar, ishte Berisha ai qė
ia dorėzoi Nanos pushtetin, nėn pretekstin idiotesk tė
pajtimit kombėtar kur i duhej tė vishte rrobat e 
ushtarakut e tė mbronte interesat e atyre qė i dhanė votėn.
Pse duhej tė bėhej   Bashkim Fino kryetar i asaj qeverie
dhe jo njė tjetėr, pse duhej quajtur qeveri e pajtimit 
kombėtar dhe pse nuk duheshin ndėshkuar ata qė preken tė
parėt depot e ushtrisė, gjė qė kushdo e di se ato janė tė
paprekshme. 
Nė radhė tė katėrt pse Berisha mashtron elektoratin e
djathtė duke e quajtur veten  lider tė tyre dhe reformat e
tij nė ēdo moment ishin tė majta, qofshin nė planin
kombėtar, qofshin ato nė fushėn e reformės mbi tokėn dhe
qofshin ato nė ndėrtimin e shoqėrisė demokratike nė fushat
politiko-ekonomike.  
Nė radhė tė pestė ai i vuri vetes damkėn e tradhėtarit tė
elektoratit tė dhjathtė me  nxjerrjen e presidentit
konsensual, moment qė i gjithė elektorati i djathtė e di
shumė mirė, por pėr mendimin tim nuk e ka analizuar si
duhet e sa duhet me vėmendjen e nevojshme. 
Nė radhė tė gjashtė momenti mė vendimtar ėshtė i tanishmi,
kur ai dhe gazetat e tij bėjnė ēmos tė mbajnė tė djathtėn
tė tkurrur dhe t’i zgjasin jetėn pushtetit neo-komunist dhe
Fatos Nanos. Politika e tij dhe artikujt e gazetave e kanė
drejtuar tehun e  tyre kundėr sė djathtės sė drejtuar nga
Leka Zogu, e kanė pėrqendruar vėmendjen vetėm tek ēoroditja
e elektoratit tė djathtė dhe tek pėrēarja e tij. 
Lideri Berisha dhe ata pak njerėz qė e rrethojnė atė, nuk
kanė asgjė tė pėrbashkėt me elektoratin e djathtė shqiptar.
Ata vetėm sa mashtrojnė me fjalė e slogane dhe puna  e tyre
ēon ujė nė mullirin e sė majtės neo-komuniste, sė cilės i
pėrgatiti edhe ardhjen nė pushtet me rrugėn mė tė ndyrė,
atė tė gjakosjes sė popullit shqiptar.
Elektorat i djathtė shqiptar, kthejini sytė nga ajo qė ju
mbron interesat dhe familjet, kthejini sytė vetėm njėherė
tė vetme nga Baletizmi shqiptar dhe ju nuk do tė gaboni  mė
kurrė. 
Ju dhe Berisha jeni shumė larg njėri-tjetrit, ju dhe
Berisha as nuk takoheni nė asnjė pikė nėse ju analizoni me
kujdes tė kaluarėn dhe tė tashmen. Tradhtia dhe mashtrimet 
e Berishės duhet tė hidhen me votėn tuaj njėherė e
pėrgjithmonė nė koshin e plehrave pėr t’i groposur ato
pėrjetė. 

DYLEJMAN MILA 

NDERIM PĖR VIKTIMAT E HOLOKOSTIT, JO “ĒIFUTOMANI”

