www.studentet.info | 26 Dec 17:19 2004
Picon

MARSHI STUDENTOR BƋN THIRJE PUBLIKE PƋR BLLOKIM TƋ AUTOSTRADƋS

MARSHI STUDENTOR

"nj hap drejt arsimit, është hap drejt lirisë"

Këshilli studentor grevist i Fakultetit të Mjekësisë pranë UT-së, i bënë thirje publike Popullit Shqiptarë dhe të gjithë studentëve, që të na përkrahin në bllokimin e autostradës Tetovë- SHkup në shenjë revolte për mosrelaizimin e kërkesave tona dhe kidnapimin e kolëgëve tanë nga egërsirat sllavo-maqedonase.

Marshi studentor do të niset me datë 27.12.2004 (e Hënë) nga Rektorati i UT-së në ora 11:00, duke kaluar nëpër Qendër dhe do të ndalet në autostradë në ora 12:30
Prezenca Juaj d o të jetë dëshmi për unitetin tonë kombëtarë.

Tetovë/ 25.12.2004

Orgnaizator:
KËSHILLI GREVIST
I FAKULTETIT TË MJEKËSISË PRANË UT-SË
 
www.studentet.info

__________________________________________________
Do You Yahoo!?
Tired of spam? Yahoo! Mail has the best spam protection around
http://mail.yahoo.com

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links

sevdije rexhepi | 27 Dec 13:33 2004
Picon

Nga pƫrmbledhja " The sounds of waterfalls"

 

Nature

Olsi | 27 Dec 16:16 2004
Picon

RIMEKEMBJA 28/ 12/ 2004 ( i )


