sevdije rexhepi | 16 Jan 16:45 2005

Urime Festƫn e KURBAN BAJRAMIT !!

Me d hirë që të mbretërojë gjithmonë paqe dhe mirësi mes nesh ju uroj festën e bekuar të KURBAN BAJRAMIT !!
Me  respekt
S.Rexhepi - Gjilan

Do you Yahoo!?
Yahoo! Mail - You care about security. So do we.

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at>


Arben Nelku | 16 Jan 18:08 2005

16/01/05 Expose deceptions by governments and media used to trick the public into wars and out of their money





Dead because of a lie.

Dead because selfish people in government wanted a war and lied to get one, aided by selfish people in the media.

The government and the media traded the blood of these young Americans for their personal gain.

Look at their faces.

How can you not be angry?

War's 'hidden cost' called heavy

Posted Jan 16, 2005 08:29 AM PST
Category: IRAQ
Aside from the actual cash cost of the war, America's stockpiles of fuel and equipment are being exhausted and will take billions, maybe trillions, to replace.

Abu Ghraib abuse firms are rewarded

Posted Jan 16, 2005 08:24 AM PST
The scapegoat has been well and truly fried, and the bosses pick up their checks.

Army to Hackers: We Know Where You Live

Posted Jan 16, 2005 08:23 AM PST
The executive producer of "America's Army," the free online game funded by the U.S. Army, is hopping mad at hackers who have taken advantage of the game's security holes, saying, "the Army is angry, and we're coming for you."


Posted Jan 16, 2005 08:20 AM PST
If anything positive has come out of the recent uproar over Britain's Prince Harry wearing Nazi-era German insignia to a costume party, it's that there is a soverign power in England greater than that of the Royal Family. And they had better learn to pay homage to it.

Homeland Security exodus alarms terrorism experts

Posted Jan 16, 2005 08:19 AM PST
Even as the Bush administration tapped a new homeland security secretary last week, some legislators and terrorism experts remained alarmed by an exodus of senior officials from the department.

Religious Aid Groups Try To Convert Victims Western Christian Groups Hand Out Food & Bibles

Posted Jan 16, 2005 08:11 AM PST
"C'mon, just say 'praise Jesus' once and I'll give you this Big Mac. C'mon, you can do it. I know you're starving and I have all day."

Is Al Qaeda Just a Bush Boogeyman?

Posted Jan 16, 2005 08:07 AM PST
No, Al Qaeda Is Just an ISRAELI Boogeyman and I suggest that you email the Los Angeles Times and tell them so.

Amid Talk of Withdrawal, Pentagon Is Taking Steps For Longer Stay in Iraq

Posted Jan 16, 2005 08:04 AM PST
Category: IRAQ


Posted Jan 16, 2005 07:55 AM PST
Category: WAR
Tricking you is another way the Government Avoids that Pesky 13th Amendment No slavery nor involuntary servitude, Constitution Problem.

Bush Says Public Ratified Iraq Approach

Posted Jan 16, 2005 07:54 AM PST
Category: DUBYA
President Bush said the public's decision to re-elect him ratified his approach toward Iraq, The Washington Post reported.
Hubris. The guy steals the election, then claims that his "victory" means that the public approves of being lied to about WMDs.

Higher Officials Unlikely to Be Tried

Posted Jan 16, 2005 07:42 AM PST
Graner is the whipping boy for Bush's policy of turture.
  January 15, 2005

al Qaeda's Weapons of Mass Hysteria

Posted Jan 15, 2005 09:38 PM PST
Heading off the next booga-booga.


Posted Jan 15, 2005 09:30 PM PST
Category: 911
The official 9-11 story is that the jet fuel from the planes that hit the world trade towers erupted into a blast-furnace inferno able to melt the steel of the towers, leading to the collapse. Yet, as this photo AND VIDEO clearly show, a woman was standing in the impact hole.

There was no inferno. The government, the same government that claimed there were weapons of mass destruction in Iraq, lied.

Quotes - Thomas Jefferson

Posted Jan 15, 2005 09:24 PM PST

46 Palestinian Election Officials Resign

Posted Jan 15, 2005 07:02 PM PST
Category: VOTE FRAUD

U.S. to withdraw from tsunami relief operations

Posted Jan 15, 2005 06:21 PM PST
Speaking to reporters in Bangkok before flying to Thailand, Wolfowitz said "we'd like to be out of this business as soon as we responsibly can".
"We gotta go bomb another Arab country."

FBI retires Carnivore

Posted Jan 15, 2005 01:53 PM PST
FBI surveillance experts have put their once-controversial Carnivore Internet surveillance tool out to pasture, preferring instead to use commercial products to eavesdrop on network traffic, according to documents released Friday.

Falluja for Dummies

Posted Jan 15, 2005 01:48 PM PST
Category: IRAQ
Back in November of 2004 the United States government and military decided to empty out Falluja a city of 300,000 souls in the dead of winter in order to liberate the citizens there. This undertaking was timed to occur just after the Presidential election just in case there were one or two citizens left in the United States to scream out with some degree of moral outrage. The timing proved to be inconsequential because there was not even a whimper from a Priest, or a Rabbi, or a Minister, or a Bishop, or any man or woman of the cloth to speak out about the injustice brought upon the citizens of Falluja.

WRH: Iraq - The Trail of Disinformation

Posted Jan 15, 2005 01:41 PM PST
The world now knows that the US Government and the US Mainstream media all lied about Iraq's weapons of mass destruction to ignite a war. Now it is time to hunt down the source of those lies.

The VIX Index... Accurate or Understated?...

Posted Jan 15, 2005 12:23 PM PST
Category: ECONOMY
Is someone tampering with the index?


Posted Jan 15, 2005 12:14 PM PST

Iraq: The Words of Mass Deception

Posted Jan 15, 2005 11:56 AM PST
The blogs, with little staff and pocket-change budgets, knew these were lies and reported that to the public. The mainstream media, with budgets in the millions, and staffs of hundreds, reported these lies to the public as being the truth.

Who will you trust from this time on?

End to search for WMD seals doubts about pre-emption

Posted Jan 15, 2005 10:25 AM PST
Category: IRAQ
This week, The Washington Post reported that the U.S. has quietly ended its search for the weapons. Inspectors scoured Iraq and interviewed Iraqi scientists for months. They spent millions of dollars - the amount remains classified. The result was unchanged from the searchers' previous reports: They found nothing. No nuclear program. No stockpiles of biological or chemical weapons.
The bloggers were right. The mainstream media was wrong.

Bush Budget Chief Predicts 50% Hike in Social Security Tax

Posted Jan 15, 2005 09:48 AM PST
Category: ECONOMY
Social Security taxes will have to rise by half if lawmakers don't revamp the giant program, President Bush's budget chief said Friday as the administration sought support for its overhaul plans.
That's because the federal government has been "borrowing" from the Social Security trust fund to balance the books.

Israel may not be talking to Palestinians, but they are still shooting them dead

Posted Jan 15, 2005 09:41 AM PST
Category: ISRAEL

Evolution ruling gets cheers from scientists

Posted Jan 15, 2005 09:39 AM PST
Category: RELIGION
The difference between a scientist and a Christian is who sets fire to who for not agreeing with them.

US Losses - Photos Hidden By US News Media

Posted Jan 15, 2005 09:30 AM PST
Category: IRAQ
And there were no WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs. No WMDs.

The purpose of private REGULATED accounts

Posted Jan 15, 2005 09:22 AM PSTCategory: ECONOMY
..."OK, contrary to all the official lies (from people like Jane Bryant and her ilk), Social Security is in SEVERE DISTRESS. Lefties generally claim that the crisis is bogus; that the Republicans are just trying to "hurt the poor" by privatizing social security. Rightists pretend that they are trying to create a more accountable, freer system. THEY ARE BOTH LYING! There IS a crisis, but regulated accounts are NOT "private" and will NOT save the day. The purpose of private REGULATED accounts is to sweep more money into Wall Street, TO SAVE WALL STREET, not the pension owner!! "

Ohio pulls plug on electronic voting AN>
Posted Jan 15, 2005 09:15 AM PST
Category: VOTE FRAUD
This amounts to an admission that critics of the touch-screen machines were right all along.

Presidential Inauguration - Donor Information

Posted Jan 15, 2005 09:00 AM PST
Category: DUBYA

2005 Senate Bill 5113 (Regarding rainwater collection permit) - Washington Votes

Posted Jan 15, 2005 08:45 AM PST
Okay, so let me see if I have this right. You now need a government permit to collect rain and use it on your own property?

And, just how much cash do we have to fork over for this "priviledge"?

Submarine Crash Shows Navy Had Gaps in Mapping System

Posted Jan 15, 2005 08:43 AM PST
Now, Defense Department officials say they have found a satellite image taken in 1999 that indicates an undersea mountain rising to perhaps within 100 feet below the surface there. But the older navigation charts provided to the Navy were never updated to show the obstruction, they acknowledge, in part because the agency that creates them has never had the resources to use the satellite data systematically.

Sibel Edmonds - The Appeal to Release the DOJ-IG Report on the 9/11 Cover-Up

Posted Jan 15, 2005 08:40 AM A> PST
Category: 911

Insurgents prove increasingly effective at reducing the flow of gasoline and oil

Posted Jan 15, 2005 08:38 AM PST
Category: IRAQ

The Ghost of Machiavelli, The WMD Hunt Ends

Posted Jan 15, 2005 08:33 AM PST
Category: IRAQ
Did you see it happen yesterday? Did you catch the news? It was probably buried as the fourth item, or maybe on page 17 of your local paper. The search is over. After two years and thousands of dead bodies, the search is over. What did we find? Nothing. Yesterday, the White House confirmed that the search for weapons of mass destruction was officially over, without finding as much as a used slingshot.
This seems like a good time to point out the obvious.

The bloggers had it right all along. There were no WMDs in Iraq. The government was lying.

The mainstream media got it all wrong. They reported on the claims about WMDs in Iraq without actually checking the facts. At the very most generous, they were all idiots. At the very worst, they were all complicit in the lies that sent thousands of Americans off to be killed and crippled in a war built on those lies.

We were right.

They were wrong.

I am blogger. Hear me roar!

PETA and Iraqi dogs

Posted Jan 15, 2005 08:27 AM PST
Category: IRAQ
Linked by reader request.

Anti-Bush Bracelets Say, 'Count Me Blue'

Posted Jan 15, 2005 08:21 AM PST
At least three separate bracelet ventures targeting left-leaning citizens who want to wear their political affiliation on their wrists
NASER PAJAZITI | 16 Jan 22:31 2005

vizitoni faqet e artisteve tane

Te nderuar 

Viziton faqen e internetit te piktorit te njohur
shqiptar Bashkim Qerimi, i cili ka arritur suksese ne
krijimtarin e tij

vizita juaj do te ju njoh me veprat e tij te njohura 

Do you Yahoo!? 
Yahoo! Mail - now with 250MB free storage. Learn more.

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Give underprivileged students the materials they need to learn. 
Bring education to life by funding a specific classroom project.

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at>

Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at>

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:

Arben Nelku | 17 Jan 09:02 2005

Shock Jewish Double-Standard on Prince Harry

Shock Jewish Double-Standard on Prince Harry
In 1290 AD, King Edward the First made a royal decision in parliament to banish all Jews from England. This statute was never repealed, meaning that all Jews in England today [though not necessarily  in Scotland or Wales], are illegal immigrants subject to immediate deportation.
Copyright Joe Vialls, 17 January 2005
On the left is Jewish Nazi General Helmut Wilberg of the Luftwaffe. Hitler awarded him the Hohenzollern's Knight's Cross with Swords, EKI, and EKII. On the right is Jewish Nazi Colonel Walter H. Hollaender of the Wehrmacht, whom Hitler decorated with the Ritterkreuz, German-Cross in Gold, EKI, EKII, and Close Combat Badge. Some if not all of these honors were bestowed in recognition of these senior officers' considerable skills in killing thousands of Englishmen, Americans, Russians and others. In the center is Prince Harry, vilified and demonized by the largely Jewish-controlled western media for wearing a hired nazi uniform to a private party!
            I do not normally comment on actions by religious groups or cults of any persuasion, but the recent massive worldwide Jewish attack on 20 year-old Prince Harry, son of Prince Charles and third in line for the British throne, cannot be allowed to go unchallenged and unanswered. Believe me, if this obscene attack had been orchestrated by Christians, Hindus, Muslims or Buddhists I would be equally scathing, but it was not.
            The British are a stoic people, who quietly accept that every family in England, Scotland, Wales and Northern Ireland has lost one or more relatives on the fields of battle with  Germany, plus an additional two relatives from each family left horribly maimed or scarred. On top of that are the civilian dead, with countless Britons killed and injured by German bombers dropping high explosives on their homes, night after night for years on end.
            Despite this terrible suffering, nowadays you will see or hear very little about the pain of sixty years ago. If you look very closely, you will find a number of discreet war memorials scattered around in the towns and villages of the United Kingdom, but that is all. Within five years of the end of WWII, most of Britain had been repaired, with seemingly endless widows and orphans quietly getting on with their lives as best they could in a dignified manner.
            It was and still is much the same story in Europe, across the Commonwealth, and in America. A staggering 57 million people were killed in World War II, with another 100+ million suffering 'severe' disabilities, meaning the loss of one of more limbs, or one or more eyes. To my certain knowledge, only one tiny and insignificant religious group has ever sought to exploit this terrible suffering for personal financial and geopolitical gain, which brings us back to the very unfortunate Prince Harry.
            In brief, Prince Harry wore a hired WWII German Army Afrika Corps uniform complete with a swastika to a private fancy dress party. You think this is a big deal? Not at all, because over the last thirty years I have watched successive Jewish stage and film producers use identical uniforms and swastikas in multiple attempts to denigrate the German people in general, and so-called German 'Nazis' (National Socialists) in particular.
            This deliberate western media demonization of the German people has been so successful, that nowadays in Germany itself it is impossible to deny 'The Jewish Holocaust' without being automatically thrown in prison for two years [no appeals considered] , and the swastika has been outlawed, despite its humble ancient origin representing the revolving sun, fire, or life.
            The swastika was widely used in ancient Mesopotamian coinage as well as appearing in early Christian and Byzantium art, where it was known as the Gammadion Cross. It also appeared in South and Central America, widely used in Mayan art during the same time period. Certainly the swastika was adopted by Adolf Hitler for his flag, in the same way that Japan adopted the rising sun, but so what? Cynical readers should note that in 2005 the sun is still allowed to rise, even in Tokyo.
While Jewish stage and film producers continually and noisily use Nazi uniforms to intimidate and demean the German people, in order to screw them for more and more 'war reparations', Prince Harry quietly continues his training to help defend Great Britain from external attack.
"If you prick us, do we not bleed? if you tickle us, do we not laugh? if you poison us, do we not  die? and if you wrong us, shall we not revenge?" 
William Shakespeare, "The Merchant of Venice"
Michael Howard QC is Leader of the British Conservative Party Opposition  in the British Parliament, and "the most senior Jew in Britain".  Howard acted like a striking cobra as soon as the photograph of Prince Harry was made public, stating arrogantly, "A written apology is not enough. I think a lot of people will be offended. In fact a public apology [on television] would be appropriate." Small wonder that the British Conservative Party doesn't have a hope of gaining government while this outspoken lobbyist is allowed to remain in charge.
            It is a documented historical fact that over many centuries, Jewish moneylenders managed to control the British and other thrones by stealth, using an international network staffed by financial experts who manipulated various kings and queens into fighting wars best suited to Jewish international interests.  In Britain this was brought to an abrupt end by Edward I (nicknamed "Longshanks" by his affectionate subjects), who was outraged that a bunch of moneylenders would dare to tell him what to do. Was he, Edward, not the lawful King of England?
            After spending a remarkably short time mulling over the problem, Longshanks issued a decree in parliament, which reads in part "...and so herupon are  the Jews banished out of all the King's Dominions: and never since can they obtain any priviledge to return hither again." in addition, Edwark I ordered that all Jews must wear a yellow patch in the shape of a star attached to their outer clothing to identify them in public.
            Shortly afterwards the heads of all Jewish households were arrested. Approximately 300 were taken to the Tower of London and executed for treason, while others were executed in their homes for the same crime. In direct contrast to modern day Jewish homicidal maniacs like Paul Wolfowitz, Edward I spared the women and children, eventually banishing all remaining Jews of both sexes from England in 1290 AD.
            The moneylenders were not to be denied however, and more than 350 years later in the mid-17th Century, the Jews implored Oliver Cromwell (the first 'Representative Democrat') to repeal the statute in exchange for a very large sum of cash. Cromwell wanted to accede because he desperately needed the money, but scathing public opinion prevented him from doing so. In the end, Cromwell compromised himself and his country by abstaining from formal revocation of the banishment; instead allowing Jews to enter the country on the sly, in flagrant defiance of English law.
            In many ways, Oliver Cromwell perfected the template for all corrupt politicians who would follow him in so-called 'democracies' across the western hemisphere: First he broke English law, then he lied to the English people, before finally accepting unconditional loans [bribes] from international bodies intent on undermining English national security by stealth. But since the 17th Century, no politician has dared to repeal Edward the First's popular statute, which is still on the books today, in turn leading to Jewish moneylender determination to bring down the English [now British] monarchy at any cost, and by any means possible.
           The reasoning behind this is very simple. Remove the British Monarchy, and the loyal Brigade of Guards which protects its members, and a corrupt British politician would repeal Edward's statute in a flash, thereby giving the international moneylenders de-facto control of the United Kingdom.
            It is for this reason that successive Jewish politicians in the British Parliament have tried to force the military to abolish regimental names, identities, and thus traditions, in favor of a faceless "Unified Force". An amalgamated force such as this would destroy the cohesion of the Brigade of Guards, forever removing its traditional duty and ability to protect the sovereign.
While a firestorm of hatred was aimed at Prince Harry from New York and Tel Aviv, there was this from his aunt, Sarah Ferguson, Duchess of York: "I want someone to stand up for him and say he is a very good man, and I'm that person." she said, "Because I know what it is like to have a very bad press and to be continually criticized. It is very tiring and it is very unpleasant." 
            In its haste to demonize and vilify Prince Harry, the media pack made wild assumptions, deliberately invented words that Prince Charles did not utter to or against either of his sons, before wildly demanding that Prince Harry [and Prince Wiliam], be forced to visit Auschwitz to publicly acknowledge the 'terrble suffering of the Jews". Harry was then apparently supposed to visit the 'Holocaust Museum' in Nottingham, which is yet another tiresome Jewish instrument used to focus public attention on the suffering of an insignificant minority of the 57 million war dead, and 100+ million maimed and seriously injured in World War II.
            Now then, if the Jewish lobbies were sincere in their apparent 'horror' of the German Nazis and the millions of deaths inflicted during World War II, they would have demanded that Prince Harry repent by going to visit British war cemeteries full of British war dead. Now think about this, people, think about it very carefully! Harry is British and a Protestant, and there are millions of British war dead available - so there can be no honest motive in trying to force the young Prince to attend garish and extravagant minority Jewish war memorials, frequently though unwittingly subsidised by British taxpayers.
            Most readers will have heard the continual pathetic and emotional whining about "poinson gas beng used at Auschwitz", although there is no hard scientific evidence proving that it was. However, there is a wealth of hard evidence proving that poison gas was first used in war by a  German Jew named Fritz Haber, who on his first day at the front managed to kill or blind between 5,000 and 15,000 British troops with chlorine gas at Ypres, France. Haber was later awarded the Nobel Prize for Chemistry.
            So let us view this savage attack on Prince Harry for what it really is - a blatant attempt to ridicule, humble, and politically neuter a potential "wild child", who might not be prepared to see things the Jewish way in the future. The Jews had a similar problem some years ago with his mother Diana, Princess of Wales, who dared to openly court a young Muslim named Dodi al Fayed, quite possibly with a serious intent to wed.
            If such a marriage had been allowed to take place, an incredibly rich Muslim, directly linked to the massive oil wealth of the Middle East, would have been is a position to possibly influence the future King of England and his younger brother. THe moneylenders were not going to risk any such interference by a mere Muslim, and shortly afterwards Princess Diana and Dodi al Fayed were murdered in Paris. Those readers interested in finding out how the double murder was carried out, should click on the link at the bottom of this page titled "Princess  Diana Murder".   

           The most interesting aspect of this particular case is how it was first triggered, and exactly what sent the Jewish lobbies into an uncontrollable orgy of hatred and spite. Though speculative, strong evidence suggests that Prince Harry [perhaps in concert with Prince William and others], might have deliberately arranged the photograph and then leaked it to the media, in order to flush the Jewish lobbies out into the open.
           First we must examine the photograph very closely. Prince Harry is apparently casually posed not only with a swastika on his arm, but also with a cigarette in his left hand and a glass of scotch in his right. Thus the picture is absolutely perfect, allowing any newspaper editor to vilify him for three different assumed offences at the same time. Not only that. The focus and lighting has been arranged so that Prince Harry is the only person in shot - removing any chance of other party goers distracting newspaper editors from the central subject.
            Other unseen evidence is equally compelling. Do you remember reading that Prince William, the future King of England, was also at the party? Indeed he was, and because he chose not to leave, the unavoidable subliminal inference is that Prince William must have appoved of the swastika, and thus does not like Jews. A future King of England who doesn't like Jews? Shock, horror, and immediate technicolor flashbacks to "Longshanks", Edward the First of England, complete with his chopping block in the Tower of London.
           Next, someone somewhere apparently pressed an invisible 'leak to the media' button, and passed on not only the perfect photograph of Prince Harry to "The Sun" newspaper, but also the message that Prince Charles was "incandescent with rage and had ordered his son to visit the death camp at Auschwitz".  Wow! With Prince Charles [apparently] on side, the Jewish-controlled media shifted into top gear, blasting  pictures of Prince Harry into every remote corner of the world including Tierra Del Fuego and Timbuktu.
            Such was the level of uncontrolled Jewish lobby frenzy, that the perperators forgot or simply ignored the fact that Prince Harry is "Prince Charming" to about two million young British females, who were forced to watch their hero being attacked by a pack of gray-haired dwarfs, who bore an uncanny resemblance to their hated bank and building society managers.
          These young ladies were sorely displeased, and rumor has it that several hundred have already purchased swastikas as fashion accessories, despite furious Jewish lobbying this week for the swastika to be banned in all EU countries including the United Kingdom.     
The Wehrmacht service book of  Jewish Nazi Hermann Aub
           The demonization of Prince Harry continued unchecked,  driven ever onwards by the same uncontrolled rage and iinsanity that has recently led to the cowardly murder of thousands of unarmed women and children in occupied Palestine, and in occupied Iraq. If Ariel Sharon has the unquestioned power of live and death over the Palestinians, and Paul Wolfowitz has the unquestioned power of life and death over the Iraqis, why should British Jews not attack a "mere" British Prince at a private party?
           The orgy of Jewish hate continued, but then Prince Charles suddenly dropped a bombshell, stating through his official spokesman that Harry would not be sent to Auschwitz, nor anywhere else. The heir to the British Throne made it very clear that his son would not be "hung out to dry" for a prank at a fancy dress party. On the same day, a palace spokesman said, "The Queen has not intervened in the situation, she will always back her family and is supporting Prince Charles on whatever course of action he decides is appropriate".
            It should have been game, set and match at that point, but the Jewish lobbies are arrogant in the extreme, and completely unstoppable. Lord Levy, a senior member of Britain's Jewish community and Prime Minister Tony Blair's special envoy to the Middle East, joined the charge by saying he was appalled. "He [Harry] has let the country down. The royals are meant to be ambassadors to the world but the Prince's behaviour has sent shock waves through the international community".
            On and on the Jewish lobbies went, completely blind to the fact that they were exposing their ruthless determination to humble and control the British Royal Family. Rest assured that this will never happen, and two weeks or so from now, Prince Harry will probably have more than five million admirers, among whom will be historians eager to discover how King Edward the First resolved Prince Harry's current problem. The next 'Jewish Diaspora' seems to be approaching rather quickly, at least in the United Kingdom.          

Post your free ad now! Yahoo! Canada Personals

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at>


MithatG | 17 Jan 19:54 2005

The House of Zogu GENEALOGY



The House of Zogu


Zogu Pasha [Zogu the Great] (b. at Zagut Villiage, Kosova), migrated to Mati in the late 15th century, converted to Islam and appointed as Governor of Seli-Mati by the Sultan of Turkey.
Princess Mamica [Monica] of Kruja, sister of Skanderbeg?
Zogu the Small
Governor of Mati
'Abdu'llah Bey Zogolli (ygst son)
(k. in battle for independence, 1621, bur. Burgejet)
Ahmad Bey Zogolli (k. beheaded by the Turks at Ohrid, 1633?)
Governor of Mati
Mahmud Pasha Zogolli
Governor of Mati
Jalal [Xhelal] Pasha Zogolli
(with whom we treat)

H.E. Jalal [Xhelal] Pasha Zogolli, Hereditary Governor of Mati, son and heir of Mahmud Pasha Zogu, Hereditary Governor of Mati. Served in the Montenegran War 1852. Visited Russia during the middle of the nineteenth century, and attempted a rebellion against Turkish rule after his return. Captured, arrested and exiled to Constantinople. m. Ruqiya Khanum [Ruhijé Hanem], from the Alltuni family. He d. at Constantinople, having had issue, three surviving sons and one daughter:
  • 1) Riza Bey Zogolli, Hereditary Governor of Mati. He was k. with his wife and family, 1876, having had issue, including a son:
    • a) Khair ud-din [Hayreddin] Bey Zogolli.
  • 2) General H.E. Ziya Pasha Zogolli. b. 1858. Cdr. Turkish forces at Mostar 1913, later in the Dardanelles. m. 1891, Nadira Khanum (b. 1876; d. 1940), daughter of Faik Pasha. He d. 1931, having had issue, two sons and one daughter:
    • a) Fehim Bey Ziya Zoga. b. 1892, educ. Istanbul Law Sch. Assumed the family name of Zoga, when forbidden from registering the name of Zogu by the Turkish authorities in 1927. Judge in Turkish Courts 1914-1954. m. 1912, Mukaddes Khanum (b. 1901; d. 1962), née Hulusi. He d. 1954, having had issue, three sons and one daughter:
      • i) Muammer Ergun Zoga. b. 1934, educ. Istanbul Law Sch. Lawyer and Advocate. m. 1957, Cansen Khanum (b. 1939). He has issue, one son and two daughters:
        • (1) Yekta Fehim Burteçin Zoga. b. 1964. m. 1986 (div.1994), Berrin Khanum. He has issue, an only daughter:
          • (a) Cansen  b. 1989.
        • (1) Remziye Berna. b. 1959. m. 1983, Mustafa Kizilay (b.1958). She has issue, one son and one  daughter:
          • (a) Çinar Kizilay. b. 1985.
          • (b) Aylin Kizilay. b. 1990.
        • (2) Mukaddes Belçin. b. 1962. m. 1986, Serhat Çaker (b. 1961). She has issue, one son and one daughter:
          • (a) Cem Çaker. b. 1996.
          • (b) Selen Çaker. b. 1990.
      • ii) Alpay Zoga. b. and d. 1936.
      • iii) Ertun Zoga. b. and d. 1940.
      • i) Sabiha Khanum. b. 1918. She d. 1983.
    • b) Omer Naim Bey Burel. b. 1896. m. 1920, Guzin Khanum (b. 1906; d. 1938). He d. 1943, having had issue, one son and three daughters:
      • i) Colonel Ziya Cemal Burel. b. 1932. m. 1956, Günseli Khanum (b. 1934). He d. 1983, having had issue, two daughters:
        • (1) Ozlem Khanum. b. 1964. m. Yurdagül Çolakoglu. She has issue, one son and one daughter:
          • (a) Saruca Çolakoglu. b. 1992.
          • (b) Bernis Çolakoglu. b. 1999.
        • (2) Guzin. b. 1966. m. 2001, Mehmet Akyildiz.
      • i) Emel Burel. b. 1921. She d. 1930.
      • ii) Suzan Burel. b. 1923. She d. 1926.
      • iii) Necla Khanum. b. 1925. m. 1943, Servet Canset (b. 1917; d.1986).
    • c) Nevin Khanum. b. 1918. m. 1940, Turgut Bey Aybarakin (b.1918; d.1993). She had issue, two sons and two daughters:
      • i) Batu Aybarakin. b. 1946. m. 1969, Yucel Khanum. He had issue, one son:
        • (1) Birkan Aybarakin. b. 1983.
      • ii) Bogatur Aybarakin. b. 1951. m. 1979 (div. 2004), Tulin Khanum. He had issue, one daughter:
        • (1) Burcu Aybarakin. b. 1980.
      • i) Belin Khanum. b. 1942. m. 1963, Yuksel Ozaydin (b. 1936; d. 1983). She had issue, one son and one daughter:
        • (1) Bahadir Ozaydin. b.1969. m. 1998, Bilge Khanum.
        • (2) Banu Khanum. b.1964. m. 1985, Fatih Tavman.
      • ii) Benek Khanum. b. 1949. m. 1969, Sedat Toktamis (b. 1941; d. 1983). She had issue, one son and one daughter:
        • (1) Burçin Toktamis. b.1972. m. 2003, Isik Khanum.
        • (1) Benay Khanum. b. 1970. m. 1988, Murat Haktanir.
  • 3) H.E. Jamal [Xhemal] Pasha Zogolli. b. at Burgajet Castle, Mati, 1860, educ. privately. Succeeded as Hereditary Governor of Mati on the death of his brother Riza. m. (first) at Mati, 1880, Malika Khanum [Melek Hanem] (b. at Burgajet Castle, Mati; d. there, in childbirth, 1884), his cousin germain. m. (second) at Mati, 1891, H.M. Queen Sadiya Khanum [Sadijé Hanem] (b. 28th August 1876; d. at Tirana, 25th November 1934, bur. there), raised to the title Queen Mother of the Albanians (Nëna Mbretëreshë i Shqiptarëvet) with the style of Her Majesty on 1st September 1928, daughter of Salah (or Emin) Bey Toptani, and sister of General H.E. Essad Pasha Toptani, KCMG*. He d. 1911** having had issue, three sons and six daughters:
    • a) H.H. Prince (Princ) Jalal [Xhelal] Bey Zogu. b. at Burgajet Castle, Mati, 14th May 1881 (s/o Malika). Served under Essad Pasha, Judge at Durazzo 1914. Raised to the personal title of Prince (Princ) and granted the style of His Highness, 1st September 1928. Rcvd: GC of the Order of Skanderbeg. m. (first) at Burgajet Castle, Mati, April 1908 (div. 1912), Ruqiya Khanum [Ruhijé Hanem] (b. at Dibra, 9th March 1881; d. at Cannes, France, 6th December 1956), daughter of Salih Agolli-Doshishti, of Dibra, by his wife, Gylijé, née Allaj. m. (second) at Burelë, 2nd August 1931, H.H. Princess (Princësh) Iqbal Khanum (b. at Pekinj; d. at Burelë, 3rd May 1932), daughter of Izzat Bey Pekkinli. m. (third) at Burelë, 2nd August 1932 (div. 9th February 1933), Faika Khanum (b. at Delvine, 1897; d. at Kruja, 9th December 1935), née Minx Haillu. m. (fourth) at Burelë, May 1934, H.H. Princess (Princësh) Hyrijet Khanum (b. at Elbasan, 1916; d. at Alexandria, Egypt, 17th October 1993), daughter of Emin Bey Allaj, sometime Governor of Elbasan, by his wife, Ulkijé Khanum. He d. at Istanbul, 26th February 1944, having had issue, four sons and four daughters:
      • i) Said Zogu. b. at Burgajet Castle, Mati, 1909 (s/o Ruqiya). He d. young.
      • ii) Skender Zogu. b. at Davos, Switzerland, 3rd June 1933 (s/o Faika). Chemical Engineer with PCUK, Paris. m. at Compiègne, France, 10th November 1962, Jacqueline (b. at Bucquoy, Pas de Calais, France, 7th August 1932; d. 2001), daughter of Georges Cosme, by his wife, Lucienne, née Prouvost. He has issue, one daughter:
        • (1) Virginie Alexandra Geraldine Zogu. b. at Compiègne, France, 25th January 1963. m. at St Jean de Luz, France, 6th June 1987, Raphael de Urresti (b. at St Jean de Luz, France, 18th October 1959). She has issue, one son and one daughter:
          • (a) Florent de Urresti. b. 12th May 1989.
          • (a) Philippine de Urresti. b. 20th March 1990.
      • iii) Mirgin Zogu. b. at Durazzo, 3rd September 1937 (s/o Hyrijet). Chemical Engineer. m. at Cannes, France, 23rd November 1959, Maryse Alexandrine Juliette (b. at Cannes, France, 17th January 1934), daughter of Joseph Ferrando, by his wife, Aline Louise Rose, née Lavenne. He has issue, two sons:
        • (1) Alexandre Zogu. b. at Paris, France, 10th January 1963. m. Emmanuelle (b. 1969), née Munoz. He has issue, three daughters:
          • (a) Erina Zogu. b. 1994.
          • (b) Anna Zogu. b. 1995.
          • (c) Flora Zogu. b. 1996.
        • (2) Michel Zogu. b. at Cannes, France, 16th September 1966.
      • iv) Genc Zogu. b. at Tirana, 3rd November 1938 (s/o Hyrijet). He d. at Istanbul, 17th April 1944.
      • i) Malika [Melek]. b. at Burgajet Castle, Mati, 1911 (d/o Ruqiya). She d. young.
      • ii) Elvira. b. at Burelë, 3rd May 1932 (d/o Iqbal). m. at Alexandria, Egypt, 10th June 1955 (sep. 9th January 1986), Ibrahim Haddidi (b. at Alexandria, Egypt, 9th October 1934), son of Mahmud Haddidi. She had issue, two sons:
        • (1) Emin Haddidi. b. at Alexandria, Egypt, 1958, educ. Alexandria Univ.
        • (2) Husain Haddidi. b. at Alexandria, Egypt, 1959, educ. Alexandria Univ.
      • iii) Melita. b. at Burelë, 18th June 1934 (d/o Hyrijet). m. at Alexandria, Egypt, 22nd February 1958, 'Abdu'l Aziz Khadr (b. at Alexandria, Egypt, 20th October 1927), Naval engineer. She has issue, two daughters:
        • (1) Nermin Khadr. b. at Alexandria, Egypt, 1958.
        • (2) Vera Khadr. b. at Alexandria, Egypt, 1964.
      • iv) Vera. b. at Durazzo, 3rd February 1936 (d/o Hyrijet). m. (first) at Cairo, Egypt, 24th December 1955 (div. 4th November 1961), Essawi Khadr (b. at Mahalla, Egypt, 12th January 1936). m. (second) at Cairo, Egypt, 1970, Nasser El Gueneyni. She has issue, one son, by her first husband and one son by her second husband:
        • (1) Jalal [Xhelal] Khadr. b. at Alexandria, Egypt,1956 (s/o Essawi Khadr), educ. American Univ., Cairo.
        • (2) … El Gueneyni. b. 1985 (s/o Nasser El Gueneyni).
    • b) A s/o Sadiya. He d. young.
    • c) Ahmet Muhtar [Ahmed Mukhtar] Bey Zogolli, who ascended the throne as H.M. Zog I, King of the Albanians (s/o Sadiya) - see below.
    • a) H.H. Princess (Princësh) Adila [Adilé]. b. at Mati, 25th February 1894 (d/o Sadiya). Raised to the title of Princess and granted the style of Her Highness, 1st September 1928. Rcvd: GC of the Order of Fidelity. m. 1909, Emin Agolli-Doshishti Dibra Bey (b. at Dibra, 1890; d. 1938), son of Salih Agolli-Doshishti. She d. at Paris, 1966, having had issue, three sons and two daughters:
      • i) Salih Agolli-Doshishti. b. 1910, educ. l'École speciale militaire de St Cyr, Paris.Hon. Colonel Royal Albanian Army.
      • ii) Husain [Hyssejn] Agolli-Doshishti. b. 1914, educ. l'École speciale militaire de St Cyr, Paris. Hon. Colonel Royal Albanian Army. m. 1943, Asma, née Cersistopulli. He has issue, one son and one daughter:
        • (1) Sermet Agolli-Doshishti. b. at Beirut, Lebanon, 1943. m. (first) at Caen, France, 3rd (or 5th May 1975 (div.), Sylvia Gutjahr. m. (second) at San Diego, California, USA, 4th July 1992, Lauretta Lucille (b. Bakersfield, California, USA, 6th January 1951), daughter of James Rolla Libby, by his wife, Lucy Libby, nee David. He had issue, two sons by his first wife:
          • (a) Dominik Agolli-Doshishti. b. 16th July 1977 (s/o Sylvia).
          • (b) Konstantin Agolli-Doshishti. b. 6th June 1981 (s/o Sylvia).
        • (1) Sadiya [Sadijé] Agolli-Doshishti. b. 1954.
      • iii) Sharif ud-din [Sherafedin] Agolli-Doshishti. b. 1918. m. 1959, Helen, née Jordan. He has issue, one son:
        • (1) John Agolli-Doshishti. b. 1965.
      • i) Teri. b. 10th September 1922. m. 19th September 1946, Robert Henry Cooper (b. 12th January 1922; d. 1st October 1994), educ. RNC Dartmouth, Lieut. RN, served in WW2 1939-1943 (wounded, rcvd: 39/45 Star, Defence, War and Naval GS medals), JP Dorset 1967, younger son of Major Arthur Hamilton Cooper, OStJ, of the Manor House, Blandford St Mary, Dorset, late 4th Btn. Essex Regt., DL Mdsx., by his wife, Mabel Alice, daughter of Sir William Henry Marriott Smith-Marriott, 5th Bart., of the Down House, Blandford, Dorset, sometime High Sheriff of Dorset. She had issue, two sons:
        • (1) William Jeremy Daniel Cooper. b. 4th March 1951, educ. Eton. m. 13th September 1975, Teresa Margaret, daughter of Ralph Ernest Bamford, of Winterbourne, Whitchurch, Dorset. He has issue, three sons:
          • (a) Daniel Alexander Westrow Cooper. b. 1982.
          • (b) Richard Gregory Christopher Cooper. b. 1984.
          • (c) Samuel Robert Paul Cooper. b. 1988.
        • (2) Westrow Gerald Alan Cooper. b. 20th May 1956. m. 1986, Helen Margaret, daughter of George William Stokes, of Croydon, Surrey. He has issue, one daughter:
          • (a) Katherine Teri Helen Cooper. b. 1988.
      • ii) Danush. b. 29th July 1925. m. Robert Roudabush. She d. 11th October 1999 (bur: Arlington National Cemetery, Washington DC), having had issue, two sons and one daughter:
        • (1) Robert Roudabush. m. 6th August 1977, Karen (b. 23rd February 1954), née Tidlennem.
        • (2) John Roudabush.
        • (1) Teri Anne Roudabush.
    • b) H.H. Princess (Princësh) Nafisa [Nafijé]. b. at Mati, 12th September 1900 (d/o Sadiya). Raised to the title of Princess and granted the style of Her Highness, 1st September 1928. Rcvd: GC of the Order of Fidelity. m. at Tirana, 1922, Colonel H.E. Cena Bey Kryziu (b. at Xhakovë, 1895; k. at the Café Passage, Prague, 14th October 1927, bur. Tirana), served in the Montenegran War 1912, Vice-Prefect of Krumë 1912-1914, served in the Great War with the Austrian Army, Governor of Skutari, Minister for the Interior 1925, Env. Ext. & Min. Plen. to Yugoslavia 1926-1927, and to Czechoslovakia 1927, rcvd: GC of the Order of Fidelity, son of Reza Bey Kryziu, of Jakova, sometime ADC to Sultan 'Abdu'l Hamid of Turkey. She d. at Alexandria, Egypt, 21st March 1955 (bur. Cairo), having had issue, one son:
      • i) H.H. Prince (Princ) Tati Esad Murad Kryziu, Prince of Kosova (Princ i Kosova). b. at Tirana, 24th December 1923. Appointed as Heir Presumptive and raised to the title of Prince of Kosova and granted the style of His Highness, 1931. Hon. General Royal Albanian Army, 1928. Rcvd: GC of the Order of Fidelity. m. at Cannes, France, 24th February 1952 (div. 1970) Munira (b. in Egypt, 10th December 1921), née Sabri, former wife of Ismail Fawzi. He d.s.p. at Cannes, France, 17th August 1993.
    • c) H.H. Princess (Princësh) Xenia [Senijé] Khanum Effendi. b. at Burgajet, Mati, Albania, 15th November 1908 (d/o Sadiya), educ. Lycée Qirias, Tirasna. Raised to the title of Princess and granted the style of Her Highness, 1st September 1928. Presdt. Albanian Red Cross Soc. 1928-1938, and Gruaja Shqiptare (Albanian Women's Club) 1929-1939. Hon. Colonel Royal Albanian Army. Rcvd: GC of the Order of Fidelity. m. at Tirana, Albania, 12th January 1936 (div. at Paris, December 1951) H.I.H. Prince (Daulatlu Najabatlu Shahzada Sultan) Muhammad Abid Effendi (b. at the Yildiz Palace,17th September 1905; d.s.p. at Beirut, 8th December 1973, bur. Selimiye, Damascus), educ. Galatasaray and Habibiya Colls., Constantinople, Univ. of the Sorbonne, École Sciences et Politiques, and École Nationale des Langues Orientales Vivantes, Paris, Albanian Chargé d'Affaires at Paris 1936-1939, rcvd: GC of the Order of Skanderbeg (1936), eighth son of H.M. Sultan 'Abdu'l-Hamid Khan II Ghazi, Sultan of Turkey, etc., by his thirteenth wife, H.H. Salaha Najiya Kadin Effendi. She d.s.p. at Cannes, France, 15th April 1969 (bur. Thiais Cemetery, Ile de France, Paris).
    • d) H.H. Princess (Princësh) Muza Jan [Myzejen]. b. at Burgajet, Mati, 10th November 1909 (d/o Sadiya), educ. Lycée Qirias, Tirasna. Raised to the title of Princess and granted the style of Her Highness, 1st September 1928. Hon. Colonel Royal Albanian Army. Rcvd: GC of the Order of Fidelity. Patron of Sports. She d. unm. at Cannes, France, 10th April 1969 (bur. Thiais Cemetery, Ile de France, Paris).
    • e) H.H. Princess (Princësh) Ruqiya [Ruhijé]. b. at Burgajet Castle, Mati, 23rd December 1910 (d/o Sadiya), educ. Lycée Qirias, Tirasna. Raised to the title of Princess and granted the style of Her Highness, 1st September 1928. Presdt. Fine Arts Soc. Hon. Colonel Royal Albanian Army. Rcvd: GC of the Order of Fidelity. She d. unm. from cancer, at Cairo, Egypt, 31st January 1948 (bur. there at the Citadel).
    • f) H.H. Princess (Princësh) Majida [Maxhide]. b. at Burgajet Castle, Mati, 8th October 1911 (d/o Sadiya), educ. Lycée Qirias, Tirasna. Raised to the title of Princess and granted the style of Her Highness, 1st September 1928. Hon. Colonel Royal Albanian Army. Rcvd: GC of the Order of Fidelity. She d. unm. at Cannes, 12th October 1970.
  • 1) Khadija Khanum [Hedlie Hanem]. b. 1845. m. Yusuf Bicalu (d. 1914). She d. 1927, having had issue, three sons and five daughters.
* Proclaimed as King of the Albanians, by the National Assembly in early June 1920. While returning for his inauguration in Albania on 13th June 1920, he was assassinated in front of the Hotel Continental in Paris, aged 56 years. His murderer was an Albanian nationalist named Averni Rustam, a follower of one of Essad's political opponents. Something of a stormy petral, Essad had been an officer in the Ottoman Imperial Army, then served as Governor of Tirana 1912-1914, established the Middle Albanian Senate (Pleqësia I Shqipërisë së Mesme) 12th October 1913, prom. First General of the Albanian Army 7/3/1914, Minister for War and the Interior Mar-May 1914, proclaimed as Presdt. and C-in-C by the Senate 22nd October 1914, joined the Allied War front, but and went into exile at Salonika 4th January 1916 after the country had been overrun by the Austrians. Rcvd: KCMG (5.5.1916), GC of the Orders of SS Maurice & Lazarus of Italy (x.2.1914), and Franz Joseph of Austria (x.2.1914). ** Also given by different authorities as 1901, 1903, 1904, 1905 and after 1910.  