Njė “dobėsi emocionale” karakteristike e shqiptarėve ėshtė
reagimi i tyre tej masės ndaj ngjarjeve qė janė nė modėn e
ditės, apo ndaj ndodhive tė shkuara qė rikthehen nė modėn e
ditės. Pėr kėtė mund tė sillen shumė shembuj. Shqiptarėt
mburren se e nderojnė mikun mė shumė se njerėzit e
shtėpisė. Por jo rrallė u kanė kthyer shpinėn nė politikė
miqėve kur nuk kishin mė pėrfitim prej tyre. Ne shqiptarėt
kemi mburrjen se “kur japim fjalėn therrim djalėn” (sikur
ēdo shqiptar tė ishte profeti Ibrahim (Abraham). Por u jemi
shmangur ndonjėherė sakrificave qė na imponohen si komb. 
Jemi mburrur se ishim mė komunistė se ata qė e shpikėn dhe
e pėrhapėn komunizmin nė botė. Pastaj i akuzuam ata se nuk
ishin veēse revizionistė. Me lehtėsi e kemi ndryshuar
llafologjinė. Hiqemi se jemi mė europianistė e mė
globalistė se tė gjithė. Po tė fryejė era e modės nė kahje
tė kundėrt me siguri nuk do tė ngurrojmė  tė jemi ndėr tė
parėt qė ndėrrojnė drejtimin e llafologjisė.
Kjo prirje  karakteristike u vu re edhe kėto ditė kur nė
Poloni u bėnė ceremonira nė nivele tė larta politike me
rastin e “Ditės sė Kujtesės” pėr viktimat e holokostit
nazist para shumė dekadash.. Pėrkujtimet pėr kėtė ditė
ishin tė zhurmshme edhe nė Tiranė. Madje nga mėnyra si e
orientuan dhe e pėrqėndruan organet e shtypit dhe mediat
elektronike propagandėn herė-herė tė krijohej njė ndjesi se
“Dita e Kujtesės” pėr viktimat e holokostit mė shumė po
pėrdorej nga propagandistėt e opinionbėrėsit shqiptarė si
njė rast pėr tė shpalosur njė “ēifutomani” tė tyre. U
botuan shumė shkrime, kujtime ,dėshmi, komente, u hap njė
ekspozitė, u bėnė biseda nė studio pėr tė shėnuar “Kujtesėn
shqiptare tė holokostit” (“Shekulli” 28 janar 2005). U
rikthye mė me bujė se kurrė nė propagandė  tema e
“Shpėtimit tė hebrenjve nė Shqipėri”. Kėsaj radhe vetė
drejtori i Arkivave tė Shtetit, zotėri Shaban Sinani, i dha
njė pėrmasė dhe impuls tė ri diskutimit pėr kėtė temė, duke
sjellė nė vėmendje tė publikut dokumente qė dėshmojnė se
shpėtimi i hebrenjėve ka qenė politikė shtetėrore e
shqiptarėve qysh nė kohėn e  Mbretėrisė   dhe mė pas edhe
nga regjimet kuislinge shqiptare. Madje pikėrisht me kėtė u
ndez njė debat qė mori edhe ngjyrimet e luftės ideologjike
midis pėrfaqėsuesve tė protagonistėve kundėrshtarė nė
skenėn politike shqiptare gjatė viteve tė LDB.
Nuk mungoi edhe kėtė herė shprehja e mirėnjohjes
ndėrkombėtare pėr qėndrimet e shqiptarėve qė shpėtuan
mijėra hebrej qė kaluan nė Shqipėri nė prag dhe gjatė LDB,
duke pėrfshirė dhe fizikanin e madh Albert Ajnshtajn.
“Mirėnjohje pėr ju shqiptarėt”, ėshtė titulli me tė cilin
gazeta “Albania” e datės 29 janar 2005 botoi fjalimin e
ambasadores sė SHBA nė ceremoninė e organizuar pėr “Ditėn e
Kujtesės”. Ambasadorja u ka kujtuar shqiptarėve se edhe ajo
vetė ėshtė me orgjinė hebreje. Fjalimin e  ambasadores
amerikane e kanė botuar edhe gazeta tė tjera, duke zgjedhur
secila  nga njė titull sipas shijeve e oreksit tė vet”.
Gazeta “Sot” ka veēuar si mė tė rėndėsishme fjalėt e
ambasadores “Shqiptarėt krenarė pėr antifashizmin”. Gazeta
“55”, mė tė rėndėsishme ka quajtur fjalėt “Tė qėndrojmė
sabėshku pėr tė mposhtur antisemitizmin” etj.  
Por tipari kryesor i debatit dhe i informimit publik ėshtė
se ata u pėrqėndruan tėrėsisht nė “ēėshtjen ēifute” nė
Shqipėri. U dallua nė mėnyrė tė veēantė televizioni privat
“Top Channel” me emisionet e tij tė datės 27 janar 2005.
Pėr kėtė trajtim nuk kemi pėrse tė zgjatemi, sepse  mė 28
janar nė gazetėn “Shekulli” ėshtė botuar njė analizė e
saktė dhe e goditur “Marrėveshja pėr ēifutėt”, shkruar nga
Mentor Nazarko. Autori i kėsaj analize ka trajtuar bindshėm
edhe shkaqet pse shqiptarėve u ėshtė mbajtur e fshehtė
marrėveshja midis qeverisė shqiptare dhe komandės gjermane
pėr tė mos persekutuar ēifutėt nė Shqipėri dhe vlerat e
mėdha qė ka njė marrėveshje e tillė pėr tė pėrforcuar
vlerėsimin se shqiptarėt kanė pasur qėndrim mbrojtės ndaj
hebrenjve, jo vetėm si individė, si traditė popullore, por
edhe nė sjelljen politike. Mė 28 janar 2005 nė gazetėn
“Tema” ėshtė botuar edhe njė shkrim nxitės pėr vlerėsime mė
tė thelluara nė politkėn shqiptare me titull “Pse heshtet
pėr Mustafa Merlikėn e tė tjerė”. Autori mėrgimtar, Mėrgim
Korēa, jep nė formė kujtimesh e referencash elementė qė
pasurojnė kronikėn e mbrojtes politike edhe nė kohėn e
pushtimit italian  nga qeveritarėt e atėhershėm
kolaboracionistė shqiptarė. 
Ishte tėrėsisht jashtė kohės e jashtė logjikės qėndrimi i
studiuesit tė mbrojtjes sė ēifutėve nė Shqipėri, Apostol
Kotani, i cili nė emisionin “Shqip” nė “Top Channel” u
pėrpoq tė mohonte fakte qė po dalin vetėm me arsyetimin
dogmatik deri nė verbėri ideologjike, se po sulmohet Lufta
Antifashiste Nacional-Ēlirimtare nėse pranohet se edhe
politikanėt qė kanė bashkėpunuar me gjermanėt e italianėt
kanė bėrė diēka pėr tė mbrojtur hebrenjtė e Shqipėrisė.
Ėshtė fatkeqėsi qė njė  vepėr qė u sjell nderim shqiptarėve
nė botė, si komb, jo si parti politike apo rrymė
ideologjike, disa duan ta privatizojnė sipas prirjeve
politiko-ideologjike, kur ajo nė bazė tė dokumenteve qė
dalin paska qenė vepėr e pėrbashkėt e gjithė shqiptarėve.
Nga prirje tė tilla qė parcelizojnė veprat e mira qė janė
rrjedhojė e qėndrimeve tė tė gjithė shqiptarėve, edhe kur
kėta kanė vepruar  si kundėrshtarė me njėri tjetrin nė
politikė, duhet tė  distancohemi sa mė shumė tani kur
ngjarjet e sė shkuarės i analizojmė nga lartėsira mė tė
mėdha kohore.
Ishte e  natyrshme qė menjėherė pas fillimit tė demokracisė
nė Shqipėri tek  njė pjesė e politikanėve dhe
opinionbėrėsve tė lindte dėshira dhe prirja pėr njė trajtim
ndryshe nga koha e sundimit komunist tė qėndrimeve ndaj
Izraelit dhe ēėshtjes sė ndėrlikuar tė hebrenjve nė botė.
Kishte sigurisht arsye tė mjaftueshme pėr tė nisur njė punė
rindėrtuese nė opinionbėrjen shqiptare, pėr tė sjellė nė
ekuilibėr propagandėn qė u ishte bėrė shqiptarėve kundėr
sionizmit izraelit dhe propagandėn pėr luftėn kundėr
antisemitizmit. Qysh nė vitet e para tė demokracisė filloi
njė valė e zbulimit tė fakteve pėr trajtimin e  njerėzishėm
dhe mbrojtjen e hebrenjve nė Shqipėri. Nė pėrgjithėsi
theksi u vu tek shfaqjet e humanizmit tė familjeve dhe tė
individėve tė veēantė nė Shqipėri dhe tek fryma e
tolerancės spontane tė shqiptarėve ndaj feve e kombėsive tė
tjera. 
Qysh nė fillim ranė nė sy dhe prirjet pėr tė pėrfituar nga
kjo atmosferė e re nė njė kohė qė nė Shqipėri u pėrhap njė
psikozė e pėrgjithėshme pėrfitimi me ēdo pretekst nėn
justifikimin se shqiptarėt kishin vuajtur tmerrėsisht nga
sundimi komunist. Nė kėtė psikozė pati edhe spekulime jo tė
vogla, madje shpėtimin e hebrenjve gjatė viteve tė LDB disa
politikanė, propagandistė ose zhvatės tė shkathėt e tundnin
si fletėhyrje nė mjedise tė caktura tė biznesit, politikės
e tė propagandės nė Europė dhe Amerikė. Qysh kėtu mori
vrapin dhe njė dukuri e keqe e  kalimit nga njė
antisionizėm politik e propagandistik i skajshėm i kohės sė
sundimit komunist drejt njė qėndrimi tolerant ndaj
keqbėrėsive tė sionizmit politik nė Lindjen e Mesme dhe tė
ndikimit tė kėtij sionizmi nė mjediset kryesore ku bėhet