“TEMA” E BAZEBERISHIZMIT  I SHĖRBEU DRASHKOVIĒIT 

Kemi trajtuar nė disa shkrime tė mėparshme problemin se si
gazeta “TemA” e bazeberishzmit ėshtė vėnė nė shėrbim tė
propagandimit tė tezave serbe nė Shqipėri. Vizita qė bėri
nė Shqipėri para pak ditėsh ministri i jashtėm serb hedh
edhe njė herė dritė mbi qėllimet qė ka pasur gazeta “TemA”
kur filloi tė pėrsėrisė marrėzitė e palolibrit tė Kastriot
Myftarajt “Nacional-islamizmi shqitar. Baleta &  Feraj” pėr
projektet qė u bėkan nė Shqipėri pėr krijimin njė harku
islamik Shqipėri-Kosovė-Bosnje. 
Vuk Drashkoviē ėshtė i njohur jo vetėm si politikan
serbomadh, por dhe si shkrimtar me prirje tė theksuara
antiislamike (nė romanin “THIKA”). Tani del plotėsisht e
qartė se  shkrimet e gazetės “TemA” kundėr rrezikut tė
“boshtit islamik Shqipėri-Kosovė –Bosnje” kanė qenė
porositur nė kuadėr tė punės propagandistike pėr tė
pėrgatitur terren sa mė tė pėrshtashėm pėr Drashkoviēin,
kur tė bėnte vizitėn sfiduese nė Tiranė. E vlen qė pėr
lexuesit e “Rimėkėmbjes” tė rikujtojmė pjesė nga analizat e
mėparshme rreth kėsaj ēėshtjeje kur kemi hedhur poshtė
trillimet provokurese tė Kastriot m.... Nė prag tė vizitės
sė Drashkoviēit kėto trillime janė pėrsėritur po nė emėr tė
kėtij Kastrioti edhe nė gazetėn “TemA” tė bazeberishzmit.
Kjo pėrsėritje e bėn edhe mė tė qartė se kush kanė qenė mė
tė interesuarit pėr botimin e palolibrit 
“Nacional-islamizmin shqiptar....” para 3 vitesh.
Mjafton t’i hedhėsh njė sy librit “Islamisme et Etats Unis,
une alliance contre l’Europe”. (Islamizmi dhe SHBA, njė
aleancė kundėr Europės) shkruar nga Aleksandėr del Vale,
botuar e ribotuar nė Francė nė vitet 1997 dhe 2001, pėr tė
kuptuar se ēfarė pėrfaqėson nė mendimin politik e politikat
nė Perėndim, antiislamizmi.
Nė parathėnien e ribotimit tė fundit tė kėtij libri prej
350 faqesh qė titullohet “Islamikja pas Manhatenit”
(ngjarjet e 11 shtatorit) shprehet hidhėrim e qortim qė
“Strategėt cinikė dhe amerikanėt e papėrgjegjshėm ishin
gati tė bėnin aleancė me djallin gjakatar islamo-terrorist
vetėm qė tė rrethohej blloku ruso-ortodoks.... siē e pamė
gjatė luftės nė Kosovė, njė tjetėr luftė e vėrtetė e
Krimesė dhe pikė kulmore e strategjisė amerikane tė “brezit
tė gjelbėr” kundėr botės sllavo-ortodokse.” 
Nė tė njėjtėn kohė me ribotimin e librit tė Aleksandėr del
Vale ēėshtja shtrohej nė kėtė mėnyrė dhe nga shpifografi im
Kastriot m....., i cili nė faqen 69 tė palolibrit tė tij
“Nacional-islamizmi shqiptar Baleta & Feraj” (dhjetor 2001)
ku shkruhej: “Teza e boshtit ballkanik islamik”, ndryshe
nga teza e harkshigjetės sė gjelbėrt” apo “harkshigjetės
islame” qė bashkon trevat myslimane tė Ballkanit: Bosnjen,
Sanxhakun, Kosovėn, Shqipnin Lindore dhe Shqipnin
londineze, ka qarkullu shumė jo vetėm nga propaganda
serbo-greke, por pėr fat tė keq edhe nga disa qarqe
integraliste islame nė hapėsirėn shqiptare nė tė dyja anėt