The House of Zogu


continued from the previous page. 1928 - [1961] H.M. Zog I [Skënderbeg III], King of the Albanians. b. at Burgajet Castle, Mati, 8th October 1895, as Ahmet Muhtar [Ahmad Mukhtar] Bey Zogolli third son of H.E. Jamal [Xhemal] Pasha Zogolli, Hereditary Governor of Mati, by his second wife, H.M. Sadiya Khanum, Queen Mother of the Albanians, daughter of Salah Bey Toptani, educ. Preparatory Sch. for Officers, Monastir and Galatasaray Coll., Constantinople. Succeeded his father as Hereditary Governor of Mati and Chief of the Gheg clan 1911, prom. Col. 1912, cdr. Nationalist Forces under Prince Wilhelm 1914, Presdt.  Commission of Initiative 1915-1916, prom. Col. Imperial and Royal Austro-Hungarian Army 1916, cdr. Albanian Volunteer Army in Austro-Hungarian service 1916-1917, detained at Vienna 1917-1918, and Rome 1918-1919, returned to Albania in 1919, Minister for the Interior Mar-Nov. 1920, 1921-1924 and 1925, and for War 1925, Governor of Skutari 1920-1921, Gen. and C-in-C of the forces 1921-1922, Prime Minister 1922-1924 and 1925, elected as Presdt. of Albania by the Constituent Assembly 21st January 1925. Proclaimed by the Albanian National Assembly at Tirana, as Defender of the Nation (Shpëtimtar i Kombit) 14th December 1927. Proclaimed by the Albanian National Assembly at Tirana, as King of the Albanians (Mbret i Shqiptarëvet) with the style of His Majesty, 1st September 1928. Took the Oath of Allegiance on the Bible and the Koran, at the Houses of Parliament in Tirana, 1st September 1928. Left the country after the Italians invaded on 8th April 1939. Lived in Exile in Greece, Turkey, England, Egypt, the USA, and France. Field Marshal, Royal Albanian Army, 1/9/1928. Founded the Grand Collar of Albania (Koliëri i Shqipnis) on 12th December 1925, and the Orders of Skanderbeg (Urdhëri i Skënderbeut) in four classes on 12th December 1925, Fidelity (Urdhëri Besa) in four classes on 22nd January 1926, and Bravery (Urdhëri i Trimërisë) in three classes in 1928. Rcvd: Knt. of the Orders of the Annunziata of Italy (16.12.1928), and Golden Lion of Luxembourg, the Collar of the Order of Muhammad 'Ali of Egypt, GC of the Orders of Star of Karageorge of Yugoslavia, SS Maurice & Lazarus of Italy, Legion of Honour of France (1926), Carol I of Rumania with collar (1928), the Redeemer of Greece, Leopold of Belgium, National Merit of Bulgaria, and the Holy Crown of St Stephen of Hungary (1938), the Order of the White Eagle of Poland, the Order of the White Lion of Czechoslovakia 1st class with collar, Grand Star of the Decoration of Honour for Merit of Austria, etc. m. at Tirana, 27th April 1938, H.M. Queen Geraldina (b. at Budapest, 6th August 1915; d. at the Military Hospital, Tirana, Albania, 22nd October 2002, bur. Sharra Cemetery), née Countess Geraldine Margit Virginia Olga Maria Apponyi de Nagy-Appony, educ. English Sch., Menton and Sacred Heart Convent, Pressbaum, near Vienna, raised to the titles of Princess of Albania (Princësh i Shqiptarë) with the style of Her Highness 10th January 1938, Queen of the Albanians (Mbretëreshë i Shqiptarëvet) with the style of Her Majesty 27th April 1938, Queen Mother of the Albanians (Nëna Mbretëreshë i Shqiptarëvet) 15th May 1961, elder daughter of Count Gyula Rudolf Fhilipp Ludwig Hermann Roger Maria Apponyi de Nagy-Appony, by his wife, Gladys Virginia, Countess Apponyi de Nagy-Appony (later Mme. Gontrand Girault), daughter of John Henry Steuart, sometime US Consul-General at Antwerp, Belgium. He d. at the Hospital Foch, Suresnes, Hauts-de-Seine, France, 9th April 1961 (bur. Thiais Cemetery, Ille de France, Paris), having had issue, an only son:
  • 1) H.M. Leka I, King of the Albanians - see below.
[1961] H.M. Leka I, King of the Albanians. b. at the Royal Palace, Tirana, 5th April 1939, only son of H.M. Zog I, King of the Albanians, by his wife, H.M. Queen Geraldina, educ. Victoria Coll., Alexandria; l'Aiglon Coll., Villars-sur-Ollon, Switzerland; RMA Sandhurst; and Univ. of the Sorbonne, Paris. Formally proclaimed as Heir Apparent to the Crown of Albania, by his father at Paris, 5th April 1957. Cmsnd. 2nd-Lieut. British Army 1959. Succeeded on the death of his father as Head of the Royal House of Albania, 9th April 1961. Proclaimed by the Albanian National Assembly in exile at the Hotel Bristol, Paris, as King of the Albanians and assumed the style of His Majesty, 15th May 1961. C-in-C National Army of Liberation 1976. Sovereign Grand Master of the Orders of Scanderbeg and Fidelity, and Bravery. Rcvd: the Grand Collar of Albania (5.4.1957). m. at the Hotel de Ville, Biarritz, France, 7th October 1975 (civil) and at Madrid, Spain (religious), H.M. Queen Suzani (b. at Waverly, New South Wales, Australia, 28th January 1941; d. at Tirana, Albania, 17th July 2004), née Susan Barbara Cullen-Ward, educ. Presbyterian Ladies' Coll., Orange, New South Wales, and Sydney Technical Coll., daughter of Alan Robert Cullen-Ward, Esq., of Drummoyne, NSW, by his wife, Phyllis Dorothea, daughter of Robert Sterling Murray-Prior, Esq. He has issue, one son (and a stillborn daughter while resident in Rhodesia):
  • 1) H.R.H. Crown Prince Leka Anwar Reza Baudouin Msiziwe Zog. b. at Sandton Clinic, Johannesburg, South Africa, 26th March 1982.
I would be grateful to hear from anyone who may have changes, corrections or additions to contribute. If you do, please be kind enough to send me an e-mail using the contact details at:Cop
I would be grateful to hear from anyone who may have changes, corrections or additions to contribute. If you do, please be kind enough to send me an e-mail using the contact details at:Cop yright©Christopher yers

Copyright© Christopher Buyers, August 2003 - July 2004

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at>


Lajme Shqiptare | 18 Jan 13:55 2005

Permbajtja e shkurter e gazetave te sotme te Tiranes

Permbajtja e shkurter e gazetave te sotme te Tiranes

Lajmet me te fresketa nga Shqiperia i gjeni tek:

18 Janar 2005

M poshtë vijojnë disa nga titujt kryesorë të shtypit të ditës së sotme:

ALBANIA - Gazetë e pavarur.

-Gjermania: Duam punëtorë shqiptarë. Flet Klaus Shuldes, drejtor i Seksionit të Lindjes në Qendrën e Ndërmjetësimit të Punës në Bon: Shqipëria po djeg marrëveshjen me Gjermaninë. Në një marrëveshje të nënshkruar qysh më 10 dhjetor 1991 parashihetqë çdo vit të punojnë, për një farë kohe, në Gjermani deri 1000 shtetas shqiptarë. Kushtet për të kandiduar për punë në Gjermani dhe procedurat që duhen ndjekur. Faqe 8-9
-Orët e çmendura të bosit të "Bruno"-s. Ky shkrim na jep rrëfimin e Refijes, njërës prej punonjësve, që punoi për 13 vjet për Agim Mushon duke treguar për sjelljen e çuditshme të pronarit, që kishte filluar të trembte punëtorët. Faqe 2-3
-Berisha, fushatë me njerëzit e Bushit. Gazeta shkruan se Kryetari i PD-së siguro n mbështetjen e republikanëve amerikanë për zgjedhjet parlamentare të këtij viti në Shqipëri. Sipas burimeve të brenda PD-së, lobi shqiptaro-amerikan ka ndërmjetësuar bashkëpunimin më të ri mes PDSH-së dhe njerëzve
të Xhorxh Bushit, shkruan gazeta. Faqe 5
-ZMQ-ja: Ja si plaçkiten qytetarët shqiptarë. Nën këtë titull gazeta shkruan se 60 për qind e qytetarëve shqiptarë japin ryshfete për të zgjidhur problemet e tyre në administratën publike. Ky është përfundimi që ka arritur Zyra për Mbrojtjen e Qytetarëve, një organizatë jo qeveritare por e instaluar shume kritike ndaj çdo veprimi të Qeverisë. Faqe 6
-"Komisari Memo", hero i 700 milionë kinezëve. Nën këtë titull evokohet krijimtaria kinematografike në periudhën e socializmit. Filmat e ish-Kinostudios, sukses në televizionin me audiencën më të madhe në botë.

BALLKAN - e përditshme kombëtare.

-ISSH, miliona lekë borxh pensionistëve. Në këtë shkrim paraqitet indiferentizmi i Institutit të Sigurimeve Shoqëror e lidhur me zbatimin e vendimit të Gjykatës Kushtetuese për të kthyer pensionet e ndaluara.
Faqe 11
-Ditët e kundëradmiralit Teme Sejko në Pashaliman. Nën këtë titull jepet rrëfimi ekzkluziv nga ish-oficeri i lartë i Flotës Luftarake Detare, Ymer Bejko, i cili tregon për denigrimin e kuadrove të aftë të Flotës si rasti i kundëradmiralit Teme Sejko, për lidhjet me aleatin e radhës, kinezët dhe ngjarje të tjera në bazën e Pashalimanit. Faqe 14-15
-Robëria "demokratike" e pronarëve. Një koment nga Prof. Ass.Dr. Ago Nezha. Komenti me këtë titull i referohet Ligjit për Kthimin dhe Kompensimin e Pronave Faqe 6
-Ja strategjia për të nxjerrë nga burgu të akuzuarit për tragjedinë e 9 janarit. Nën këtë titull gazeta shkruan se avokatët e tragjedisë së "Karaburunit", japin pretendimet e mbrojtjes. Sipas avokatëve akuza i ka dënuar me hamendësi, duke shkelur konventën e të drejtave të njeriut. Faqe 7
-PD e Tiranës, të mëdhenjtë në garë për kryetar të degës. Ky shk rim na paraqet garën e hapur në bazën e partisë, për kryetar të PD-së së kryeqytetit. Bamir Topi dhe Sokol Olldashi kryesojnë listën e propozimeve të kandidatëve për kreun e degës. Faqe 4
-Gjebrea çon "Këngën magjike" në Kosovë. Këtë vit festivali prestigjoz i Ardit Gjebresë dhe Vera Grabockës do të zhvillohet në Kosovë. Faqe 19

DITA - E përditshme e pavarur.

-Itali, ndalohen kapot e drogës. Ky shkrim na paraqet një operacion antidroge të kryer nga Policia e Shtetit të Peskarës, i cili ka çuar në arrestimin e 27 persona dhe sekuestrimin e 27 kg heroinë, mes të ndaluarve 4 ishin shtetas shqiptarë. Sipas hetimeve paraprake, rezulton që dy linjat e heroinës të jenë Shqipëria dhe Pulia, shkruan gazeta. Faqe 9
-Sesioni i ri, çfarë ndryshon në Kuvend. Nën këtë titull gazeta shkruan në lidhje me hapjen e sesionit 8-të të Parlamentar të Legjislaturës së 16-të të Kuvendit. Legjislativi në këtë gjashtëmujor do të funksionojë në bazë të një rregulloreje të re, që pritet të sjellë më shumë rregull dhe etikë në seancat
plenare. Sipas rregullore së re, deputetët mund të jenë antarë vetëm në një komision të përhershëm, shkruan gazeta. Faqe 3
-Kullat e Tiranës moderne do t'i ndërtojnë shqiptarët. Nën këtë titull gazeta shkruan lidhur me faktin se
kompanitë shqiptare të ndërtimit do të jenë kontribueset kryesore të ngritjes së Tiranës moderne. Flet arkitekti Klement Kolaneci: Filloi era e metropolit shqiptar. Faqe 6-7
-Braçe: Nuk kam dhënë dorëheqje si kryeredaktor. Nën këtë
Permbajtjen e plote te shtypit te sotem e gjeni tek:

Do you Yahoo!?
Read only the mail you want - Yahoo! Mail SpamGuard.

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at>


BeqirS | 18 Jan 14:41 2005

20 janari feste per demokracine dhe lirine amerikane

Ceremonia e inagurimit te Presidentit amerikan, feste per demokracine dhe lirine Amerikane
"CAPITOL HILL" - Washington D.C. :Presidenti i 43-te i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, George W. Bush, ne kryeqytetin amerikan Washington, D.C. me dt.20 janar 2004, diten e Ejte, do te beje inagurimin e dyte, kur ne qender te ketij inagurimi perseri do te jete lufta e gjate kundra terrorismit nderkombetar, paqja dhe demokracia. " Kete vite Bush, thuhet se do te beje betimin nen slloganin " Kremtojm Lirine - e Nderojme Ushtaret amerikane" tha Jeanne Phillips, kryetarja e komitetit te 55- te, te ceremonive presidenciale.
Inaugurimet e presidenteve jane te sanksionuara ne Kushtetuten e Amerikes. Aty thuhet se presidenti duhet te perserise betimin prej 35 fjalesh, ne te cilin premton se do te “ruaje dhe mbroje Kushtetuten e Shteteve te Bashkuara.” Presidenti duhet te beje betimin me 20 janar.
Para vitit 1937, inaugurimi i presidentit zhvillohej me 4 mars.
Inaugurimi i pare presidencial u zhvillua ne 1789, kur presidenti i pare i Shteteve te Bashkuara beri betimin ne New York. Presidenti Washington u be nismetar i nje numer traditash me rastin e kesaj dite, ku perfshihet berja e betimit duke vene doren mbi Bibel. Ceremonia e inaugurimit do te zhvillohet ne pjesen perendimore te Kapitolit. Kete tradite e vendosi i pari, presidenti Ronald Reagan, ne vitin 1981. Para kesaj, ceremonia e inaugurimit zhvillohej ne pjesen lindore te Kapitolit, perballe Gjykates se Larte. Pasi ben betimin, presidenti mban nje fjalim, i cili zgjat 15 - 20 minuta. Fjalimin me te shkurter me rastin e inaugurimit e ka mbajtur George Washingtoni ne vitin 1973, kur foli per afro 2 minuta. Fjalimin me te gjate e ka mbajtur William Henry Harrison ne vitin 1841. Ai foli per afro 2 ore.. Kete vit 11 mije vete do te marrin pjese ne parade, perfshire edhe 14 banda dhe pjesetare te forcave te armatosura..
Programi festive
Ne mjedisin festiv do te ngrihen ne te gjithe kryeqytetin amerikan Washington D.C. nente ballo inagurale, ku presidenti Bush do te pershendes te gjitha shkurtimisht. Ne kete feste, do te kete koncerte per te rinjet, parada festive, dhe shkrepje spektakolare me fishekzjarre. Gjithçka do te kulmoje me daten 20 janar ne oren 12:00 te mesdrekes, me betimin e Presidentit Bush.

President George W. Bush dhe "Gruaja e Parë" amerikane Laura

Me 18 Janar do te zhvillohet koncerti special kushtuar trupave amerikane, i quajtur "Military Gala
Me 19 Janar do te kete shfaqje komedie shoqeruar me pjese muzikore dhe variete artistike.
Me 20 Janar Trupat artistike e muzikant te ushtrise amerikane, do te luajn marshe ushtarake deri ne betimin e presidentit dhe do te vazhdojne me pase gjere ne oret e vona te mbremjes.
Greg Jenkins, Drejtori Egzekutiv i Komitetit Inagural Presidencial , tha se kete vit 2000 antar te familjeve te ushtarakeve amerikane, qe sherbejne ne Irak e Afvaganistan jane ftuar te marrin pjese ne kete ceremoni inagurale.

Presidenti George W. Bush, do te betohet para shefit te Gjykates se Larte, prokurorin William Rehnquist .Betimi do te behet para antareve te familjes, antareve te kabinetit, administrates, Senatoreve, Kongresmenve, antareve te tjer te Gjykates se Larte, Trupit Diplomatik te akredituar ne SHBA, dhe mysafirve te tjer nga vendi e bota . Prifti Dr. Luis Leon, do te drejtoj ceremonin e betimit. Nderkaq bekimin do t'a beje prifti Kribyjon Caldwell . Hymnim kombetar amerikan, do t'a kendoj Mezzo-Sopranoja, Susan Graham dhe Denise Graves . Gjate betimit skuadroni i gardes kombetare, do te shtjer me topa ne ajer 21- here, ne shenje pershendetje. Dy bandat muzikore te ushtrise amerikane" Army Herald Trumpets" dhe "U.S. Marine Band " do te luajn pjeset “Four Ruffles and Flourishes” dhe “Hail to the Chief.”
Greg Jenkins, thote se tani po punohet ne te gjitha drejtimet, qe ky eveniment te mos politizohet, por te jete nje eveniment" bi-partisan celebration" tha ai. Sigurimi e ceremonise do te jete i paprecedent - per te cilin jane vene ne dispozicion 30 deri ne 40 miljon dollar amerikan, shpenzime suplementare. Jeanne Phillips, nga Teksasi, eshte veterane e organizimit te ketyre ceremonive. Ajo ishte drejtore egzekutive, ne inagurmin e zotit Bush, edhe me 20 janar 2001, si dhe me 20 janar 1989, ne ate te babait te ketij sot, presidentit te 41-te, George Herbert Walker Bush . Zonja Jeanne Phillips, u ka thene gazetarve amerikane, se Presidenti Bush dhe "Gruaja e Pare" Laura jane te interesuar ne te gjitha nivelet per mbarvajtjen e ceremonise se inagurimit, te Presidentit, diten e Ejte 20 janar 2004. Nje komitet special per kontrollin e punes prej 400 -500 vetesh, eshte i angazhur ne kryeqytetin amerikan Washington D.C. tha ajo. Duke vijuar se dhe mijra te tjere vullnetar, kane shfaqur gatishmerine te sherbjen ne detyra te ndryshme, gjate ceremonise.
Tragjedia dhe komedia me motin, ne diten e inagurimit te presidenteve amerikan

Meteorologisti i njohur amerikan i kanalit televizive "MSNBC", Sean McLaughlin , tha se koha ditet e ceremonise, do te jete nje ne qytetin e mes Atlantikut, si ajo e te gjitha ceremonive, qe jane zhvilluar deri tani - nga"tragjedia" deri tek "komedia". Ai e beri kete parashikim me humor, duke ju referuar ndryshimeve te menjehershme dhe te paparshikueshme te motit te lige, ne keto dite fund-janari, qe sjellin me pase dhe momente historike. Meteorologisti Sean McLaughlin, solli edhe pjes nga hsitoria tragjike, e ceremonise inagurale tek presidentet amerikane, kur kujtoj faktin se me 20 janar 1841, preidenti Harrison vdiq nga pneumonia nje muaj pasi beri betimin. Sepse , ai refuzoj te vishte kapoten ne ceremoni, tha ai. Por, nga tragjedia tek komedia, eshte vet moti i lige ose i mire gjate ketyre diteve. Ajo, qe ka luajtur rolin kryesore ne te gjithe historine e quajtur "Presidential Inaugurations", thote meteorologisti i rrjetit televizive amerikan Sean McLaughlin.

Ne 1961, mijra njerez i lane autoveturat ne mes te rruges, pasi ate dite gjate ceremonise inagurale te Presidentit Kennedy, ra rreth 8 inche bore. E vetemja dite me e bukur e ketyre ceremonive, eshte ajo kur u zhvillua ceremonia e inagurimit te Presidentit Ronald Reagan, 55 degree, ishte me 20 janar 1981. Dhe me e ftohta ne historin e tyre, shifet ajo e 20 janarit te dites si inagurimit te Presidentit, ishte pikerishte pas 4 vjeteve te Reaganit, temperatura ra athere deri 7 degree. Kesaj rradhe nje ne 20 shance ka mundesi te bjere bore, me 20 janar. Dhe tre nder 10 shance te mbaje kohe shume e keqe, thote metrologisti McLaughlin.
Siguria do te jete nga me te veqantat deri tani
Sekretari i Sigurise se Brendeshme Tom Ridge, dhe gjeneral Golen Jackman, komandat i trupave ushtarake te distriktit Washington D.C. do te komandojne sigurine e inagurimit te President Bush. 10 mije ploice te uniformes, 2,500 trupa ushtarake, agjente te sherbimeve te fshehta, qente nuhates(bomb-sniffing dogs) porta me dedektor, e tjer do te kontrolljon rrugen dhe sheshin ku do te zhvillohet parada, si dhe aktivitetet e tjera per nder te dites se inagurimit te Presidentit Bush. Zyrat federale, zyrat e institucioneve private, lokalet dhe qendrat e tjera institucionale pergjate rruges Pennsylvania Avenue, ne afersi me ndertesen e Shtepise se Bardhe, do te jene te mbyllura ate dite.

.Forcat e Sigurise se Brendeshme, aeroplan vezhgimi, helikopter te policise, do te patrullojn ajrin. Nga lumi Potomac anijet e ushtrise e policise do te patrullojn ujrat perqark D.C.. Perpara Shtepise se Bardhe jane parashikuar te mblidhen rreth 250,000 njerez, dhe pergjate rruges Pennsylvania Avenue rreth 500,000 njerez thane burime zyrtare nga festa. Aeroporti nderkombetar i Washingtonit "Dulles" do te pezulloj disa fluturime te mesdites.
Sekretari i Sigurise se Brendeshme Tom Ridge, i pyetur per koston e sigurise se kesaj ceremonie, tha se "nuk jame i saket me shumen, por di qe vetem siguria do te kushtoje miljona dollar". Ndersa krybashkejaku i Washngton D.C. Anthony Williams, saktesoje zyrtarishte se kostoja e sigurise se kesaj ceremonie eshte $17.3 million. Police dhe ushtar te armatosur rende, tha ai do te jene te vendosur ne shkallet e tribunes, ku presidenti Bush do te beje betimin per mandatin e dyte. Susan Lacz Niemann, shefja e restorantit "Ridgewells Catering Company", thote se kompania e saj ka pergatitur ushqimet e festes ne ballot.

Fakte rreth figures me eminente ne SHBA-s, Presidentit George W. Bush gjate madatit presidencial

George Walker Bush, Presidenti i 43te i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, eshte 58 vjeç. I martuar ne gushte te 1977 me Laura Welch - Bush 49 vjeçe. Kane dy femije binjak, dy vajza qe quhen Jenna dhe Barbara. George Walker Bush, eshte femija i presidentit te 41-te, George Herbert Walker Bush dhe e Barbara Bush. Ka bere gjate mandatit te pare te tij 45 vizita ne fermen e tij Crawford, Texas, prej kur edhe mori detyren e preisdentit me 20 janar 2001.


Jashte Shtepise se Bardhe, ne SHBA-s, shtetin, qe ka vizituar me shume se 44 here eshte Pennsylvania. Ka dhene 17 konfernca shtypi vetem. Me aeroplanin e Presidentit Air Force One prej kur mori detyren e preidentit te Amerikes, ka kryer 226,544, nga 745,066, miles qe kishte ky aeroplan me 2001. Ka firmosur dy luftera, ne Afvganistan dhe Irak. Gjate presidences se tij ka shkurtuar 1.75 trillion dollar takasa.

413 billion dolar, ka qene defiçiti shtetror gjate mandatit te tij te pare. Kane humbur punen gjate mandatit te pare 122,000, njerez ne Amerike. 1,355 eshte numeri i te vrareve ne Irak, prej muajit mars 2003. Dhe 10,372, eshte numeri i te plagosurve ne Irak e Afvaganistan. Gjashte here ka vizituar qendren e madhe spitalore ushtarake Walter Reed Army Medical Center , duke vizituar ushtaret e plagosur ne Irak dhe Afghanistan.
Ka prone te tijen ne fermen Crawford ne Texas , me nje siperfaqe 1,583 hektar. Ka vizituar gjate presidences se pare, 41 vende jashte Shteteve te Bashkuara te Amerikes, perfshi ketu edhe Kosoven. Nuk ka vizituar deri tani vetem tre shtete ne Amerike, Vermont, Idaho dhe Rhode Island. Ka marr pjese ne kater shtete, ne dreka te shtruara per presidentin deri tani.