politika ndėrkombėtare, sidomos nė SHBA dhe Europėn
Perėndimore. Kėshtu nisi kristalizimi edhe nė Shqipėri i
njė rryme politike propagandistike qė nuk e shihte mė
dukurinė e rrezikėshme tė sionizmit nė botė, por vetėm
shqetėsohet pėr tė kėqijat e antisemitizmit.
Edhe  gjatė regjimit komunist asnjėherė nuk ka munguar
shprehja e dhimbjes dhe e simpatisė pėr viktimat e
holokostit nazist, qė rėndoi shumė mbi popullsinė hebreje
nė Europė. Kjo ishte njė nga arsyet kryesore, krahas
solidaritetit me politikėn e Bashkimit Sovjetik, qė
Shqipėria nė vitin 1948 u radhit me shtetet qė ishin pėr
krijimin e shtetit tė Izraelit dhe faktikisht e njohu atė.
Por mė vonė pėr shkak tė qėndrimeve ndaj ngjarjeve nė
Lindjen e Mesme, tė dėnimit tė ashpėr nė botė  tė politikės
sė sionizmit tė Izraelit kundėr Palestinės dhe arabėve  nė
politikėn shqiptare u pėrvijua dhe vazhdoi njė politikė e
kundėrshtimit tė rreptė ( me fjalė e propagandė dhe
bojkotim diplomatik) tė sionizmit dhe tė shtetit tė
Izraelit. Pėr kėtė arsye nė opinionin publik shqiptar
mbetėn gjurmėt pėrkatėse, qė gjithsesi nuk kishin qenė aq
tė thella sa mund tė mendohej, siē treguan ndryshimet e
shpejta pas vitit 1990.
Prandaj nė opinionin publik shqiptar nuk shkakton hutim as
fakti qė  veprimtaritė propagandistike pėrkujtimore me
rastin e 60-vjetorit tė mbylljes sė kampeve naziste tė
pėrqėndrimit marrin  edhe ngjyrime tė njė “ēifutomanie”. 
Nga nazizmi hebrenjtė e pėsuan shumė rėndė nė Europė. Por
nuk e pėsuan vetėm ata. Ata iu nėnshtruan njė persekutimi
mė specifik, por plot popuj tė tjerė e paguan edhe mė
shtrenjt nė humbje njerėzore e shkatėrrime agresionin e
pushtimin nazi-fashist. Nuk ėshtė rasti kėtu pėr t’u
shtrirė nė analizėn pse persekutimit tė hebrenjve i ėshtė
dhėnė vend i veēantė nė trajtimin e tmerreve qė solli pėr
njerėzimin LDB. Por edhe nė kėtė rast nuk bėn tė mos mbahet
parasysh njė prirje nė politikėn e opinionbėrjen botėrore
pėr tė pėrdorur tmerret e holokostit dhe antisemitizmin si
njė shfajėsim pėr tė kėqijat qė i ka sjellė sionizmi
njerėzimit pas LDB. 
Kėto fakte nuk ėshtė me vend e me dobi tė mospėrfillen nė
politikėn  apo propagandėn shqiptare. Ditėt e fundit
propagandistėt e gazetave e televizioneve tona disa herė e
tejkalonin masėn e nderimit pėr viktimat e holokostit, duke
krijuar tablora shumė tė ndezuara pėr dashurinė e
pėrkujdesjen e madhe tė  shqiptarėve pėr hebrenjtė. Dukej
sikur disa nga kėta propagandistė i shtyn mė tepėr dėshira
drejt njė ēifutomanie pėr t’u pėlqyer nė qarqe politike tė
huaja se nxjerrja nė pah nė pėrmasat e saj reale e normale
tė dukurisė sė veēantė qė Shqipėria radhitet, si dhe
Turqia, nė krye tė listės sė  vendeve europiane ku
hebrenjtė nuk pėsuan asnjė tė keqe gjatė LDB, madje u bė
dhe vend shpėtimi pėr shumė prej atyre qė u larguan tė
tmerruar nga vendet e banimit tė pėrhershėm.
Nė njė emision televiziv nuk mungoi as radhitja e faktve qė
nga lashtėsia sesi hebrenjtė paskan ardhur nė territoret e
Shqipėrisė sė sotme. Dikush pėrmendi dhe rastin e ideologut
tė ringjalljes hebraike Shabetai Zevi qė paska jetuar dhe
ėshtė varrosur nė Shqipėri, nė Ulqin ose nė kalanė e
Fterės, pranė Sarandės. Studiuesja amerikane e historisė
dhe e marrėdhėnieve midis feve tė krishterė, islame e
judaike, Karen Armstrong ,  ka shpjeguar se hebrenjt nė
Perandorinė Osmane trajtoheshin nė mėnyrė mė liberale pas
vitit 1492 kur ikėn  nga tmerret e inkuizicionit katolik nė
Spanjė. Edhe ky ėshtė njė fakt qė duhet vlerėsuar si njė
nga shpjegimet pse ēifutėt gjetėn mbrojtjen mė tė mirė nė
Shqipėri e nė Turqi, vende me popullsi kryesisht myslimane
e tolerancė tė theksuar fetare. 
Karen Armstrong  ka shkruar se nė vitin 1648 u pėrhapen
lajme tė tmerrshme pėr mizoritė gjatė pogromeve mbi ēifutėt
ne Poloni. Gjatė kryengritjes antipolake tė Bogdan
Hmelnickit nė Ukrainė u vranė 100 000 ēifutė. Kėto lajme i
dėgjoi edhe njė i ri ēifut, Shabetai Zevi, nė Izmir tė
cilit iu bė se dėgjoi njė zė se ai “do tė ishte shpėtimtar
i Izraelit, Mesia”. Ky i ri (maniako-depresiv sipas
Armstrongut) nė moshėn 20  vjeēare krijoi njė grup
pėrkrahėsish dhe u zhyt nė pėrvetėsimin e mėsimeve dhe tė
praktikave tė mėparshme tė Kabalizmit judaik dhe reformimin
e tyre. Por i bezdisi ēifutėt e Izmirit dhe u detyrua tė
largohej e pėr 15 vjet u end nėpėr provincat e Perandorisė
Osmane. Mė 1665 nė Gaza ai u bashkua me priftin hebraik
Natan, i cili e kishte parė nė ėndėrr si Mesinė dhe u bind
nga fjalėt e Natanit qė ta shpallte veten Mesia , mė 28 maj
1665. Armstrong thekson “Lajmi u pėrhap si zjarr i
papėrmbajtur  dhe nė vitin 1666 tharmi mesianik kishte hyrė
thellė nė ēdo bashkėsi ēifute nė Europė, Perandorinė Osmane
dhe nė Iran “ ( “Beteja pėr Perėndinė”SHBA 2000 fq.27).
Natani e bindi Shabetain tė shkonte tek Sulltani, i cili
ishte alarmuar nga entuziazmi qė kishte pėrfshirė ēifutėt.
Me tė mbėrritur atje, Shabetain e arrestuan dhe i thanė tė
zgjidhte midis vdekjes ose kthimit nė Islam.”Pėr tmerrin e
ēifutėve, shton Armstrong, ai pranoi tė kthehej nė Islam.
Mesia u bė febraktisės”. Shumica e ēifutėve u kthyen nė
praktikat e mėparshme tė besimit dhe nė punėt e tyre tė
zakonėshme. Por Natani e disa tė tjerė vazhduan tė
predikonin ringjalljen ēifute (fq. 28). Pėr Shabetain,
Armstrong shton se “ i kalonte ditėt duke studiuar
Sheriatin dhe duke i mėsuar judaizmin kėshilltarit
shpirtėror tė Sulltanit... I lejohej tė priste delegacione
ēifute nga e gjithė bota. Ishte edhe mysliman, edhe ēifut
”(fq.29) Kur shkonte nė Sinagogė u predikonte ēifutėve tė
bėheshin myslimanė.  Nė vitin 1669 mohoi se ishte bėrė
mysliman me detyrim. Armstrong thotė se Shabetai vdiq mė 17
shtator 1676, por nuk pėrmend se ku vdiq dhe ku u varros
(fq 30). Disa nga pėrkrahėsit e Shabetait krijuan lėvizjen
iluministe tė ēifutėve nė Europėn Lindore. Disa u bėnė
myslimanė ( 115 000 vetė) dhe krijuan sektin e tyre nė
Turqi. Disa prej kėtyre u bėnė laikė aktivė nė rebelimin e
Turqėve tė Rinj nė vitin 1908” (fq.30).
Historia e sė shkuarės sė largėt e tė afėrt ėshtė ende plot
mistere edhe pėr marrėdhėniet e shqiptarėve me ēifutėt. Nė
afėrsi tė Sarandės bėhen gėrmime pėr tė zbuluar monumente
tė pranisė ēifute nė lashtėsi. Kėrkime bėhen nėpėr arkiva e
libra pėr tė gjetur sa mė shumė lidhje. Por kjo nuk duhet
tė marrė nuanca ēifutomanie Tė gjitha kėto shėrbejnė pėr
mirėkuptim midis njerėzve. Edhe nderimet e pėrkujtimet si
ato qė u bėnė kėto ditė kanė vlera tė mėdha pėr
mirėkuptimin  midis njerėzve, paqtimi e marrėdhėnieve midis
shteteve, zbutjen e fėrkimeve midis politikave. Por sa herė
veprohet me tepri sipas modės ose interesit tė ditės
krijohen edhe shkaqe pėr fėrkime tė reja, pėr prishjen e
ekuilibrave qė mundohen tė vendosin njerėzit e forcat
vizionare. Nderimi pėr holokostin, pjesėmarrja nė
veprimtaritė kundėr antisemitizmit duhet tė qėndrojnė nė
mjedisin tonė shqiptar nė  raporte tė drejta me
domosdoshmėrinė pėr tė luftuar ēdo tė keqe. Nuk ėshtė e
drejtė dhe as e dobishme qė politika e propaganda shqiptare
pėrsėri tė shkasė nė njė tejkalim tė masės sa  tė mos vejė
re tė kėqijat e sionizmit, apo orvatjet qė bėhen nė botė qė
antisemitizmi tė pėrdoret si shfajėsim pėr sionizmin.