e kufirit. Baleta tuj ba me dinakni prej diplomati pyetjen:
“A mund t’ishte fjala pėr ringjalljen e boshtit
Romė-Berlin-Tokio?”, kėrkon tė thotė se nuk ka me ndodh
kurrgja e veēantė nėse ky bosht ndėrtohet”.
Shpifografi nuk ka dhėnė referencėn se nga cili shkrim i
imi e kishte a marrė atė qė pretendonte (trillonte) se
ishin mendime tė miat. Kėtė e bėnte qėllimisht qė tė
pengonte lexuesin tė dallonte trillimin spekulues. Nė
pjesėn e cituar mė sipėr nga shpifografi im i bėhej shėrbim
propagandės serbe e greke duke shpallur se akuzat qė ajo
bėn kundėr shqiptarėve nuk qėnkan pa bazė, sepse me tė
vėrtetė paska shqiptarė qė duan tė bėjnė njė “brez tė
gjelbėr” islamik nė Ballkan.
Madje nė paragrafin vijues, po nė faqen 69 tė palolibrit tė
tij Kastriot m..... fillon e jep edhe hollėsira jo vetėm
pėr projektin, por edhe pėr veprimet konkrete tė Abdi
Baletės pėr krijimin e “brezit tė gjelbėrt” islamik qė do
tė rrethojė Serbinė nė Ballkan. Ja si ka shkruar
shpifografi im: “Nji propozim pėr ndėrtimin e nji boshti tė
tillė Baleta do t’ja bėnte Berishės gjatė kohės qė do tė
ishin sė bashku nė tubimin e Organizatės sė Konferencės
Islamike, sikurse do ta tregoj mė poshtė por Berisha nuk e
pranoi.
Ky ishte njė projekt iranian pėr vendet myslimane tė
Ballkanit. Tuj u ba mbėshtetėsi i tij, Baleta, e vu vedin
nė anėn e ithtarėve tė kėtij boshti, i cili asht “leva e
Arkimedit” me tė cilėn do tė flaket tej projekti pėr
shtetin e bashkum shqiptar”.
Para dy vitesh kam theksuar se shpifografi im “kopilin” qė
ka synuar tė mė lerė nė derė mua ia ka lėshuar nė prehėr
Sali Berishės. Ky nė dashtė ta mbajė e ta adoptojė kėtė
“kopil” tė Kastriot m..... nė dashtė le t’i thotė Mujė
Buēpapės t’i lejė vendit Kastriot m...... Por para meje dhe
lexuesve Berisha nuk mund tė lahet nga pėrgjegjėsia pa bėrė
njė sqarim publik sepse del qė Kastriot m..... paska tek
Berisha njė privilegj aq tė madh sa mund tė shpifė ēfarė tė
dojė edhe pėr tė. Tani nė fund tė vitit 2004 kėtė sqarim nė
fakte ka bėrė nė mėnyrė tė tėrthortė gazeta “TemA” duke
zbuluar se berishizmi ėshtė nė njė mendje me Kastriotin dhe
i gatshėm t’i japė argumente propagandės serbe. 
Kushdo e kupton qė biseda tė atilla qė trillonte Kastrioti
unė nuk kisha pėrse t’i bėja me Berishėn nė vitin 1992. Por
edhe sikur t’i bėja pėrsėri nė atė kohė unė nuk mund tė
quhesha pėrkrahėsi i ndonjė projekti iranian pėr Ballkanin.
Pėrkundrazi po t’ia kisha thėnė Berishės atė propozim qė mė
atribuon Kastriot m..... unė mbetem tė quhem pėrkrahėsi i
njė projekti amerikan. Nė librin e Aleksandėr del Vale SHBA
mallkohen qė kanė bėrė aleancė me vendet islamike pėr tė
mbyllur nė “kordon tė gjelbėrt islamik” botėn
sllavo-ortodokse”.
Aleksandėr del Vales nė vitin 2001 theksonte: “Nuk do tė
arrijmė ta themi asnjėherė sa duhet se “lufta nė Kosovė”
ishte nė tė njėjtėn kohė njė luftė kundėr Serbisė,