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at>


Olsi | 18 Jan 22:11 2005

RIMEKEMBJA 18/ 01/ 2005 [ i ]


Nė faqen e parė tė gazetės “Koha Jonė” tė datės 10 dhjetor
2004 ishte botuar kryeartikulli me titull: “Skandal
shtetėror me delegacionin rus”. Ishte fjala pėr vizitėn e
shkurtėr qė kryediplomatit rus Sergej Llavrov bėri asokohe
nė Tiranė. Mes disa “skandaleve” qė radhiteshin nė faqet e
gazetės nė fjalė, sigurisht qė mė ngacmoi shumė mė tepėr
skandali me pėrkthimin e dobėt nė konferencėn e shtypit.
Kryediplomati rus, kur qenka nisur nga Moska, paska marrė
me vete njė pėrkthyese ruse, e cila shqipen e paska
studiuar me themel nė vendin e vet dhe e zotėroka pėr
mrekulli, paēka se nė Shqipėri nuk paska ardhur pėr ta
praktikuar as edhe njė ditė tė vetme. Kėsisoj, me
pėrkthimin nga shqipja nė rusishten nuk paska pasur asnjė
problem nė konferencėn e shtypit tė tė dy ministrave. Por
kur ka ardhur radha e pėrkthimit nga rusishtja nė shqipen,
puna paska ēaluar keq. Gazeta “Koha Jonė” thekson se
pėrkthyesja shqiptare, “nė disa raste” paska bėrė “lapsuse
tė pafalshme”. Dhe mė poshtė vazhdon: “Vajza e re simpatike
qė protokolli shqiptar kishte pėrzgjedhur pėr kėtė takim
pėrkthente “turizmi ndėrkombėtar” nė momentet qė ministri
rus kishte artikuluar togfjalėshin “terrorizmi
	Sigurisht qė tė vjen shumė keq kur mėson pėr gjėra tė
tilla qė ulin autoritetin e vendit tonė, autoritetin e
shtetit tonė dhe sidomos autoritetin e vetė Ministrisė sė
Punėve tė Jashtme, aq mė tepėr kur kishte ardhur pėr vizitė
nė Tiranė ministri i jashtėm i njė supershteti, siē ėshtė
Federata Ruse. Kushdo qė e ka tė shtrenjtė autoritetin e
vendit tė vet para tė huajve, e ndien veten tė fyer para
njė fakti tė tillė: vėrtet Shqipėria nuk paska njė
pėrkthyes tė pėrgatitur pėr tė pėrballuar me sukses
pėrkthimin nė nivele tė tilla? Personat pėrgjegjės tė
Ministrisė sonė tė Punėve tė Jashtme vėrtet nuk e dinin qė
duhej tė tregoheshin tepėr tė kujdesshėm nė pėrzgjedhjen e
pėrkthyeses pėr njė takim tė tillė tė rėndėsishėm? Kjo edhe
pėr faktin se kryediplomati rus vinte pėr vizitė jo me
ndonjė qėllim dashamirės ndaj Shqipėrisė. Ai vinte nė
Tiranė pėr interesat e Serbisė, e cila, megjithėse u bė def
nga Kosova nėn dajakun amerikan, pėrsėri vazhdon tė
kėmbėngulė se kjo e fundit na qenka, demek, pjesė e
territorit tė saj! Prandaj jo mė kot vizitėn e Llavrovit nė
dhjetėditėshin e parė tė dhjetorit e pasoi vizita e
Drashkoviēit mė 22 dhjetor nė Tiranė, ku deklaroi pa iu
skuqur faqja: “S’ka pavarėsi pėr Kosovėn”! (Shih gazetėn
“Dita”, 23 dhjetor 2004, f. 1). Ėshtė kjo arsyeja qė mė bėn
ta theksoj edhe njė herė faktin se kur ėshtė fjala pėr
diplomacinė e njė shteti tė huaj, e sidomos pėr diplomacinė
e njė tė tillė shteti “perandorak”, si puna e Rusisė, e
cila tradicionalisht ka qenė armike e pėrhershme e kombit
shqiptar dhe fajtore kryesore pėr copėtimin e trojeve tė
tij etnike, duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm nė
pėrzgjedhjen e pėrkthyesve tanė, veēanėrisht gjatė takimeve
tė niveleve tė tilla. Diplomacia shqiptare duhet tė jetė e
bindur se diplomatėt rusė, pas ēdo takimi me diplomatėt
tanė, deri edhe nė nivel kryediplomatėsh, gjatė fjalosjes
me njėri-tjetrin apo edhe me vetveten nė rrugėn e kthimit 
pėr nė Moskė, s’kanė pėr ta thėnė kurrė fjalėn e mirė pėr
vendin tonė, se simpatia e tyre  ka qenė dhe do tė vazhdojė
tė jetė, nė jetė tė jetėve, vetėm pėr ortodoksinė
serbo-greke. Megjithatė, ne nuk duhet t’ua shtojmė
kėnaqėsinė pėr tė na pėrfolur poshtė e pėrpjetė, qė nga
Moska, Beogradi e  deri nė Athinė, se Shqipėria tė tillė e
ka nivelin nė tė gjitha fushat, prandaj nuk ėshtė nė
gjendje tė pėrgatisė as edhe njė pėrkthyes tė zotė tė
gjuhės ruse, madje edhe ata qė ka, i paska memurė!
	Po kush ishte ajo pėrkthyesja jonė “simpatike”, siē e
quante gazeta “Koha Jonė”, e cila nė pėrkthimin e fjalės sė
ministrit rus nė konferencėn e shtypit pas takimit me
ministrin tonė tė jashtėm, nuk doli qė tė ishte dhe aq
“simpatike”? Nga sa mėsova mė pas, mora vesh se ajo qenka
zonjusha A.L., e cila i paska pėrfunduar studimet e larta
pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare nė Rusi dhe, madje, i paska
pėrfunduar me rezultate shumė tė mira. Domethėnė, ajo paska
qenė njė studente shumė e talentuar dhe na ka nderuar
vendin me rezultatet e larta qė ka arritur nė universitetin
rus. Por ama ajo paska studiuar nė Rusi pėr marrėdhėnie
ndėrkombėtare, jo pėr pėrkthyese me gojė (interprete). Nė
njė vend tė huaj mund tė studiosh disa vjet, tė pėrfundosh
njė ose dy fakultete tė specialiteteve jogjuhėsore, mund tė
vazhdosh edhe studimet pasuniversitare, por kjo s’do tė
thotė aspak se ti mund tė jesh edhe interpret i gjuhės sė
atij vendi. Por ndodh edhe e kundėrta: ti mund t’i kesh
pėrfunduar studimet nė njė vend tė huaj me shumė sukses pėr
profile jogjuhėsore, por mund tė jesh edhe njė interpret
shumė i mirė, sidomos kur zotėron fare lirshėm gjuhėn e
folur tė atij vendi. Kam njohur disa oficerė shqiptarė qė
kanė studiuar nė ish-Bashkimin Sovjetik, tė cilėt e
zotėronin shkėlqyeshėm gjuhėn e folur ruse, si miku im
Zeman Lala, inxhinier elektronist, apo Sokrat Gjerazi,
inxhinier lokacioni (ish-folės i gjuhės ruse nė Radio
Tirana gjatė emisioneve tė transmetuara pėr shumė vite nė
kėtė gjuhė, deri nė shembjen e sistemit komunist, tani
pėrkthyes i suksesshėm i letėrsisė artistike dhe
memorialistike nga gjuha ruse, madje edhe njė interpret
shumė i mirė), Pasho Alimerko, inxhinier lokacioni, Resmi
Islami, inxhinier elektronist etj., tė cilėt komunikonin aq
lirshėm nė rusisht, saqė tė krijohej pėrshtypja sikur
qenkėshin specializuar enkas pėr gjuhėn e folur ruse. Por
mbi tė gjithė kėta oficerė, mbresa tė pashlyeshme mė ka
lėnė ish-oficeri i xhenjos, zoti Myfit Mushi, i cili,
megjithėse pas Ēlirimit kishte studiuar vetėm dy vjet nė
Peterburg pėr specialitetin e tij ushtarak, gjuhėn ruse nė
tėrėsi dhe sidomos gjuhėn e folur ruse e zotėronte
pėrsosmėrisht. Ai kishte njė talent tė jashtėzakonshėm pėr
interpret, karakterizohej nga njė shkathtėsi befasuese   nė
pėrkthimin e fjalės sė gojėtarėve nė gjuhėn ruse dhe
shqipe, ku kėrkohet njė mobilizim i jashtėzakonshėm i
vatrave tė trurit pėr kalimin me shpejtėsi nga njėra gjuhė
te tjetra, nė intervale shumė tė shkurtra kohe. Gjatė
gjysmės sė dytė tė viteve ’50-tė tė shekullit tė kaluar ai
ka pas punuar si pėrkthyes-interpret pranė udhėheqjes sė
lartė tė partisė.  Veēanėrisht i shquar ka qenė kontributi
i tij nė pėrkthimin e letėrsisė social-politike nė sektorin
e gjuhės ruse tė Shtėpisė Botuese ish-“8 nėntori” gjatė njė
periudhe gati 15-vjeēare. Tė tillė interpretė tė talentuar
kanė qenė edhe zotėrinjtė Agim Popa dhe Frederik Gjerazi.
	Me fjalė tė tjera, zotėrinjtė e lartpėrmendur, pėrveē
pasionit qė kanė pasur pėr gjuhėn ruse, ata kanė pasur edhe
njė talent tė lindur pėr tė komunikuar aq lirshėm nė kėtė
gjuhė, ēka ėshtė njė dhuratė e dėrguar nga Hyjnia, sepse,
siē e nėnvizova mė lart, asnjėri prej tyre nuk kishte kryer
ndonjė fakultet tė posaēėm pėr t’u specializuar si
interpret. Por kjo nuk do tė thotė aspak se interpret mund
tė bėhesh edhe kur i pėrfundon studimet pėr njė gjuhė tė
huaj nė mjedisin e saj. Pėr t’u bėrė  i tillė lipset, para
sė gjithash, talenti dhe mandej pasioni, puna kėmbėngulėse,
vullneti i jashtėzakonshėm.
	Qė tė flasėsh shumė mirė nė njė gjuhė tė huaj, do tė ishte
lehtėsi e madhe sikur tė jetoje pėr njė periudhė tė caktuar
nė mjedisin e saj. Prandaj koha e qėndrimit nė mjedisin
rusishtfolės ka ndikuar drejtpėrsėdrejti mbi nivelin e
zotėrimit tė gjuhės sė folur tė jo pak ish-studentėve tė
talentuar shqiptarė,  tė cilėt i kryen studimet e larta nė
ish-Bashkimin Sovjetik deri para prishjes sė marrėdhėnieve
diplomatike me Shqipėrinė nė vitin 1961. 
	Pasi Moska i preu marrėdhėniet diplomatike me Shqipėrinė
nė vitin 1961, u pakėsuan ndjeshėm mundėsitė pėr
pėrgatitjen e vetvetishme tė interpretėve nė gjuhėn ruse,
aq mė tepėr qė njė gjė tė tillė nuk ta diktonin as kėrkesat
zyrtare pėr ndonjė komunikim me rusishtfolės. Gjuha ruse
vazhdoi tė mbahej gjallė ende nė shkollėn e mesme tė
gjuhėve tė huaja,  nė degėn e gjuhės ruse tė fakultetit tė
historisė dhe tė filologjisė, nė emisionet e gjuhės ruse nė
Radio Tirana dhe nė Shtėpinė Botuese ish-“8nėntori”, ku, nė
kuadrin e redaksisė sė botimeve nė gjuhė tė huaja,
ekzistonte edhe sektori i pėrkthimeve nė gjuhėn ruse. Dy
ish-studentė tė degės sė gjuhės ruse tė fakultetit tė
historisė dhe tė filologjisė, zoti Enver Leka dhe zonjusha
Evelina Gogolli, sapo u diplomuan , pėrkitazi nė fundin e
viteve ’60-tė dhe fillimin e viteve 70-tė, filluan punėn si
pėrkthyes nė Radio Tirana. Falė talentit tė tyre dhe punės
kėmbėngulėse shumėvjeēare, ata arritėn tė bėheshin shumė
shpejt pėrkthyes mjaft  tė pėrgatitur pėr emisionet nė
gjuhėn ruse dhe interpretė tė shkėlqyer.
	Tani, pėr tė kėnaqur kėrshėrinė e lexuesve tė respektuar
tė “Rimėkėmbjes”, jo tė pėrkthyesve-interpretė, po ndalem
pakėz pėr tė shpjeguar se cila ėshtė natyra e pėrkthimit me
gojė (interpretimit). Paraprakisht po shpjegoj se ē’ėshtė
pėrkthimi ekspromt. Termi ekspromt rrjedh prej latinishtes,
nė tė cilėn shkruhet expromtus dhe nė gjuhėn shqipe
pėrkthehet i gatshėm. Pra,  pėrkthim ekspromt do tė thotė
pėrkthim me gojė, jo i pėrgatitur, i njė materiali qė na e
kanė dhėnė tė hedhur nė letėr (nė gjuhėn amtare apo nė
gjuhė tė huaj) ose qė e dėgjojmė pėr herė tė parė, pa e
pasur nė dorė me shkrim.
	Pėrkthimi ekspromt haset kryesisht nė praktikėn e
bisedimeve diplomatike, nė konferenca dhe nė kongrese
ndėrkombėtare, nė simpoziume dhe nė konferenca shkencore
ndėrkombėtare, nė bisedime mes delegacioneve tė ndryshme
etj. Ai haset edhe nė njė takim apo bisedė tė thjeshtė nė
familje kur nė gjirin e saj ndodhet njė vizitor i huaj qė
merret vesh me pjesėtarėt e saj me ndihmėn e njė
pėrkthyesi. Pėrkthimi ekspromt quhet ndryshe edhe pasues,
vijues, i njėpasnjėshėm (konsekutiv) ose edhe i njėkohshėm
(sinkronik). Pėr tė qenė mė konkret, po bėj njė paralelizėm
tė shkurtėr:
	Nė kinematografi pėrdoret termi filmim sinkronik qė
pėrfaqėson nė vetvete dy procese paralele:  a) hedhjen e
figurės nė celuloid (shirit filmi) me ndihmėn e aparatit tė
filmimit (kameras) dhe  b) shoqėrimin e figurės me
regjistrimin e zėrit.
	Kėshtu ėshtė, pak a shumė, edhe puna e pėrkthimit
sinkronik. “Figura filmike” nė kėtė rast pėrfaqėsohet nga
fjalimi i oratorit (me shkrim apo me gojė), kurse 
“regjistrimin e zėrit” e pėrfaqėson pėrkthimi qė e ndjek
kėtė fjalim “hap pas hapi” (fjalė pas fjale).
	Kur pėrkthyesi pėrkthen pranė oratorit nė njė tribunė,
para njė mase tė madhe njerėzish, nė stadiume apo para njė
auditori tė gjerė, zakonisht praktikohet pėrkthimi
konsekutiv: oratori e lexon (apo e mban pa letėr) fjalimin,
duke bėrė pauza pas ēdo fjalie, periudhe apo paragrafi,
kurse pėrkthyesi vazhdon pas tij. Ndėrsa pėrkthimi
sinkronik praktikohet sidomos nė konferenca, kongrese apo
simpoziume ku marrin pjesė pėrfaqėsues nga vende tė
ndryshme. Aty pėrkthimi bėhet nė njė, dy, tri apo mė shumė
gjuhė. Nė raste tė tilla pėrkthyesit zėnė vend nėpėr kabina
tė ndėrtuara posaēėrisht dhe tė pajisura me aparatura tė
nevojshme, si mikrofona, kufje etj., duke pasur njė
fushėpamje tė mjaftueshme nga presidiumi dhe salla.
Referuesit vazhdojnė tė flasin ose tė lexojnė nga tribuna
ose nga vendi, tė bindur se pėrfaqėsuesit e vendeve tė
tjera i ndjekin fjalimet e tyre nė gjuhėn amtare ose nė
njėrėn nga gjuhėt kryesore ndėrkombėtare, pėrmes pėrkthimit
qė u pėrcillet me kufje nga kabinat e pėrkthimit.
	Pėrkthimi ekspromt, pa dyshim, kėrkon nga pėrkthyesi njė
shkallė tė lartė pėrsosmėrie nė zotėrimin e tė dyja
gjuhėve, zotėrim ky qė, pėrveē punės intensive si nė lėmin
e gjuhės sė huaj, ashtu edhe nė atė tė gjuhės amtare,
kėrkon prej tij, siē e nėnvizova mė sipėr, edhe njė prirje
tė lindur pėr interpret. Sidoqoftė, ushtrimet e vazhdueshme
stėrvitore pėrkthimore (me gojė) nga njėra gjuhė nė tjetrėn
janė themeli i suksesit tė punės pėr realizimin e njė
pėrkthimi tė goditur ekspromt, qoftė konsekutiv apo
sinkronik, nė mėnyrė qė tė reduktohen nė zero “ngecjet” e
mundshme dhe nė minimum “firot e dėmshme” qė mund tė tė
vėnė nė njė siklet tė madh.
	Tani, qė tė kthehem edhe njė herė te zonjusha A. L., e
cila, sipas gazetės “Koha Jonė”, nuk na paska nderuar si
vend nė paraqitjen e saj si interprete e ministrit tė
jashtėm rus nė atė konferencė shtypi, dėshiroj ta pyes: A e
kupton ajo se ē’pėrgjegjėsi ndien mbi shpatulla para vendit
tė vet ēdokush qė kuturis tė marrė pėrsipėr rolin e
interpretit nė takimet e pėfaqėsuesve tė politikės sonė me
personalitete tė politikės ndėrkombėtare? A e zotėron ajo
vallė deri  nė   pėrsosmėri gjuhėn ruse dhe gjuhėn shqipe,
saqė tė krijonte bindjen se nė interpretimin e fjalės sė
ministrit rus do tė dilte faqebardhė? A ėshtė stėrvitur
rregullisht ajo pėr t’u pėrgatitur si interprete, duke u
ushtruar kohė pas kohe para televizorit apo radios me
pėrkthimin e lajmeve gjatė kohės sė transmetimit tė tyre nė
orėt e vona tė darkės? A lexon rregullisht ajo nė gjuhėn
ruse dhe nė gjuhėn shqipe? Mos vallė zonjushėn nė fjalė e
gėnjen mendja se puna e interpretit na qenka si “bukė e
djathė”, mjafton qė tė kesh kryer studimet e larta nė Rusi?
Njė zonjushė shqiptare qė i ka kryer studimet e larta nė
Rusi, njė ish-studente kjo mjaft e talentuar dhe qė sot
punon nė njė institucion tė rėndėsishėm nė Tiranė, kur ra
fjala pėr gafat e  zonjushės A. L. gjatė pėrkthimit tė
fjalės sė ministrit Llavrov nė konferencėn e shtypit, mė
tha: “Unė vėrtet i kam kryer studimet e larta nė Rusi, ku
kam jetuar pesė vjet, por kur njėherė mė propozuan tė mė
merrnin si pėrkthyese me njė delegacion rus, nuk pranova.
Gjuhėn e folur ruse e zotėroj shumė mirė, por rolin e
interpretes nuk kuturis ta marr pėrsipėr. Ėshtė pėrgjegjėsi
e madhe. Kėrkon njohje me themel jo vetėm tė gjuhės ruse,
por edhe tė gjuhės shqipe”. 
	Kjo ngjarje e pakėndshme zonjushės A. L. le t’i bėhet
mėsim njėherė e pėrgjithmonė, nė mėnyrė qė ajo  t’i vėrė
gishtin kokės pėr ta respektuar mė shumė vetveten, duke mos
shkelur mė nė “sinore” qė i takojnė tjetėrkujt.
	Rasti i pėrkthimit tė dobėt tė zonjushės A.L. mė kujtoi dy
epizode tė ngjashme qė mė kanė lėnė njė shije tė
	Mė datėn 10 prill 2001, nė orėn 21-30, Shijak TV
transmetoi nė studio intervistėn e zotėrinjve Xhejms
Trafikant dhe Jozef Dioguardi. Pėrkthimi i intervistės sė
tyre la shumė pėr tė dėshiruar. Pati shumė firo. Dihet se
kur referuesi apo gojėtari lexon apo flet ngadalė,
pėrkthyesi e ka mė tė lehtė t’i pėrkthejė strukturat dhe
fjalitė e fjalimit tė tij. Kalimi nga njėra gjuhė te tjetra
ėshtė shumė mė i  lehtė, “ngecjet” ose frenimet e
pėrkthyesit zbresin nė zero. Ndėrsa kur fjalimi lexohet ose
mbahet shpejt, pėrkthyesit i dalin ca vėshtirėsi, tė cilat
bėjnė qė pėrkthimi tė pėsojė ca firo, firo kėto qė
herė-herė mund tė lėnė pa prekur edhe ndonjė problem tepėr
thelbėsor tė referuesit ose gojėtarit. Gjithsesi, ēelėsin e
zgjidhjes sė problemit, pra, mėnjanimin e firove pėr
ēėshtje delikate nė pėrkthim e sipėr, duhet ta kėrkojmė te
niveli i pėrgatitjes shkencore, te shkathtėsia profesionale
e pėrkthyesit. 
	Atė mbrėmje tė 10 prillit 2001, si Trafikant-i, ashtu edhe
Dioguardi, nė studion e Shijak TV, pėrgjithėsisht pėrdorėn
fjali tė gjata, deri nė njė paragraf, ēka bėri qė shumė
gjėra, madje edhe thelbėsore nė intervistėn e tyre, tė mos
arrinin tė pėrktheheshin. Jo tė gjithė interpretuesit kanė
kujtesė “dėgjimore” tė pėrkryer. Megjithatė, kjo nuk do tė
thotė se ata nuk duhet tė punojnė pėr ta stėrvitur  e
pėrsosur edhe kėtė “pėrbėrės” kaq thelbėsor tė profesionit
tė tyre tė vėshtirė, siē ėshtė edhe kujtesa “dėgjimore”. 
	Dy ditė mė vonė, kur Partia Demokratike organizoi njė
takim me tė dy ish-kongresistėt Trafikant dhe Dioguardi nė
Pallatin e Kongreseve dhe ku i pari u paraqit para publikut
me parullėn “Better be dead than red” (mė mirė tė jesh i
vdekur sesa i kuq), tė dy kėta, nė fjalėn e tyre, pėrdorėn
fjali tė shkurtra dhe pėrkthyesi nuk pati asnjė firo nė
interpretim e sipėr. Me sa duket, dikush kishte ndėrhyrė me
tė drejtė pėr ta ndrequr “gabimin” qė qe bėrė dy ditė mė
parė nė studion e Shijak TV.
	Rasti i dytė mė kujton vizitėn e shkurtėr nė vendin tonė
tė ministrit tė jashtėm francez, Vedrin, mė 12 tetor 2001.
Pėr pėrkthyesin (interpretin) e zotit Vedrin qe interesuar
drejtpėrsėdrejti ambasada franceze, e cila kishte kėrkuar
tė caktohej zoti Edmond Tupja, njė specialist i shquar ky i
gjuhės frėnge dhe interpret mjaft i kualifikuar. Por, nė
ēastet e fundit, Ministria jonė e Punėve tė Jashtme, cakton
si pėrkthyes njė tjetėr person me dobėsi tė theksuara
interpretimi, ēka doli nė pah fare qartė gjatė konferencės
sė shtypit tė zotit Vedrin, dhe zotin Edmond Tupja e la si
pėrkthyes rezervė. Kėsaj i thonė tė vėsh gomarin para
kalit. Kėshtu i zgjidh punėt Ministria jonė e Punėve tė
Jashtme kur niset nga simpatitė personale pėr njėrin apo
pėr tjetrin person dhe nuk respekton dinjitetin tonė
kombėtar gjatė ballafaqimit me pėrsonalitete tė huaja
Protokolli i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, para se tė
caktonte zonjushėn A. L. si interprete tė zotit Llavrov,
mund tė konsultohej fare mirė me zotin Alfred Sejdia, i
cili, si njė pėrkthyes i talentuar i gjermanishtes dikur nė
Shtėpinė Botuese ish-“8 nėntori” dhe njė interpret shumė i
mirė, i njeh pėr bukuri “kleēkat” e interpretimit dhe, pėr
mė tepėr, ėshtė edhe shef personeli nė atė ministri.  
	 Nė qoftė se Ministria jonė e Punėve tė Jashtme e paska
caktuar zonjushėn A. L. si interprete tė zotit Llavrov
meqenėse ėshtė, siē thotė gazeta “Koha Jonė”, simpatike,
mendoj se ajo nuk ka gjetur vendin dhe ēastin e duhur.
Ministria, nė qoftė se niset nga “pamja simpatike” nė
pėrzgjedhjen e personave pėr kryerjen e detyrave tė tilla,
atėherė ajo duhet t’ua ndryshojė rolin kėtyre tė fundit: le
tė organizojė njė “ekspozitė” tė “sukseseve tė shquara” tė
diplomacisė shqiptare gjatė kėtyre viteve tė fundit nė
“mbrojtje” tė ēėshtjes sonė kombėtare dhe atje le tė
caktojė si “prezantues”  punonjėse simpatike nga radhėt e
personelit tė saj. Veēse tė mos harrojė se pėr role tė
tilla, si ai i interpretit gjatė takimeve me personalitete
tė larta tė diplomacisė botėrore kėrkohen specialistė, jo
	Talentet nė radhėt e pėrkthyesve-interpretė janė nderi i
kombit. Ashtu si ēdo specialist i shquar i fushave tė
ndryshme tė dijes pėrfaqėson krenarinė e Shqipėrisė nė
ballafaqimin me specialistėt e huaj pėrkatės, po kėshtu
edhe pėrkthyesit-interpretė   pėrfaqėsojnė denjėsisht
vendin  tonė me nivelin e tyre shkencor,  profesional, me
horizontin e gjerė kulturor. Dhe kjo pėr tė vetmen arsye se
interpretimi, si specialitet, tė bėn tė jesh gjithmonė
“ushtar i gatshėm”, pra, nuk tė lejon tė gjendesh para
situatash ta paparashikuara, tė ndihmon tė mos shkelėsh
nėpėr “fusha tė minuara”.
                                 Eshref Ymeri.      

Ndėrrimi i viteve ka diēka tė veēantė. Ka njė shkrehje
tensionesh tė punėve e tė halleve pėr disa ditė. Ka njė
frymėmarrje mė tė lehtėsuar. Bėhet njėfarė bilanēi
individual e kolektiv pėr shumė gjėra. Mbushen njerėzit me
dėshira tė mira e me urime. Mbyllen e hapen ose rihapen
kapituj veprimtarish e tė tjera.
Viti i ri 2005 ka tashmė disa ditė qė ka hyrė dhe jeta e
atmosfera e pėrgjithėshme janė kthyer nė binarėt e tė
zakonshmes, sikur ato dukuritė qė shoqėrojnė ndėrrimin e
viteve nuk kanė qenė tė pranishme ndėr ne. Viti 2005 ka
nisur me veprimtari tė vrullshme politike e partiake, me
lajme tronditėse qė e fryjnė qysh nė fillim kronikėn e
zezė, me ngjarje qė duket sikur paralajmėrojnė edhe risi e
ndryshime. Pra jeta, politka, punėt shkojnė sikur tė mos
kishte pasur fare ndėrrim vitesh.
Megjithatė pyetja  "si do tė jetė ky vit, ēfarė do tė na
sjellė ky vit?" ėshtė ende nė buzėt  e njerėzve. Nė ēfarė
viti kemi hyrė ne shqiptarėt? Ritet e praktikat e 
ndėrrimit tė viteve nė popuj e vende tė ndryshme kanė
specifikat e tyre. Nė popujt e Lindjes vitet kanė emra
kafshės, apo qenies tė pėrrallava. Nė Kinė viti 2005
emėrtohet "Viti i Gjelit"  dhe  njerėzit e pėrfytyrojnė
fatin e tyre sipas disa cilėsive qė lidhen me kėtė shpend
tė kapardisur, me pupla tė bukura, inatēor, tė pėrpiktė nė
oraret e kėngės sė tij. 
Nė Shqipėri viti 2005 ėshtė "vit zgjedhjesh", pra "vit
lufte pėr pushtet", domethėnė njė vit i veēantė qė
pėrsėritet njė herė nė katėr vjet.Kėtė e dimė.Ajo qė nuk
dimė ėshtė se ēfarė do tė na sjellė ky vit. Ēfarė pushteti
do t'u japė ky vit  shqiptarėve. Ēfarė pushteti do t'i
japin vetes shqiptarėt, ose pėr mė saktė ēfarė pushteti do
t'u caktojnė ndėrkombėtarėt shqiptarėve? Do te kemi njė
pushtet pak a shumė si ky qė ėshtė, njė pushtet tė ri, tė
opozitarėve apo, pushtet hibrid midis atyre qė qeverisin
dhe atyre qė bėjnė opozitė.
Janė katėr grupime politike qė po pretendojnė tė jenė
protagonistė nė ndėrtimin e kėtij pushteti. Janė
socialistėt e kryesuar nga Fatosi, pa socialistėt qė kanė
ikur me Ilir Metėn dhe ka tė ngjarė pa aleatėt e veckėl qė
bėjnė naze e hedhin vickla pa e ditur se ku u del mė mirė
tė shkojnė si bishtėzime, tek Nano apo tek Meta. Janė
"integrimsat " socialistė tė Ilir Metės qė fryhen shumė
sipas shembullit e modelit qė u jep Iliri se do tė marrin
pushtetin, kur ende nuk kanė pasur rast tė tregojnė, mė
mirė tė provojnė veten, sa u vlen lėkura "integrimse". Por
le tė kėnaqen se nuk prish punė. Po nuk fituan mund tė
bėjnė ortakėri me PS- nė e Nanos ose me PD-nė e Berishės
dhe ta kenė njė copė pushtet dhe ata.
Nė krahun tjetėr qė mban tabelėn "I djathtė" ėshtė Partia
Demokratike "e majta berishiane" e cila ėshtė majtizuar
edhe mė shumė nga rikthimi i plangprishėsve qė u larguan
dikur prej saj.  Eshte dhe Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar qė
kėnaq nė heshtje tė majtėn "integrimse" tė Metės, i pėlqen
nganjėherė tė majtės nanoiste pėr aq sa mėrzit tė "majtėn
berishiane" dhe vė nė siklet pikėrisht tė ''majtėn
berishiane" nga janė shkėputur shumica e "djathtistėve" tė
LZHK-sė, sepse berishianėt nuk kanė siguri si mund t'u dalė
loja qė kanė nisur me kėtė LZHK.
Partia Demokratike ėshtė e mėrzitur dhe e lodhur nga 8 vite
qėndrimi nė opozitė. I duket se ėshtė bėrė ulok politik. PD
e Berisha duan t'i fitojnė me ēdo kusht zgjedhjet e
ardhėshme qė tė krijojnė kushte tė ēlodhen edhe ata nė
pushtet. Nė Shqipėri pėr politkanėt ardhja nė pushtet
konsiderohet si krijim kushtesh pėr t'u ēlodhur nga
telashet e politikės. Po tė mos konceptohet si ēlodhje me
mundėsitė pėr pėrfitime materiale qė tė siguron pushteti
askush nuk do tė luante nga mendja e tė kėrkonte marrjen e
pushtetit nė njė vend me kaq shumė telashe. Mos kujtoni se
ata qė janė shumė tė etur pėr tė mbajtur ose marrė
pushtetin e bėjnė kėtė sepse do tė shpėtojnė vendin. Nano
betohet se qenia 8 vite nė pushtet nuk e ka lodhur PS-nė.
Nuk kishte pse ta lodhte se Nano e PS-ja kryesisht janė
engledisur gjatė qėndrimit nė pushtet, sikurse ka bėrė edhe
Meta qė tani ka zbuluar se PS-ja paska qeverisur shumė keq.
Edhe Berisha nuk thotė se ishte cfilitur nga puna kur ishte
nė pushtet, por ankohet se i doli shpirti duke qėndruar nė
Opozitarėt berishianė nėpėrmjet Besnik Mustafajt e kanė
gjetur edhe ēelėsin e fitores. Ai thotė se PD-ja do tė vijė
nė pushtet pėr  shkak tė korrupsionit qė ka mbuluar Partinė
Socialiste. Edhe korrupsioni e paska njė tė mirė. Sipas
kėtij shpjegimi PD nuk ka nevojė tė lodhet shumė se
pushtetin e paska tė marrė. Shqipėria ėshtė shėnuar nė botė
si "parajsa e korrupsionit", pra e marrjes sė pushtetit nga
opzita pa mundim tė madh. Mirėpo sipas kryetarit tė PD-sė
Sali Berisha kjo parti do tė fitojė pushtetin, jo pse atė
do ta humbė PS-ja, por nė saje tė "mrekullisė portokalli".
Nuk ėshtė fjala pėr atė emisionin me humor tė fortė,
nganjėherė tejet tė vulgarizuar, nė TV "Top Channel", njė
herė nė javė nėn emrin "Portokalli". Saliu mendon se PD-ja
do tė  fitojė nė saje tė shembullit tė Ukrainės, ku
Jushenko, edhe pse u quajt fitimtar kundėrshtari i tij
Janukoviē, nuk pranoi humbjen , mobilizoi pėrkrahėsit e
tij, veshi rrugėt e sheshet e Ukrainės me ngjyrėn e
partisė, portokalli dhe imponoi pėrsėritje tė zgjedhjeve
dhe nė votimin e dytė doli fitimtar.
Berisha ėshtė tejet i apasionuar pas krahasimeve me vende
tė tjera dhe nė gjetjen e shembujve qė i pėlqejnė tė
imitojė nė Shqipėri qė tė jetė fitimtar. Por pėr fat tė keq
turret tė imitojė shumė shembuj njėri pas tjetrit brenda
njė kohe tė shkurtėr. Njė vit mė parė ai u entuziazmua
shumė nga fitorja e Saakashvilit nė Gjeorgji. Edhe atje
Saakashvilin e quajtėn humbės nė zgjedhje dhe Shevarnaxen
fitimtar. Mirėpo me ndihmėn e Xhorxh Sorosit dhe tė atyre
qė qėndrojnė pas tij nė rrethet misterioze qė drejtojnė
financat e politikėn ndėrkombėtare Saakashvili nuk e pranoi
rezultatin, bėri demonstrata, theu derėn e parlamentit,
dėboi Shevarnaxen, bėri zgjedhje tė reja dhe u bė
president. Qysh prej asaj kohe nuk flet mė kush pėr tė, as
pėr Gjeorgjinė.
Berisha atėherė nisi tė imitonte Saakashvilin dhe tė bėhej
Salikashvili i Shqipėrisė. Bėri demonstrata, iu kėrcėnua me
invazion ndėrtesės sė kryeministrisė se atje ishte
Shervanaxja shqiptar me emrin Fatos Nano. Viti 2004 u
konsiderua nga ithtarėt e Berishės si "Viti i
Salikashvilit".Kjo gjė nuk ndodhi. Ende nuk ėshtė e qartė
pėrse: nuk deshi Saliu, apo e pa se nuk e bėnte dot?!
Ndoshta Saliun e kėshilluan se ishte shpejt, se kėto gjėra
bėhen me sira, kur tė vijė radha e zgjedhjeve tė
zakonshnme. Nėse ndėrkombėtarėt i kanė dhėnė njė kėshillė
tė tillė Berisha ka mė shumė shanse tė bėhet "Saljushenko i
Shqipėrisė", pavarėsisht se nuk u bė dot "Saalikashvili
Tani zgjedhjet e zakonshme po vinė. Ndėrkohė mė interesant
se shembulli i Gjeorgjisė pėr Salikashvilin Berisha ka dalė
shembulli i Ukrainės. Saliu ėshtė ende mė i entuziazmuar me
kėtė shembull dhe ka shpallur se kėsaj radhe do tė bėhet
vėrtetė realitet ajo parrulla qė ka vite qė e brohorasin
ithtarėt e Berishės nėpėr mitingje "Fatos Nano ka mbaru!"
dhe "Nano, ik". Ithtarėt e Berishės premtojnė se viti 2005
nė Shqipėri do tė jetė "Viti i Saljushenkos", dhe Fatos
Nano qė pėr ata ėshtė bėrė nga Shevarnaxe gjeorgjian nė
Janukoviē ukrainas do tė largohet pėrfundimisht nga
Kurse njerėzit e Nanos qeshin me qesėndi dhe mendojnė se
mund tė kundėrgodasin po aq lehtė strategjinė e
Saljushenkos siē goditėn nėpėr muret e Tiranės  parullat
"Nano IK" duke i kthyer me njė tė lyer boje nė "Nano OK",
qė do tė thotė "Nano Okej ( nė rregull)".
Ne tė tjerėt nuk kemi punė tjetėr veēse tė vėshtrojmė e tė
presim tė shohim nėse viti 2005 do tė jetė vėrtetė "Viti i
Saljushenkos" dhe pensionimit pushtetar tė Nanos, apo do tė
vėrtetohet edhe njė herė rregulli se modelet e huaja nė
Shqipėri kopjohen me lehtėsi, por zbatohen me vėshtirėsi
dhe gjithmonė shpėrfytyrohen.