28 janar 2005                                             
Abdi  Baleta

KADAREJA TERHEQ PER KAPISTALLI “ROSINANTIN E SKENDERBEUT”

Mė 25 janar 2005  kryeartikulli i gazetės “Rimėkėmbja”,
shkruar nga Hysamedin Feraj, ėshtė titulluar “Kush e nxjerr
Skėrnderbeun nė mejdan?”. Eshtė shoqėruar me ribotimin e
njė shkrimi tė mėparshėm tė Hysamedinit me titull “Mbi
debatin pėr Skėnderbeun”. Botimi i kėtyre shkrimeve ishte
njė pėrfshirje e “Rimėkėmbjes” nė njė fushatė tė re tė
gazetave tė Tiranės me rastin e 17 janarit, pėrvjetorit tė
radhės tė vdekjes sė heroit kombėtar. 
Debatet pėr Skėnderbeun nuk janė thjesht historike, por mė
shumė politike, fetare; janė debate serioze dhe spekuluese,
tė ndershme dhe mashtruese. Nuk na e merrte mendja se tri
ditė pas botimit tė shkrimit “ Kush e nxjerr nė mejdan
Skėnderbeun”, pikėrisht mė 28 janar 2005, do tė kishim
provėn e saktė se kjo pyetje ishte bėrė me shumė vend dhe
lexuesit do tė gjenin nėpėrmjet gazetave tė tjera
pėrgjigjen se kush dhe pėrse e nxjerr Skėnderbeun  nė
mejdan pėr tė luftuar kundėr nacionalizmit shqiptar pėr
llogari tė panballkanizmit dhe tė eurocentrizmit tė
krishterė. Duhet tė themi : faleminderit Kadare! Rrofsh dhe
ti moj Dojēe –Vele! Bravo ju qoftė dhe ju gazetave tė
Tiranės qė nuk  lini tė bjerė pėrdhe asnjė p... e vogėl e
“shkrimtarit tė madh”. Tė “mėdhenjtė” kėshtu duhen nderuar,
edhe kur lėshojnė broēkulla.
Mė 28 janar 2005 nė faqet e gati gjithė tė pėrditshmeve tė
Tiranės do tė shfaqej imazhi i Ismail Kadaresė hipur mbi
njė gėrdallė tė panballkanizmit dhe duke tėrhequr pėr
kapistalli njė “Rosinant tė Skėnderbeut”, qė tė na ēojė
drejt Europės sė tij, pėr ku nuk e gjetkemi dot udhėn ne qė
jetojmė nė Shqipėr dhe nuk ditkemi t’i hipim “Kalit mitik
tė Skėnderbeut”, siē e prodhon imagjinata politiko-letrare
trilluese e Kadaresė. Kalė shale mbuluar me njė si mushama
panballkanike tė qėndisur me kryqe katolike, tamam si
kalorėsit e “Urdhėrit tė Tempullarėve”.
Gazetat nė fakt kanė botuar vetėm njė intervistė tjetėr
shumė tė rėndomtė tė Kadaresė dhėnė gazetares sė Radio
Dojēe–Vele nė gjuhėn shqipe, zonjės Mimoza Cika Kelmendi.
Kjo gazetare ka gjetur rehat kohėt e fundit. Kur ėshtė
duarbosh pėr tė mbushur emisionet e saj i merr njė
intervistė Kadaresė. Dhe Ismaili pa pėrtim  vė nė rrotullim
tė  njėjtėn pllakė tė stėrpėrdorur gramafoni  ku ka tė
regjistruar hartimet e tij predikuese politike nė tė cilat
nuk ua nxjerr asnjėherė kokėn ēėshtjeve qė mė shumė i
mjegullon se i kthjellon. Por gazetat e Tiranės qė janė
gjithnjė nė pėrgjim pėr ēdo zhurmė qė lėshon Kadareja
mbushin menjėherė faqet e tyre me intervistėn e radhės dhe
hyjnė nė garė se kush do tė gjejė titullin “mė kadareian”.
Gazeta “Ballkan” pėr intervistėn e Kadaresė kishte njė faqe
dhe titullin kėshillues “ Popujt e Ballkanit duhet
bashkėrisht tė ndryshojnė imazhin e keq”. Gazeta “Shekulli”
tė njėjtėn gjė e servirte me titullin “Me Skėnderbeun
shqiptarėt janė ndier europianė nė shekuj”. Gazeta
“Albania” intervistėn e riprodhonte me titullin ”Kadare :Dy
emblemat tona pėr integrimin nė BE”. Kurse gazeta
katolikocentriste “55” kishte zgjedhur titullin
“Skėnderbeu, flamuri i shqiptarėve pėr tė hyrė nė Europė”,
shoqėruar dhe me njė nėntitull “Popujt e Ballkanit duhet tė
lidhen me njėri-tjetrin dhe bashkėrisht tė ndryshojnė
imazhin e keq para opinionit botėror”. Nė njė kanal televiz
dėgjuam se Kadareja e vlerėson Skėnderbeun  si pasaporta e
shqiptarėve pėr hyrė nė Europė. Edhe gazeta e kanale 
televizive tė tjera tė njėjtėn gjė kanė bėrė. Nuk e morėm,
vesh pse ishte pezmatuar gazeta “Ballkan” qė  njė ditė mė
vonė mė 29 janar botonte shkrimet “Kadareja “harrohet” nė
Tiranė” dhe “Paradoksi. Kadare “persona non grata” nė
Gjirokastėr”, kur njė ditė mė parė gjithė mjetet e
propagandės nė Shqipėri ishin mbushur me fjalėt dhe me
fotografitė e Kadaresė? Mos vallė “Ballkan” paska dashur qė
me rastin e 69 vjetorit tė Kadaresė tė bėhet paradė
ushtarake me kalorėsi si nė kohėn e Skėnderbeut, sesion i
veēantė i Kuvendit dhe  ndonjė ceremoni me delegacione tė
huaja, ose tė krijohej edhe njė herė Lidhja e Lezhės?! Po
ēfarė do tė mbetej atėherė pėr jubileun e 70-vjetorit vitin
e ardhėshėm?!
Pasi je  njohur me titujt e mėsipėrm nėpėr gazeta e ekrane
televize ėshtė e natyrshme tė bėhesh shumė kureshtar e tė
fillosh tė hamendėsosh se ēfarė mund tė ketė sjellė tė re
“shkrimtari i madh” pėr lexuesit e tij “tė vegjėl”. Por
sapo fillon tė lexosh intervistėn nis zhgėnjimi dhe sa mė
poshtė zbret nė leximin e tekstit aq mė lart  ngjitet
trishtimi nga ky tekst ku shkrimtari ka pėrsėritur edhe njė
herė pėrrallat e tij tė stėrvjetėruara pėr  rrymėn
antiskėnderbegiane nė Shqipėri, rrėfen ėndrrat qė ai sheh
nė Paris me Haxhi Qamilėr, shpall si nė jerm dalldinė e tij
panballkaniste qė po e penguakan tė bėhet shpejt realitet
“antiskėnderbegianėt” e Shqipėrisė, qė nuk dashkan tė
zbesin nga “gomari i nacionalizmit” tė tyre pėr t’u kapur
pas bishtit tė njė “Rosinanti skėnderbegian” qė e ka
psonisur nuk dihet se ku Kadareja ynė i madh dhe po e
tėrheq pėr kapistalli drejt Europės sė krishterė qė ta
lidhė tek parmakėt e Notrė Dam ( Shėn Marisė) nė Paris si
bekim pėr europianizmin e tij.
Feraj e fillonte shkrimin e tij tė datės 25 janar 2005 me
fjalinė: “Debati i sotėm pėr Skėnderbeun nuk ka asnjė
lidhje me Skėnderbeun, por me pėrdorimin dhe pėrdoruesit e
tij”. Intervista e Kadaresė e botuar mė 28 janar 2005 e
vėrteton plotėsisht saktėsinė e kėtij vlerėsimi. Kadareja
ka treguar hapur fare se ai i referohet “Skėnderbeut tė
tij” vetėm pėr tė pėrēuar tek shqiptarėt idenė e
sakrifikimit tė nacionalizmit shqiptar pėr hir tė
panballkanizmit. Kadareja nuk e ēan fare kokėn pėr tė 
nxjerrė nė pah e mbrojtur vlerat e shumta e  figurėn
shumėplanėshe tė Skėnderbeut. Pėr Kadarenė ka vlerė e duhet
ngritur nė qiell vetėm “Skėnderbeu panballkanist”, vetėm
“Skėnderbeu katolik” qė shkonte tė kėrkonte lėmoshė nė
Europė qė shqiptarėt tė vazhdonin tė derdhnin gjakun e tyre
duke luftuar kundėr myslimanėve osmanė edhe pėr Europėn dhe
kthehej duar bosh nga Europa me ca  bekime tė thata pėr
gjakun e derdhur shqiptar.Vetėm ky ėshtė Skėnderbeu qė do,
qė nderon dhe  mbron panballkanisti Ismail Kadare,
eurocentristi i krishterė Ismail Kadare.
Fjalia e dytė e Hysamedin Ferajt mė 25 janar 2005 ėshtė :
“Skėnderbeu real mund tė pėrdoret dhe ėshtė pėrdorė pėr
politika shumė tė ndryshme dhe tė kundėrta”. Mė poshtė ai e
shtjellon idenė e tij kėshtu : “Debati pėr Skėnderbeun nuk
ka lidhje me Skėnderbeun por me dy politika qė u propozohen
sot shqiptarėve: njėra, shqiptarocentrike  qė vė nė qendėr