ledh-mbrojtės historikisht i Europės pėrballė rrezikut
turko-islamist dhe kundėr Rusisė pėr ta penguar tė kishte
dalje dhe aleatė nė Mesdhe dhe pėr ta ndarė nga Europa
Perėndimore, siē ngul kėmbė pala perėndimore”.
Kėtė logjikė tė mbrapshtė pėr shqiptarėt ndjek nga fillimi
nė mbarim edhe palo-libri i Kastriot m.... Bie nė sy qė
shpifografi im pėrdor termin “perėndimorizėm” nė njė kuptim
e kontekst shumė tė mjegulluar, sepse do tė pėrfshijė kėtu
jo thjesht atė qė ne e quajmė Perėndim, por tė gjithė
Europėn. A. del Vale, pas ngjarjeve tė 11 shtatorit
ulėrinte se: “tri pjesėt pėrbėrėse tė qytetėrimit
europerėndimor: bota sllavo-ortodokse, Perėndimi europian
dhe Amerika… nuk kanė rrugė tjetėr veēse tė pranojnė
propozimin, e bėrė nga Putini kur erdhi nė pushtet pėr t’i
bėrė ballė “fashizmit islamik”, njė murtajė e vėrtetė e
gjelbėrt e shekullit XXI” sipas vetė fjalėve tė
ish-agjentit tė KGB tė ricikluar nė liberal-nacionalizmin
ortodoks pro-perėndimor”. Nė fund tė vitit 2004 edhe gazeta
“TemA” nė fakt kėtė vijė sjelljeje ndjek pėrderisa nė prag
tė vizitave tė ministrave tė jashtėm rusė e serb, Llavrov e
Drashkoviē, boton shkrime pėr tė lėshuar alarmin se
shqiptarėt dashkan tė rrethojnė boten sllavo-ortodokse me
bosht islamik nė Ballkan.
Tė gjitha arsyetimet qė paraqiste shpifografi im nė kohėn
kur janė shkruar kėto radhė ngjajnė si dy pika uji mė
arsyetimet e ish agjentit tė KGB-sė tė konvertuar nė
nacionalist liberal-properėndimor. Qėndrimi i “Temės” sė
bazeberishizmit tani ėshtė zbatim nė terernin shqiptar i
asaj strategjie serbe-ruse. E kemi plotėsisht tė pėrligjur
tė shtrojmė pyetjen: a mund tė ndodhin krejt rastėsisht
ngjashmėri tė tilla? Na duket e pamundur. Atėhere ka shumė
vend tė besojmė se ka mekanizma shumė tė fuqishme tė
specializuara pėr tė paraqitur nė tė njėjtėn kohė ose nė
kohė tė ndryshme tė njėjtat pikėpamje, vlerėsime e
provokime si nė parathėnien e njė libri qė botohej nė
Francė (libri i del Vales) mbi rrezikun e aleancės
amerikano-islamike kundėr Europės) dhe nė njė palolibėr qė
botohej nė Tiranė (palo-libri i Kastriot m..... mbi
nacional-islamizmin shqiptar...) dhe tė botimet e njė
gazete “TemA”.
Del Vale shkruante nė vitin 2001: “Mjerisht pra ne kemi
paraprirė “sindromin e Kosovės” njoftuam hapjen e kutisė sė
Pandorės tė sesesionizmit (shkėputjes) islamik dhe tė
nacionalizmit shqiptar nė Ballkan...etj.”. Argumenti
kryesor i Drashkoviēi, shefit tė diplomacisė serbe ėshtė se
po tė njihet pavarėsia e Kosovės do tė ndodhin tragjedira
tė mėdha nė Ballkan. Kėtė “argument” pa kurrfarė vlere
Drashkoviēi e ka thėnė nė ēdo rast kur i ėshtė dhėnė
mundnėsia t’u drejtohet shqiptarėve. Kėtė “argument” e
pėrsėriti dhe nė emisionin qė i organizoi Blendi Fevziu nė
TV “Klan”. Me siguri me kėtė argument ka tentuar tė
tromaksė edhe bashkėbiseduesit zyrtarė shqiptarė. Dhe pėr