17 janar 2005                                              
 Abdi Baleta


Vitin 2004 diplomacia shqiptare e mbylli me vizita
kryediplomatėsh sllavė, tė ministrit tė jashtėm tė Rusisė
Sergej Llavrov dhe tė ministrit tė jashtėm tė Serbisė Vuk
Drashkoviē. Edhe vitin 2005 diplomacia shqiptare e nisi me
njė vizitė politikani sllav, kryeministrit tė Maqedonisė
Kontrasti nė staturat fizike midis kryeministrit maqedonas
dhe atij shqiptar na fuste pakėz frikėn se mos pasqyrohej
edhe nė kontrastin e staturave diplomatike. Kryeministri
maqedonas kishte ardhur me njė plan pune tė pėrcaktuar
shumė qartė e mirė pėr politikėn e shtetit tė vet. Kėrkoi
qė Shqipėria tė pohonte se njeh shtetin qė quhet ende FYROM
me emrin "Republika e Maqedonisė". Kėtė e siguroi.
Kryeministri shqiptar Nano deklaroi se nė marrėdhėniet
direkte do t'i referohemi fqinjit me emrin qė do ai. Kėshtu
Nano konfirmoi se kishte vepruar drejt presidenti Moisu kur
ia bėri kėtė premtin homologut tė vet maqedonas. Ndėrsa
ambasadori shqiptar nė Athinė do tė ndjehet nė siklet tani
pasi i kishte siguruar grekėt se nuk qėndronte deklarata e
Moisiut. Nano bėri veprimin e saktė diplomatik e politik. 
Kryeministri maqedonas kishte ardhur dhe me kėrkesėn tjetėr
qė Shqipėria tė ndikojė mbi udhėheqėsit e Kosovės tė
pranojnė marrėveshjen maqedono-serbe pėr kufirin midis
Maqedonisė e Kosovės. Pėrgjigjet e Nanos ishin disi
evazive.Nė kėtė rast nuk kishte vend pėr tė ardhur rrotull,
por duhetj thėnė troē: kjo punė zgjidhet vetėm me
udhėheqėsinė e Kosovės..Pra, viti diplomatik 2005 nisi me
njė veprimtari qė pėrsėri na lė njėfarė shije tė hidhur se
nė staturėn diplomatike pushteti ynė qeveritar ende duket
mė i ulėt se ai i Maqedonisė. 
Duhet mbajtur gjithnjė parasysh se pushtetarėt maqedonas
disa herė ia kanė hedhur diplomacisė shqiptare. Janė lėpirė
kur kanė qenė nė vėshtirėsi me fqinjėt e tjerė dhe kanė
kėrkuar mbėshtetje nė Tiranė. Pasi kanė pėrfituar kėtė
mbėshtetje kanė zbatuar politikėn "kalova lumin, tė
menderos kalin". Prandaj diplomacia shqiptare ka ende pėr
tė bėrė qė tė vendosė paritetin diplomatik me Maqedoninė. 
17 janar 2005                                             
Abdi Baleta

Disa njerėz qė nuk dihen dhe me siguri nuk do tė mėsohet
ndonjėherė se kush ishin paskan dashur tė hedhin poshtė atė
kryqin e provokimit qė ėshtė vendosur nė lartėsitė e
Krrabės mbi Elbasan.Tashmė ėshtė folur mjaft pėr kėtė kryq
tė sherrit. Dhe ndodhia e fundit vėrteton se ai nuk ėshtė
kryq i besimit, por kryq i sherrimit.
Pėr "ēudi" ata qė kishin tentuar ta rrėzonin vetėm sa e
kanė gėrvishtur pak, dhe nuk paskan mundur ta hedhin nė
tokė. Kjo do tė thotė se nuk donin. Mjafton kaq pėr tė mos
pasur dyshime se kush mund ta ketė bėrė kėtė gjė, pak para
se nė Elbasan tė mbahej njė veprimtari e sponsorizuar nga
amerikanėt pėr harmoninė fetare, e cila u pėrdhos nga
sherret qė shpėrthyen midis myslimanėve dhe ortodoksėve.
Kėto sherre po na ndodhin pas asaj veprimtarisė
ndėrkombėtare tė fundit tė vitit 2004 kur nė Tiranė erdhėn
6 presidentė tė vendeve tė rajonit pėr tė nderuar e
predikuar harmoninė fetare. Mirėpo presidenti grek nuk
ishte. E ka njerėz kėtu nė Shqipėri qė tregojnė se njė gjė
qė nuk e pėlqen dhe nuk e miraton Greqia nė punėn e fesė
nuk duhet ta reklamojmė shumė. Prandaj ngrihen kryqe sherri
dhe bėhen sherre pėr kryqe sherri nė Shqipėri.
Mė mirė tė mos bėjmė veprimtari e propagandė pėr bujė mbi
"harmoninė fetare nė Shqipėri" se po bėhen shumė xhelozė tė
tjerėt dhe do tė intensifikojnė punėn pėr tė futur sa mė
shumė sherre fetare ne vendin tonė.

17 janar 2005                                              
     Abdi Baleta


Nikolas Geixh, antishqiptari i tėrbuar greko-amerikan ishte
nė Derviēan tė festonte bashkė me omonistėt pėrvjetorin e
krijimit tė OMONIA-s. Nuk e marim vesh se kur vjen e kur
ikėn, kur hyn e kur del ky Geixhi nė Shqipėri. Vetėm kur ia
do qejfi atij tė lėshojė ndonjė deklaratė tė fortė
antishqiptare shkruhet diēka nė shtypin tonė.
Edhe tani nė Derviēan antishqiptari ka lėnė nam. Ka
kėrcėnuar Shqipėrinė se nuk do tė hyjė nė Europė po nuk u
trajtua mirė minoriteti grek.Siē tha edhe presidenti i
Greqisė para disa muajsh po nė Dropull. Mirė se Greqia
ėshtė anėtare e BE, por ky Geixhi i Amerikės pse flet nė
emėr tė Europės? Na thuhet se ėshtė vetėm njė qytetar i
zakonshėm amerikan. Kur qenka bėrė edhe monarku i Bashkimit
Nėse hyrja e Shqipėrisė nė BE varet nga trajtimi i mirė i
minoritetit grekofon kot bėjmė llafe se Shqipėria kurrė nuk
ka pėr tė hyrė nė BE. Nuk dimė ēfarė tė bėjmė mė qė tė
kėnaqen kėta minoritarėt grekofonė. Por dimė se kurrė
minoritarėt grekofonė dhe grekėt bashkė me Geixhin nuk do
thonė se Shqipėria po e trajton mirė minoritetin. Geixhin e
dimė kush ėshtė. Na ēudit pakėz qėndrimi pa arsye e pa mend
i atyre minoritarėve qė shkojnė pas Geixhit dhe provokojnė
kaq rėndė shtetin ku jetojnė. Le tė bėjnė si tė duan, por
historia ka treguar se rrota e saj rrotullohet pa pushim.
Nėse minoritarėt nė Dropull e Vurg e quajnė mision tė tyre
vetėm tė mbajnė Shqipėrinė jashtė BE le tė vazhdojnė tė
ushqejnė poshtėrsitė e Geixhit. Por ama edhe shqiptarėt nuk
do tė pranojnė atė qė do Geixhi e Greqia, qė para se tė
futet nė BE Shqipėria tė gllabėrohet nga Greqia. Geixhi
kėtė kusht vuri kur tha "Shqipėria e Greqia kanė qenė njė
vend dhe njė vend do tė behėn nė BE". Deshi tė thotė hyni
nė Greqi qė tė hyni nė BE. Ja pėrse erdhi Geixhi nė janar
nė Tiranė nė fillim tė vitit zgjedhor.
Ish-ministri i jashtėm Paskal Milo bėri njė koment pėr
vizitėn e Geixhit se gjoja nuk i duhet kushtuar vėmendje.
Po pse foli atėherė Paskali pėr tė? Pra, Geixhi i godet
shqiptarėt , ua ngul thikėn deri nė palcė, ndėrsa Paskali
mundohet t'ua mpijė pakėz plagėn dhe t'i vejė nė gjumin e
madh. Nė rast se nuk iu dashka kushtuar vėmendje punės
antishqiptare tė Geixhit nė Dropull kujt t'ia kushtojmė atė
tė shkretė vėmendje, vicklave qė bėn Paskali nė koalicionin
me Nanon se do pa tjetėr njė post ministri?

17 janar 2005                                              
      Abdi Baleta


“Tema” nė shėrbim tė vizitės sė Geixhit dhe tė OMONIA-s

Gazeta “Tema” qė drejtohet nga Mero Baze si “gazetė e
pavarur”, ndonėse njihet si krijesė dhe vegėl e propagandės
pėdėiste-berishiste, ėshtė bėrė prej disa kohėsh njė
tribunė e propagandimit tė pikėpamjeve dhe tė tezave tė
njėjta ose tė afėrta me ato tė propagandės antishqiptare
greke e serbe. Shpesh “Tema” pėrēon nė Shqipėri pikėpamje
provokuese tė mjediseve politike tė Beogradit e tė Athinės,
si me materiale tė huazuara, ashtu dhe me shkrime qė mbajnė
firmėn e gazetarėve e bashkėpunėto rėve tė saj. Kėtė
fizionomi propagandistike tė shėmtuar serbo-greke “Tema” e
ka marrė veēanėrisht nė gjysmėn e dytė tė vitit 2004, kur
nė faqet e saj vėrshuan paloshkrime me firmėn autoriale
“Kastriot Myftaraj”.
“Tema” ra shumė nė sy pėr aktivizimin e zellshėm nė
pėrhapjen e akuzave serbe kundėr Shqipėrisė e shqiptarėve
nė kohėn kur pėrgatitej vizita qė bėri nė Shqipėri ministri
i jashtėm i Serbisė, shkrimtari shoven  Vuk Drashkoviē, i
njohur pėr shqiptarofobinė dhe islamofobinė e tij. “Tema”
propagandoi poshtėrsisht  se nė Shqipėri ishte i pranishėm
fondamentalizmi islamik i tipit talebanist, kishte njė
rrymė politike tė prirė nga Abdi Baleta qė punonte pėr
rrethimin e Serbisė me njė  “hark islamik
Tiranė-Prishtinė-Sarajevė”. Pėr tė justifikuar kėtė
propagandė qė i shėrbente Drashkoviēit “Tema” vuri nė
shėnjestėr Abdi Baletėn dhe Rimėkėmbjen Kombėtare. Kėshtu e
mbylli “Tema” me “lavdi kastriotmu(h)tfarse”(lexo
poshtėrsi) gazetareske antishqiptare vitin 2004.
Vitin 2005 “Tema”e bazeberishizmit e nisi po me atė
poshtėrsi gazetareske, duke vėnė sėrish nė shėnjestėr Abdi
Baletėn me shkrimin e botuar nė datat 5  dhe 6 janar nėn
titullin ”Si i ka shėrbyer Baleta nacionalizmit grek” qė
mban gjithashtu nėnshkrimin e Kastriot m.... Kėshtu pėr pak
ditė “Tema” tė njėjtin person qė e cilėsonte
“fondamentalist islamik”, “talebanist”, “krijues i boshtit
islamik nė Ballkan” e kthen nė njė bashkėpuntor tė
nacionalizmit grek qė dihet se ėshtė i mbėshtetur mbi njė
“ortodoksizėm tė zi” tė kishės greke. Kėtė marifet qysh nė
ditėt e para tė janarit 2005 “Tema”e kurdisi pėr t’i
shėrbyer vizitės sė antishqiptarit tė tėrbuar
greko-amerikan, Nikolas Geixh, i cili erdhi pėr tė kremtuar
14 vjetorin e krijimit tė organizatės politiko-terroriste
OMONIA dhe pėr tė kėrcėnuar se po nuk u plotėsuan pėr ditė
tekat e minoritetit dhe tė gjithė geixhėve grekė kudo qė
janė, shqiptarėt do tė kenė kundėr Greqinė e gjithė grekėt
e botės dhe nuk do ta shohin dot as me dylbi integrimin nė
“Tema” i nisi veprimtaritė pėr tė pėrgatitur festimin
geixhian tė pėrvjetorit tė krijmit tė OMONIA-s para vetė
OMONIA-s e Geixhit, duke pėrsėritur edhe njė herė ato
sulmet e  tėrbuara kundėr fjalimit e qėndrimit tė Abdi
Baletės e tė grupit parlamentar tė Partisė  Socialiste nė
parlamentin shqiptar mė 2 shkurt 1992, kur u mor njė vendim
historik pėr tė pėrjashtuar OMONIA-n nga rrerthi i
subjekteve elektorale. Qysh nga ajo kohė propaganda greke,
omoniste e grekofile nė Shqipėri nuk e ka pushuar zhurmėn
pėr tė zhvleftėsuar kėtė vendim historik, madje  kanė
pėrdorur dhe dinakėrinė pėr ta paraqitur atė si tė
dėshirueshėm e tė dobishėm pėr Greqinė. Pikėrisht kėtė
marrėzi pėrsėriti “Tema” mė 5 janar 2005. 
Nė vigjilje tė vizitės sė Geixhit e tė mbledhjes sė
OMONIA-s nė Derviēan “Tema” tentoi tė largonte vemendjen e
shqiptarėve nga rreziku qė vazhdon tė paraqesė OMONIA pėr
shtetin e kombin shqiptar. Synimi konkret i kėsaj
poshtėrsie tė “Temės” ishte tė krijojė idenė se ndaj
OMONIA-s duhet mbajtur qėndrim tjetėr nga ai i vitit 1992,
ēka nėnkupton tė hapet rruga qė nė kėtė vit zgjedhor tepėr
tė tensionuar nė Shqipėri, OMONIA tė mund tė rimarrė
statusin e subjektit elektoral. Nė tetor tė vitit 2004
presidenti grek nė Dropull fare hapur demonstroi se Greqia
OMONIA-n e ka bazė tė politikės sė saj nė Shqipėri. Edhe
vizita e Geixhit nė janar 2005 kėtė konfirmon . 
“Tema” qysh mė 5 dhe 6 janar trumbetoi se disa “tė drejta”
qė i kanė kėrkuar grekėt dhe qė pushteti i PD-sė ishte gati
t’ua jepte nė vitet kur qeverisnin Sali Berisha dhe
Aleksandėr Meksi dhe PD-ja i ka sabotuar Abdi Baleta nė
marrėeshje me socialistėt shqiptarė. “Tema” propagandoi se
politika zyrtare shqiptare duhet kthyer tek ato lėshime qė
i kishte premtuar Greqisė pushteti i Sali Berishės dhe i
Aleksandėr Meksit. “Tema” propagandoi se OMONIA nuk ishte
ashtu si e kishte paraqitur Abdi Baleta, instrumenti mė i
ēmuar i politikės greke nė Shqipėri, prandaj nuk duhej
dyshuar aq shumė pėr rrezikun  qė vjen nga OMONIA. 

Ēfarė pret “Kapuēani” i terrorizmit, Mero Baze, nga Nikolas

“Tema” arriti deri nė poshtėrsinė e nxitjes sė akteve
terroriste  greke kundėr Abdi Baletės. Nė “Tema” mė 5 janar
ėshtė shkruar: “Edhe kėtė herė Baleta praktikisht qe nė njė
linjė  me politikėn greke nė Shqipėri dhe nė njė linjė me
PS-nė. Grekėt nuk do t’ia falnin kurrė Azem Hajdarit kėtė
veprim dhe jo Baletės, i cili qe nė njė linjė me lojėn
greko-socialiste.. Njė provė  pėr kėtė ėshtė fakti se
derisa Azem Hajdari u vra prej regjimit nanoist filogrek,
Baleta ėshtė gjallė dhe nuk i kanė prekur njė fije floku si
ndėshkim pėr antigreqizmin e vet”.
Ky provokim i ndyrė me synim e sfond kriminal terrorist
ėshtė bėrė edhe nė vitin 2001 kundėr meje nė palolibrin e
Kastriot Myftarajt. Po me firmėn  e tij pėrsėritet nė “Tema
“ tė Mero Bazes mė 5 janar 2005 si “urim makabėr” pėr vitin
e ri. Formulimi nė “Tema” ėshtė edhe mė i mllefosur, me mė
shumė gulē kriminal se nė palolibėr. Duket se ata qė
porosisin vrasės me pagesė nė publicistikė si Myftaraj e
Baze tė shpallin piketime objektivash pėr akte terroriste
kanė humbur shumė qetėsinė dhe durimin qė shantazhi i vitit
2001 mbi mua nuk bėri efekt frenues nė veprimtarinė
politike. Duket se nė kėtė vit zgjedhor ata planifikues tė
krimit qė e shpall paraprakisht “Tema” tani po ia kėrkojė
hapur fare MAVI-t tė Greqisė ta realizojė atentatin qė ka
denoncuar Agim Shehu. Mos vallė biri i njė majori tė
ushtrisė greke e kėrkon kėtė si kusht pėr  t’u rikthyer nė
politikėn pėdėiste qė tė rivendosė bashkė me Pashkon,
Imamin e disa tė tjerė  ndikimin e plotė grek nė PD si nė
vitin 1991?
“Tema” e Bazes vrasjen e Azem Hajdarit tenton ta paraqesė
vetėm si vepėr tė politikės greke nė Shqipėri, madje tė
regjimit filogrek tė Nanos. Edhe kjo ėshtė njė shenjė se
Baze ėshtė miqėsuar tej mase me politikėn e Beogradit. Pėr
vrasjen e Azemit janė bėrė hetime e gjyqe tė gjata. Edhe
nėse e vėrteta nuk ka dalė me tė gjitha hollėsitė e saj,
njė pjesė e mirė e kėsaj tė vėrtete  tashmė dihet. Azemi u
vra nė njė atmosferė politike shumė tė ndezur pas ngjarjeve
tė vitit 1997, nėpėrmjet kurdisjes sė njė pėrplasjeje midis
klanesh tropojane, ku pa tjetėr kanė ndikuar fort edhe
pėrplasjet me natyrė mafioze e kontrabandiste, edhe 
interesat e kombinacionet e  agjenturave tė huaja. 
Ėshtė shumė mė e logjikėshme tė mendohet e tė besohet qė nė
vrasjen e Azemit tė jetė mė e pranishme dora e Serbisė dhe
e serbofilisė se dora e  Greqisė dhe e grekofilisė
nanoiste, ka ndikuar mė shumė loja e agjenturave tė lidhura
me shėrbimet serbe se greke. Kė tenton tė nxjerrrė tė larė
“Tema” kur vrasjen e Azemit e paraqet vetėm si “vepėr
greke”, ata qė dyshohen mė shumė pėr lidhje serbe? Nuk e di
Mero Baze se Azemi ėshtė vrarė edhe pėr kujdesin e pakėt qė
tregoi udhėheqja e PD-sė pėr ta mbrojtur atė pas shpalljes
nga ministri i brendshėm se jeta e Azemit ishte nė rrezik?
Nuk e di Mero Baze se Azemi ėshtė vrarė para dyerve tė
PD-sė, se pėr vrasjen e Azemit ėshtė shpallur fajtor e
dėnuar me burgim tė rėndė edhe ish roja personale i Sali
Berishės, nga Tropoja? Si ka harruar Mero Baze se vetė Sali
Berisha nė dy raste e ka shkarkuar publikisht Fatos Nanon
nga akuza se ėshtė fajtor nė vrasjen e Azemit : njė herė
kur doli nė ekranin e TV ”Klan” bashkė me Nanon dhe njė
herė kur po bashkė me Nanon ranė nė ujdi tė fajėsonin vetėm
Fatos Klosin edhe pėr vrasjen e Azemit dhe pėr kryengritjen
e 14 shtatorit 1998. Pėr kurorėzimin me sukses tė kėsaj
ujdie midis Berishės e Nanos mė shumė se kushdo ka
kontribuar me intriga e trillime gazetareske-policeske  dhe
me spiunime  kundėr Klosit pikėrisht Mero Baze me “Temėn” 
e tij.
Fatos Nano, krejt ndyshe nga disa krerė mė shpirt e mendje
tė errėt tė PD-sė qė do t’i zbardhė Mero Baze duke kėrkuar
akte terroriste kundėr Abdi Baletės, asnjėherė nuk ka
shfaqur prirje e shije pėr akte terroriste nė lojėn
politike, ndonėse nė disa raste disa ia kanė bėrė borxh
deri atje ku nuk duron dot natyra e shqiptarit. Po tė ishte
ndonjėri nga udhėheqja e PD-sė nė vend tė Nanos kur mori
revanshin nė vitin 1997duke dalė nga qelitė e burgut Sali
Berisha do tė ishte ende u duke ngrohur nė qelinė e Nanos
nė burgun e Bėnēės. Para se horrat e “Temės” tė shtrojnė
pyetjen pse regjimi grekofil i Nanos nuk ka vrarė Abdi
Baletėn si Azem Hajdarin, mė mirė tė shjegojnė pse kėtė nuk
e ka bėrė me Sali Berishėn, me Nikollė Lesin, me Mero Bazen
e sojin e tyre. Po tė ishte Nano si e paraqet “Tema” nuk do
tė lihnin dot kaq gjatė kundėr tij si qentė e rrugėve
Nikollė Lesi, Mero Baze apo njė hiē i hiēėrve si Kastriot
Myftaraj, se do tė kishin plehėruar me kohė ndonjė kanal.
Eshtė kjo prirje e Nanos pėr tė mos pėrdorur terrorizmin
politik qė ua lė rrugėn tė lirė tipave si Nikollė Lesi ta
kthejnė deri foltoren e parlamentit nė tribunė pėr
kėrcėnime kriminale mburreavece me veshje primitive
zakonore. Eshtė kjo mėnyrė sjellje prej njeriu tė lindur e
tė rritur nė  kryeqytet e Fatos Nanos qė pėr fat tė keq
ndikon negativisht nė displinėn politike nė Shqipėri tė
mbizotėruar nga inatēorė provincialistė e fshatareskė duke
lėnė terren e qė tipa tė ndyrė, horra tė pafytyrė, si
Kastriot Myftaraj e Mero Baze ta kthejnė dhe shtypin e lirė
nė mjet tė terrorizmit verbal dhe madje nė zėdhėnės e
nxitės tė politikės terroriste nė Shqipėri, qė horra tė
tillė tė pėrcaktojnė publikisht nė libra e gazeta se cili
qenka pėr t’u vrarė e cili jo. Pėr tė ērrėnjosur nga
politika e gazetaria shqiptare barėra tė tilla helmuese nuk
bėn punė njė kryeministėr si Nano. Duhej njė si Mehmet
Shehu. Me kėtė nuk dua tė them se e vlen qė nė vend tė
Nanos tė jetė Ilir Meta.
Pra, ėshtė “Tema”e Mero Bazes dhe nėpėrmjet tij e Sali
Berishės, qė nė janar tė vitit 2005 u bėn thirrje
terroristėve grekė tė rivėnė nė veprim atė operacion 
tėrrorist qė kishin pėrgatitur nė vitin 1994 kundėr Abdi
Baletės, operacion qė e ka denoncuar publikisht mė vonė nė
“Bota Sot” ish-shefi i policisė shqiptare nė kohėn e
qeverisjes Berisha-Meksi, gjeneral major Agim Shehu. Edhe
kėtė thirrje nxitje pėr akte terroriste greke kundėr
politikanėve shqiptarė gazeta “Tema”e ka bėrė nė prag tė
ardhjes nė Shqipėri tė Nikolas Geixhit. Duhet bėrė pyetja
“cili je ti “Kokėēorapja” Mero Baze? Duhet thėnė troē se mė
5 janar 2005 Mero Baze e shpalli publikisht gazetėn e tij
si gazetė terroriste qė u shėrben nė Shqipėri MAVI-it grek
dhe “Beretave” tė Arkanit  . Prandaj “vrasėsi me pagesė nė
publicistikė”, Kastriot Myftaraj, ėshtė marrė nė ekipin e
“Temės” si kasnec planesh pėr akte tė mirėfillta
terroriste. Edhe njė herė duhet tė pyesim : “po ti
“Kapuēani” Mero Baze ku e gjen gjithė kėtė poshtėrsi dhe
guxim? Apo je bėrė kasnec planesh pėr akte terroriste se ia
ke shitur shpirtin djallit me kohė? Ēfarė shpėrblimi pret
nga Geixhi “Kapuēani” Mero Baze pėr shėrbimin qė i ka bėrė
mė 5 janar 2005 duke botuar shkrimin “Si ika shėrbyer
Baleta nacionalizmit grek? Pret vetėm ndihmėn e Geixhit pėr
shtimin e shitjeve tė “Tema shqiptare” nė Amerikė, apo edhe
ndonjė gjė mė tė madhe nė rast ndėrrimi tė pushtetit nė
Shqipėri nė zgjedhjet e ardhėshme?

“Tema” ia beson mbrojtjen e Azem Hajdarit njė perversi tė

Kastriot Myftaraj nuk ka hyrė rastėsisht e gabimisht nė
ekipin terrorist tė Mero Bazes. Mero  e njihte mirė atė
shumė herėt. Ky person pa identitet tė qartė familjar,
etnik, kombėtar dhe krahinor nė vitin 2000 u fut disa kohė
si “spiun birucash” nė radhėt e bashkėpunėtorėve tė gazetės
“Rimėkėmbja”. Pas disa muajsh veprimtarie prej zelltari pėr
tė fituar besim filloi tė bėnte mynafike, siē e kishin
stėrvitur e porositur shtabet e intrigės dhe tė provokimit
politik qė e kishin dėrguar. Kur panė se nuk do tė ecte
gjatė manovra e kurdisur kėto shtabe e tėrhoqėn shpejt dhe
papritmas nė nėntor tė vitit 2000. Nė prag tė ikjes si
gjarpri qė ka tentuar tė hedhė pabesisht helmin drejt
viktimės sė vet ai u vetėshpall “tropojan”, ndonėse nuk i
dihet vendlindja dhe ėshtė rritur nė zonėn e Korēės e ka
pamjen,  tė folmen dhe gjithė tiparet e tjera
karakteristike tė arixhijve tė kėsaj zone. Kemi dėgjuar se
tani vonė disa po bėkan pėrpjekje pėr t’i siguruar ndonjė
dėshmi atėsie tė rreme nga ndonjė i fisėm i Shqipėrisė
Pasi iku si spiun i dėshtuar nga “Rimėkėmbja”, pėr gati njė
vit nuk iu dėgjua zėri kėtij “tropojani tė natyralizuar” qė
u strehua tek tė tijėt. Nė dhjetor tė vitit 2001 shtėpia
botuese “Albin” e Spiro Dedes, ish-redaktorit tė serialit
tė kujtimeve tė Enver Hoxhės, hodhi nė qarkullim njė libėr
me titulll “Nacional-islamizmi shqiptar. Baleta & Feraj.
Profile e polemika”, me autor Kastriot Myftaraj. Nė tė
vėrtetė ishte dhe ėshtė njė palolibėr, i botuar me
pseudonim. Kush ka durim ta shfletojė kėtė palolibėr tė
mbushur me mbi 300 shpifje, me qindra sharje, fyerje,
rrena, falsifikime shtrembėrime historike, fetare, letrare,
politike, diplomatike, agjenturore, publicistike, me teza e
teorizime antikombėtare, sipas recetave serbe, greke,
bizantino-helenike, kristosllaviste, katilkocentriste e
jezuite nuk e ka tė vėshtirė tė dallojė se ai ėshtė njė
amalgamė punimesh tė ndryshme, nga ekipe tė ndryshme
shkruesish, nga brenda e jashtė Shqipėrisė. 
Kėtė palolibėr e kemi denoncuar e hedhur poshtė paragraf
pėr paragraf gjatė gjithė vitit 2002 nė gazetėn “Rimėkėmbja
“, nėpėrmjet serisė sė pėrjavshme tė shkrimeve tė titulluar
“Kundėrshpifografi”, qė tani i duhet vėnė nė dipsozicion
lexuesit tė ndershėm edhe si libėr. Nė kėtė
“Kundėrshpifografi” kemi provuar kuptueshėm pėr lexuesit e
tė gjitha mjediseve se prapa pseudonimit Kastriot Myftaraj
pėrveē shtabeve  agjenturore e propagandistike serbe, greke
dhe katolikocentriste fshihen edhe shtabet e provokimit
politik e propagandistik tė Partisė Demokratike tė
Nė vitin2004 propaganda bazeberishiste na dha provėn mė tė
mirė pėr kėtė. Emri  “Kastriot Myftaraj” ( i pėrdorur
pėrsėri si pseudonim) filloi tė shfaqej poshtė
paloshkrimeve fyese, shpifėse,  mashtruese e provokuese  nė
faqet e  gazetės “Tema” tė intrigantit tė njohur nė
gazetarinė shqiptare, Mero Baze. Nė vitin 2005 “Tema” e
Bazes e ka nisur punėn duke i besuar kėsaj shėmbėlltyre
perverse nė gazetarinė shqiptare, me emrin Kastriot
Myftaraj, edhe “mbrojtjen” e emrit e tė kujtimit tė Azem
Hajdarit. Njė fyerje e rėndė pėr kujtimin e Azemit. Ku janė
Mujė Buēpapa dhe ato skuadronet e gazetarėve e
kalemxhinjėve tropojane berishianė qė mbrojten e kujtimit
tė Azemit e kanė lėnė nė dorė tė njė njė pseudonimsi
palolibrash e paloshkrimesh, qė di tė shqiptojė vetėm tė
folmen dialektore korēare, edhe pse ka vite qė ėshtė
vetėshpallur “tropojan gegomadh”?!
Baze pas “Temės” po mu(h)tfarizon berishizmin

Mė nė fund vetė botuesi i gazetės “Tema”, Mero Baze, tregoi
publikisht grazhdin ku ishte lidhur e ripėrtypte poshtėrsi
publicistike Kastriot Myftaraj dhe kush ishin ata qė ia
ēonin nė kėtė grazhd silazhin e kėsaj poshtėrsie. Doli e
vėrtetė ajo qė dyshonim dhe  pėr tė cilėn kishim bėrė
aludime qysh herėt se Baze ishte njėri nga shtabistėt
berishistė tė provokimit politik qė nėpėrmjet shtypit 
kurdiste , planifikonte e zbatonte edhe “opercaionet
Myftaraj”. Prapa shkrimeve tė Myftarajt deri nė mesin e
vitit 2004 dukej shpesh hija e keqe e shėmtuar e Mero
Bazes. Me pėrfshirje publike tė Myftarajt nė personelin e
“Temės” u dukėn edhe (pa)e (dy) fytyrėsia e Bazes dhe
“kėrcijtė e kuq” tė Meros sė Peshtanit nė tėrė krijimtarinė
gazetareske kastriotmu(h)tfarse. 
Qysh kur Myftaraj u bė “kal parmende” i propagandės
bazeberishiste nė “Tema”, nėn tė njėjtėn zgjedhė me Apollon
Baēen e njohur pėr role kastriotmyftarse shumė mė herėt se
Kastrioti, i paralajmėruam berishianėt naivė dhe lexuesit e
“Temės” ( nėpėrmjet “Rimėkėmbjes” kuptohet) se Mero Baze po
“mu(h)tfarizonte” kėtė gazetė tė propagandės berishiane.
Kemi vėnė nė dukje se ky “mu(h)tfarizim” i kėsaj gazete
berishiane ka pėrkuar me kthimin e “Temės” nė njė zėdhėnėse
e propagandiste tė materialeve e tezave mė antishqiptare tė
politikės e tė propagandės greke e serbe. Kurrė ndonjėherė
nė historinė e shtypit shqiptar propaganda serbe nuk ka
gjetur nė Shqipėri njė gazetė tė pėrditėshme qė tė bėhet
tribunė e afishimit dhe e propagandimit pėr ditė e javė
rresht tė librave e shkrimeve tė politikanėve,
propagandistėve  e spiunėve mė fanatikė tė
nacional-shovinimzit serb, siē bėn gazeta “Tema”. Mjafton
tė mbajmė parasysh si gazeta e Mero Bazes ėshtė vėnė nė
shėrbim tė propagandimit nė Shqipėri tė ideve antishqiptare
tė Dobrica Qosiēit, babait ideor tė Slobodan Milosheviēit. 
Asnjė gazetė shqiptare nuk ka  kurdisur provokime tė atilla
kundėr shqiptarėve, siē kurdiste gazeta “Tema” nė prag tė
vizitės sė Drashkoviēit nė Shqipėri nė fund tė vitit 2004
duke bėrė kundėr Shqipėrisė e shqiptarėve po ato akuza e
shpifje qė i bėn shovinizmi serbomadh dhe njė nga
zėdhėnėsit e tij mė tė egėr Vuk Drashkoviēi. Kjo punė ishte
bėrė edhe nė vitin 2001 me palolibrin e Kastriot Myftarajt.
Por tashmė serbėve i nevoitej propagandė mė e gjėrė, me
gazetė. Prandaj Myftaraj u legalizua zyrtarisht si
bashkėpunėtor i “Temės” dhe Baze e ktheu gazetėn nė
zėdhėnėse tė “mu(h)tfarizmit” proserb. Prandaj tani u duhet
thėnė jo vetėm demokratėve naivė dhe lexuesve tė “Temės”,
por edhe berishianėve fanatikė se “Tema” e Bazes po
“mu(h)tfarizon” berishizmin. I duhet thėnė Berishės se
pikėrisht shtypi qė ka krijuar e gazetarėt me mendėsi e
pamje varfanjake fshatareske qė ka majmur ai, shtabet
propagandistike qė ka ngritur ai, “vrasėsit me pagesė nė
publicistikė”, qė ka grumbulluar ai rreth kėtyre shtabeve,
shėmbėlltyra mė tipike e tė cilėve janė Mero Baze e
Kastriot Myftaraj, po i ngopin lexuesit e shtypit pėdėist
me propagandė shoviniste serbe, po i ushqejnė me provokime
udbashe, me teza serbomėdha, po kultivojnė nė Shqipėri ato
cilėsi tė gėnjshtarėve serbė siē i ka pėrshkruar Qosiēi.