shqiptarėt dhe gjithēka tjetėr e sheh nė shėrbim tė kombit
shqiptar; tjetra katolikocentrike qė ve nė qendėr fenė
katolike, ndėrsa kombin shqiptar e sheh nė shėrbim tė
katolicizmit botėror”. 
Edhe kėto vlerėsime tė Ferajt i vėrteton Ismail Kadareja nė
intervistėn e botuar tri ditė mė vonė. Ismaili gjėkundi nuk
pėrmend vlerat e figurės sė Skėnderbeut nė shėrbim tė
zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare shqiptare, nė tė mirė tė
krijimit tė njė shteti tė centralizuar kombėtar shqiptar,
duke i dhėnė fund ndarjes e copėzimit feudal nė principata
shqiptare, gjė qė pėr fat tė keq as Skėnderbeu nuk e
arriti. Kadareja nė intervistė gjėkundi nuk e zė nė gojė se
Skėnderbeu  ndihmesėn mė tė madhe nė ēėshtjen shqiptare sot
e jep nėpėrmjet shembullit se si duhet luftuar pėr atdheun
e fenė qė ke, qė ta kanė lėnė trashėgim dhe amanet tė
parėt, nėse ta sulmon dikush. Pėr Ismail Kadarenė figura e
Skėnderbeut duhet vlerėsuar e himnizuar vetėm pėr dy arsye
e dy cilėsi : pėr panballkanizmin e tij dhe pėr
perėndimorizmin e tij (lexo prokatolicizmin e tij). Tjetėr
gjė Kadareja nuk sheh, nuk njeh dhe nuk nderon tek figura e
bėmat e Gjergj Kastriotit, Skėnderbeut. 
Sipas Kadaresė shqiptarėt nga Skėnderbeu duhet tė marrin e
tė ruajnė vetėm “properėndimorizmin”, ndonėse askush nuk ka
vėrtetuar se vetė Skėndėrbeu mendonte kėshtu, se ai ėshtė
mburrur me ndonjė properėndimorizėm tė tij. Por e dimė se
sot  kur shqiptarėve u predikohet properėndimorizmi nė fakt
u predikohet katolikocentrizmi europianist. Kadareja
qėndron nė ato pozita qė shpjegon Feraj se kush ngrihet
kundėr konvertimit tė myslimanėve shqiptarė nė katolikė
qenka kundėr Skėnderbeut. Kėshtu Skėnderbeun 500 vjet pas
vdekjes e nxjerrin nė mejdan si kalorės kryqtar pėr
konvertimin e myslimanėve shqiptarė nė katolicizėm, e bėjnė
ushtar tė  rikonkuistės spanjolle tė Ferdinandit e tė
Izabelės qė ndodhi nė kohėn e Skėnderbeut dhe pėrfundoi nė
mizori tė shumta pak dekada pas vdekjes sė tij.
Kadareja me megallomaninė e shkrimtarit tė madh e tė
pėrkėdhelur tej meritave qė ka  pėr shqiptarėt guxon tė
bėjė akuzat : “Janė bėrė pėrpjekje pėr ta revizionuar
figurėn e Skėnderbeut. Ka qenė pėrpjekje shumė e shėmtuar
sepse vinte ndesh me gjithė frymėn properėndimore tė
Shqipėrisė. Skėnderbeu ėshtė mishėrim i kėsaj fryme”. Stop!
Revizionuesi mė i madh pėr keq nė dėm tė tė vėrtetės
historike ėshtė Kadareja. Skėnderbeu ka qenė dhe duhet tė
mbetet  mishėrim i frymės shqiptare, i qėndresės shqiptare,
i luftės pėr atdhe e fe. Kadareja ėshtė i zemėruar se jo tė
gjithė shqiptarėt duan ta pėrdhosin Skėnderbeun si e
pėrdhos ai, se jo tė gjithė shqiptarėt janė marrosur pas
frymės perėndimore si ai dhe nuk duan t’ia mbathin nga
Shqipėria si ia mbathi ai,  “mishėruesi i frymės
properėndimore”. Kadareja kėrkon tė rėndojė shpirtin e
Skėnderbeut me njė “frymė perėndimore tė sotme”, pėrpiqet
qė majė “rosinantit tė Skėnderbeut” qė e ka blerė nė ndonjė
shesh kishe katolike t’ua imponojė gjithė shqiptarėve
“frymėn perėndimore kadareiane”, sepse kėrkon tė qetėsojė
dhimbjet e veta nga dyzimi qė e stėrmundon gjithkend qė hyn
nė rrugėn  e tjetėrsimit kombėtar nė ndjesitė personale dhe
sjelljet publike.
Kadareja i ka thėnė gazetares sė Dojēe –Veles : “...pa
pritur doli njė lėvizje nė Shqipėri, hileqare do tė thoja,
anadollake nė vazhdim tė lėvizjes “Haxhiqamili”, kėtė herė
mė e sofistikuar pėr tė revizionuar Skėnderbeun”. Hileqar
ka qenė e mbetet Kadareja qė asnjėherė nuk guxon tė flasė
qartė, por vetėm spekulon duke hedhur gurin e fshehur dorėn
, apo duke pėrdorur thikėn e pabesisė qė e mban fshehur nėn
mantelin e “shkrimtarit tė madh”. Pse  nuk e identifikon
qartė Kadareja kėtė lėvizje? Pse nuk tregon se kush bėn
pjesė nė tė, kush e drejton? Pse nuk  merr guximin tė bėjė
analiza tė qarta se ku ngjan kjo lėvizje me lėvizjen e
Haxhi Qamilit? Kadareja e quan punė tė tij vetėm tė
trillojė, tė provokojė, tė intrigojė pa dhėnė emrat,
adresat, pa analizuar pozicionet konkrete tė kundėrshtarėve
tė tij nė mendimin politik. Dhe tė gjjtha kėto sjellje
paburrnie i fsheh pas meritave tė shkrimtarit tė madh.
Vlerėsimet e ndryshme pėr figurėn e rolin e Skėnderbeut nuk
janė revizionime, por kuptim mė i mirė i historisė, 
vlerėsim mė i saktė i tė shkuarės nė shėrbim tė tė sotmes.
Me historinė ka spekuluar dhe ėshtė tallur Kadareja pėr tė
rritur numrin e veprave e trillimeve tė tij letrare.
Historinė, legjendat, Kanunin, doket e malėsive shqiptare i
ka pėrdhosur Kadareja pėr t’u bėrė mė i lezetshėm pėr
lexuesit nė Perėndim, duke paraqitur sa mė primitvė, tė
egėr shqiptarėt. Eshtė Kadareja qė kur hiqet si mbrojtėsi i
Skėnderbeut sikur tė ishte i autorizuar nga vetė Skėnderbeu
e Papa i Romės bėn atė tė keqe qė ka bėrė gjithnjė
historiografia komuniste, duke projektuar tė sotmen nė tė
shkuarėn., jo duke studiuar tė shkuarėn pėr t’u orientuar
mė mirė nė tė sotmen. Kadareja do qė Skėnderbeun nga hero
kombėtar tė shqiptarėve ta kthejė nė Skėnderbe themelues tė
Bashkimit Europian, nė Skėnderbe  figurė qendrore tė
panballkanizmit sllavo-grek tė sotėm. Prandaj ka filluar tė
shfaqė simpati pėr Kadarenė qortuesi i tij i egėr serb Vuk
Drashkoviē.
Kadareja bėn zhurmė pėr Skėnderbeun qė tė fusė kontrabandė
nė mendjen e shqiptarėve idetė e tij se shqiptarėt nuk kanė
mė problem tė tyrin specifik pėr tė zgjidhur, por kanė
vetėm njė problem tė pėrbashkėt ballkanik, qė bashkė me
popujt e Ballkanit tė ndryshojnė pėrshtypjet e kėqija qė ka
bota pėr Ballkanin. Pra, Skėnderbeu , sipas marifeteve tė
Kadaresė,  u duhet pėrmenduar shqiptarėve jo pėr tė
bashkuar “feudet e sotme shqiptare” qė janė ende nė hyqėm
shtetesh tė huaja, mė tė ndara se nė kohėn e Perandorisė
Osmane, por pėr tė pėrmirėsuar imazhin ballkanik. Kjo ėshtė
thirrje qė shqiptarėt tė tjetėrsohen, tė heqin dorė nga
detyrat e tyre kombėtare, tė vihen nė shėrbim tė
rehabilitimit tė serbėve e tė grekėve qė historikisht kanė
turbulluar Ballkanin. Shqiptarėt nuk kanė asnjė faj nėse
Ballkani ka nam tė keq nė botė. Shqiptarėt nuk kanė pėrse
tė dėgjojnė Kadarenė e tė bėhen vullnetarisht bashkėfajtorė
me serbėt. Me predikime tė tilla shumė hileqare tė
transportuara me hijen e “Kalit tė Skėnderbeut” Kadareja
vihet nė shėrbim tė fushatės pėr shfajėsimin e pamerituar
tė serbėve, pikėrisht nė kohėn kur ata duhen lidhur edhe mė
shumė pas shtyllės sė turpit. Hejbet mbi shalėn e “Kalit tė
Skėnderbeut” Kadareja herė pa herė i mbush me dinakėri
pariziane pėr tė shfajėsuar krimet serbe e rehabilituar
kriminelėt serbė. Prandaj u frynė shumė borive