ta bėrė mė tronditės kėtė “argument” tė Drashkoviēit u
mobilizua gazeta “TemA” me shkruesit e saj disa javė rresht
para ardhjes sė ministrit serb nė Tiranė. “TemA” pėrpiqet
tė ēorientojė shqiptarėt me trillimet se ka nė Shqipėri
“fundamentalistė islamikė” qė duan tė hapin kutinė e
Pandorės nė Ballkan, siē paralajmėrojnė serbėt.
Shpifografi im i ka dhėnė “argument” del Vales dhe
Drashkoviēit me shpifjen se nga Baleta iu bė propozim
kryetarit tė shtetit shqiptar qysh nė vitin 1992 qė tė
kryhej rrethimi i gjelbėrt islamik i Serbisė e Rusisė nė
Ballkan, kurse tani pas dėbimit tė Serbisė nga Kosova,
Baleta e Feraj duan ta bėjnė dhe mė tė egėr nacionalizmin
shqiptar, duke e shndėrruar nė nacional – islamizėm.
Shpifografi im kur propozonte Skėnder Shkupi federatė apo
konfederatė shqiptaro-malazeze-maqedonase (me prespektivė
pėr pranimin edhe tė Serbisė) nuk merakosej fare se kjo
bėhej pėr tė minuar aspiratėn e pėrpjekjet pėr shtet tė
bashkuar kombėtar tė shqiptarėve. Nga ana tjetėr shpifte
poshtėrsisht se janė Abdi Baleta dhe nacional-islamikėt
shqiptarė qė paskan pėr synim ta minojnė krijimin e kėtij
shteti duke krijuar njė “brez tė gjelbėrt islam” nga Bosnja
nė Kosovė, Shqipėrinė londineze e Shqipėrinė Lindore. Kurse
nė fund tė vitit 2004 nė “TemA” hidhen teza qė vet idenė e
bashkimit tė shqiptarėve nė njė shtet e barazojnė me
“krijim brezi islamik” kundėr Serbisė. 
Shpifografin tim e tmerron ideja e bashkimit kombėtar tė
shqiptarėve sepse kjo ėshtė dėshtim i ėndrrės sė tij qė
Shqipėrinė deri nė Shkumbin ta shohė tė aneksuar nga
Greqia, kurse gegėt myslimanė t’i shohė tė konvertuar nė
katolicizėm. Prandaj  nėpėrmjet disa shkrimeve nė gazetėn
“TemA”, pikėrisht nė prag tė vizitė sė Drashkoviēit, ėshtė
pėrpjekur tė sajojė paralelizma marroqė mdis marrėdhėnieve
greko-shqiptare dhe marrėdhėnieve ruso-ukrainase. Nė fakt
kėto ėndrra ai nuk i sheh vetė, por ia fusin nė mendje tė
tjerėt, po ata qė nxisin botimin e librave si ai i del
Vales nė Francė.
Del Vale e thotė me shumė kompetencė e mburrje “U deshėn
atentatet e tmerrshme nė Qendrėn Botėrore tė Tregtisė, nė
Pentagon e Pitsburg, ku ishte vėnė nė shėnjestėr njė
central bėrthamor, pėr ta marrė vesh se Vladimir Putini mė
nė fund kishte tė drejtė kur propozoi njė aleancė
ndėrperėndimore (interoccidental) kundėr terrorizmit
islamik....”. Edhe shpifografi im ēdo shpifje, trillim,
provokim dhe absurditet qė ka shkruar nė palolibrin e tij e
ka justifikuar nė emėr tė “perėndimorizmit”. Edhe “TemA” e
bazeberishizmit luftėn kundėr “boshtit islamik
Shqipėri-Kosovė-Bosnje”e ka shpallur pėr tė njėjtin qėllim,
qė ka pėrcaktuar del Vale. 
Nė shenjė hakmarrjeje qė libri i tij nuk u vlerėsua pėr
katėr vite me radhė Aleksandėr del Vale klith: “Pėrpara
gjykatores sė Historisė dėnimi i politikės sė jashtme
amerikane, e cila ėshtė nė pjesėn mė tė madhe pėrgjegjėse