“Tema” vatėr e tė gėnjyerit nė stil serbo-qosiēian

Nė njė libėr prej 1000 faqesh, botuar nga ”Epohina” nė
Zagreb nė vitin 1968 me titullin “Velika Epohina
Enciklopedija Aforizama” ( Encikolpedia e madhe e
aforizmave)  figurojnė edhe mendimet e Dobrica Qosiēit se
serbėt gėnjejnė qė tė mashtrojnė veten e tė ngushėllojnė tė
tjerėt, gėnjejnė pėr krenari, nuk kanė frikė tė gėnjejnė,
se gėnjeshtra i trimėron, ua largon krejt tė keqen. Qosiēi
thekson :”Gėnjejmė pėr dashuri e njerėzillėk, gėnjejmė nė
shenjė nderimi. Gėnjejmė pėr hir tė lirisė. Gėnjeshtra
ėshtė shfaqje e patriotizmit tonė dhe vėrteton zgjuarsinė
tonė tė lindur. Gėnjejmė nė masė, vrullshėm, nė mėnyrė
“Tema”, drejtuesi i saj Mero Baze dhe ekipi i saj i
tanishėm ka disa muaj qė kanė dalldisur fare nga magjepsja
e tyre pas filozofisė qosiēiane lidhur me gėnjeshtrėn e tė
gėnjyerit serbēe. Prandaj nuk ėshtė e rastit qė nė ekipin e
”Temės” tani ėshtė bėrė violinė e dytė (pas Apollon Baēes)
njė gėnjeshtar dhe shpifės i paskrupullt dhe i papėrmbajtur
si Kastriot Myftaraj qė adhuron “realpolitikėn” serbe. Nuk
ėshtė e rastit qė Mero Baze ka vendosur qė tė shfrytėzojė
nė maksimum delirin e tij tė madhėshtisė nė shpifologji dhe
gatishmėrinė e tij pėr tė sajuar e pėrhapur gėnjshtra,
sidomos pėr tė shėrbyer nė “Tema” si pseudonim kolektiv,
siē ka pas shėrbyer dikur nė “ZP” njė emėr i sajuar Braho
Dunavati. Nuk ėshtė e rastit qė pikėrisht Dobrica Qosiēi
ėshtė autori mė i nderuar nga “Tema” e Bazes nė fund tė
vitit 2004 dhe nė fillim tė vitit 2005.
Nuk ėshtė aspak rastėsi qė “Tema” e Bazes e fillon botimin
e saj nė vitin 2005 me shkrime tėrėsisht nė stil e frymė
serbo-qosiēiane, ku ngrihet kulti i gėnjeshtrės, ku spikat
pėrulja nderuese para gėnjeshtrės, siē ėshtė shkrimi me
titulll “Si i ka shėrbyer Baleta nacionalizmit grek”,
botuar nė datat 5dhe 6 janar, pra nė numrat 1 dhe 2 tė
“Temės” pėr vitin 2005. Me kėtė paloshkrim “Tema” ka
vazhduar serinė  e botimeve tė pjesėve nga palolibri
“Nacional-islamizmi shqiptar ...” qė kishte filluar nė
muajt e fundit tė vitit 2004, duke i pėrkthyer nė gjuhėn
letrare shqipe dhe duke i shoqėruar edhe me disa pėrshtatje
sipas rrethanave tė reja. 

Rikthimi i PD-sė nė nėnshtrimin para Greqisė si nė vitet

Paloshkrimi “Si i ka shėrbyer Baleta nacionalizmit grek”
ėshtė njė shkartisje me metoda serbo-qosiēiane e dy pjesėve
nga palolibri i vitit 2001 tė titulluar “Baleta denigruesi
i Azem Hajdarit” dhe “Antigreqizmi fals i Baletės”.“Tema”e
Bazes gėnjen pa imagjinatė kur pėrpiqet ta paraqesė
paloshkrimin e botuar nė datat 5 e 6 janar 2005 si njė gjė
tė re. Kush nuk pėrton tė hapė gazetat “Rimėkėmbja” do tė
gjejė demaskimin qė u kam bėrė unė qysh nė vitin 2002
palaēollėqeve qė rreshtohen  nė shkrimin e “Temės”. 
Nė pjesėt e shėnuara me numrat rendorė 271-286 tė
“Kundėrshpifografisė” i kam hedhur poshtė njė pėr njė dhe
jam tallur me marrėzitė e Kastriot m... pėr “Denigruesin e
Azem Hajdarit” dhe kam tėrhequr vemendjen e Berishės e tė
PD-sė qė kanė heshtur para pėrlyerjes qė i ka bėrė Kastriot
m... kujtimit tė Azemit. Nė pjesėt e “Kundėrshpifografisė”
tė shėnuara me numrat 184-201 kam hedhur poshtė dhe jam
tallur me gjepurat e Kastriot m... mbi “Antigreqizmin fals
tė Abdi Baletės”. 
Nė pjesėn me numėr 197 kam theksuar se shpifografi im
pėrpiqej qė “antigreqizmin fals tė Baletės” ta argumentonte
duke bėrė njė arsyetim tė mbrapshtė vetėm pėr dy episode:
shkrimin tim tė janarit 1991 nė “RD” me titull “Pėrse vjen
zoti Micotaqis nė Shqipėri?” dhe fjalimin tim qė do tė
mbetet pėrjetė historik nė parlament kur pėrjashtuam
OMONIA-n mė 2 shkurt 1992. Kam theksuar se shpifografi nuk
kishte pasur guxim tė prekte dhe shumė episode tė tjera tė
luftės politike qė kam bėrė unė nė parlament e jashtė tij
pėr tė mbrojtur interesat e Shqipėrisė nga ofensiva
ekspansioniste e Greqisė pas vitit 1990, madje dhe para
kėtij viti kur shėrbeja nė diplomacinė e shtetit shqiptar
Nė paragrafin 197 tė “Kundėrshpifografisė” theksoja nė
vitin 2002 : “ Por mbi tė gjitha politika greke ėshtė
tėrbuar nė prill tė vitit 1993 kur unė me ndihmėn e dy
kolegėve tė mi, Uran Butkės e Shefqet Hoxhės, arrita tė
ndaloj nė parlament gjatė votimit tė ligjit kushtetues pėr
tė drejtat e njeriut miratimin e nenit fatal tė mbėshtetur
nga udhėheqja e PD-sė, sipas tė cilit ēdo shtetas i
Shqipėrisė tė lejohej tė zgjidhte dhe tė shpalte sipas
qejfit pa asnjė kushtėzim kombėsinė e tij. Miratimi i kėtij
neni fatal do t’u jepte mundėsi grekėve tė thonin se
shumica e popullsisė sė Shqipėrisė ėshtė me kombėsi helene,
do tė bėnte ndėrrimin e kombėsisė pėr tė gjithė ata
shqiptarė qė grekėt nė mėnyrat mė tė ulta u kishin ndėrruar
fenė dhe emrat. Duke penguar kėtė ligj nė parlament u
prishėn planet pėr nėnshkrimin e Traktatit famėkeq tė
miqėsisė midis Shqipėrisė e Greqisė qė do ta nėnshkruante
kryeministri shqiptar dhe biri i oficerit grek Aleksandėr
Meksi nė Athinė nė maj tė vitit 1993(u nėnshkrua nė vitin
1996). Kur unė kam qenė protagonist i kėsaj liste tė gjatė
aktesh tė bujshme pėr tė kundėrshtuar politikėn e Grqeisė
nė Shqipėri nė pushtet nė Greqi ishin “Nea Demokracia” dhe
Micotaqisi qė tėrboheshin se po u dilnin brenda nė PD-nė e
Shqipėrisė pengesa qė u prishnin planet. Shpifografi im i
fsheh tė gjjtha kėto. Ai nuk ka guxim tė pėrmendė nė
palolibrin e tij njė ngjarje tronditėse si neni pėr
ndryshimin e kombėsisė sepse pėr kėto nuk mund tė bėjė
asnjė spekulim tė huazuar pėr tė llomotitur pėr
“antigreqizmin fals” tė Abdi Baletės”.
Ata qė kanė pėrpunuar marrėzitė pėr “antigreqizmin fals tė
Abdi Baletės” nė vitin 2001 pritėn plot tre vjet derisa tė
trillonin diēka pėr tė sulmuar edhe atė qė bėra unė bashkė
me Uran Butkėn e Shefqet Hoxhėn nė prill tė vitit 1993 pėr
ta shpėtuar Shqipėrinė nga njė hata e zezė dhe turp i
pashlyeshėm qė tė bėhej shteti i parė dhe i vetėm nė botė
qė me ligj i lė kombasit e vet tė ndėrrojnė kombėsinė, qė
miraton njė ligj shkombėtarizimi pėr tė bėrė qejfin e
fqinjit ekspansionist i cili kryen deri agresion 
etnologjik. Kėsaj radhe mė 5 janar 2005  ithtarėt shqiptarė
tė kėtij ekspansioni e agresioni etnologjik grek nė
Shqipėri nuk mund tė kufizoheshin mė tek “antigreqizmi fals
i Baletės” i trilluar nė palolibrin e Kastriot Myftarajt.
Atyre u duhej tė formulonin njė akuzė mė tė rėndė dhe kanė
shkruar pėr “shėrbimet e Baletės ndaj nacionalizmit grek”,
pra u rikthyen tek formula e pėrdorur po nga gazeta “Tema”e
Mero Bazes qysh mė 28 tetor 2000 nė njė shkrim provokues e
vulgar tė nėnshkruar nga anėtari i kryesisė sė PD-sė,
Bardhyl Londo. 
Kuptohet qė shkrimi ishte edhe i Mero Bazes, pavarėsisht se
nuk dilte hapur nė skenė. Edhe shkrimi i datės 5 janar 2005
ėshtė vepėr e Mero Bazes, pavarėsisht se qėndron nė
prapaskenė dhe ndonjė ditė mund tė pėrpiqet tė shfajėsohet
se ky shkrim ka qenė “punė prej Kastriot Myftaraj”, sikurse
ėshtė pėrpjekur tė shfajėsohet se sulmet harbute kundėr
Ahmet Zogut e Leka Zogut para disa muajsh nuk ishin
qėndrime armiqėsore ndaj tyre, por nė kuadėr tė lirisė sė
shtypit. Ndonjė ditė edhe botimin e shkrimeve tė Qosiēit,
Baze do ta paraqesė si shėrbim tė madh pėr informimin e
opinionit publike shqiptar. Shkrime si ai i  5 janarit 2005
nė “Tema” nuk janė punė e vetme e atij qė i nėnshkruan dhe
tė Bazes qė i boton. Ato nė radhė tė parė janė porosi e
urdhėra shtabesh politike nga ku varen “Tema” dhe Baze. 
Pra, janė vepėr e  PD-sė dhe e Berishės. Tani qė nė pushtet
nė Greqi ka ardhur pėrsėri “Nea Demokracia” e kryesuar nga
Karamanlis, Sali Berisha dhe PD duan tė pėrsėrisin pėrvojėn
e vitit 1991-1992 kur me ndihmėn e Micotaqisit e tė “Nea
Demokracia” erdhėn nė pushtet nė Shqipėri. Prandaj shkrimi
i botuar nė “Tema” mė 5 janar 2005 ėshtė si urim qė i bėjnė
PD-ja e Berisha vetes dhe si premtin qė ata u japin
pushtetarėve grekė se po tė vijė PD-ja nė pushtet do t’i
plotėsojė edhe ato amgazhime qė nuk mundi t’i kryente 
atėherė kur e pengonte Abdi Baleta nė parlament.

Nuk  mund tė pranohet pėrligjia e tradhtisė kombėtare si
“respekt pėr heronjtė” 

Pėr ta bėrė sa mė tė kapėrdishme kėtė manovėr grekofile e
grekoservile pėr atė pjesė tė militantėve dhe tė
elektoratit qė nuk ka humbur ndjesitė e krenarisė e tė
sedrės kombėtare dhe shqetėsohet pėr fatet e Shqipėrisė,
PD-ja sulmin kundėr vendimeve qė ka marrė parlamenti
shqiptar nė vitin 1992 pėr pėrjashtimin e OMONIA-s dhe nė
vitin 1993 pėr moslejimin e shqiptarėve tė ndėrrojnė
kombėsinė, si donte Greqia, pėrpiqet ta maskojė me
sharlatanizma qė pėrlyejnė emrin e kujtimin e Azem
Hajdarit, duke e shitur nėpėrmjet sharlatanėsh tė pafytyrė
njė tradhti kombėtare si “realpolitikė brilante” qė dinte
ta bėnte gjoja vetėm Azemi. 
Nė shkrimin e “Temės” tė datės 5 janar 2005 shkruhet :
“Baleta ka paturpėsinė qė ta denigrojė Azem Hajdarin pas
vdekjes sė kėtij tė fundit pėr faktin se i ndjeri Hajdari
mbėshteti projekt-ligjin Makariadhi. Po ky ka qenė njė
veprim brilant realpolitik i Hajdarit qė mund tė shėrbejė
si leksion nė politikė pėr cilindo”. E them pa asnjė
ngurrim se ai ishte jo veprim brilant realpolitik, por njė
veprim i zi dhe para se tė ishte i Hajdarit ishte i
Berishės dhe i Meksit e Arbnorit, treshes kryesore tė
pushtetit pėdėist. Arbnori madje kryesonte seancėn
parlamentare kur Makariadhi bėri amendamentin dhe Pjetri
veproi shpejt ta miratonte pa diskutim. Vetėm ndėrhyrja ime
shumė e  vendosur dhe me zemėrim nga vendi e ndaloi kėtė
veprim fatal pėr Shqipėrinė. Pas hapjes sė diskutimit kanė
qenė Eduard Selami, kryetari i PD-sė, Tritan Shehu, i
ndjeri Ali Spahia, kryetari i grupit parlamentar dhe i
ndjeri Azem Hajdari qė u bėnė mbėshtetės tė zellshėm tė
Makariadhit dhe me tė cilėt hyra nė debate tė ashpra.. 
Atė “leksionin e realpolitikės” qė “Tema” e quan “veprim
brilant”, por qė ishte miratim i tradhtisė kombėtare, Baze
me kolegėt e tij le ta japin atje ku u shkon, tek ata qė
kanė nevojė pėr nxitje e ngushėllim pasi kanė hyrė nė
rrugėn e tradhtisė kombėtare . Por duke shpallur si veprime
brilante “leksione” tė tilla “Tema” e denigron dhe e
poshtėron mė shumė se gjithkush deri tani kujtimin e Azem
Hajdarit. Thirrjet tona nė “Kundėrshpifografi” pėr tė mos e
keqpėrdorur emrin e Azem Hajdarit pas vdekjes pėr tė na
sulmuar, propagandistėt e bazeberishizmit nuk duan t’i
dėgjojnė. Tani ngarkohet me pėrgjegjėsi tė rėdnė jo mė njė
horr si Kastriot m... apo tutori i tij Mujė Buēpapa dhe
botuesi Spiro Dede, qė e bėnė kėtė poshtėrsi kur u botua
palolibri “Nacional-islamizmi shqiptar ...”. Tani ngarkohen
drejtpėrsėdrejti me pėrgjegjėsi tė rėndė pėr keqpėrdorimin
dhe pėrlyerjen e kujtimit tė Azemit me tradhti kombėtare
shtabet politike e propagandistike tė PD-sė e tė Berishės,
sepse ėshtė gazeta e tyre, tė cilėn e drejton Mero Baze, qė
po e pėrlyen shumė kujtimin e Azemit me kėtė tradhti
kombėtare . Qė nė vitin 1998, vetėm pak javė pas vrasjes sė
Azemit, vetė PD-ja e ka cilėsuar e dėnuar publikisht e
zyrtarisht si tradhti kombėtare.
Eshtė punė pėr Berishėn dhe drejtuesit e tjerė tė PD-sė
nėse e honepsin, apo jo kėtė poshtėrsi tė “Temės”. Eshtė
punė pėr tė afėrmit e dashamirėt e Azemit dhe pėr “Shoqatėn
Azem Hajdari” nėse e durojnė apo jo provokimin qė bėn
“Tema” ndaj kujtimit e emrit tė Azemit, vetėm se do tė
sulmojė qėndrimin e shkėlqyer qė mbajtėn nė prill tė vitit
1993 tre deputetė tė PD-sė dhe t’i bėjė servilizma tė reja
Greqisė. Pėrsa na pėrket ne spekulime tė tilla tė poshtra
me emrin e Azemit na indinjojnė, por nuk na ndalojnė aspak
tė mbrojmė atė qė duhet mbrojtur nė dobi tė politikės
kombėtare, edhe kur na duhet tė vemė nė dukje mangėsi tė
ndryshme qė ka pasur Azem Hajdari nė veprimtarinė e tij
politike. Do tė ngrihemi kundėr ēdo qėndrimi e pohimi qė
bie erė tė qelbur tradhtie kombėtare, edhe pse ata qė e
pėrhapin kėtė do tė hiqen si flamurtarė tė mbrojtjes sė
emrit e tė veprės sė Azemit. Nuk mund tė pranojmė qė njė
tradhti kombėtare, e lejimit tė ndėrrimit tė kombėsisė
shqiptare nė greke, tė shitet nė tregun e spekulimit
politik nė Shqipėri pėr “realpolitikė brilante” vetėm duke
i ngjitur njė etiketė ku figuron edhe emri i Azem Hajdarit.
Pėr fat tė keq Azem Hadari bėri njė nga gabimet e tij mė tė
rėnda kur u bė bashkėautor me Makariadhin nė amendamentin e
“tradhtisė kombėtare”. 
Kam menduar se Azemi atėherė veproi mė shumė pėr
solidaritet me njė qėndrim partiak, sepse vendimi duhej tė
ishte i Berishės dhe i Meksit. Gazeta “Tema” mė  5 janar
2005  bėn insinuatėn se paska qenė Azem Hajdari qė “me
intuitėn e tij tė rallė kishte kuptuar lojėn greke”, qė nuk
e donte miratimine amendamentit Makaradhi por vetėm bėnte
shaka me shqiptarėt dhe Azemi “ kalkulonte qė PD tė votonte
pro-projekt ligjit qė tė detyrohej Greqia qė pėr tė mos u
miratuar ligji tė detyronte PS-nė pėr tė votuar kundėr”. Tė
gjitha kėto janė marrėzira qė i sajon “Tema”, nuk kanė
asnjė  mbėshtetje nė faktet qė i kanė ndodhur. PS-ja e
kishte bėrė tė qartė shumė kohė para se  tė vinte nė
parlament projekt-ligji pėr tė drejtat e njeriut se do tė
bojkotonte jo vetėm votimin, por edhe seancat parlamentare.
Pėr tė pasur numrin e nevojshėm PD-ja thirri me ngut
deputetin Zef Brozi qė ishte pėr specializim nė Paris dhe u
bėri servilizmat mė tė pėshtira Skėnder Gjinushit e shokėve
tė tij dhe deputetėve tė PBDNJ-sė.

Baze pėrgėnjeshtron “Temėn, apo “Tema” dhe Myftaraj
nxjerrin gėnjeshtar Bazen? 

Mero Baze kur ishte gazetar i “Rilindjes” qė botohej nė
Tiranė ka botuar nė vitin 1995 librin “Kthimi grek” ku ka
shumė fakte e vlerėsime qė i hedhin poshtė ato qė ka
shkruar gazeta “Tema” mė 5 janar 2005 nė shkrimin “Si i ka
shėrbyer Baleta nacionalizmit grek”.
Kur flet pėr zhvillimet politike nė Shqipėri nė fillim tė
viteve 1990 Mero ka theksuar: “Mungesa e krahut nacionalist
shqiptar i dha kėshtu shanse qė nė fillim pėrpunimit tė njė
opinioni tolerant ndaj ēdo demonstrimi tė hapur tė
nacionalizmit grek nė politikėn shqiptare, dhe sidmos
riinterpretimit tė historisė sė Shqipėrisė nėpėmjet
propagandės me emigrantėt shqiptarė, me shtypin grek dhe
progrek nė Shqipėri, me lėvizjet e menduara diplomatike
Mero shpjegon se nė atė kohė ndikimet greke nė politikėn
shqiptare pėrēoheshin mė shumė nėpėrmjet PD-sė dhe
politikanėt e pushtetarėt grekė i kushtonin mė shumė
vemendje PD-sė pėr tė realizuar qėllimet e tyre nė
Shqipėri. Ja si ka shkruar Mero kur trajton problemin e
depėrtimit tė grekėve nė partitė shqiptare : “Dy prej
liderėve tė njohur tė grekėve tė Jugut Sotir Qiriazati si
dhe ekstremisti Thanas Papathanasi, i cili mendohet se
ėshtė kreu i organizatės MAVI nė Shqipėri, ishin nė
fushatėn e parė elektorale (mars 1991) kandidatė tė PD-sė
pėr shkak tė kartės antikomuniste qė ata kishin si tė
dėnuar nga regjimi i Enver Hoxhės. Partia nė pushtet nė
Greqi mbėshteti fitoren e PD-sė, ndėrsa qarqet nacionaliste
greke tė cilat nuk ndiqnin me shumė interesim kėto zgjedhje
mė shumė bėnin thirrje kontradiktore tė cilat synonin
Pra nė fillim me Greqinė punonte PD-ja dhe Greqia nė
Shqipėri punonte nėpėrmjet PD-sė, sipas Bazes, i cili me
kėto vlerėsime tė bėra nė vitin 1995, shumė mė afėr nė kohė
me ngjarjet, i hedh poshtė ato qė pėrpiqet tė bėjė tė
besueshme gazeta e Bazes nė janar 2005 se Greqia tėrė punėt
e saj nė Shqipėri i paska bėrė duke punuar me PS-nė dhe me
individin Abdi Baleta.Cili ėshtė Bazja serioz dhe Bazja
kloun i shpifologjisė e shpifografisė : ai i librit tė
botuar nė vitin 1995, apo ky i janarit tė vitit 2005 qė
boton nė Tema” artikullin “Si i ka shėrbyer Baleta
nacionalizmit grek? Duke komentuar veprimet qė janė kryer
para vitit 1995?! Me  njė fjalė a ka pasur nė Shqipėri edhe
njė Mero Baze disi serioz, apo ka vetėm njė Mero Baze
lapangjoz tė politikės e tė gazetarisė?!
E dimė dhe e kemi qortuar vazhdimisht njė thėnie tė Fatos
Nanos kur ishte nė burg se “shovinizmi i fqinjėve nuk
luftohet me nacionalizėm shqiptar”. Por Mero Baze ka
dėshmuar se edhe mė parė se Fatos Nano kėtė filozofi
politike antinacionaliste e ka predikuar Sali Berisha. Nė
faqen 24 tė librit tė tij tė vitit 1995 Baze nė bazė tė
shėnimeve personale  thekson se gjatė vizitės nė
Gjirokastėr  nė vitin 1993 Sali Berisha ka thėnė :”Shoqėria
demokratike nuk udhėhiqet nga nacionalizmi, por nga vlerat
e ligjeve demokratike”. Presidenti Berisha u pėrpoq t’i
verė njė parapritė sfidės sė pritėshme tė nacionalizmit
grek nė fushėveprimin qė po i lindte”. Kjo “fushėveprimi”
ishte miratimi i ligjit kushtetues mbi tė drejtat e
Baze ka shtjelluar nė libėr pėrpjekjet qė bėri Berisha
gjatė vizitės nė Gjirokastėr tė merrte me tė mirė politikėn
greke, tė pėrkėdhelte minoritarėt, tė siguronte mbėshtetjen
e deputetėve grekofonė pėr miratimin e ligjit. Baze e
pėrmend faktin se deputetėt grekė Makariadhi e Miēo, edhe
pse nuk u miratua amendamenti Makariadhi, pėrsėri votuan nė
favor tė ligjit, sepse “ pėr ata ka qenė tepėr e
rėndėsishme tė mbėshtesnin veprimtarinė e tyre mbi njė tokė
tė sigurtė sesa tė mbeteshin pa asnjė bazė ligjore pėr atė
qė ata e quajnė “hapėsirė tė lirive demokratike” (fq.30).
Pra edhe njė fakt nga Baze se grekėt punonin mė shumė me
Mero nė vitin 1995 vlerėsonte se: ”Forcat politike
shqiptare, tė cilat PD-ja i dominonte me potencialin e saj
politik, ende nuk po tregonin vemendjen e duhur ndaj kėtij
invazioni tė heshtur(grek). Askush nuk shqetėsohej pėr
faktin se nė degėt e PD-sė dhe tė PS-sė nė Jug ishin mė tė
rrezikshėm elementėt grekė qė futeshin nė radhėt e kėtyre
partive sesa vet mekanizmat legalė tė pakicės greke”. Edhe
mė tė rrezikshėm se elementėt grekė ishin elementėt
grekofilė nga Jugu qė kishin krijuar peshė nė PD e PS. Unė
nė vitet e parė tė demokracisė nė  grupin parlamentar tė
PD-sė pėrplasjet mė tė forta i kisha me kėta elementė,
sidomos me disa nga Gjirokastra, Pėrmeti e Korēa. Pikėrisht
kėta kanė ngulur shumė kėmbė qė PD-ja tė mos e vinte mė
kandidaturėn time nė zgjedhjet e dyta. Kurse “Tema” e 
Bazes nė janar tė vitit 2005 trillon se nė ato vite “Baleta
i ka shėrbyer nacionalizmit grek”. Si ta quajmė tani Bazen
serioz, apo lapangjoz?!
Mero nė vitin 1995 ka theksuar dhe njė fakt shumė tronditės
: “Por sapo problemi politik i shqiptarėve u zgjidh
bindshėm nė favor tė forcave  demokratike, filluan
pėrpjekjet pėr tė lidhur pėrfundimisht politikėn shqiptare
me Athinėn. Brenda PD-sė, e cila nė fakt ende nuk ishte
kristalizuar si parti politike, mori formė shpejt njė rrymė
qė filloi trumbetimin e doktrinės makropolitike tė
integrimit tė Shqipėrisė nė Europė nėpėrmjet Athinės. E
argumentuar  ekonomikisht prej ndonjė politikani atėherė
autoritar tė PD-sė, si Gramoz Pashko dhe ndonjė deputeti
grek nė radhėt e PS-sė si Anastas Angjeli, kjo  pėrpjekje
ende nuk po haste pėrgjigje zyrtare”(fq.16). I lumtė me tė
vėrtetė Meros qė i ka shkruar kėto nė librin e vitit 1995.
Po si ėshtė puna qė nė janar tė vitit 2005 “temaxhijtė” e
Meros shkruajnė se nė atė kohė nacionalizmit grek i paska
bėrė shėrbime Abdi Baleta?!. 
Nė atė kohė askush mė fort se Abdi Baleta nuk ka luftuar
kundėr prirjes nė PD pėr ta lidhur politikėn shqiptare pas
qerres sė politikės greke. Askush nuk luftoi mė shumė se
unė kundėr vijės politike tė Pashkos, Cekės, Imamit, kundėr
mocionistėve. Azemi edhe atėherė ishte nė anėn e tyre dhe
unė kam polemizuar me tė. Berisha bėnte lojė me shumė
porta. Meksi punonte vetėm nė prapaskenė dhe publikisht
paraqitej si shurdh-memec. Vetėm Abdi Baleta nė prag tė
zgjedhjeve tė 22 marsit 1992 shkroi publikisht nė shtyp
kundėr “lobit grek” nė PD duke pėrmendur edhe 12 emrat
konkretė dhe duke i bėrė thirrje elektoratit nė njė zonė tė
Tiranės tė mos votonin pėr kandidatin e PD-sė Arben Imami,
me arsyetimin mė mirė njė deputet tė PD-sė mė pak nė
parlament se njė njė deputet grekofil tė PD-sė si Imami.
Kėshtu i kam thėnė Fejzi Omarit dhe pėrfaqėsuesve demokratė
tė asaj zonės zgjedhore kur erdhėn tė mė shprehnin
shqetėsimin se po u krijoja vėshtirėsi. Kėshtu kam shkruar
dhe nė shtyp. Arben Imami premtoi se do tė reagonte
publikisht ndaj meje pas ditės sė votimeve , pas 22 marsit
1992. Ende nuk e ka bėrė atė reagim dhe unė po pres. Tani
Imami, Pashko, flamurtarė tė vijės sė orientimit tė plotė
progrek nė PD, janė rikthyer nė kėtė parti . Mungesėn e
shokut tė tyre, Ceka, mbase e kompenson Apollon Baēe qė
pasi shkėlqeu kėto muajt e fundit me analiza nė “Tema” tė
Bazes hyri nė Komitetin berishian tė Politikave Orientuese.
Ku e gjen guximin gazetaresk Mero Baze qė me “temaxhijtė” e
tij tė shkruajė nė janar tė vitit 1995 se paska qenė Abdi
Baleta nė ato kohėra qė i ka shėrbyer nacionalizmit grek,
kurse udhėheqėsit e PD-sė qė kishin njė orientim tė tillė
progrek i paskan shėrbyer Shqipėrisė? Tė sjellim dhe njė
frazė boomerang pėr Bazen lapangjoz shkruar nga Bazja mė
serioz. Nė librin e tij Mero shkruante : “Brenda grupit
parlamentar tė PD-sė spikaste qėndrimi i deputetit tė
Beratit, Abdi Baleta, i cili me konseguencė nė qėndrimet
ndaj Greqisė u bė objekt sulmesh brenda dhe jashtė PD-sė,
me shkak tė kaluarėn e tij profesionale si diplomat i njė
shteti internacionalist”. (fq.19). Kurse pas 10 vitesh
“Tema”e Bazes mobilizohet tė vėrtetojė se pikėrisht ky
njeri i paska bėrė atėherė shėrbim nacionalizmit grek.
Ēfarė ka ndodhur me kėtė Meron: ka roitur e lajthitur, apo
nuk mban dot mė maskat nė fytyrė se i ėshtė fryrė shumė nė
krahasim me vitin 1995?! Kjo dyfytyrėsi e Bazes pasqyron
njė vijė politike qė po rikristalizohet nė PD pas kthimit
tė grekofilėve tė vjetėr se Shqipėrisė i shėrbehet vetėm
duke u lidhur plotėsisht pas qerres sė Greqisė.
“Temaxhijtė” e Bazes trillojnė dhe marrėzinė tjetėr se Abdi
Baleta ka bashkėpunuar gjithmonė me PS-sė pėr llogari tė
Greqisė. Nė librin e vitit 1995 Mero Baze ka shpjeguar se
PD para PS-sė ka pas orientimin politik se Shqipėria duhet
tė integrohet nė Europė nėpėrmjet Greqisė. Mero ka shkruar
: “PS, e cila ende  nuk po mblidhte veten nga humbja e
rėndė e zgjedhjeve tė marsit 1992 qėndroi fillimisht disi
larg kėsaj teze, qė nuk pėrtypej lehtė nga elektorati
konservator komunist. Socialistėt prisnin ditė mė tė
vėshtira pėr PD-nė qė t’i ofronin elektoratit tė tyre
pikėrisht doktrinėn e solidaritetit me Greqinė”. Po sipas
Meros edhe “Mbėshtetja greke pėr PS-nė filloi pikėrisht kur
tek kjo parti u panė shenjat e njė konkurence serioze nė
politikėn shqiptare (fq. 16). Pra, Mero Baze ka pohuar
dikur se baza e PS-sė ishte mė konservatore nė kuptimin
nacionalist se baza e PD-sė. Ishte kjo arsyeja qė deputetėt
e PPSH-sė nė vitin 1992 e mbėshtetėn fjalimin tim nė
parlament pėr tė pėrjashtuar OMONIA-n. Mirėpo tani “Tema”e
Bazes trillon njė version tė kundėrt, tė marrė e tė ndyrė,
sikur deputetėt e PS-sė atėherė paskan vepruar sipas
porosisė sė Greqisė, kurse udhėheqja e PD-sė qė donte tė
mbante OMONIA-n, sikurse edhe shumė drejtues tė PS-sė,
paskan vepruar se kėshtu dėmtonin Greqinė. 
“Tema” e ka ndėrruar temėn, ėshtė hedhur nga analiza
politike nė shpifologji grekofile e nė shpifografi
provokuese kundėr nacionalizmit shqiptar. Si ta quajmė
Meron gazetar serioz, apo lapangjoz?! Ē’ka ndodhur me
“Temėn” e me Meron? Eshtė Mero qė po pėrdor “Temėn” qė tė
hedhė poshtė librin e tij, apo janė “Tema” me “temaxhijtė”
qė kanė vendosur tė provojnė se Mero ka qenė e mbetet
gėnjeshtar qė t’i rritet vlera nė sytė e politikave
shqiptare dhe tė huaja qė duan tė kultivojnė vetėm
gėnjeshtrėn, shpifjen, provokimin nė publicistikėn e
politikėn shqiptare? Apo “Tema” e “temaxhijtė” hedhin
poshtė librin “Kthimi grek” se dėshirojnė njė kthim tė ri
grek nė PD? Po grekofilia nuk ėshtė larguar asnjėherė
plotėisht nga PD-ja. Vetė Mero shkruante nė vitin 1995 :
“Megjithėse PD bėri realisht njė shkėputje tė fuqishme nga
rryma politike qė favorizonte politikėn greke nė Shqipėri,
ajo nuk arriti ta kthente kėtė njė faktor tė programit tė
saj politk”(fq.16). Pikėrisht kjo ishte njė ndėr arsyet
kryesore qė unė u largova nga grupi parlamentar i PD-sė nė
fund tė vitit 1993. Nėse Mero do tė ishte pakėz serioz e jo
lapangjoz nė janar tė vitit 2005 kur tė trajtonte qėndrimet
e mia pėr politikėn ndaj Greqisė duhej tė nxirrte nė pah
fakte tė tilla, tė rikujtonte se kam qenė protagonisti nė
atė shkėputje tė pjesėshme qė bėri pėrkohėsisht PD-ja nga
orientimi progrek, duhej tė theksonte se ku e ēoi
Shqipėrinė  mosshkėputja si duhet e PD-sė nga kjo politikė.
Pra, duhej tė shkruante se Abdi Baleta i ka bėrė
rezistencėn mė tė vendosur ofensivės sė nacionalizmit grek
nė Shqipėri. Por “temaxhijtė” kanė marrė antitema pėr tė
Mero nė vitin 1995 shkruante :”Dalja e grupit tė AD-sė nga
PD-ja pas kundėrshtive qė lindėn prej idesė sė kėtij grupi
pėr njė politikė mė integruese tė PD-sė me spektrin e majtė
dhe me fqinjėt, nė thelb i dha njė goditje tė pariparueshme
pėrpjekjes greke pėr tė sjellė nė prioritetet e pushtetit
tė ri nė Shqipėri tezėn e integrimit tė Shqipėrisė nė
Europė nėpėrmjet Greqisė”. Koha ka provuar tė kundėrtėn.
Tani janė pėrsėri mocionistėt, grupi AD, qė po rikthehet si
shpėtimtar i PD-sė. Kėtė e ka kėrkuar Baze qysh nga viti
2000 kur bėnte thjrrje pėr krijimin e frontit berishian nga
Zogaj ( mocionist) tek Baleta. Tani qė nė PR restaurohet
vija politike mė progreke “Tema” i hyn lojės sė ndyrė tė
trillimeve provokuese qė shkėputjen e pjesėshme tė
politikės sė PD-sė nga politika greke nė vitet 1991-93 ta
quajė si shėrbim tė Abdi Baletės ndaj nacionalizmit grek.
Ja deri ku mbėrrin poshtėrsia e “temaxhijve” tė Bazes.    