kushtrimdhėnėse qė ballkanasit bashkėrisht tė pėrpiqen tė
ndryshojnė imazhin e keq qė ekzistoka pėr ta pa pėrjashtim.
Nuk ka arsye qė nė botė tė ekzistojnė e njėjta pėrshtypje e
keqe pėr tė gjithė ballkanasit. Kėtė duhet tė shpjegojė
Kadareja nė sallonet e intelektualėve politikanėve
parizianė.
Kadareja spekulon me Skėnderbeun qė tė krijojė idenė se 
shqiptarėt kanė tė njėjtin armik tė pėrbashkėt me gjithė
ballkanasit e tjerė. Kadareja del si zėdhėnės i asaj rrymės
sė gabuar nė mendimin politik shqiptar (qė Hysamedin Feraj
e ka analizuar nė “Skicė e mendnimit politik shqiptar”) se
ballkanasit i kanė miq dhe armiku ėshtė larg. Prandaj
Kadareja pėrpiqet tė sjellė nė ditėt tona mekanikisht kohėn
e Skėnderbeut pėr tė pėrēuar idenė se shqiptarėt bashkė me
ballkanasit dhe europianėt duhet tė mbrohen nga i njėjti
armik. Cili mund tė jetė ky tani? Myslimanizmi. Ky ėshtė
qėllimi i Kadaresė qė nė emėr tė pėrballimit tė
myslimanizmit t’i bėjė shqiptarėt tė harrojnė se ēfarė u
kanė bėrė dhe ēfarė pėrgatiten t’u bėjnė serbėt, grekėt,
sllavomaqedonasit, Europa e krishterė.
Kadareja ankohet kėrcėnueshėm : “Dhe kjo (lėvizje
revizionuese) nuk u dėnua nė mėnyrėn e duhur”. Ēfarė dėnimi
ka ndėrmend Kadareja vallė? Inkuizicion tė krishterė tė
tipit spanjoll? Dėnim policor enverist? Mallkim fetar e
shkishėrim? Sulme tė egra propagandistike? Po Kadareja ē’ka
bėrė vallė deri tani? A nuk ka ndėrmarrė ai njėrėn fushatė
pas tjetrės kundėr atyre qė pėr Skėnderbeun  nuk kanė  
vlerėsimet panballkaniste, eurocentriste, katolikocentriste
si tė Ismail Kadaresė? Nuk e di Kadareja se batalionet
pirro-mishiste, maks-veloiste, neshat-toziste,
mustaf-naniste e  tė mbėshtetėsve tė tij tė tjerė jo tė
pakėt nė Shqipėri, qė kanė thithur tėrė helmin e
islamofobisė franceze nė saje tė Kadaresė, nuk kanė lėnė
gjė pa thėnė  e pa shkruar  nė Shqipėri kundėr atyre qė i
ka ėvnė  nė shėnjestėr Ismaili? Pėr kė po ankohet Kadareja
se  nuk e ka mbėshtetur pėr tė bėrė kėtė luftė? Pėr
aparatet shtetėrore dhe partiake nė Shqipėri? Pėr Akademinė
e Shkencave me nė krye Ylli Popėn? Pėr Presidentin Alfred
Moisu? Pėr Janullatosin e krerėt e kishės katolike dhe
intelektualėt e gazetarėt katolikė? Pėr gazetat e
televizionet qė i  ka ngritur francezi Zhylien Rosh dhe i
drejtojnė Aleksandėr Frangaj, Nikollė Lesi, Blendi Fevziu.
Enkel Demi? Apo ankohet pėr drejtuesit e Bashkėsisė Islame
nė Shqipėri qė nuk kanė lėvizur as gishtin e vogėl tė bėjnė
mbrojtje politike tė Islamit kur e vė nė shėnjestėr
Kadareja? Tė gjithė kėta  u janė pėrgjigjur pa pushim
kushtrimeve qė ka dhėnė Kadareja.
Ismaili bėn mirė tė mos gjuajė mė nga prapa ferrės si 
burracak nė debatin politik dhe tė dalė vetė nė fushėn e
mejdanit tė kėtij debati  pėr figurėn e Skėnderbeut dhe jo
tė prodhojė dordolecė tė Skėnderbeut e tė shalojė
“Rosinantė tė Skėnderbeut” qė tė nxisė tė tjerė pėr sherre 
dhe vetė tė  ngrefet nė Paris e tė zbardhė me cinizėm
dhėmbėt para gazetarėve nė studiot ku i krehin bishtin.
“Skėnderbeu ėshtė figura mė imediate e sotme, mė e
nevojshme pėr Shqipėrinė. Ėshtė figura tė cilėn shqiptarėt
duhet ta kenė flamurin kryesor pėr tė hyrė nė Europė?. Sa i
vogėl nė poliikė paraqitet shkrimtari i madh nė fushėn e
letrave!. Po Skėnderbeu nuk u bė dot flamuri kryesor i
shqiptarėve pėr tė hyrė nė Europėp as atėherė kur ai
gjakosej vit pėr vit bashkė me principatėn e tij dhe
mbronte Europėn.. Europa nuk e ēau kokėn(prapanicėn) pėr 
ndihmėn qė  i  kishte dhėnė Skėnderbeu as kur erdhi dita tė
bėhej  njė Shqipėri e pavarur. Kush e ka penguar Europėn ta
pranojė Shqipėrinė  nė gjirin e saj pėr hir tė Skėderbeut,
edhe pa i plotėsuar disa kushte?. Inati qė Haxhi Qamili nuk
deshi Princ Vidin se e quante kaurr e nuk pranonte tė bėhej
synet? Kaq e prapambetur ka mbetur Europa? Nėse ėshtė
kėshtu Kadareja le tė qytetėrojė sėpari Europėn e tij. Pse 
nuk arrin Kadareja atje nė Paris ta bindė Europėn se tani
nė Shqipėri nuk tė bėjnė mė synet me zor qė tė kėrkohet
mbrojtja e Skėnderbeut, qė pėr vetė ka qenė bėrė synet? E
pengon lėvizja e re “haxhiqamiliste nė Shqipėri?” Po pse
nuk vjen vetė Kadareja nė Shqipėri t’i japė fund kėsaj
lėvizjeje me penėn e tij, siē i dhanė fund serbėt dhe Esat
Toptani asaj tė analfabetit Haxhi Qamili mė 1915?! Kadare
mos rri nė Paris duke bėrė mynafike, por eja nė Tiarnė se
”fryma perėndimore” nė Shqipėri po tė pret, siē prisnin
para 5 shekujsh shqiptarėt Gjergj Kastriotin, jo atė
tėndin, por tė vėrtetin qė e shpėrfytyron ti sot.
Skėnderbeu edhe sot u duhet shumė shnqiptarėve, por qė tė
bėhen mė shqiptarė, jo tė kthehen thjesht nė ballkanas e
europianė kadareianė. Kadareja as e njeh historinė e
vėrtetė tė Skėndereut, as e ēmon dot vlerėn e vėrtetė tė
Skėnderbeut sot. Kadreja spekulon me Skėnderbeun sikurse ka
spekuluar me shumė ngjarje historike, me shumė legjenda, me
shumė mite. Ato spekulime i bėn mė tepėr pėr letėrsinė.
Spekulimet me Skėnderbeun i bėn pėr (anti)politikė.
Si pėr ironi pas botimit tė intervistės sė Kadaresė dhe
rėnies sė trumpetave e tė kėmbanave nė Tiranė se Skėnderbeu
e Nėnė Tereza janė pasaporta pėr tė hyrė shqiptarėt nė
Europė, nė gazetėn “Dita” tė datės 29 janar 2005 u shfaq
titulli “Peshku, bimėt mjeksore dhe rakia, “armėt” tona pėr
nė Bashkimin Europian”. Kėshtu mendon zėvendėsministrja e
bujqėsisė, Ibro. Pra, dy rrugė tė ndryshme, tė kundėrta pėr
tė shkuar nė Europė pranė Ismail Kadaresė. Kadareja me
ithtarėt e tij na thonė sė nė Europė do tė hyjmė me 
portretet e Skėnderbeut dhe tė Nėnė Terezės. Njė zyrtare
shqiptare na thotė se duhet tė hyjmė nėpėrmjet forcimit tė
ekonomisė, nėpėrmjet shtimit tė kultivimit e zėnies sė
peshkut, tė bimėve mjeksore, madje dhe tė rakisė. Do tė na
pėlqente tė ishte e vėrtetė ajo qė thotė Kadareja, sepse
ėshtė punė pa mundim, ndėrsa rruga e dytė kėrkon shumė
lodhje. Por rekomandimi i Kadaresė ėshtė llafe nė tym. Po
tė ishte i vėrtetė sugjerimi i Kadaresė Shqipėria duhej tė
ishte me kohė nė Europė, se atje e dinė mirė kush kanė qenė
Skėnderbeu e Nėnė Tereza. 
Por rekomandimi i Kadaresė ėshtė hileqar. Pas tij fshihet
kushti: duhet tė bėheni katolikė si Skėnderbeu nė fund tė
jetės e si Nėnė Tereza gjatė gjithė jetės qė tė hyni nė
Euopė. Nėse ėshtė kėshtu ka pėr tė qenė rrugė e gjatė.
Prandaj mė mirė t’i vihemi rrugės tjetėr e t’i pėrvishemi
punė pėr tė pasur sa mė shumė peshk, bimė mjekėsore e raki
se kėshtu do tė na dojė mė shumė Europa. Edhe po nuk na
deshi do tė kėnaqemi vetė me raki e meze, deri sa Europės
t’i vijė zili ose ta zejė turpi ndonjė ditė qė ka lėnė
jashtė gjirit tė saj trimat e Skėmderbeut dhe mėshirtarėt e
Nėnė Terezės.