pėr fanatizmin neo-islamik dhe anti-perėndimor tė botės
myslimane veēanėrisht qysh nga lufta pėr tė ardhur keq e
Gjirit, do tė jetė me gjasė pa apelim....Tani kemi provėn
se tė njėjtėt islamistė mosmirėnjohės ndaj ish-mbrojtėsve
tė tyre perėndimorė i shpallėn luftė tėrėsisė sė botės jo
myslimane: Kinės, Indisė, Perėndimit, Serbisė, Rusisė
etj.”.
Tė njėjtėn frymė e mendėsi pėr bllok judaik-kristian, ku tė
bashkohen ortodoksia sllavo-greke, krishterimi perėndimor,
sionizmi kundėr botės myslimane pėrhapėn nė Shqipėri me
palo-librin “Nacional-islamizmi shqiptar”. Tė njėjtėn gjė
ka marrė pėrsipėr ta bėjė nė vitin 2004 “TemA” e
bazeberishizmit.
Kjo ėshtė njė provė tjetėr se ky palolibėr nuk ishte punė e
Kastriot m.... . Edhe ato qė bėn “TemA” tani pėr tė
mbėshtetur propagandėn serbe nė Shqipėri nuk janė vetėm
mistrecllėqe e teka tė Mereo Bazes. A del Vale e qortonte
rėndė zonjėn Medlin Ollbrajt se kishte pėrdorur alegorinė
pėr “Munihun e ri” pėr tė nxitur masat qė u morėn kundėr
serbėve sepse sipas Del Vales “serbėt janė ledh mbrojtės
shekullor i Europės kundėr Luftėtarėve tė Allahut, serbėt
nuk janė as nazistė, as stalinistė dhe asnjėherė nuk kanė
pranuar asnjėrėn nga kėto totalitarizma.... . Bashkė me
rusėt e me ēifutėt janė ata (serbėt) qė kanė paguar njė nga
haraēet mė tė rėnda njerėzore pėrball Ėaffen SS gjermane,
boshnjako-myslimanėve ose shqiptarėve pronazistė”. 
Nė studion “Opinion” tė TV “Klan” pamė e dėgjuam Vuk
Drashkoviēin t’i bėnte leksion Blendi Fevziut tė shushatur
dhe, nėpėrmjet tij, gjithė teleshikuesve, qė kanė ndjekur
emisionin, se nė Europė mbahen mend vetėm 3 genocide:
genocidi qė paskan bėrė turqit mbi armenėt nė vitin 1915,
genocidi qė kanė bėrė nazistėt mbi ēifutėt dhe genocidi qė
paskan bėrė kroatėt mbi serbėt gjatė LDB. Sipas
Drashkoviēit masakrat qė kanė bėrė serbėt mbi shqiptarėt,
kroatėt e boshnjakėt nuk paskan qenė genocid. Drashkoviēi
nuk e fut as masakrėn e Srebrenicės nė kategorinė e
genocideve, sipas klasifikimit tė tij. 
Por mė e ēuditėshmja ėshtė se Drashkoviēit TV “Klan” i dha
mundėsinė t’u prralliste shqiptarėve se nė Kosovė kanė
ndodhur vetėm krime siē ndodhin kudo, por nuk paska pasur
geniciod serb mbi shqiptarėt. Drashkoviēi ishte tejet cinik
kur po i shjegonte Fevziut tė shushatur (ndoshta nga
admirimi pėr Drashkoviēin) se edhe spastrimi etnik  qė u bė
nė Kosovė nė vitin 1999 nuk ishte ndonjė gjė pėr t’u
ankuar, sepse njerėzit u kthyen, vetėm ata qė vdesin nuk
kthehen. Fevziu sigurisht nga admirimi nuk mund tė gjente
guxim tė pyeste Vukun (Ujkun) nėse ishte ende i pangopur me
gjak shqiptari, nuk mund t’i kujtonte se janė ende mijėra
kufoma tė grabitura tė shqiptarėve tė vrarė nė Kosovė qė
Serbia i mban peng pėr tė manovruar me to diplomacia e
Drashkoviēit. 
Shpifografi im Kastriot m... dhe Mero Baze kanė vepruar
plotėsisht nė pėrputhje me  gjykimet e mbrapshta tė A. del