Do you Yahoo!? 
All your favorites on one personal page – Try My Yahoo! 

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Take a look at, an excellent charitable web site for
anyone who cares about public education!

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at>

Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at>

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:

Olsi | 18 Jan 22:13 2005

RIMEKEMBJA 18/ 01/ 2005 [ ii ]

Pėrlyhet me tradhti kujtimi i Azemit qė tė lustrohet
grekoservilizmi i Berishės 

 “Tema” ka shkruar se :”Hajdari arriti tė bindė PD-nė tė
pranohej taktika e tij”, pra e paraqet sikur Hajdari dhe jo
Berisha e Meksi kanė qenė arkitektė kryesorė tė ujdisė me
grekėt qė PD-ja tė mbėshteste amendamentin Makariadhi. Unė
kėtė nuk e besoj, pėr dy arsye. E para sepse   Meksi e
Berisha kishin mė shumė dorė nė ujditė me Greqinė. E dyta
sepse e njoh mirė taktikėn qė ėshtė pėrdorur edhe nė
palolibrin “Nacional-islamizmi shqiptar …” pėr ta ēliruar
Berishėn nga pėrgjegjėsia pėr disa veprime e qėndrime tė
tij duke ma kaluar mua pėrgjegjėsinė, sikur kam qenė unė qė
me dinakėritė e mia paskam futur nė qorrsokak “naivin”
Nė vitin 2001 shtabet e justifikimit tė veprimeve politike
tė Berishės pėrdorėn Kastriot Myftarajn tė pėrhapte rrenat
se Berishėn e kishte marrė mė qafė Abdi Baleta qė e kishte
ēuar nė Konferencėn Islamike, qė i kishte prishur imazhin
para Perėndimit, duke i ēuar mė 13 mars 1997 njė ekip
gazetarėsh iranianė pėr intervistė dhe plot trillime tė
kėsaj natyre pėr tė lehtėsuar Berishėn nga barra e
veprimeve qė i kishte bėrė, por qė donte t’i paraqiste si
kurthe tė ngritura nga tė tjerėt. Kėto shtabe nė tetor tė
vitit 2000 kishin pėrdorur emrin e Bardhyl Londos pėr tė
botuar nė “Tema” tė Bazes shkrimin mbi “nacionalizmin
skizofrenik tė Baletės” qė na paskėsh dėmtuar shumė
politikėn e Saliut tė “nacionalizmit qytetar” nė Jug tė
Shqipėrisė  dhe rindėrtimin e PD-nė dhe kishte vėnė nė
pozitė tė vėshtirė gjithmonė Saliun para Greqisė. Kėta
shtabista tė justifikimit tė Berishės edhe tani vonė
ankohen lart e poshtė se “Rimėkėmbja”, Baleta, Feraj e tė
tjerė qė shkruajnė nė kėtė gazetė i kanė prishur shumė punė
PD-sė e Saliut nė marrėdhėniet me grekėt. Ja pėrse edhe njė
herė pėrdorėn emrin e Kastriot m… pėr tė botuar nė “Temėn”
e Bazes shkrimin “Si i ka shėrbyer Baleta nacionalizmit
grek” qė politika greke tė vejė dorėn nė zemėr e t’ia falė
disa mangėsira Berishės nė grekoservilizmin e tij.
“Tema” po pėrdor tė njėjtėn taktikė nė janar 2005, duke ia
faturuar Azem Hajdarit tė vdekur, qė nuk mbrohet dot me
gojėn e vet, njė veprim qė pėrbėn tradhėti kombėtare dhe qė
duhet tė rėndojė  para sė gjithash mbi ish-presidentin
Berisha dhe ish-kryeministrin Meksi. Kėshtu, ata qė hiqen
pėr mbrojtės tė Azem Hajdarit nga “denigruesi Baleta”, si
Baze e Myftaraj dhe tė tjerė prapa tyre, nė tė vėrtetė janė
denigruesit mė fėlliqanė tė Azem Hajdarit, sepse po i
lėshojnė mbi varr vlerėsime qė nuk i janė bėrė prej tyre sa
ishte gjallė. Kurse unė tė gjitha vėrejtjet e mia pėr
mangėsitė e gabimet politike tė Azemit i kam thėnė sa ishte
gjallė, duke polemizuar me tė, madje pas vdekjes sė tij u
jam referuar nė mėnyrė shumė tė kufizuar, vetėm kur mė kanė
detyruar shpifje si ato qė bėhen nė “Tema” tė Bazes mė 5
janar 2005 dhe nė palolibrin e Kastriot m... nė vitin 2001.
Shkrimi i datės 5 janar 2005 nė “Tema” kuptohet lehtė se
ėshtė bėrė nė kuadėr tė propagandimit tė parrullės qė
lėshoi Sali Berisha pas fitores tė sė djathtės nė Greqi nė
pranverėn e vitit 2004 “tė bėjmė edhe ne si nė Greqi”. Ky
shkrim ėshtė bėrė pėr tė mbėshtetur qėndrimin qė mbajtėn
PD-ja e Berisha nė vitin 2001 kur “pėr inat tė qeverisė
socialiste” pranuan e mbėshtetėn kėrkesėn e Greqisė dhe tė
kishės greke qė gjatė regjistrimit tė popullsisė nė
Shqipėri tė shėnohej edhe kombėsia pėr ēdo person. Pra,
praktikisht Berisha dhe PD nė vitin 2001 donin t’i bėnin
Greqisė atė dhuratė qė nuk ia bėnė dot nė prill tė vitit
1993, t’i linin shqiptarėt tė shpalleshin grekė sipas
dėshirės. Nė vitin 1993, meqenėse ishin nė pushtet,
pėdėistėt kėtė donin ta bėnin me ligj kushtetues, se ishte
pėrgjegjėsi e madhe. Nė vitin 2001, meqenėse ishin nė
opozitė, propozonin qė kjo tė bėhej me vendime tė thjeshta,
sepse pėrgjegjėsia u mbetej pushtetarėve socialistė. 
Mekanizmat europiane e kundėrshtuan qėndrimin e PD-sė. Kėto
mekanizma kishin detyruar edhe qeverinė greke qė nė Greqi
tė mos shėnohej feja e kombėsia e personit gjatė
regjistrimit, siē kėrkonte me arrogancė kisha greke. Nuk
kishte arsye qė qeveria shqiptare tė plotėsonte njė kėrkesė
tė kishės greke, kur kjo kėrkesė nuk i plotėsohej as nė
Greqi. Por ja qė PD-ja e Berisha bėheshin tė njė mendjeje
me kishėn greke. Edhe shkrimi i datės 5 janar 2005 nė
“Tema” kėto synime ndjek. Poshtėrsitė qė pėrmban ky shkrim
militantvėe tė PD-sė u serviren si “demaskime” tė Partisė
Socialiste. Eshtė poshtėrsi dhe veprim antikombėtar qė
gjithshka qė ėshtė bėrė nė Shqipėri qysh nga viti 1991 pėr
tė penguar ekspansionin grek nė politikė, nė legjislacion
dhe nė shumė fusha tė paraqitet si veprimtari antishqiptare
 nė kuadėr tė njė ujdie treshe midis Greqisė, Partisė
Socialiste tė Shqipėrisė dhe Abdi Baletės. Eshtė pėrsėri
poshtėrsi dhe antishqiptarizėm qė tė gjitha lėshimet qė i
janė bėrė Greqisė nga pushteti i Berishės dhe i Meksit tė
paraqiten si “realpolitikė e shkėlqyer shqiptare” qė e
paska pėrpunuar Berisha, apo Azem Hajdari. 
Ashtu siē ka shkruar gazeta “Tema” mė 5 janar 2005 del se
PD-ja po rikthehet plotėsisht nė ato pozita progreke tė
fillimit tė veprimtarisė sė saj, kur nė politikėn e PD-sė
mbizotėronte grekofilia e Pashkos dhe e njė lobi progrek
shumė tė fuqishėm. Pashko dhe ky lob janė rikthyer pėrsėri
nė PD. Ashtu siē ka shkruar “Tema” del qė ndaj Greqisė nuk
duhet tė ndiqet njė politikė e dyerve tė hapura, por e
dyerve tė shqyera. Pra, PD-ja ėshtė pėr njė politikė
dėgjueshmėrie edhe mė tė madhe se deri tani ndaj Greqisė.
Shkrimi i “Temės” duhet parė si mesazh qė PD-ja i ēon
Greqisė se ajo mund tė jetė shėrbėtore edhe mė e mirė e
politikės greke nė Shqipėri se PS-ja. Nėse PD-ja nuk merr
pėrgjegjėsitė qė i takojnė tė pėrgėnjeshtrojė kėtė qėndrim
qė pėrhap “Tema” e Bazes, njeriut shumė tė afėrt me
Berishėn, atėherė nuk kemi pėrse tė ngurrojmė tė themi
“kurrė mos ardhshin PD-ja e Berisha nė pushtet, sepse
dashkan ta bėjnė Shqipėrinė edhe mė greke se ėshtė bėrė nėn
pushtetin socialist”.

Edhe PD-ja e ka quajtur tradhti atė qė “Tema e shpall
“veprim brilant” tė Azemit

Nė librin e vitit 1995 Mero Baze ka trajtuar episodin
“Pėrpjekja Makariadhis”. Nė kėtė libėr Mero ėshtė kujdesur
nė maksimum qė tė nxjerrė sa mė tė pastėr qėndrimet e PD-sė
e tė Berishės, por nuk ka qenė punė aq e lehtė. Nė shkrimin
e “Temės” tė 5 janarit 2005 ngulmohet tej mase pėr tė
pėrēuar idenė se Grqeia nuk donte tė miratohej “amendamenti
Makariadhi” dhe gjithēka ishte njė lojė greke pėr t’ia
hedhur PD-sė duke bashkėpunuar me socialistėt qė bojkotuan
parlamentin dhe me Abdi Baletėn qė e ndaloi miratimin e
amendamentit. Kurse Mero Baze nė librin e tij tė vitit 1995
ka shkruar :” Greqia synonte mė mirė njė arsye banale se
njė interpretim pėrse ajo dėshironte miratimin e ligjit”
Mero ka qenė i detyruar para fakteve tė pohonte se
:”Deputeti  Abdi Baleta denoncoi mė vonė njė pėrpjekje
tepėr tė dyshimtė tė komisionit tė hartimit tė kėtij ligji
dhe vet deputetit Makariadhis, i cili kėrkonte futjen  nė
kėtė ligj kushtetues tė vetdeklarimit tė shtetasve pėr
kombėsinė e tyre, si njė e drejtė demokratike”. Meros nuk
ia ka mbajtur tė thoshte troē se udhėheqja e PD-sė dhe
grupi parlamentar i saj bėnin tradhti kombėtare me vetėdije
duke mbėshtetur amendamentin Makariadhi, por ėshtė
pėrpėlitur pėr tė gjetur njė justifikim mė pak goditės
:”Indiferenca me tė cilėn shqyrtohen shpesh nė parlament
ligje tė rėndėsishme qė paraprihen nga njė fushatė
propagandistike progresive si ligje tė standarteve
europiane, pėr pak do ta kishte bėrė realitet kėtė guxim tė
madh tė sulmit grek nė bazat juridike tė shtetit shqiptar,
tė cilin zoti Baleta e konsideron njė “tradhti kombėtare”.
Baze nuk kishte guxim ta thoshte plotėsisht e deri nė fund
tė vėrtetėn as pėrsa i pėrket rolit tim nė parandalimin e
sanksionimit me ligj kushtetues tė asaj tradhėtie, as ta
pranonte troē se ishte tradhti. Kurse nė shkrimin e “Temės”
tė 5 janarit 2005 thuhet me tersėllėmė tė madhe qė ajo qė
bėri PD-ja atėherė ishte njė “realpolitikė brilante”, pra
nuk ka qenė  njė veprim i ardhur nga indiferenca e
deputetėve, por njė veprim i vetėdijshėm i studiuar e
pėrpunuar mirė nga Azem Hajdari dhe i pranuar nga udhėheqja
e PD-sė. Bazja i “Temės” nė vitin 2005 nxjerr gėnjeshtar
Bazen e librit tė vitit 1995. Qesharake dhe e vajtueshme.  
Nė njė intervistė qė i dhashė gazetarit Mentor Nazarko dhe
qė u botua nė “Dita Informacion” unė thashė hapur atė qė
pėrmend Baze se fjala ishte pėr “tradhti kombėtare “.
Gazetat filluan tė jepnin lajme pas kėsaj se “Baleta do tė
ndiqet penalisht” pėr kėtė akuzė kundėr PD-sė (shih
“KJ” 18 shtator 1993). Prandaj, Baze nuk e thoshte dot tė
vėrtetėn e plotė nė vitin 1995.
Por nė vitin 1998 vetė PD-ja kaloi nė pozitat qė kisha
mbajtur unė nė vitin 1993 dhe e barazoi ēdo parashikim me
ligj tė pėrcaktimit tė kombėsisė nga vetė personi me 
tradhti kombėtare. Gjatė fushatės propagandistike pėr
referendumin e Kushtetutės greko-socialiste nė vitin 1998 (
projekti Godo-Imami-Likurezos-Cacos-Janullatos) PD mbajti
qėndrim tė drejtė njėsoj si Rimėkėmbja Kombėtare, pėr
bojkotimin e referendumit e mosnjohjen e asaj kushtetute pa
kushtetutshmėri. PD pėrpiloi e shpėrndau broshurėn “Pėrse
duhet ta pėrēmojmė projekt- pasaportėn e Nanos”. Kapitulli
“C” titullohet “Projekt kushtetuta qė sanksionon
shkatėrrimin e qenies kombėtare shqiptare”. Atje shkruhet :
“Projekt-kushtetuta e qeverisė si asnjė kushtetutė tjetėr
nė Europė nė nenin 20 tė saj pėr pakicat, nė pikėn 2
shprehet se: “pakicat kanė tė drejtė tė shprehin lirshėm pa
u ndaluar dhe pa u detyruar pėrkatėsinė kombėtare”. Ky nen
qė nuk ekziston nė asnjė kushtetutė tjetėr tė globit nxjerr
kombėsinė shqiptare nė pazaret e pasaportave dhe tė vizave.
Ky nen i projektit antishqiptar tė qeverisė pėrbėn bazėn
kushtetuese qė shqiptarėt me dhunė, terror, mashtrime, apo
me mjete tė tjera tė deklarohen tė njė kombėsie tjetėr qė
nuk i pėrkasin”.
Duket qartė qė PD-ja po e akuzonte qeverinė pėr krim
antikombėtar pėr formulimin e nenit 20 pėr pakicat. Kurse
“amendamenti Makariadhi-Hajdari” atė qė “kushtetuta e
Nanos” e parashikonte pėr pakicat e shtrinte mbi tė gjithė
shtetasit e Shqipėrisė, pra edhe mbi shqiptarėt, domethėnė
ishte njė qėndrim mė antikombėtar. Atėherė unė duhet tė
them se PD-ja nė vitin 1998 e pėrmbysi qėndrimin e saj tė
vitit 1993 dhe erdhi nė ato pozita ku qėndruam unė, Uran
Butka dhe Shefqet Hoxha kur rrėzuam “amendamentin
Makariadhi-Hajdari”. “Tema” e Bazes mė 5 janar pėrpiqet qė 

ta paraqesė si “tradhti kombėtare” e qėndrim progrek
qėndrimin qė ka mbajtur PD-ja nė vitin 1993 dhe tė hapė
rrugėn qė PD-ja tė bėjė atė qė nuk e bėri dot nė vitin
1993. Kjo ėshtė dy herė tradhti kombėtare.
Pėr hir tė tė vėrtetės duhet thėnė se formulimi i nenit 20
tė kushtetutės qė e qortonte shumė PD-ja ėshtė shumė afėr
formulimeve qė pėrdoren pėr tė drejtat e pakicave nė
traktatet ndėrkombėtare qysh nga koha e Lidhjes sė Kombeve.
E drejta ndėrkombėtare ia njeh tė drejtėn ēdo personi qė i
pėrket njė pakice kombėtare ta shprehė lirisht pėrkatėsinė
e tij. Kurse PD nė vitin 1993 kėrkonte qė t’i lejohej
gjithkujt tė zgjidhte sipas qejfit njė kombėsi, gjė qė nuk
ėshtė e mundur as nė rastin e marrjes e tė lėnies sė
PD-ja nė broshurėn e vitit 1998 theksonte : “ Vasil Melo
dhe gjeneral Imami ishin ata qė bllokuan pėr 4 ditė
parlamentin e kallashnikovėve derisa, pas kthimit tė Nanos
nga Selaniku, miratuan formulimin mė antishqiptar tė nenit
pėr pakicat”. Tani general Imami ėshtė nė PD dhe bashkė me
tė Berisha do tė rikthehet nė ditėt mė tė mira tė
nėshtrimit ndaj politikės greke.
PD-ja nė broshurėn e saj tė vitit 1998 theksonte : “Me
ligjin e referendumit nė tė cilin vendos njė pakicė fare tė
vogėl dhe me kėtė nen, Shqipėria dhe shqiptarėt mund tė
ndahen dhe tė copėtohen sa herė dhe si tė duan autorėt e
vėrtetė qė i diktuan kallashparlamentit miratimin e tij”.
Si harron “Tema” se ligji pėr referendumet i ėshtė imponuar
Shqipėrisė  nga Sali Berisha, Aleksandėr Meksi dhe PD-ja nė
tetor tė vitit 1994 kur Berisha donte tė kalonte miratimin
e projekt-kushtetutės sė tij nė referendum, duke
anashkaluar e pėrjashtuar parlamentin nga procesi i
miratimit tė saj. Firmatari i shkrimit “Si i ka shėrbyer
Baleta nacionalizmit grek”, Kastriot m… nė palolibrin e
vitit 2001 e ka pohuar vetė se ky ishte njė veprim i
paligjėshėm, por e ka “justifikuar” me paloshpjegimin se
“burri i shtetit pėr interesa madhore tė vendit e shkel
edhe ligjin”, madje e ka krahasuar me politikėn e
presidentit amerikan Truman qė anashkaloi nė vitin 1948
Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė pėr ndėrhyrjen nė Kore nėn
flamurin e OKB-sė. Eshtė punė  e gjatė ta trajtoj kėtu si
ka ndodhur kjo atėherė nė OKB. Por ėshtė njė idiotėsi e
plotė tė krahasosh shkeljen e ligjit nga Berisha e Meksi nė
vitin1994 kur pėrjashtuan parlamentin nga miratimi i
kushtetutės me atė praktikė tė OKB-sė.
Nė vitin 1998 vetė PD e konsideron si shumė tė rrezikshėm
ligjin pėr referendumet, i cili parashikon referendume tė
pjesėshme zonale pėr tė vendosur ndarje territoriale-
administrative. Kur ėshtė diskutuar dhe miratuar ai ligj
unė nė parlament e kam denoncuar si njė manovėr greke pėr
tė krijuar nė Shqipėri bazė ligjore pėr tė organizuar
referendume pėr autonominė ose shkėputjen e Vorio Epirit.
Por deputetėt e PD-sė i kishin futur nė lesh veshėt e
arsyes politike, tė pėrgjegjėsisė politike, tė ndjenjave
kombėtare dhe vetėm pėr tė kėnaqur ambiciet pėr pushtet
autarkik tė Berishės ia lanė nė derė Shqipėrisė edhe kėtė
lloj ligji.Atėherė unė nuk munda t’i shėrbeja Shqipėrisė
pėr tė penguar miratimin e kėtij ligji sepse nuk mė
mbėshtesnin as deputetėt e PD-sė, as socialistėt. Sa
ironike kur PD-ja nė vitin1998 ankohej pėr kėtė ligj! Sa
poshtėrsi qė “Tema” hesht pėr kėtė fakt! Mos vallė mendon
se ky “dėshtim” i imi paska qenė e vetmja gjė qė kam bėrė
unė kundėr politikės sė nacionalizmit grek?! Sa marrėzi qė
shtabet e propagandės berishiste kultivojnė kėsi versionesh
pėr shpjegimin e ngjarjeve!     
Nėse do tė marrim e tė vėshtrojmė ecurinė e marrėdhėnive
shqiptaro-greke qysh nga viti 1990 do tė vemė re se
lėshimet mė tė mėdha politike, diplomatike, legjislative e
tė tjera Greqisė i janė bėrė nė kohėn kur kanė qeverisur
PD-ja, Berisha e Meksi. Prandaj, edhe nė janar tė vitit
2005, ndėrsa Fatos Nano ia jep njė shuplakė politikės greke
duke njohur shtetin maqedonas me emrin “Republika e
Maqedonisė” nė vend tė FYROM, shtabet politike tė Berishės
mobilizojnė gazetėn “Tema” tė falsifikojė tė vėrtetat dhe
t’i lėpihet politikės greke duke shpallur si “shėrbim ndaj
nacionalizmit grek” gjithēka tė suksesshme qė ėshtė bėrė 
pėr tė penguar kėtė rrjedhėn antishqioptare tė
marrėdhėnieve shqiptaro-greke dhe duke rekamuar si politikė
shqiptare gjithēka qė ėshtė bėrė pėr t’iu nėshtruar
Nikolas Geixh ka ardhur nė Shqipėri tė organizojė garėn  e
partive politike shqiptare qė aspirojnė pėr pushtet  pėr tė
zbuluar e pėr t’u bindur nė vend se cila parti e cilėt
politikanė janė mė tė gatshėm  e mė tė zellshėm t’i bėjnė
Greqisė e greqizmės lėshimet mė tė mėdha. Pėr fat tė keq
gjatė vitit 2005, si viti i zgjedhjeve parlamentare nė
Shqipėri, do tė shohim garė e rivalitet midis partive
ambicioze pėr pushtet jo duke paraqitur variantet mė tė
mira, parimore e realpolitike, pėr mbrojtjen e interesave
shqiptare nga ekspansionizmi shovinist grek, por njė garė
shqiptarėsh se cili do tė paraqesė variantet qė kėnaqin e
gėzojnė mė shumė grekėt. Ja pėrse botohen shkrime si ai i
“Temės” pėr tė pėrhapur idenė se grekėve u shėrben ai qė i
kundėrshton dhe grekėt i kundėrshtuaka ai qė bėn si i thonė
grekėt. Mero Baze ka “meritėn” pėshtirosėse tė jetė
tellalli i kėsaj antilogjike politike. 
“Tema” duket ka marrė porosinė qė tė sulmojė edhe qėndrimin
e mbajtur nė vitin 1998 nga PD-ja, sepse i duhet tė
mbėshtesė qėndrimin qė mbajti Berisha nė vitin 2001 me
rastin e regjistrimit qė tė regjistruarit tė shėnonin
kombėsinė qė donin.  Por kėtė sulm kundėr qėndrimit tė vet
PD-ja nuk e bėn dot drejtpėrsėdrejti duke hedhur poshtė
broshurėn. Prandaj kurdis njė fushatė sulmesh e shpifjesh
kundėr qėndrimit tim tė vitit 1993 nė parlament. Prandaj
ėshtė dhėnė udhėzimi qė tė pėrlyhet edhe emri i tė ndjerit
Azem Hjadari nė kėto makinacione tė pista qė ta kemi mė tė
vėshtirė tė kundėrshtojmė. Kėshtu luhet me militantėt e
PD-sė. Pra, Baze i “Temės” pranon tė paraqitet si lapangjoz
nė vitin 2005 nė krahasim me Bazen mė serioz tė vitit 1995.
Pavarėsisht se shkrimi “Si i ka shėrbyer Baleta
nacionalizmit grek” ėshtė paraqitur me emrin e Kastriot
Myftarajt, duket qė kanė dorė dhe tė tjerė nė tė, duket qė
ėshtė mbajtur parasysh edhe libri i Mero Bazes i vitit
1995. Nė faqen 28 tė librit Mero shkruante pėr amendamentin
Makaradhi: “Ky paragraf tinėzar nė faqet e ligjit pėr tė
drejtat themelore tė shtetasve (pra jo tė pjesėtarėve tė
pakicave AB) pėrbėn realisht njė kapėrcim tė madh tė
etapave qė vet grekėt kanė parashikuar nė strategjinė e
tyre pėr helenizimin e Jugut shqiptar”. Pikėrisht pas kėsaj
fjalie janė kapur pas 10 vitesh “temaxhijtė” e Bazes pėr tė
tentuar tė provojnė se Greqia nuk e donte “amendamentin
Makariadhi”, sepse shkruan tani “Tema”: “Atėherė Greqia
edhe pse kėrkonte me shumė zhurmė ende nuk e donte
ligjėrimin e sė drejtės pėr deklarimin e lirė tė kombėsisė
nga ana e shtetasve shqiptarė, sepse fushata e helenizimit
nė Republikėn e Shqipėrisė qe nė fillimet e veta dhe donte
kohė pėr tė ecur pėrpara”.Transformimi i tillė i fjalisė sė
Bazes tė para 10 viteve vėrteton se Mero ėshtė njėri nga
autorėt kryesorė tė shkrimit “Si i shėrbeu Baleta
nacionalizmit grek”.Pse Mero i gazetės ka vendosur tė
zhvleftėsojė gjithė pėrgėnjeshtrimet qė pėrmban libri pėr
palaēollėqet qė pėrmban artikulli? Pse Mero i gazetės ndjen
mė shumė dobi e kėnaqėsi tė nxjerrė gėnjeshtar Meron e
librit? Kush e klonoi nė kėtė mėnyrė nė janar tė vitit 2005
gėnjeshtarin Mero?

“Tema” po merr hijen e njė gazete “voriepirote”

Nuk ėshtė rastėsi qė ata njerėz qė mė kanė akuzuar se “i
kam bėrė shėrbime nacionalizmit grek” si Baze, Myftaraj,
Londo, Kirka etj. janė nga zonat qė grekėt i konsiderojnė
si “Vorio-Epiri i ngushtė”. Me shkrimet e tyre ata ngjajnė
shumė me Zografon e viti 1914 me Spiro Milot e me
grekomanėt e tjerė. Ata si duket kanė nevojė t’i japin
prova politikės e agjenturės greke se janė bėrė
“vorio-epirotas tė mirė”. Baze e Myftaraj nuk  ngurrojnė tė
sillen edhe si mercenarė tė terrorizmit grek, tė
organizatės MAVI, nė faqet e “Temės”.    
Prandaj kėsaj here kanė trajtuar edhe njė episod qė shtabet
qė pėrgatitėn palolibrin e botuar nė vitin 2001 nuk kishin
guxim ta preknin se i digjte keq PD-sė, sikurse ėshtė
ēėshtja e pengimit nga Abdi Baleta nė prill tė vitit 1993
tė miratimit nė parlament tė nenit kushtetues qė lejonte
kthimin e shqiptarėve nė grekė. Kėsaj here frymėzimi
serbo-qosiēian nė thurrjen e gėnjeshtrave i ka bėrė mė tė
guximshėm Myftarajn, Bazen dhe shtabet qė i urdhėrojnė tė
gėnjejnė edhe pėr kėtė ēėshtje qė mbetet shumė e mprehtė
pėr politikėn shqiptare, sidomos pėr PD-nė e Berishėn, pas
ardhjes nė fuqi nė Greqi ka ardhur nė pushtet pėrsėri e
djathta, siē ishte nė kohėn kur Greqia ndihmoi PD-nė tė
vinte nė pushtet nė vitin1992.
PD-ja tani po pėrgatitet pėr lėshimet e reja qė duhet t’i
bėjė politikės sė Greqisė. Berisha tani ėshtė miqėsuar dhe
me Nikolas Geixhin. Nė Greqi PASOKU ėshtė nė opozitė,
kėshtu qė edhe mbi Nanon e socialistėt e tij mund tė
shtohen presionet qė tė dalin dhe kėta nė opozitė qė
ngjyrimet partiake tė pushtetit nė Greqi e Shqipėri tė jenė
pėrsėri njėsoj. Nikolas Geixhi erdhi nė janar nė Shqipėri
me vrullin e pėrher shėm shovinist grek dhe me
paralajmėrime ogurzeza pėr Shqipėrinė si presidenti grek
Stefanopulos gjatė vizitė sė tij arrogante. Nikola Geixh
erdhi nė Shqipėri qė t’ua paraqesė partive politike
shqiptare listėn me kėrkesat shoviniste greke, para se tė
vendosė politika greke se cilin do tė pėrkrahė mė shumė .
Nė kėtė vit zgjedhor Greqia do tė luajė  si di ajo me
xhelozitė e partive politike shqiptare pėr tė ardhur nė
pushtet. Kėto parti sidomos ato qė kryesohen nga Nano,
Berisha, Meta ( treshja me tė cilėn manipuloi Geixhi
politikėn shqiptare para nė vitin 2002) dinė tė bėjnė garė
jo pėr tė treguar variantin mė tė mirė tė mbrojtjes sė
interesave shqiptare para ofensivės ekspansioniste tė
Greqisė por pėr tė paraqitur variantin mė nėshtrues tė
pilitikės shqiptare para nacionalizmit grek.
Shkrimi “Si i ka shėrbyer Baleta nacionalizmit grek” ėshtė
botuar nė “Tema” pėr tė bindur ata qė do t’i besojnė se
politika shqiptare duhet bėrė bė hhja e tė greqizimit tė
mėtejshėm tė Shqipėrisė.