30 janar 2005
Abdi Baleta   

		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
Yahoo! Mail - Easier than ever with enhanced search. Learn more.
http://info.mail.yahoo.com/mail_250

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
DonorsChoose. A simple way to provide underprivileged children resources 
often lacking in public schools. Fund a student project in NYC/NC today!
http://us.click.yahoo.com/5F6XtA/.WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Arben Nelku | 2 Feb 23:43 2005
Picon

February 2, 2005. Expose deceptions by governments and media used to trick the public into wars and out of their money

 

PLEASE SHARE WHAT YOU LEARN HERE WITH OTHERS WHO DO NOT HAVE ACCESS TO THE INTERNET


Dead because of a lie. Dead because selfish people in government wanted a war and lied to get one, aided by selfish people in the media WHO TOOK MONEY FROM GEORGE BUSH TO LIE TO THE AMERICAN PEOPLE.
The government and the media traded the blood of these young Americans for their personal gain.
Look at their faces. How can you not be angry?




  February 02, 2005

Confirmation of Gonzales' Role in Abu Ghraib Torture

Posted Feb 2, 2005 08:13 AM PST
Category: TORTURE SCANDAL

Train wreck of an election

Posted Feb 2, 2005 07:58 AM PST
Category: CURRENT EVENTS
Tens of thousands of Iraqis are dead. More than 1,400 Americans are dead. An Arab nation is humiliated. Islamic hatred of the West is ignited. The American military is emasculated. Lies define the foreign policy of the United States. On all sides of Operation Iraqi Freedom, there is wreckage. In the center, there are the dead, the maimed, the displaced -- those who will be the ghosts of this war for the rest of their days. All for what?

New Republic Calls for Death and Torture of Arundhati Roy and Stan Goff

Posted Feb 2, 2005 07:56 AM PST
Category: DICTATORSHIP
Now, in the esteemed tradition of [former TNR writer who peddled fiction as fact] Stephen Glass, The New Republic has stooped to a new low, publishing a piece that calls for violence, torture, and even death for leading leftists who dare oppose Bush's war on terror and the slaughter in Iraq.
Wow! Real Brown Short crap on display here!

How about us Republicans who oppose Bush and his war? Do we just get a good "Abu Ghraibing" or do we have to die too?


AP: Videos Show Guantanamo Prisoner Abuse

Posted Feb 2, 2005 06:38 AM PST
Category: TORTURE SCANDAL
"But trust us, this isn't official policy. Really. Honest. No foolin'!"

US guards 'filmed beatings' at terror camp

Posted Feb 2, 2005 06:17 AM PST
Category: TORTURE SCANDAL
Dozens of videotapes of American guards allegedly engaged in brutal attacks on Guantanamo Bay detainees have been stored and catalogued at the camp, an investigation by The Observer has revealed.

Man Sees Image Of Jesus In Frying Pan

Posted Feb 2, 2005 06:14 AM PST
Category: RELIGION
Which is rather amazing since nobody knows what the real Jesus looked like.

Pearl Harbor Redux

Posted Feb 2, 2005 06:12 AM PST
Category: WAR
THE PLAN IS NOT FOR THE USA TO ATTACK IRAN as
BeqirS | 3 Feb 14:02 2005
Picon

Greqia u kerkon zyrtarve te lart amerikan shtetesin e Janullatosit ne Shqiperi

 
Grekerit u kerkojne zyrtarve te lart amerikan shtetesine e Janullatosit ne Shqiperi
 
 
 
In meetings with highly placed Congressmen and State Department officials, Mr. Athens sought and received key U.S. backing in support of the application of Archbishop Anastasios of Tirana and Albania to be granted Albanian citizenship. “Because Albania does not have clear laws regarding citizenship, it has taken a long time to act on the application of his Eminence”, Mr. Athens said.