Vale dhe spekulimet e Drashkoviēit kur kanė tentuar tė
paraqesin serbėt si viktima tė rrethimit islamik shqiptar,
si tė rrezikuar nga talebanizmi e binladenizmi shqiptar.
Baze e Myftaraj janė tani zėdhėnėsit faktikė tė tezave tė
Predrag Simiēit qė shpall si tė keqen e madhe historike tė
Ballkanit myslimanizmin e shqiptarėve, si fatkeqėsinė e
madhe tė shqiptarėve mosndarjen me kufi shtetėror tė
toskėve e tė gegėve dhe si rrezik tė kohės pėr shqiptarėt e
kėrcėnim pėr Perėndimin “nacional-islamizmin shqiptar”.
Dikush i bashkėrendon punėt qė nė tė njėjtėn kohė tė dalin
shkrime tė tilla identike nė synime, nė frymė, madje nė
formulime nė Francė me nėnshkrimin e Aleksandėr del Vale,
nė Tiranė me nėnshkrimin e Kastriot Myftarajt nė gazetėn
“TemA” tė bazeberishizmit. Nuk ėshtė e rastit qė nė Tiranė
Vuk Drshkoviēi e ka gati studion televizive dhe gazetarin
Blendi Fevziu pėr t’i dhėnė mundėsi pėr propagandė
serbomadhe, sepse TV “Klan” ėshtė ngritur nga njė oficer i
shėrbimeve sekrete franceze dhe tani ėshtė bėrė ekrani mė
reklamaxhi pėr Sali Berishėn, i cili u mburret shqiptarėve
se do tė vijė sėrish nė pushtet pas garancive qė ka marrė
nė Francė. 
Pėr Aleksandėr del Vale Amerika deri mė 11 shtator 2001
ishte bashkėfajtore me Islamin kundėr Perėndimit. Ėshtė njė
absurditet qė s’ka pėrse tė vėrtetohet. Po aq tė marrė sa
del Vale janė treguar edhe Kastriot m......, Skėnder Shkupi
apo tė tjerė si ata qė ēirren e ngjirren se nė Shqipėri
paska njė “nacional-islamizėm shqiptar tė pėrfaqėsuar nga
Abdi Baleta e Hysamedin Feraj, qė po i prish punėt e kombit
shqiptar bash nė kohėn kur ai do tė integrohet nė
Perėndim”.
Ka edhe Shqipėria Aleksandėr del Valet e saj qė janė
properėndimorė nė atė masė e nė atė frymė sa janė
properėndimorė shovinistėt rusė, serbė, grekė.
Nacionalistėt shqiptarė duhet tė hidhėrohen e jo tė gėzohen
kur vėnė re se politikanėt, propagandistėt, studjuesit qė
qėndrojnė prapa pikėpamjeve si ato qė shpreh Aleksandėr Del
Vale ndjejnė kėnaqėsi pėr arsyetimet e politikės amerikane
pas ngjarjeve tė 11 shtatorit 2001.
Sa mė shumė tė theksohen kėto orientime dhe sa mė shumė tė
pėrparojė procesi qė kėrkojnė rusėt, serbėt, grekėt,
sionistėt aq mė tė rėnda do tė jenė kushtet pėr realizimin
e aspiratave tė shqiptarėve. Pėrrallat e bukura pėr
integrim europian e “perėndimorizėm”, sidomos kur i
rrėfejnė sharlatanė si shpifografi im nė gazetėn “TemA” tė
bazeberishizmit nuk duhet tė dėgjohen deri nė gjumėvėnie.
Antiislamizmi i sforcuar dhe i imponuar vetėm dėme do t’u
sjellė shqiptarėve. Serbia ka nxjerrė e do tė nxjerrė
pėrfitim nga alarmet e rreme pėr fondamentalizėm islamik,
pėr binladenizėm e talebanizėm nė Shqipėri. Berisha, Baze
dhe ata qė lejojnė tė pėrhapen nė “TemA” teza tė tilla
propagandistike bėjnė punėn e Serbisė, i shėrbejnė
politikės sė Koshtunicės dhe diplomacisė sė Drashkoviēit.