17 janar 2005                                              
             Abdi Baleta    


Shpallja e krijimit pranė PD-sė tė Komitetit tė Orientimit
tė Politikave, nė kundėrshtim me arsyen e shėndoshė, u prit
nė mjediset politike e propagandistike tė vendit me shumė
nervozizėm e xhelozi sesa me qetėsi dhe mirėkuptim. Reagimi
i tė gjithėve qe i menjėhershėm dhe me shumė kėrshėri, por
tejet i nxituar dhe me plot paragjykime. Kėshtu, jehona e
ngjarjes i kapėrceu tepėr shpejt pėrmasat e natyrshme qė
ajo duhej tė merrte. Papritmas, ndoshta pėr vetė ata qė e
ndėrtuan, e pėrgatitėn dhe e shpallėn kėtė mekanizėm
planifikues, kėshillimor, ndihmues, gjithēka mori ngjyrime
tė njė ndodhie tė veēantė, gati tronditėse pėr zhvillimet
politike nė Shqipėri. 
Pra, konkretizimi i nismės pėr tė cilėn ishte folur me
kohė, prodhoi aty pėr aty njė efekt politik e sidomos
mediatik, qė e bėri kėtė nismė njė sukses tė madh ende pa
nisur mirė lėvizja e saj nė binarėt e politikės partiake
dhe tė zhvillimeve politike nė shkallė vendi. Kėshtu, ėshtė
plotėsisht e drejtė dhe e pėrligjur tė pohohet se krijimi i
Komitetit tė Orientimit tė Politikave u kthye nė njė sukses
tė madh pėr kėtė nismė dhe PD-ja ka pėrfituar paraprakisht
shumė nga veprimi i saj, mė shumė se sa duhet tė priste e
tė shpresonte, sipas parametrave normalė tė prodhimtarisė
sė nismave politike nė Shqipėri. 
Nuk duhet lėnė jashtė vemendjes se ndihmesėn mė tė madhe
pėr suksesin e parė tė kėsaj nisme ndoshta e dhanė vetė
kundėrshtarėt kryesorė partiakė tė PD-sė, Nano dhe
socialistėt me reagimet e tyre tė shqetėsuara dhe me
orvatjet e parakohshme pėr tė zhvleftėsuar nismėn, e
sidomos anėtarė tė veēantė tė Komitetit tė Orientimit tė
Politikave. Asnjėherė nuk e kemi parė Fatos Nanon tė
reagonte me aq seriozitet,  nervozizėm e shpejtėsi ndaj njė
nisme tė shpallur nga Berisha. Asnjėherė nuk kemi vėnė re
njė xhelozi aq tė madhe e tė panevojshme tė socialistėve
ndaj njė hapi tė PD-sė pėr mobilizimin e njerėzve nga ajo
qė ėshtė bėrė zakon tė emėrtohet pa pikė lezeti e me shumė
pasaktėsi “shoqėria civile”. Pėr mė tepėr, ishte vetė Fatos
Nano qė i dha autoritetin maksimal reagimit zemėrak e tė
shqetėsuar tė socialistėve, kur dihet se Fatosi reagimet
edhe pėr probleme mė thelbėsore ua lė fillimisht ndihmėsve
tė tij. 
Me njė fjalė ishte i papėrligjur ai shqetėsim qė i kapi
socialistėt, sikur PD-ja kishte privatizuar ndonjė pasuri
tė madhe qė nuk ke ku ta gjesh mė. “Shoqėria civile” ka
mjaft njerėz qė mund t’i mobilizojnė partitė, ose qė mund
tė drejtohen vetė drejt partive. Partitė qė i joshin
njerėzit me karrierė pushteti e me gjithfarė pėrfitimesh e
kanė lehtė tė rekrutojnė edhe specialistė tė mirė. Vėshtirė
e kanė partitė si Rimėkėmbja Kombėtare ku njerėzit duhet tė
mendohen shumė para se tė drejtohen, sepse i dinė
rrjedhojat negative qė pėsojnė nga pushteti nė shoqėrinė
tonė tė mbingarkuar me paragjykime e me ndikime tė huaja.
Kėshtu, nė rrafshin e reagimit partiak menjėherė u dalluan
tri prirje. E para, prirja e kreut tė PD-sė Sali Berisha,
qė me mėnyrat e tij tė njohura tė hiperbolizimit tė nismave
tė veta e paraqiti Komitetin e Orientimit tė Politikave si
njė hap politik me shumė peshė e rėndėsi. Nė emsionin “Fiks
Fare” u paraqit shumė bukur ky element i vlerėsimit tė
kėsaj nisme, ku Saliu lėshonte si gjėmim entuziazmi fjalėn
“i shquar” pėr tė gjithė anėtarėt e Komitetit. 
E dyta, ėshtė prirja e maskuar me zor e njė pjese tė
drejtuesve politikė tė PD-sė, tė cilėve menjėherė u hynė
ethet e konkurrencės dhe frika e mėnjanimit nga rolet qė
janė mėsuar tė kenė. Mė shumė tė bėnte pėrshtypje qėndrimi
i Preē Zogajt qė, edhe pse nuk ėshtė udhėheqės zyrtar nė
PD, u bė zėdhėnės i paralajmėrimeve tė forumeve tė PD-sė
drejtuar njerėzve tė Komitetit tė Orientimit tė Politikave
qė ata tė ngulnin mirė nė kokė se janė tė varur nga forumet
partiake. Nuk kishte nevojė e as dobi qė dikush tė dilte nė
emėr tė strukturave tė PD-sė dhe tė lėshonte paralajmėrime
tė tilla. PD mund t’i bėnte inxheksionet qetėsuese mė mirė
brenda radhėve e mekanizmave tė saj sesa nga ekranet
televizive. Prirja e tretė nervoze dhe negativiste nga
PS-ja, e cila e kaloi kėtė negativizėm edhe nė sulme
Por qėndrimet mė tė papritura, mė primitive, mė anakronike
dhe mė armiqėsore u vunė re nė mjediset gazetareske dhe nė
media, pra nė kastėn e opinionbėrėsve. Reagimi herė ziliqar
e herė inatēor, herė skeptik e herė hipokrit mbėrtheu shumė
nga “opinionistėt” e njohur qė ka vite qė mbizotėrojnė nė
faqet e gazetave dhe ekranet televizive pėr komentimin e
ngjarjeve qė ndodhin nė Shqipėri. Ishin disa nga ata qė
janė bėrė “monopolistė” tė bezdisshėm tė “pushtetit tė
katėrt” nė ekranet televizive e faqet e gazetave dhe qė
besojnė se kontrollojnė formimin e opinionit publik deri nė
shpėlarjen e trurit tė njerėzve, qė nxitėn pa kursim
dyshime e pėrhapėn pa pushim paragjykime, jo vetėm pėr
nismėn nė vetėvete e qėllimet e Berishės, por edhe pėr
pjesėmarrėsit nė KOP.
E keqja e madhe e reagimit gazetaresk dhe mediatik ėshtė se
u pa qartė qė ēdo hap pėr lėvizjen e tij nga status quo e
caktuar nė zhvillimet politike dhe shoqėrore nė Shqipėri,
ēdo pėrpjekje pėr tė dalė pastaj jashtė kallėpeve
strukturore pritet me frikė, pasiguri e shqetėsim pikėrisht
nga ata qė kur situatat janė batak e nuk lėvizin bėrtasin
mė shumė se gjithkush pėr novatorizma, pėr mobilizim
forcash e figurash tė reja. Pikėrisht ata qė kėrkojnė
pėrfshirjen e masės sė madhe tė “shoqėrisė civile” nė jetėn
e vendit, treguan me kėtė rast se duan ta mbajnė kėtė
shoqėri vetėm si rezervat gjahu pėr vete, tė disa
mjeshtėrve tė mekanizmave joqeveritare, tė ca klubeve
llafollogjike, vetėm si njė mjedis qaraman dhe larg
politikės, duan t’i lėnė partitė si ca mekanizma tė
ndryshkur, qė tė shėrbejnė si tabela qitjeje pėr ca
kujdestarė llafazanė tė vetėemėruar tė shoqėrisė civile qė
gėzojnė rehatinė e  paraqitjes sa nė njė ekran nė njė
Nė emsionin shqip tė ditės sė enjte, 13 janar 2005, e pamė
nė qėndrimet e Mustafa Nanos armiqėsinė atavike tė disa
“bėrėsve tė opinionit” qė po tregojnė se nuk kanė ende njė
opinion tė tyrin tė qartė e serioz kundėr KOP. Para
pjesėmarrėsve tė debatit Mustafa Nano bėri figurėn e njė
hije tė sė shkurarės nė ēdo drejtim. Ai provokoi aq sa
mundet dhe doli blof. Ai bėri provokimin e rėndė se
anėtarėt e KOP po sakrifikoheshin pėr t’i shėrbyer
Berishės, por me sa duket shprehu dėshpėrimin e tij tė madh
se nuk gjen mė ku tė bėjė njė sakrificė tė tillė. Ka ikur
koha kur atė e merrte Eduard Selami nga posta e Skraparit
pėr tė bėrė veprimtari partiake madje “diplomat”. Nė atė
emision Nano me tangėrllėkun e atij qė nuk bėn asgjė tė
hajrit dhe pėrpiqet tė mbushė kėtė boshllėk me llafe
agresive kėrkoi qė shoqėria civile tė mbyllet nė vetvete si
armike e politikave partiake, derisa nga skena e kėtyrė
politikave tė zhduken Berisha e Nano. Fliste nė stilin e
Ilir Metės. Nė kėtė emision pamė se para se tė spastrohet
politika shqiptare partiake nga Berisha e Nano duhet tė
spastrohet nga publicistika dhe opinionbėrja nė Shqipėri
nga soji i Mustafa Nanos. Kjo ėshtė mė e ngutshme.   
Nė atė emision pamė se edhe metoda e Xhungės, qė e kanė dhe
plot kolegė tė saj nė televizione tė tjera, pėr tė  krijuar
pėrplasje midis atyre qė dalin t’u flasin shqiptarėve ėshtė
e tejkonsumuar e negativiste, sepse i pengon njerėzit qė
kanė diēka  me mend e me vlerė t’ua thonė shqiptarėve e jo
tė merren me primitivizma si ato tė Mustafa Nanos, qė
atavizmat e tij i reklamon si fjalėt e fundit tė
modernizimit mediatik. Nga reagimet e shtypit, sidomos tė
televizioneve, u pa qartė se nė Shqipėri ėshtė krijuar njė
batak nė sferėn e formimit tė opinionit. Eshtė krijuar njė
gjendje shumė e rėndė kur njė kastė e mbyllur tė quajturish
opinionistė, komentatorė, mbledhės opinionesh, moderatorė
bisedash ngacamane dinė vetėm njė teknikė, atė tė
provokimit, tė bastardimit tė debatit, tė nxitjes sė
sherrit pėr sherr. Mbi tė gjitha u pa qartė se kjo kastė e
njerėzve tė pushtetit tė katėrt, edhe mė shumė se kasta e
njerėzve tė politikės partiake, nuk honepsin dot njerėz
publikė qė nuk ngjajnė me ta, qė nuk kanė njollat e tyre nė
tė menduar apo drejtime tė tjera. Menjėherė u mobilizuan tė
gjithė, qė qysh nė ditėt e para tė hidhnin hije mbi
njerėzit e KOP, t’i bėnin dhe ata si tė tjerėt nė sytė e
Prandaj njerėzit e KOP duhet t’i ruhen shumė kėtij rreziku,
tė bėjnė punėt qė kanė marrė pėrsipėr, tė mos kthehen nė
pre (gjah) i lehtė pėr kėta lloj opinionistėsh. E pamė se
edhe nė fushėn e informimit e tė formimit tė opinionit
publik ėshtė shumė e fuqishme inercia e stanjacionit mendor
e intelektual politik nė ēastet e fillimit tė njė
lėvizjeje. Nė fushėn e politikės dhe tė opinionbėrjes njė e
keqe tjetėr e reagimeve ėshtė etja dhe prirja qė ēdo gjė tė
re nė zhvillimet tona politike e shoqėrore ta tėrheqė nė
batakun e sė vjetrės. Pamė se shtypi dhe mediat nuk e
durojnė dot atė qė ėshtė ndryshe nga kallėpet nė tė cilat
janė mėsuar dhe duan t’i bėjnė edhe ato qė vijnė menjėherė
si ata qė janė.
Komiteti i Orientimit tė Politikave, pas suksesit tė parė
tė madh e tė papritur qė arriti, mori dhe njė mėsim tė
madh. Duhet tė ruhet shumė nga vorbulla thithėse tė
mendėsive, praktikave e teknikave qė gjen nė fushėn e
veprimtarisė sė tij; duhet tė ruajė njė fytyrė tė tijėn.
Kėtė me sa duket duhet ta ruajė duke i drejtuar sytė
vigjilentė nė tė gjitha anėt, nė drejtim tė shtypit e
mediave, politikės kundėrshtuese tė PD-sė dhe sjelljeve
prej ziliqari e shemre brenda nė PD. Komiteti i Orientimit
tė Politikave me sa duket nuk do ta ketė aq lehtė sa e kanė
menduar nga pėrkushtimi dhe entuziazmi profesional ose
politik ata qė janė pėrfshirė nė tė. Puna mė e vėshtirė do
tė jetė vendosja e harmonisė dhe e pėrpjesėtimeve tė
pėrshtatshme midis profesionalizmit tė tyre dhe politikės,
midis dėshirės sė tyre pėr tė dhėnė ndihmesė nė politikė
nėpėrmjet profesionalizmit dhe nevojės sė tyre pėr tė
mėsuar edhe teknikat e teknologjinė e domosdoshme tė
Ky ėshtė problemi kyē tani pėr jetėn e vendit tonė: si tė
angazhohet profesionalizmi pėr tė zgjidhur problemet
politike dhe si tė detyrohet politika tė mos shkėputet nga
profesionalizmi. Suksesi ose mossuksesi i Komitetit tė
Orientimit tė Politkave nuk do tė jetė pėrfitim ose humbje
vetėm pėr PD-nė e Berishėn qė e krijoi. Do tė jetė pėrfitim
ose humbje pėr krejt jetėn e vendit. Prandaj pėrgjegjėsitė
e vėrteta tė tij janė tė shumta. Para se ky Komitet tė
pranohet gjerėsisht si njė gjė e mirė, ai duhet tė
imponohet gradualisht me njė punė tė mirė.
Mė e natyrshmja ėshtė qė opinioni publik tė japė gjykime tė
rezervuara pėr kėtė Komitet. Pse jo, tė kemi edhe
skepticizėm ndaj tij derisa tė bindemi pėr tė kundėrtėn.
Mustafa Nano nė emisionin e Xhungės u cilėsua gabimisht si
pėrfaqėsues i mendimit skeptik. Ai ishte atje si
pėrfaqėsues i mendimit negativist e armiqėsor. Ne do jemi
skeptikė duke ditur se edhe shumė energji tė mėdha tė
ndershmėrisė, tė pėrkushtimit, tė aftėsive profesionale pėr
tė ndihmuar nė shpėnien para tė misioneve qė mori PD-ja
qysh nė fillim janė keqpėrdorur, shpėrdoruar nė mėnyrat mė
tė pandershme nga drejtuesit e PD-sė, nga forumet e PD-sė,
nga vetė Sali Berisha. Nuk ėshtė hera e parė qė Berisha
ndėrmerr nisma tė mira pėr nevoja konjukturale. Por Berisha
shpesh ka diskredituar edhe ide fisnike, punė tė mira tė
demokratėve, tė shqiptarėve atdhetarė, tė elektoratit tė
PD-sė, tė qėndrestarėve tė PD-sė pėr makinacione politike.
Berisha kishte nevojė tė bėnte diēka nė kėtė fillimviti pėr
tė krijuar idenė se po shkohet drejt njė ndryshimi tė madh.
Ky Komitet mbase i duhej Berishės pėr ta pasur si provė tė
rinovimit tė polikės sė tij gjatė udhėtimit nė Uashington.
I duhej si sfidė frikėsuese ndaj kundėrshtarėve tė tij.
Kėtė e arriti, sepse PS nė fakt u shqetėsua. I duhej
Komiteti pėr tė paralajmėruar edhe njerėzit e PD-sė qė kanė
zėnė njėfarė myku politik. Berisha ka bėrė edhe herė tė
tjera kėshtu. Berisha pėrdori tryezėn e kryetarėve tė
partive nė aleancat “Bashkimi pėr Demokraci” dhe “Bashkimi
pėr fitore” qė tė zbehte kur i duhej kryesinė e PD-sė.
Berisha largoi aleatėt e tij tani duke i shtrėnguar tė
marrin rrugėn pėr nė LZHK. Berisha nė prag tė ndryshimeve
nė PD jep sinjale qė duhen ndjekur me kujdes. Komiteti mund
t’i duhet shumė nė kėtė lojė. Por, pavarėsisht nga kjo, ata
qė janė angazhuar nė tė nuk kanė pse bien nėn ndikimin e
pėrfoljeve ngacamane qė bėjnė kundėrshtarėrt e PD-sė. Ata
duhet tė provojnė se profesionalizmi i tyre i aplikuar nė
politikė mund tė ndryshojė disi pėr mirė stilin e
deritanishėm partika nė PD e nė pėrgjithėsi. Puna e tyre
nuk i shėrben vetėm PD-sė.

17 janar 2005                                              
         Abdi Baleta 


Njė herė e njė kohė, disa vite mė parė, kur Profesor Artan
Fuga, nė njė takim tė “shoqėrisė civile” me politikanė tė
lartė pat shprehė mendimin se intelektualėt dhe “shoqėria
civile” duhet tė jenė kritik ndaj pozitės dhe opozitės,
opozitė e pozitės dhe opozitė opozitės, gati qe “linēuar”
nga tė dy krahėt, sidomos nga opozita (demokrate).
Fuga kishte tė drejtė, ndėrsa linēuesit jo. Madje jo vetėm
intelektualėt, por edhe qytetarėt duhet tė jenė kritik dhe
opozitė ndaj pozitės dhe opozitės.
Kur jemi tek kjo temė atėherė qė punėt tė shkojnė mirė
duhet qė, sė pari, qytetari ose shtetasi, votuesi, populli,
sido qė tė quhet, duhet tė ketė njė pėrfytyrim se ēka ėshtė
mirė e ēka ėshtė keq pėr ta dhe pėr vendin, shoqėrinė,
atdheun, kombin a sido qė tė quhet, tė tyre. Pastaj tė
mbėshtesin, pėrkatėsisht tė kundėrshtojnė, ēdo ide ose
sjellje qė ėshtė nė kundėrshtim me tė mirėn e tyre
pavarėsisht nėse ėshtė e pozitės apo opozitės dhe nėse vet
qytetari ėshtė nė pėrgjithėsi me pozitėn ose opozitėn. Qė
punėt tė shkojnė mirė duhet, sė dyti, qė kritika dhe
kundėshtimi, pėrkatėsisht mbėshtetja tė mos mbahen domosdo
en blok, nė tėrėsi, por pėr ide dhe sjellje konkrete, ose
thėnė mė thjeshtė qytetari (por edhe partitė etj.) edhe pse
nė opozitė duhet tė pohojė drejtėsinė e njė ideje, veprimi
ose politike tė pozitės, dhe po ashtu, edhe pse nė pozitė
duhet tė pohojė njė ide, veprim ose politikė tė mirė tė
opozitės. Kjo nuk do tė thotė se pėr kėtė ide, veprim a
politikė tė veēantė duhet ndėrruar domosdo qėndrimi si
votues pėr pozitėn ose opozitėn mė tėrėsi. Qytetari mund tė
vazhdoj tė ruaj qėndrimin e vet tė mėparshėm si votues, por
duke pohuar ēka ėshtė mirė ose keq pavarėsisht nga forca
politike pėr tė cilėn voton nė fund tė fundit. Kjo do tė
thotė vetėm se krijohet njėfarė objektiviteti dhe
ndėrshmėrie: ēka ėshtė mirė thuhet se ėshtė mirė dhe ēka
ėshtė keq thuhet se ėshtė keq, krejt pavarėsisht nga vjen.
Kjo hapėsirė objektiviteti dhe ndershmėrie ėshtė shumė e
rėndėsishme pėr qytetarin, vendin, atdheun, kombin a sido
qė tė quhen, sepse kjo hapėsirė do tė ishte vendi ku do tė
detyroheshin tė takohen tė gjitha forcat politike nėse duan
tė kenė mbėshtetjen qytetare. Kjo hapėsirė ndershmėrie do
tė bėhej pikėnisja e shėrimit tė shumė fatkeqėsive tė
qytetarėve dhe tė vendit nė tėrėsi. Kjo hapėsirė do tė mund
tė krijohej shumė mė lehtė nga lartė, nga vetė partitė
politike dhe zakonisht ashtu ėshtė krijuar nė vendet qė
janė demokratike e tė zhvilluara. Por duket se nė Shqipėri
krijimi i kėsaj hapėsire objektive dhe tė ndershme, e
qytetarit objektiv e tė ndershėm ėshtė mė sė paku qėllim
dhe interes i partive politike pėr ta krijuar. Prandaj
mbetet vetėm shpresa (e pabazuar) se mund tė krijohet nga
vetė qytetarėt, nga ata qė kanė njė pėrfytyrim ēka ėshtė
mirė e ēka ėshtė keq pavarėsisht nga partia politike,
qytetarėve qė kur preken disa norma janė kritik ndaj
pozitės dhe opozitės krejt pavarėsisht nėse nė pėrgjithėsi
janė me pozitėn apo me opozitėn.
Nga njė qėndrim objektiviteti dhe ndershmėrie opozita ndaj
opozitės ka dalė se ka qenė dhe mbetet shumė e rėndėsishme
nė Shqipėri, dhe se madje opozita ndaj opozitės ka qenė mė
e rėndėsishme se vetė opozita ndaj pozitės. Nga gjithė
aktorėt politik nė Shqipėri nga njė qėndrim objektiviteti
dhe ndershmėrie e qėndrueshme  ėshtė karakterizuar vetėm
Partia Rimėkėmbja Kombėtare (PRK). Por ky qėndrim, po tė
shihet nė kohė (diakronikisht), jep njė konstatim
interesant: nė pėrgjithėsi duket se kjo parti ka qenė mė
shumė me pozitėn se me opozitėn. Kėshtu gjatė qeverisjes
nga PD dhe miqtė e saj Rimėkėmbja Kombėtare i ka bėrė njė
mbrojtje shpesh mė tė mirė se ajo vetes kundėr sulmeve tė
pandershme dhe antikombėtare tė opozitės sė atėhershme
socialsite dhe miqėve tė saj, mbrojtje qė shfaqi virtytin e
vet sidomos mė 1997 kur PD-nė jo thjeshtė e braktisėn por
iu kundėrvunė me armė nė dorė dhe u bashkuan me opozitėn
socialiste edhe “aleatėt” mė tė dashur tė PD-sė qė kishin
qeverisė bashkė me tė si Partia Republikane, Partia
Socialdemokrate etj. Tani konstatohet se pėrsėri PRK ėshtė
mė pak kritike ndaj pozitės socialiste se ndaj opozitės
“demokrate”. Pse ndodhė kėshtu? 
Pėrgjigja ndaj pyetjes se pse ndodhė qė njė parti e njohur
pėr qėndrimet e veta opozitare ndaj gjithė aktorėve tė
tjerė politik tė gjendet gati gjithnjė mė shumė nė anė tė
pozitės sė tė opozitės pėrfshinė  njė tog tė gjėrė dhe
koherent pikėpamjesh e besimesh politike si: opozita
shqiptare duhet tė jetė nė radhė tė parė opozitė ndaj
nacional-shovinizmit serb e grek; se nė politikė nuk ėshtė
i rėndėsishėm vetėm moraliteti i qėllimit por edhe
moraliteti i mjeteve; se nė qeverisjen e njė vendi ku
lejohen partitė politike qeverisja nuk bėhet vetėm nga
pozita (qė mban pėrgjegjėsinė kryesore) por edhe nga
opozita dhe se tė dyja sė bashku pėrbėjnė qeverisjen si
sistem tė atij vendi; se qeverisja e mirė kėrkon qėndrime
objektive (tė paanshme nė  kuptimin vulgar tė fjalės: si
besimtar i verbėr fanatik i njė aktori politik) dhe tė
ndershme nė njėfarė minimumi tė domosdoshėm; se besnikėria
ndaj bashkėsisė, nė kėtė rast bashkėsisė kombėtare qėndron
mė lartė se besnikėria ndaj aktorėve tė caktuar politik si
partitė, individėt etj.; se si qėllim ėshtė bashkėsia, nė
kėtė rast kombi, ndėrsa aktorėt politik si partitė,
individėt, qeveria, pozita dhe opozita etj., janė mjete nė
shėrbim tė qėllimit (kombit) dhe jo e kundėrta etj.
Por, pėrgjigja nė pyetjen “pse ndodh kėshtu” gjendet mė sė
miri nė vetė opozitėn, nė sjelljet, idetė, qėndrimet etj.,
tė opozitės. Kėto pesmbėdhjetė vjetė nė mėnyrė konstante
opozita tregohet mė nacional-shoviniste serbe e greke, mė
afėr qėndrimeve dhe politikave nacional-shoviniste serbe e
greke se pozita.
PRK e ka mbėshtetė PD-nė kur ishte pozitė sepse bėnte disa
veprime qė ishin pėrpjekje pėr njėfarė qėndrimi shqiptar
si, pėrzėnja e priftit grek qė zhvillonte veprimtari
agjenturore nė jug tė Shqipėrisė, shpallja e
nacional-shovinistit panhelenist Nikolas Geixh person i
padėshiruar, mobilizimi i shtypit tė afėrt me PD-nė kundėr
veprimtarisė nacional-shoviniste serbe e greke ndaj
Shqipėrisė e shqiptarėve etj. 
PRK, objektive dhe e ndershme, konstatonte dhe qortonte
publikisht edhe se ishin PD dhe Berisha qė kishin ardhė nė
pushtet nė fillim tė 90-ave me ndihmat greke, se kishin
vėnė nė krye tė KOASH nacionalshovinistin panhelen grek,
Janullatos, se kishin vėnė nė krye tė qeverisė grekofilin
Aleksandėr Meksi, se Berisha mbante si kėshilltarin mė tė
afėrt grekofilin Pollo, se kishin lejuar zhvillimin e
tregtisė sė naftės ndėrmjet Greqisė e Serbisė gjatė
embargos ndėrkombėtare dhe kishin furnizuar makinerinė
vrasėse ushtarake serbe me naftė, se kishte dėrguar pėr
takim me serbėt nė Beograd, Spartak Ngjelėn, qė mė vonė do
ta bėjė personin mė tė afėrt tė vetin etj., etj. 
Por PRK konstatonte se opozita ishte edhe mė e lidhur me
nacional-shovinizmat serb e grek, derisa mė 1997 kapi armėt
dhe me veshjet ushtarake greke e simbolikėn tregishtore
serbe sulmoi pozitėn dhe e rrėzoi nga pushteti. 
PRK konstaton lidhjen dhe varėsinė e pozitės sė sotme me
dhe nga nacional-shovinzimi grek e serb. Por konstaon se,
po ashtu, krejt ndryshe nga ē’mund tė pritej, pozita e
ardhur nė pushtet me anė tė Greqisė filloi tė mbaj disa
qėndrime qė ishin  mė afėr njė politike shqiptare, ndėrsa
opozita filloi tė afrohet mė shumė me nacional-shovinizmin
grek dhe serb. 
Kėshtu pozita u pėrpoq dhe arriti edhe mbėshtetjen
ndėrkombėtare qė nė regjistrimin e popullsisė tė mos
pėrfshihej pėrkatėsia etnike thjeshtė me deklarimin
subjektiv ēka e kėrkonte nacionalizmi grek e sllav (dhe
dikur edhe PD), kundėrshtoi nė zonėn elektorale tė Himarės
fitoren e njė deputeti grek, hoqi monopolin e naftės qė
zotėronte Greqia nė Shqipėri, bėri ēmos tė siguronte fondet
pėr ndėrtimin e rrugės Durrės-Prishtinė qė kundėrshtohet
nga nacionalshovinizmat grek e serb, u afrua shumė me SHBA,
Italinė dhe Turqinė duke krijuar njė bosht horizontal tė
kundėrt me boshtin vertikal Serbi-Greqi qė dėshirohet nga
kėto vende etj.
Pėrkundrazi, opozita, nė radhė tė parė PD dhe Berisha, u
afrua mė shumė dhe harmonizoi shumė mė tepėr qėndrimet me
nacional-shovinizmin grek e serb. Kėshtu, ata u bashkuan me
kėrkesat e nacionalshovinizmave grek e sllav pėr
regjistrimin e pėrkatėsisė etinke sipas deklarimit
subjektiv gjatė regjistrimit tė popullsisė, shkuan dhe u
ankuan pėr kėtė kundėr qeverisė sė Shqipėrisė deri nė
Bruksel (Berisha me tė ndjerin Vasil Melo), bėnė aleancė
dhe mbėshtetėn fitoren e deputetit grek nė zonėn e Himarės,
u pajtua me tė shpallurin dikur tė padėshiruar,
nacional-shovinistin panhelen, Nikolas Geixh,  gjetėn
njėfarė preteksti pėr tė kundėrshtuar sigurimin e fondeve
pėr ndėrtimin e rrugės Durrės-Prishtinė, mori pranė vetes
jo vetėm ata qė ishin veshė si ushtarė grekė mė 1997, por
nė radhė tė parė ata qė ishin veshė si gjeneral grek, si
Arben Imami me grupin e tij, deri tek vizita e fundit e
Berishės nė Francė pėr tė siguruar mbėshtetjen franceze dhe
aleatėve tė saj nė zgjedhjet e ardhshme mbasi boshti
Itali-Turqi-SHBA duket se nuk e mbėshtetė dhe mobilizimi i
shtypit pranė tij (gazetat “55”, “Tema” etj.) pėr
propagandimin e doktrinave nacional-shoviniste greke e
serbe nė elektoratin e vet etj. PD e sotme, siē kishte
kėrkuar Mero Baze para shumė vitesh, shfaq tė gjitha
karateristikat e opozitės sė dikurshme socialiste qė
pėrfundoi me intervencionin grek dhe luftėn e armatosur me
mbėshtetjen greke kundėr pozitės nė Shqipėri. Pak mė tepėr:
PD e sotme (bashkė me LSI) janė bėrė hapėsira e lidhjes dhe
bashkimit tė duarve tė nacional-shovinizmit mė tė egėr serb
me nacional-shovinizmin mė tė egėr grek.
Kėshtu gjėrat vazhdojnė tė pėrsėriten: njė pozitė filogreke
e filoserbe qė pėrpiqet tė bėj diēka shqiptare dhe njė
opozitė mė filogreke e filoserbe qė pėrpiqet tė rrėnoj edhe
atė diēka shqiptare qė bėn pozita. Kjo i ka vėnė pėrherė
nacional-shovinizmat grek e serb nė pozitė shumė tė
rehatshme: forcat politike nė Shqipėri konkurojnė se cila
ėshtė shėrbėtore mė e mirė se tjetra, se opozita duke qenė
nė opozitė pėrpiqet tė japė prova se ėshtė mė shumė nė
favor tė nacional-shovinizmit grek e serb nė mėnyrė qė kėta
ta zgjedhin si tė favorizuarėn e vet dhe ta ndihmojnė tė
bėhet pozitė, dhe nacional-shovinzimi serb e grek ėshtė nė
pozitėn e rehatshme tė zgjedhė ndėrmjet forcave politike qė
janė tė gatshme t’i shėrbejnė. Ideja se mund tė arrihet nė
pushtet pa ndihmėn e nacionalizmave grek e serb, ose, madje
se duhet qėndruar nė opozitė derisa tė arrihet nė pushtet
pa ndihmėn serbe e greke, nuk ekziston tek aktorė tė tjerė
poltik nė Shqipėri veē tek PRK. 
Vini re: gjykimi i PRK pėr pozitėn dhe opozitėn nuk ėshtė
vetėm cilėsor: cilėsisht pozita dhe opozita janė filogreke
e filoserbe. Veēanėsia ėshtė sasiore: nė mėnyrė kosntante
(tė pandryshueshme) opozita  nė Shqipėri tregohet mė afėr
nacional-shovinizmave grek e serb se vetė pozita (gjithnjė
e ardhur nė pushtet me ndihmėn e nacional-shovinizmave grek
e serb - PD nė fillim tė 90-ave dhe PS nė mes tė 90-ave).
Kur ndodhet nė krah tė pozitės PRK nuk mohon se pozita
ėshtė filogreke e filoserbe, por vetėm konstaton me
keqardhje se opozita ėshtė edhe mė filogreke e filoserbe.
Dhe PRK mbetet e vetme kundėr tė gjithėve, pozitės dhe
opozitės, duke pohuar nė ēdo rast dhe duke mbėshtetė
gjithēka qė ėshtė e mirė pavarėsisht nėse vjen nga pozita
apo opozita. PRK ka mbetė kėshtu e vetmja hapėsirė dhe
pėrpjekje pėr krijimin e hapėsirės sė objektivitetit
(paanshmėrisė) dhe ndershmėrisė nė politiken nė Shqipėri, e
krijimit tė qytetarit pėr vete, qytetarit modern.