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================

BeqirS | 4 Feb 15:49 2005
Picon

"Kali i Trojes" kerkon shtetesin shqiptare....

Grekerit u kerkojn zyrtarve te lart amerikan shtetesin e Janullatosit, ne Shqiperi
 
 
Nga BEQIR SINA(Nju Jork-SHBA)
 
WASHINGTON D.C. Nje axhensi greko-amerikane lajmesh, beri te ditur keto dite, se nje delegacion i lart i nje organizate qeveritare greke(SEA) po viziton Shtetet e Bashkuara te Amerikes. Axhensia e lajmeve MPA - News, nder te tjera njofton rreth kesaj vizite, se Presidenti Boteror i organizates greke SEA, zoti Andrew A. Athens, pasi asistoje ne ceremonin festive te inagurimit te Presidentit amerikan George W. Bush(20 janar) ne kyeqytetin amerikan Washington D.C., ka konkluduar ne kete vizite me nje seri takimesh zyrtare, me kontrapartin e tij amerikan, per te diskutuar pozicionin grek me çeshtje te tilla, Turqi - Qipro, çeshtjen e Vorio-Epirit, si dhe nje program qe SEA ka ne plan per sistemin shendetesor ne jug te Shqiperise, ngritjen e nje spitali ushtarak grek, ne zonen e Gjirokastres.
 
Nderkaq, kjo axhensi ka pohuar se ne disa takime te nivelit te lart ne Capitol Hill me kongresmen dhe senator, si dhe me zyrtaret amerikan ne Departamentin e Shtetit, zoti Athens, u kerkoj atyre qe ai te marr "kyçin" e mbeshtetjes amerikane, lidhur me aplikimin e Archbishop Anastasios Janullatos ne Tirane-Shqiperi, te behet granti me shtetesine shqiptare ndaj Emineces se Tij Anastasios Janullatos. "Sepse, sipas tij, deri tani Shqiperia, nuk ka nje ligj te qart te njohe shtetesine e Janullatosit, ai ka kohe te gjate qe ka aplikuar dhe nuk ka arritur te marr shtetesine shqiptare", ka deklaruar per axhenesine e lajmeve greke ne Amerike, MPA-News , Presidenti Boteror i organizates qeveritare greke Andrew A. Athens.
 
Janullatos"Kali i Trojes", vihet ne krye te Kishes ne kundershtim me statutitn e Kishes Ortodokse Autoqefale Kombetare Shqiptare.
 
Mbas disa konsultimeve me Qeverine e athershme shqiptare, ajo Qeveri dhe Patriarkana e Stambollit( Patriarch of Constantinople), ne korrik 1992 nominoje Archbishop Anastasios Janullatos, qytetarin grek, te sherbej ne krye te Kishes Ortodokse Autoqefale Kombetare Shqiptare (Albanian Orthodox Church), edhe megjithse se ky akt ishte ne kundershtim flagrant me statutitn e Kishes Ortodokse Autoqefale Kombetare Shqiptare.
 
Ne fillim te shekullit te kaluar grindjet mes shqiptareve orthodokse te SHBA-se dhe grekerve orthodokse sollen themelimin e Kishes Autoqefale Shqiptare nga ana e Theofan Stilian Nolit, me nje hierarki te pavarur nga kisha greke e Athines. Patriarkana Orthodokse me qender ne Stamboll dhe e kontrolluar nga grekerit nuk e njohu per me shume se 20 vite Kishen Shqiptare Ortodokse, deri sa u detyrua t'a pranoje ekzistencen e saj ne vitin 1938.
 
Grekerit e Shteteve te Bashkuara te Amerikes, shpallen per t'i mvesh "merita" me 30 nentor 2001 - Kryepeshkopin grek te Tiranes Anastasios Janullatos, si fitues te nje çmimi te pervitshem per te drejtat e njeriut. Motivacioni i ketij çmimi, sipas grekerve ishte "per impenjimin misionar te Anastasiosit ne Afrike dhe per "rikostruktimin e mrekullueshem te Kishes Autoqefale Orthodokse Shqiptare".
 
Grekerit e SHBA-se jane konsideruar gjithmone si "ultranacionaliste antishqiptare". Prania e kryepeshkopit Janullatos ne krye te Kishes Shqiptare, si dhe prania e shume prifterinjve nacionaliste greke nen rroben e misionarit ne Shqiperi ka shkaktuar shume probleme, qe shpesh kane sjelle pikerisht shkeljen e te drejtave te njeriut dhe statusin e tyre ne Shqiperi.
 
Shpallja "person i padeshiruar" i nje prifti grek, qe bente propagande antishqiptare ne vitin 1994 solli ra-aprezaljen me te tmerrshme greke kunder emigranteve shqiptare. Atehere me shume se 200 mije emigrante shqiptare u perzune dhunshem, u rrahen barbarisht dhe iu sekuestruan kursimet dhe iu grisen te gjitha dokumentat. Vete Janullatosi, ka shkaktuar shume probleme si vendosja e gureve te varreve me mbishkrime greqisht per ushtaret e vrare gjate Luftes se Dyte Boterore. Ngjarjaa shkaktoi nje zemerim te madh ne Shqiperi, te pasuar me spastrime te shqiptareve nga Greqia.
 
Janullatos nderohet nga grekerit ne Amerike, Vatra proteston 
 
Kryepeshkopi i Kishes Ortodokse shqiptare Anastas Janollatos, me 17 shkurt 2001 ne Nju Jork para Hotel Hilton ne rrugen e peste, u zhvillua nje proteste e fuqishme e shqiptareve te Amerikes. Nga ora 18.00 deri ne oren 20.00 te asaj mbremje te nje te ftohti polare, dhjetra shqiptar te tubuar para gradaceljeve ne Manhattan, jo vetem kane hedhur poshte vleresimin e shoqates greko-amerikane "Athenogoras", te cilet e kane nderuar ate per kontributin e dhene per te drejtat e njeriut, por kane kerkuar doreheqjen e tij.
 
Kete e perforconte dhe deklerata e shperndare nga shoqata atdhetare "Vatra", ne te cilen theksohej se, edhe pse nga Greqia jane perzene rreth 200.000 çame, kryepeshkopi Janollatos nuk e ka thene ende mendimin e tij. Organizatoret e protestes thane gjate asaj proteste se Anastas Janollatos, eshte nje njeri qe e ka uzurpuar Kishen Ortodokse Shqiptare. Sipas tyre, Janollatos, jo vetem qe nuk e meriton nje çmim te tille, aq me keq akoma kur dihet se ai ka qene kunder interesimit te NATO-s ne Kosove.
 
Protesta e vitit 2001 "Janullatos Go Home"
 
Ka qene pikerishte Shoqata Atdhetare PanShqiptare e Amerikes VATRA, e udhehequr nga kryetari i saj zoti Agim Karagjozi, ajo qe mblodhi me  2001 edhe dhjetra shqiptar te tjer te te gjitha besimeve, perfshire ortodoksit shqiptare me banim ne Nju Jork, dhe kreu oraganizimin e sukseseshem te protestes me moton "Janullatos Go Home". Kjo per arsyen se edhe kryetari i saj i pare ka qene Fan Noli, themeluesi i Kishes Ortodokse Autoqefale dhe nje nga themeluesit e Vatres. Protestuesit ishin vendosur ne trotuarin perballe hotelit Hilton - ku zhvillohej ceremonia dhe ne duar mbanin pankarta te ndryshme te shkruara ne anglisht e shqip. Mes tyre binin ne sy parrulat: "Jonulllatos eshte koha per t'u larguar", "Ne jemi ortodokse shqiptar dhe jo greke", "Anastasi ka uzurpuar kishen tone Autoqefale" , "Janullatos go Home" e tjera si keto. Ne mes te protestuesve ishin vendosur flamuj shqiptar dhe amerikan.


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================


Gmane