06.01.2005							Hysamedin Feraj

Prof.Dr.Mehdi HYSENI


Fenomenologjia e paradoksit dhe e vetėmohimit

Pėrderisa politika dhe diplomacia zyrtare e Republikės sė
Shqipėrisė nuk deklarohet para botės, se Kosova ėshtė pjesė
integrale e territorit etnik tė Shqipėrisė, drashkoviēėt
serbomėdhenj dhe Unioni i Serbisė dhe i Malit tė Zi, do tė
manipulojnė, duke u thirrur nė tė "drejtėn historike" mbi
Kosovėn, edhe pse e vėrteta ėshtė nė anėn e shqiptarėve dhe
tė Shqipėrisė. Nė momentin mė kritik tė historisė dhe tė
fatit tė Kosovės, si dhe tė trojeve tė tjera etnike
shqiptare tė Shqipėrisė, tė kolonizuara nga Serbia dhe Mali
i Zi, “pistonėt” e diplomacisė sė regjimit tė Fatos Nanos,
e aranzhuan dhe e realizuan, edhe “vizitėn historike” tė
Vuk Drashkoviēit (Ministėr i Punėve tė Jashtme) tė Unionit
tė Serbisė dhe tė
Malit tė Zi (SMZ-sė). Apogjeun e kėtij paradoksi, pa dyshim
e pasqyron fakti se, Drashkoviēi (armiku mė i pėrbetuar i
pavarėsisė sė Kosovės-Shqipėrisė Etnike) nga suita e
regjimit aktual zyrtar tė Tiranės u prit me lule dhe me
daulle. Ndėrkaq, disa muaj mė pare (2003-2004), liderėt
patriotė tė Ribashkimit tė Shqipėrisė, Gafurr Adili, Taip
Mustafaj dhe Idajet Beqiri, nė vend tė pritjes sė tillė tė
ngrohtė miqėsore, u pritėn me burg dhe me gurė, kurse
Drashkoviēi (pėr meritat e tij tė jashtėzakonshme
antishqiptare) u prit me bukė, me dolli dhe me bujari tė
ngrohtė dhe tė sinqertė shqiptare. Ja, edhe kjo paradigmė e
turpshme, apolitike, antikombėtare dhe ANTIBASHKIM, pėr tė
satėn herė nė historinė tonė, provon pėrsėritjen e
recidivit tė fenomenologjisė sė vetėmohimit, tė pėrgarjes,
tė tradhtisė dhe tė shitjes sė interesit tė pėrgjithshėm
kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike. S’ka asnjė
dyshim se, po tė ishte gjallė nė jetė, filozofi dhe poeti
ynė i shquar, Ndre Mjeda, kėtė “diplomaci moderne”, qė
personifikohet me emrin dhe me veprėn antibashkim tė Fatos
Nanos dhe ėlitės sė tij, do ta mallkonte me psherėtimėn “mė
tė butė” pėrmes kėtyre vargjeve poetike: “Me dijtė hyjtė me
bisedue, me pasė sy qė me derdhė lot, vajin tand tė kishin
prue, tė kishin kja pėr jetė e mot”; ose: “BYLBYL, ky
shekull, orė e gas ndėrrohet, bijnė poshtė tė naltit, e i
vogli ēohet”. Mesazhi i kėtyre vargjeve poetike me vlerė
antologjike kombėtare tė Ndre Mjedės, edhe sot, nė
fillimshekullin XXI, ėshtė aktual dhe tejet i qartė, se tė
gjithė ata shqiptarė (qoftė nė pozitė a jashtė pushteti,
pavarėsisht ēfarė profesioni ushtrojnė nė jetėn e
pėrditshme), qė nė mėnyrė tė verbėr punojnė pėr interesa tė
tyre tė ngushta dhe tė armiqve tė huaj nė disfavor tė
interesit tė pėrgjithshėm tė kombėtar dhe shtetėror tė
Shqipėrisė Etnike, duhet tė mos harrojnė dialektikėn e
natyrės, se nė kėtė botė ēdo gjė ėshtė e ndryshueshme dhe
relative. Prandaj, edhe absolutizimi i regjimit despotik
antipopullor dhe antibashkim i Fatos Nanos, duhet tė jetė
kuptuar si i pėrkohshėm, sepse (shprehur popullorēe)
“gjithmonė nuk do t’i shkojė kungulli mbi ujė”. Mė thjesht,
ata qė nė ēfarėdo forme e luftojnė bashkimin gjithėkombėtar
shqiptar pėr tė hyrė “nė njė thes tė pėrbashkėt” me Serbinė
dhe me Malin e Zi, s’ka dyshim se njė ditė, do t’i zėrė
edhe psherėtima e pavdekshme e Andon Zako Ēajupit: “O,
shqiptarė tė mjerė, q’u ka marrė koka erė, e po luftoni pėr
tė tjerė...”. Ose ajo e Atė Gjergj Fishtės: “Asht ma mirė
nėn dhe m’u kja, se pėr tė gjallė me ndejtė nėn shkja”. Si
”rexhimlinjtė”, ashtu edhe “kulakėt-ēifligarė” tė kohės,
(qė sė bashku me armiqtė e ribashkimit gjithėkombėtar
shqiptar, janė duke e ngrėnė edhe kashtėn e djegur dhe
hirin e oxhaqeve tė pafikura) nuk parapėlqehet, qė tė
harrojnė kėtė amanet tė shenjtė-bashkimin e Shqipėrisė
Etnike, (me zjarrin dhe me pasionin e tė cilit kanė jetuar
dhe vepruar jo vetėm Ndre Mjeda, Andon Zako Ēajupi, Atė
Gjergj Fishta, por edhe Samiu, Abdyli dhe Naimi..., edhe
gjithė plejada e luftėtarėve tė penės dhe tė pushkės sė
periudhės sė Rilindjes Kombėtare Shqiptare) sepse ekziston
rreziku, qė tė vriten nga padrejtėsia dhe terrori gjenocid
nė emėr tė “bashkim- vėllazėrimit” tė regjimeve
serbomalazeze-sllave. Me njė fjalė, tė gjithė ata shqiptarė
makutė, tė mashtruar nga “pazarllėqet e majme ditore”, qė
nuk e pėrfillin amanetin historik tė bashkimit tė kombit
dhe tė shtetit etnik shqiptar, s’ka dyshim se njė ditė do
tė vetėvriten nga realiteti i Shqipėrisė Etnike dhe sėrish
do tė ngelin pa liri dhe pa atdhe tė vetin; do tė ngelin
vetėm rrogėtarė dhe punėtorė krahu-hamaj tė huaj (tė
zhveshur nga ēdo pasuri, e fituar nė kurrizin dhe nė gjakun
e popullit shqiptar, tė shtypur, tė shfrytėzuar dhe tė
skllavėruar nga sundimi i egėr kolonialist dhe imperialist
serbomadh) tė Beogradit, tė Podogoricės, tė Shkupit dhe tė
Athinės etj.
Pavarėsisht se cilėt individė, grupe, parti, politika dhe
titullarė tė tyre e luftojnė PAVARĖSINĖ E KOSOVĖS dhe
RIBASHKIMIN e kombit dhe tė shtetit etnik shqiptar nė
Ballkan, historia nuk do t’i amnistojė nga faqet e kronikės
sė saj tė zezė, sado (ata ose ato), ta kenė fuqinė dhe
mbėshtetjen e armiqėve tė jashtėm dhe tė brendshėm. "Ka
pasur, ka dhe do tė ketė gjak Shqipėria sa pėr t'i mbrojtur
kufijtė e saj"! Vizita e Vuk Drashkoviēit Shqipėrisė,
vėrtet ishte “historike”, siē pohoi me kėnaqėsi tė veēantė
Tirana zyrtare, sepse ai nuk tha asgjė tė re nė frymėn
paqėsore, as miqėsore tė pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve
ndėrfqinjėsore tė Serbisė me Kosovėn shqiptare, veēse nė
praninė e Alfred Moisiut (kryetar i Republikės sė
Shqipėrisė), tė Fatos Nanos (kryeministėr i Qeverisė), tė
Servet Pėllumbit (kryetar i Kuvendit), dhe tė Kastriot
Islamit (ministėr
i Jashtėm) i ripėrsėriti “refrenet parodike” tė pėrrallės
sė tij historiko-diplomatike antishqiptare, se “Kosova
ėshtė e Serbisė”(!) Ky ishte qėllimi kryesor i pėrmbajtjes
sė “vizitės historike” tė V.Drashkoviēit nė Tiranė, qė nė
“stilin e politikės paqėsore” tė Slobodan Milosheviēit , tė
Vojislav Sheshelit, tė Vojislav Koshtunicės dhe tė Nebojsha
Ēoviēit, t’i paralajmėrojė me kohė autoritetet mė tė larta
zyrtare tė Shqipėrisė, si dhe psikologjikisht ta pėrgatit
opinionin publik atje, se edhe “Serbia e demokratizuar” e
pasmilosheviēit, nė asnjė mėnyrė nuk e ka ndėrmend, qė tė
heqė dorė nga “prona e ligjshme” koloniale e Kosovės.
Mirėpo, edhe kėtė konkluzion konkret tė misionit tė Vuk
Drashkoviēit, tė shprehur nė vokabularin tradicional tė
serbocentrizmit autodestruktiv tė diplomacisė serbomadhe,
politikanėt dhe diplomatėt e Tiranės zyrtare nuk qenė nė
gjendje ta kundėrshtojnė, as ta kuptojnė drejt, duke iu
pėrgjigjur shkurt e shqip V. Drashkoviēit, se Kosova ėshtė
e Shqipėrisė, dhe jo “ēiflig” KOLONIAL i SMZ-sė. Mirėfilli
kėtė nuk ia kanė thėnė troē Drashkoviēit, sepse
“nėnuptohet” qė “diplomacia moderne” e qeverisė sė Fatos
Nanos, do tė “dilte” jashtė temės protokollare tė “vizitės
historike” tė kryediplomatit serb tė SMZ-sė, bėrė mė 21 dhe
22 dhjetor 2004 Tiranės, mbase temė bosht e bisedimeve me
Vuk Drashkoviēin ishte ēėshtja se si Shqipėria t’i
ripėrtėriste kontratat dhe marrėveshjet e saj tregtare dhe
ekonomike me SMZ-nė, e jo “tema” Kosova, tė cilėn ministri
i Jashtėm i SMZ-sė, Vuk Drashkoviē, ua imponoi homologėve
tė tij nė tė gjitha takimet me A. Moisiun, F. Nanon, S.
Pėllumbin dhe K. Islamin, si dhe nė konferencėn e
pėrbashkėt pėr mediat, me rastin e pėrfundimit tė “vizitės
historike” tė tij nė Tiranė.
Krahas politesės sė tepruar tė protokollit diplomatik tė
zyrtarėve mė tė lartė tė shtetit shqiptar, edhe disa nga
mjetet e informacionit shqiptar tė Tiranės, me pompozitet
dhe me ekzagjerim sui generis (intervista etj.) e
regjistruan vizitėn dyditore “historike” tė ministrit tė
Jashtėm tė SMZ-sė, Vuk Drashkoviē, i cili i bėri
Shqipėrisė, mė 21 dhe 22 dhjetor 2004. Fundja, gėshtje dhe
e drejtė e masmediave dhe e politikės zyrtare tė Tiranės
ėshtė se si e kanė pritur, kuptuar dhe vlerėsuar vizitėn
diplomatike tė ministrit serb, Vuk Drashkoviē, bėrė Tiranės
nė momentin mė oportun pėr avantazhin e politikės sė
jashtme dhe tė diplomacisė serbomalazeze nė relacionet e
diplomacisė ndėrkombėtare nė favor tė kontestimit dhe tė
dezavuimit tė statusit tė pavarėsisė sė Kosovės. Mirėpo,
asnjėrit prej kėtyre dy faktorėve relevantė tė jetės
politko-shoqėrore nė Shqipėri, nuk iu kujtua, qė tė
nxjerrin konkluzionin vlerėsues, se pėr ēfarė qėllimi ishte
aranzhuar vizita diplomatike e Vuk Drashkoviēit Tiranės
dhe, pse kryeministri Fatos Nano, kėtė e quajti “vizitė
historike”. Kjo do tė duhej tė ishte sinteza e pėrgjigjes
kryesore e komenteve dhe e intervistave, tė bėra lidhur me
kėtė “temė historike”, e jo pėrqendrimi
“profesional-politik” nė narracionin e pa fre tė pėrrallės
“historiko-diplomatike” tė Drashkoviēit sesa ai “kishte
njohuri dhe miqėsi tė thella” pėr Ismail Kadarenė, pėr
Kosovėn dhe pėr Shqipėrinė. Ēfarė “eureke” kjo, si nė
kuptimin profesional zhurnalistik, ashtu edhe nė atė
politiko-diplomatik dhe historik?! 
S’ka dyshim se, intervistuesit dhe bashkėbiseduesit e Vuk
Drashkoviēit nuk kanė pasur njohuri paraprake pėr
oratorinė, konceptet dhe qėndrimet e tij demagogjike
nacionalshoviniste, si rrjedhim, ai me sukses, edhe ua ka
imponuar pėrrallėn e tij, sesa nė lidhje tė ngushta ishte
ai me shqiptarėt, duke i befasuar pėr tė mirė ata, se ai,
madje, kishte “njohuri tė thella”, se Shqipėria (50%), e
copėtuar dhe e zvogėluar nė kufijtė e imponuar tė viteve
1912-1913, ndodhet nė hartėn gjeografike tė Ballkanit! Nė
kėtė kontekst, edhe ėshtė dashur tė intervistohet
kryediplomati serb, Vuk Drashkoviē. 
Ndėr pyetjet kryesore tė nxehta dhe tė pashmangshme, qė do
tė duhej t’i shtroheshin atij, janė kėto: (1) Ē’do tė thotė
Beteja e Kosovės pėr historinė serbo-shqiptare nė
Ballkan? (2) Ēfarė roli ka luajtur Kisha Ortodokse nė
vazhdimėsinė historike tė marrėdhėnieve serbo-shqiptare?
(3) Pse ju konkretisht, shkenca, politika, kisha dhe
propaganda serbe, Kosovėn e quani “zemra dhe djepi i
Serbisė”, kur historikisht dihet se Kosova ka qenė dhe
ėshtė shqiptare? (4) Pse shteti, kisha dhe shkenca juaj nė
vazhdimėsinė historike e bėni dallimin midis
shqiptarėve.Ata nė Kosovė i quani “arnauti” dhe “shiftari”,
kurse ata nė Shqipėri i quani “Albanci”, ēka fshihet pas
kėsaj sintagme dalluese? (5) Pse kolonizimin dhe aneksimin
e Kosovės dhe tė trojeve tė tjera shqiptare mė 1912, kisha,
historiografia dhe politika serbe, e quan ēlirim tė
territoreve tė reja serbe? (6) Thoni se BE-ja nuk do tė
lejojė ndryshimin e kufijve tė Kosovės, pse atėherė, po kjo
BE, e lejoi ndryshimin e kufijve me dhunė dhe me terror
gjenocid tė Bosnjės e Hercegovinės, duke krijuar njė
“Republika srpska”, (edhe pse kjo ėshtė nė kolizion
flagrant me normat e sė drejtės ndėrkombėtare dhe me Kartėn
e Kombeve tė Bashkuara) e cila mbi 47% tė territorit ėshtė
krijuar nė dėm tė territorit kroat dhe mysliman? (7) Pse
sllovenėve, kroatėve dhe maqedonėve u ėshtė lejuar, qė t’i
ndryshojnė kufijtė e tyre, duke u shkėputur nga
ish-Jugosllavia, e shqiptarėve tė Kosovės u ėshtė mohuar
njė gjė e tillė? (8) Nė ēfarė potenciali llogarit Serbia,
se Kosovėn edhe mė tej, do ta mbajė si koloni tė saj? (9)
Krahas citimit “ditor” tė Ismail Kadaresė, u ka shkuar
ndonjėherė ndėrmend, qė ta citoni edhe Adem Demaēin, Rexhep
Qosjen, tė cilėt, po ashtu sikurse Ismail Kadareja,
asnjėherė nuk janė pajtuar me konceptet dhe interpretimet e
juaja hisotike, politike, letrare dhe kishtare, se Kosova i
pėrket Serbisė? (10) Cili ėshtė opinioni juaj lidhur me
idetė dhe pikėpamjet pėrparimtare demokratike tė Dimitrije
Tucoviēit lidhur me shqiptarėt dhe Shqipėrinė? (11) Keni
lexuar dhe keni cituar ndonjėherė para opinionit publik
serb kėtė postulat politik dhe demokratik tė Dimitrije
Tucoviēit, qė nxjerr nė shesh thelbin e gjenezės sė
historisė sė konfliktit serbo-shqiptar, kur thotė se:
“Pėrderisa serbėt nuk e kuptojnė se janė nė tokė tė huaj
(domethėnė ata janė nė tokėn etnike shqiptare, e jo
shqiptarėt nė tokėn serbe, ashtu si flet historiografia
falsifikatore serbomadhe dhe Kisha Ortodokse Serbe), ata
kurrė nuk do tė kenė marrėdhėnie tė mira fqinjėsore me
shqiptarėt nė Ballkan? (12) Sipas jush, cili ishte motivi
kryesor i regjimit policor, ushtarak dhe paramilitar i
Sllobodan Milosheviēit, i cili gjatė viteve 1998-1999,
ushtroi terrorin gjenocidal mbi Kosovėn dhe shqiptarėt?
(13) Sa ėshtė i vėrtetė fakti, se, njė numėr i
konsiderueshėm i pjesėtarėve tė Lėvizjes suaj-“SPO-s’ka
marrė pjesė nė aksionet e likuidimit dhe tė pastrimit etnik
tė shqiptarėve nė Kosovė sė bashku me njėsitet inkuizitore
tė Arkanit, tė Sheshelit dhe tė Slobodan Milosheviēit? (15)
Ju, si
humanist, si letrar dhe si politikan, sa jeni angazhuar, qė
t’i paralizoni okupimin dhe djegien e Kosovės nga ana e
Slobodan Milosheviēit? (16) Pse ju, edhe sot, kėtu nė
Tiranė, sikurse dikur Slobodan Milosheviēi, pohoni se
Kosova, duhet demokratizuar dhe integruar nė rrjedhat e
Europės (sipas standardeve mė tė larta ligjore tė sė
drejtės ndėrkombėtare dhe tė kartės sė Kombeve tė Bashkuara
pėr njohjen e tė drejtave elementare si minoritet
kombėtar), vetėm si pakicė kombėtare, e jo siē ėshtė e
vėreteta si komb, kur dihet se mbi 90% tė popullatės nė
Kosovė janė shqiptarė, kurse serbėt janė pakicė? (15) Pse
historikisht si komb dhe si shtet jeni tė prirur, qė para
botės tė gėnjeni, t’i ndėrroni tezat mbi tė vėrtetėn e
historinė sė gjenezės sė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė
Etnike, kur dihet se fiset barbare serbe janė shfaqur pesė
(5) shekuj pas shqiptarėve nė Ballkan? (16) Pse po kėrkoni
me kėmbėngulje decentralizimin e Kosovės, kur kjo ende nuk
ka cilėsinė e shtetit, as tė ndonjė pushteti tė
centralizuar nė duart e shumicės dėrrmuese shqiptare, kur
dihet se Kosova ende ėshtė nėn mandatin juridik
ndėrkombėtar paqėsor tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it? (17) Pse
UĒK-nė e akuzoni dhe e keni “vlerėsuar ligjėrisht” si
“strukturė terroriste”, kur dihet se kjo ėshtė organizuar
sipas ligjeve dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare; me vullnetin
dhe me mbėshtetjen e arsyeshme masive tė popullit shqiptar
tė Kosovės pėr tė parandaluar luftėn agresive dhe
gjenocidale tė forcave pushtuese serbe, si dhe ėshtė
legalizuar dhe ndėrėombėtarizuar nė saje tė mbėshtetjes sė
plotė dhe tė drejtė tė Ameriėės, tė NATO-s, tė OSBE-sė, tė
OKB-sė, tė BE-sė etj. ? (18) Pse Amerikėn dhe NATO-n
politika serbe i ka shpallur dhe i konsideron si
“okupatorė” tė Serbisė (e nė anėn tjetėr, pas pėrmbysjes sė
Slobodan Milosheviēit, doni t’i pėrvetėsoni dhe shfrytėzoni
si aleatė. Ndoshta, statusi i pazgjidhur i Kosovės u ka
shtyrė qė ta “amnistoni” Amerikėn dhe NATO-n nga
kualifikimet dhe akuzat armiqėsore) kur dihet se kėta ishin
faktorėt vendimtarė nė shpėtimin e shqiptarėve dhe tė
Kosovės nga lufta gjenocidale e Serbisė sė Slobodan
Milosheviēit? (19) Pajtoheni me dėshminė e deponuar me
shkrim nė Kongresin Amerikan tė avokatit dhe demokratit tė
njohur serb nga Beogradi, Skrgja Popoviē, i cili nga
SHBA-ja ka kėrkuar, qė ta bombardojė Beogradin pėr ta
shpėtuar Serbinė nga regjimi gjenocidal i Slobodan
Milosheviēit? (20) Si e shpjegoni ju fenomenin e varrezave
masive tė qindra viktimave tė masakruara shqiptare (tė
importuara nė fshehtėsinė e vdekjes nga Kosova) nė
Batajnicė, nė Perugac, nė Bajna Bashta e gjetkė-vende tė
kryerjes sė krimit nė Serbi? (21) Sipas deklaratės zyrtare
tė ish-ministrit tė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, Dushan
Mihajloviē, pėrveē kėtyre varrezave masive nė rrethinėn e
Beogradit, tė Danubit, tė Kladovės, tė tilla (me viktima tė
masakruara shqiptare, tė betonuara nėn ura dhe viadukte tė
rrugėve tė asfaltuara serbe) priten tė zbulohen edhe nė
rrethinėn e Leskovcit dhe tė Vranjės, sipas jush, kur mund
tė fillojė procesi i zhbetonimit tė kėtyre varrezave nė Jug
tė Serbisė? (22) Si mund tė na sugjeroni, qė tė harrojmė tė
kalurėn tonė tė hidhur dhe tragjike, (qė shkak dhe pasojė
janė gjenocidi kolonial dhe pushtimi serbomadh, qė edhe sot
janė tė pranishme nė trojet etnike shqiptare (1842-2004),
duke na detyruar, qė me ēdo kusht tė pajtohemi, me qėllim
qė tė “integrohemi” nė Europė, por qė, (ama) sė pari tė
harrohet e kaluara e historisė sė hidhur tė Kosovės, kur,
ja, po nė kėto ēaste, kur jeni ju duke qėndruar nė Tiranė,
nė Merdare (kufi) tė Kosovės presin tė riatdhesohen mbi 40
trupa tė pajetė tė shqiptarėve, tė zhvarrosur nga varrezat
masive nė Serbi? 
Ja, pra, ky ėshtė “mesazhi progresiv dhe paqėsor” i
diplomacisė serbomadhe tė Vuk Drashkoviēit,dhe
antidiplomacisė sė regjimit despotik tė Fatos Nanos. Ende
pa u numėruar tė gjitha viktimat shqiptare tė holokaustit
serb (mbi 3,500 ende tė zhdukur), tė dyja kėto, nė kuptimin
bilateral, verbėrisht kėrkojnė, qė tė harrohet e kaluara
historike e Kosovės? Sikur tė gjitha pyetjet e theksuara mė
sipėr, t’i parashtroheshin diplomatit serb, Vuk Drashkoviē,
ai me siguri nuk do tė shprehej kėsisoj: “Jam mė se i
kėnaqur me atmosferėn, me mikpritjen dhe me pėrmbajtjen e
bisedimeve me rastin e tė gjitha takimeve me Alfred
Moisiun, me Fatos Nanon, me Servet Pėllumbin dhe me
Kastriot Islamin (Tanjug, 22 dhjetor 2004). Si mos tė jetė
i ndarė Drashkoviēi i kėnaqur dhe i stėrkėnaqur nga takimet
me homologėt e tij, kur asnjėri prej tyre nuk ia ka prishur
”tymin e duhanit” pėrkitazi me pikėpamjet dhe me vlerėsimet
tendencioze, antihistorike dhe anitjuridike pėr Kosovėn,
por, fatkeqėsisht, ata kanė mbetur tė hipnotizuar dhe tė
pėrgjumur nga pėrsėrtija e pėrrallės sė tij diplomatike: se
si Drashkoviqi fėmijėrinė e tij e kishte kaluar duke
luajtur me fėmijėt shqiptarė nė Kosovė?! “Gfarė absurdi!-
Drashkoviēi, nuk ėshtė lindur, as nuk ėshtė rritur, as nuk
ėshtė edukuar as arsimuar sė bashku me fėmijėt shqiptarė nė
Kosovė. Fundja, kjo ėshtė nonsens diplomatik. Nuk ka fare
rėndėsi se ku ėshtė lindur dhe zhvilluar ajo krijesė e
recidivit serbomadh, por e rėndėsishmja ėshtė, se ēfarė
ishte opinioni i tij lidhur me ēėshtjen e Kosovės. Njė
takim tė nivelit mė tė lartė ndėrshtetėror, skilja serbe,
duke matur nivelin e “pusit diplomatik” tė homologėve tė
tij, ua ka imponuar edhe deklarimin zyrtar tė teorisė sė
harresės pėr tė kaluarėn e hidhur tė historisė sė
marrėdhėnieve serbo-shqiptare. Kėtė e dėshmon edhe ky pohim
i kryeministrit, Fatos Nano: “Ta lėmė pas tė shkuarėn...
Kjo ėshtė njė vizitė historike...” (Gazeta Panorama,
23.12.2004). Ky konstatim i premierit shqipar, ėshtė i
vlefshėm vetėm pėr palėn serbe, sepse ka ardhur koha qė si
Drashkoviēi dhe tė gjithė drashkoviēėt e tjerė, si dhe
politika, shkenca dhe Kisha e tyre serbomadhe, tė
heqin dorė pėrgjithmonė nga e kaluara e historisė dhe e
praktikės kolonialiste dhe imperialiste mbi shqiptarėt,
Kosovėn-Shqipėrinė Etnike. Nė kėtė kontekst, politika dhe
dipomacia e regjimit tė sotshėm tė Tiranės, duhet ta ketė
qartė, se shqiptarėt (50%) ende tė kolonizuar dhe tė
shtypur nga gjenocidi kolonial dhe imperialist
serbomalazez, nuk kanė se si ta harrojnė tė kaluarėn e tyre
tė historisė sė pėrgjakshme, por ajo ėshtė, dhe gjithmonė
do tė jetė aktuale nė mendjen, nė shpirtin, nė veprimin dhe
nė jetėn e tyre tė pėrditshme politike, kombėtare dhe
atdhetare, pavarėsisht se ēfarė marrėdhėniesh do tė ketė
Tirana me Beogradin sot apo nesėr (me apo pa fatos nanot).
Pėr njė arsye shumė tė thjeshtė, Kosova nuk mund t’i heqė
vizė tė kuqe historisė sė saj tė shkuar, sepse prej mėse
100 vjet ėshtė duke e paguar me ēmim shumė tė lartė qiranė
koloniale nėn Serbinė gjenocidale. E di apo jo kėtė Tirana,
ėshtė ēėshtje e saj. Vėrtet, ashtu si ėshtė shprehur
kryeshefi i diploamcisė sė SMZ-sė, Vuk Drashkoviē, edhe sot
Kosova ėshtė “njė varr” serioze, por kjo nuk mund tė
shėrohet me ilaēin toksikologjik tė terapisė sė tij
diplomatike: “Kosova ėshtė plagė e hapur, e cila mund tė
mjekohet vetėm po qe se i njihet statusi evropian brenda
suazave shtetėrore tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, nė
pėrputhje me imperativin e Kartės sė OKB-sė, se kufijtė
ndėrmjet shteteve nuk mund tė ndryshohen me dhunė”
(Politika, 23.12.2004). Pėrkundrazi, nė vend tė kėsaj
diagnoze tė gabuar tė diplomacisė dhe politikės serbe,
duhet tė vijė nė shprehje zbatimi konsekuent i sė drejtės
dhe i parimit tė vetėvendosjes sė drejtės ndėrkombėtare pėr
zgjidhjen e ēėshtjes koloniale tė Kosovės, si e vetmja
terapi e qėlluar dhe e pranueshme juridiko-politike dhe
historike pėr shqiptarėt. Prandaj, pavarėsisht nga vėllimi
i realizuar i shkėmbimit tė
deritashėm ekonomiko-tregtar midis Serbisė dhe Shqipėrisė,
si dhe nga ėndėrrat dhe projektet e nesėrme tė diplomacisė
ekonomiko-tregtare tė Tiranės dhe tė Beogradit, po qe se
Kosovės nuk i njihet subjektiviteti juridik ndėrkombėtar,
s’ka dyshim se Kosova do tė jetė njė “muri kinez” i
zhbalancimit tė “idilit diplomatik” tė Serbisė dhe tė
Shqipėrisė, e jo siē ėshtė shprehur nė mėnyrė devijante dhe
hipokrite, Vuk Drashkoviēi (duke iu kėnduar ninulla gjumi
homologėve tė tij) se: “Kosova nuk mund tė jetė pengesė nė
zhvillimin e marrėdhėnieve tė SMZ-sė dhe tė Shqipėrisė”
(Politika, 23.12.2004). Pėr mė tepėr, moszgjidhja e
problemit kolonial tė Kosovės, nuk do t’i prishė vetėm
marrėdhėniet “miqėsore tradicionale” ndėrmjet SMZ-sė dhe
Shqipėrisė sė Fatos Nanos, por nė kuptim mė tė gjerė, do tė
destabilizojė paqen dhe sigurinė nė Ballkan. Mirėpo, njė
rrezik tė tillė, nuk janė duke e llogaritur, as duke e parė
me kohė vetėm mbėshtetėsit e verbėr tė politikės dhe tė
sundimit kolonial dhe imperialist tė SMZ mbi
Kosovėn-Shqipėrinė Etnike. Ia vlen tė theksojmė se, nėse
Shqipėria nuk e sheh njė rrezik tė kėtillė, atėherė “dėmi
ėshtė i gatshėm” nė planin strategjik tė mbrojtjes sė
interesit kombėtar dhe shtetėror. Mjerisht, do tė vazhdojė
“kėnga e vjetėr” -50% e territorit dhe e popullsisė sė
Shqipėrisė sė pavarur, do tė jetė edhe mė tej e shkėputur
nga 50% e Shqipėrisė sė varur, tė kolonizuar dhe tė
copėtuar, e cila qė nga viti 1912 gjendet nėn sundimin
shekullor serbomalazezsllav.

Harresa kolektive historike bėri qė tė pėrsėritet gjenocidi
serbomadh nė Kosovė mė 1989-1999.

Pėr ata, qė jetojnė me ėndėrra dhe me iluzione , duke
konsideruar se Serbia dhe serbėt janė miqė paqėsorė tė
shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė, vizita e kryediplomatit
serb, Vuk Drashkoviē bėrė Tiranės mė 21-22 dhjetor tė vitit
2004, mirėfilli se ėshtė “e justifikueshme” dhe
“historike”, siē ka pohuar . Mirėpo, pėr shqiptarėt dhe
Kosovėn ajo vizitė ka vetėm karakter tė thellimit tė
marrėdhėnieve tregtare, ekonomike dhe diplomatike tė
Shqipėrisė me Serbinė dhe me Malin e Zi. Pėr mė tepėr
vizita zyrtare e Drashkoviēit, qė i bėri Tiranės, nė asnjė
mėnyrė nuk do tė ndikojė pozitivisht nė shtendosjen e
marrėdhėnieve politike tė Prishtinės dhe tė Beogradit, pėr
shkak se ministri i Jashtėm i SMZ-sė, Vuk Drashkoviē, edhe
me kėtė rast ripohoi tezėn kolonialiste serbomadhe, se
“Kosova , duhet tė evropianizohet, por brenda kufijve tė
pandryshueshėm territorialė administraivė tė Serbisė”. Nė
tė vėrtetė, ky ripohim i nacionalistit tė rexhur serbmoadh
nė Tiranė, nuk ėshtė kurrfarė befasie, as sensacioni pėr
shqiptarėt e Kosovės, sepse ai qė nga fėmijėria e tij ka
marrė edukatė dhe arsim nacionalshovinist antishqiptar nga
mėsimet e Kishės Ortodokse Serbe, se “Kosova ėshtė zemra
dhe djepi” i Serbisė. Pra, ėshtė e udhės, qė t’i rikujtojė
duatrokitėsit “aparēikė” zyrtarė tė Tiranės, se Drashkoviēi
i njeh mirė shqiptarėt, por nė kuptimin negativ tė
interesit kombėtar dhe territorial shqiptar dhe tė
Shqipėrisė Etnike. S’ka dyshim se Drashkoviēi i njeh
shqiptarėt, sepse ai ka pasur prej kujt t’i marrė mėsimet e
para se si duhet urrejtur, mbajtur tė shtypur dhe tė
kolonizuar shqiptarėt. Kėshtu qė, ai sė bashku me
kryefrymėzuesit e tij nacionalistė serbomėdhenj: Ilia
Garashanin, Vuk Karaxhiē, Vasa Gubrilloviēi, Ivo Andriēi,
Jovan Dugiē, Nikola Pashiē, Drazha Mihajloviē, Dobrica
Qosiē ... etj.; Kisha Ortodokse Serbe dhe Akademia e
Shkencave dhe e Arteve tė Serbisė, qė nga Beteja e Kosovės
(1389) e deri mė sot, e kanė shėruar historinė mbi
shqiptarėt dhe Kosovėn-Shqipėrinė Etnike, por mjerisht dhe
pėr turpin mė tė madh, politika e sotme zyrtare e Tiranės
nuk e njeh Drashkoviēin, as mėsimdhėnėsit e tij me
ideologji fashiste antishqiptare, tė cilėt si dikur edhe
sot, konsiderojnė se “Kosova ėshtė Serbi”. Sikur vėrtet ta
kishte njohur, ajo edhe nuk do ta pranonte fare nė vizitė
Vuk Drashkoviēin pėr tė llomotitur ghepura sesa ai njeh
mirė Ismail Kadarenė, dhe sa i afėrt dhe ēfarė miqėsie ka
me shqiptarėt nė Kosovė. Fragmenti mė komik dhe mė absurd
(e besueshme vetėm pėr qenėt dhe agallarėt e Esad Pashė
Toptanit, klyshit mė lojal tė Serbisė, e cila nė shenjė
dhimbjeje dhe nderimi tre ditė mbajti zi pėr vrasjen e tij
nga dora hakmarrėse e popullit dhe plumbat hallall tė
patriotit demokrat shqiptar, Avni Rrustemi) i intervistės
sė Drashkoviēit, dhėnė gazetės “Panorama” tė Tiranės ishte
edhe ky: “I pėrdor shpesh mendimet e tij kur flas pėr
marrėdhėniet serbo-shqiptare” (Gazeta “Panorama”,
Kjo ėshtė njė hipokrizi dhe gėnjeshtėr e ngjyrosur, e
yrrnekut tė moēėm nacionalist serb, sepse vėrtet, sikur
Drashkoviēi ta kishte kuptuar dhe interpretuar drejt opusin
letraro-politik e kombėtar shqiptar tė shėrimtarit tė
shquar Ismail Kadare, ai, edhe nuk kishte pasur nevojė, siē
ka deklaruar rrejshėm pėr gazetėn “Panorama”, t’i
pėrsėriste “sabah e aksham” thėniet e Ismail Kadaresė nė
stilin e “duave” nacionaliste kishtare serbe, por do tė
ishte pajtuar me konkluzionet e tij aksiomatike se Kosova
historikisht ka qenė, dhe ėshtė shqiptare. Mirėpo, vepron
nė tė kundėrtėn, duke deklaruar me qindra herė para
opinionit publik, se “jeta e tij nuk do tė kishte kurrfarė
kuptimi, po qe se Serbia do tė mbetej pa Kosovėn”(!) Nė tė
vėrtetė, ky edhe ishte qėllimi i “vizitės historike” nė
Tiranė, i cili drejt dhe tėrthorazi, nė stilin e pėrrallės
diplomatike serbe, “i ngushėlloi” presidentin Moisiu,
kryeministrin Nano, kryeparlamentarin Pėllumbi, dhe
kryediplomatin shqiptar Kastriot Islami, se “varra e
hapur”-Kosova, nuk “duhet tė jetė kurrfarė pengese” nė
zhvillimin e mėtejmė tė marrėdhėnieve midis Unionit tė
SMZ-sė dhe tė Shqipėrisė, por historia e saj e kaluar,
duhet tė harrohet sa mė parė tė jetė e mundur(!?) 
Fatkeqėsisht, siē theksuam mė sipėr, edhe kryetari i
qeverisė shqiptare, Fatos Nano, ra dakord me skemėn
sugjeruese tė pėrrallės diplomatike antishqiptare tė Vuk
Drashkoviēit, duke thėnė qė (patjetėr): “duhet ta lėmė pas
tė shkuarėn”(!?) Ky konstatim “diplomatik” i Fatos Nanos,
vė nė dukje faktin se, nuk do tė ketė mbrojtje, as progres
tė interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė
qenies sė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan, pėrderisa ai me
“pistonėt” akrobatė-antibashkim tė garniturės sė tij
ndodhet nė krye tė Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė.
Kėtė fatkeqėsi kombėtare, tanimė e ka “lexuar” si nė
intensiv, ashtu edhe nė atė ekstensiv, edhe “sonda” e
pėrrallės diplomatike serbe e Vuk Drashkoviēit, e cila
maskėn e saj e ējerr pa kurrfarė pengese nė takimin e
nivelit tė lartė diplomatik nė Tiranė. Mirėpo, kėtė nonsens
tė “dialektikės” sė diplomacisė sė regjimit antidemokratik
tė Fatos Nanos (sa mė afėr Serbisė kolonialiste, e sa mė
larg Kosovės sė pavarur), duhet kuptuar drejt, pa nihilizėm
dhe pa nostalgji kozmopolite, edhe elita e klasės politike
e Kosovės. Ndryshe, vėrtet, do tė triumfojė teza dhe teoria
e harresės historike e Fatos Nanės, e cila ėshtė
kompatibile me ANTIPAVARESINE e pėrmbajtjes sė pėrrallės
diplomatike tė Vuk Drashkoviēit pėr Kosovėn dhe shqiptarėt.

Do you Yahoo!? 
Yahoo! Mail - 250MB free storage. Do more. Manage less.

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Take a look at, an excellent charitable web site for
anyone who cares about public education!

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at>

Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at>

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:

Jmrome94 | 18 Jan 22:55 2005

Falenderim nga Familja e Vivjanes qe humbi jeten nga Tsunami

Te dashur bashkeatdhetare. Me poshte po sjell nje mesazh qe ka ardhur tek une dhe prindrit e tjere te shkolles sone,  nga familja e Vivianes se vogel 3 vjecare qe humbi jeten tragjikisht nga Tsunami ne Azine e Jugut.Shume nga ju derguat eprmes meje ngushellime.Ju faleminderit.
Po e dergoj te perkthyer kete mesazh  te familjes se Vivianes  per vemendjen tuaj.
Merita bajraktari McCormack, Zagreb
Falenderojme te gjithe miqte dhe shoket e shkolles amerikane ne Zagreb  dhe ata miq te panjohur qe na kane ofruar mendime dhe lutje dhe mbeshtetje per tragjedine qe goditit familjen tone permes tsunamit ku ne humbem Vivianen e vogel.
Ajo u varros te henen ne Zagreb.
Ne vend te luleve kemi kerkuar qe kush deshiron te kontriboje te dhuroje te holla nga te cilat do perfitojne viktimat e tsunamit ne Tailande.
LLogaria e hapur ne Kuna kroate eshte 2360000-322227723, ne Zagrebacka Banka, Zagreb
Te hollat do te dedikohen ne emrin e e Vivian Slot, per spitalin Krabi , Tajlande, i cili u perkujdes per vellezerit e Vivianes dhe prinderve te saj.
At te holla do te perdoren per te blere nje pajisje mjekesore per te cilen spitali ka nevoje . Liste specifike e pajisjeve vjen se shpejti nga Sofia, mikja jone anglo tajlandeze e cila koordinon aktivitete vullnetare  ne kete spital qe kur goditi kjo tragjedi.
Si nje familje qe kemi jetuar permes kesaj tragjedie  ne mbeshtesim dhe vleresojme ndihma dhe dhurime financiare ne ndihme te zonave te goditura nga tsunami.
Ne emer te familjes
Martina Mencer Salluzzo


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at>

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at>