27 dhjetor 2004                                            
             Abdi Baleta


MINISTĖR MEMUSHI, ORE PROFESOR!
NE, VEĒ HISTORISĖ, KEMI DHE FOLKLOR.
TA BĖSH HISTORINĖ BASH SIĒ E DO GREKU!
LUAJ, ORE VENDIT! Ē’TĖ THOTĖ TEPELEKU?
THON’ TĖ PARĖT TANĖ: GREKU S’BĖHET MIK!
ZOTI, FALĖ I QOFSHIM, E KA BĖRĖ TĖ LIG!


Nė gazetėn “Shekulli” tė datės 17 dhjetor 2004 (f.9) ishte
botuar njė lajm “interesant”: “Ministri Memushi deklaroi
dje se ėshtė ngritur komisioni i ekspertėve pėr ndryshimin
e teksteve tė historisė”. Pėr mė tepėr,  po  kjo gazetė e
datės sė sipėrpėrmendur njoftonte si mė poshtė:
“Lajmin e bėri tė ditur vetė kreu i Arsimit, Luan Memushi,
pas njė konference pėr gjuhėn shqipe qė u zhvillua dje nė
Tiranė. Por jo vetėm ai. E pyetur nga “Shekulli”,
drejtoresha e Institutit tė Historisė, Ana Lalaj, ka pohuar
gjithashtu ngritjen e komisionit: “Jam ftuar zyrtarisht nga
Ministria e Arsimit dhe kam pranuar tė marr pjesė nė tė.
Rreth dy javė e gjysmė mė parė”.
Por ēudia mė e madhe vijon mė poshtė nė “Shekulli” pėr
historinė e kėtij komisioni famėkeq:
“Ngritja e njė komisioni tė tillė ėshtė firmosur nga tė dy
shtetet qė nė vitin 1998, nė protokollin “Mbi bashkėpunimin
kulturor midis qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė dhe
qeverisė sė Republikės sė Greqisė”.
Njė e dhėnė tjetėr befasuese zbulohet po nė  kėtė lajm tė
gazetės “Shekulli”: “Komisioni i pėrbashkėt i ekspertėve
ėshtė vetėm njėra anė e tij. Zbulimi i njė fakti tė tillė
shkaktoi diskutime nė media, sepse historianėt nuk e dinin
fare qė ky protokoll ekzistonte qė prej gjashtė vjetėsh.
Ekzistenca e tij u publikua pėr herė tė parė nga “Shekulli”
mė 30 tetor 2004, pas dyshimeve qė lindėn nga njė deklaratė
e nxehtė e ministres greke tė Arsimit, Marjeta Janaku. Mė
27 tetor 2004 ajo deklaroi se nė tekstet shqiptare
gjendeshin fakte qė helmonin marrėdhėniet mes dy shteteve
dhe idera pėr Shqipėrinė e Madhe”.
Gazeta “Shekulli” duhet falėnderuar pėr botimin e kėtij
protokolli misterioz, tė cilin qeveria shqiptare e ka
mbajtur tė fshehtė deri tani.
Tė bėn pėrshtypje fakti qė protokolli i lartpėrmendur bėhet
publik pėr herė tė parė pas gjashtė vjetėsh! Si shpjegohet
njė gjė e tillė? Pse ky protokoll qenka mbajtur i fshehur
deri tani dhe pikėrisht tani u kėrkoka zbatimi i tij nė
praktikė?
Mė  shumė  lexuesin  e  befason  fakti  qė  Prof. AnaLalaj,
drejtoreshė e Institutit tė Historisė, qenka ftuar nga
Ministria e Arsimit pėr tė marrė pjesė nė komisionin nė
fjalė dhe ajo paska pranuar! Zonja Lalaj madje deklaron:
“Unė e pranova ftesėn. Por para se ta bėja kėtė, pyeta nėse
bashkė me ekspertėt grekė ne do tė shqyrtonim vetėm tekstet
shkollore shqiptare, apo edhe ato  tė vendit fqinj. M’u tha
se ky shqyrtim do t’u bėhej teksteve tė tė dy vendeve. Nėse
ministria do tė mė kishte thėnė se njė gjė e tillė do tė
bėhej vetėm me librat tanė, unė nuk do tė kisha pranuar”
(po aty).
Por zonja Lalaj ėshtė historiane. Dhe historia shkruhet mbi
bazėn e tė vėrtetave, mbi bazėn e fakteve, tė dokumenteve
arkivore, tė studimeve shkencore. Historia nuk mund tė
shkruhet, duke pasur nė themel dėshirat e njėrit apo
tjetrit individ, sado i madh apo i shquar qoftė ai! Nė
qoftė se njė ministreje shoviniste greke, siē qenka Marieta
Janaku, iu tekėka tė na “pushtojė” edhe historinė e vendit
tonė dhe ta ndryshojė atė nė pėrputhje me strategjinė e
shovinizmit grekomadh, ashtu siē ėshtė vepruar edhe me
ekonominė tonė, tė shndėrruar nė njė shtojcė tė metropolit
grek, zonja Lalaj, para sė gjithash, si historiane dhe,
mandej, si drejtoreshė e Institutit tė Historisė, duhet t’u
bjerė kambanave tė alarmit dhe tė ngrejė fuqishėm zėrin e
saj tė protestės kundėr nėnshkrimit tė protokollit tė
lartpėrmendur, i cili pėrbėn njė tjetėr faqe turpi nė
historinė e marrėdhėnieve greko-shqiptare. Ajo duhet tė
stigmatizojė nėnshkruesin e atij protokolli nga ana e palės
shqiptare dhe vetė qeverinė shqiptare, e cila, nė vazhdėn e
traditave tė shtetit tė diktaturės komuniste, ka heshtur
dhe ka vazhduar ta mbajė tė fshehur deri tani pėrmbajtjen e
atij protokolli. Aq mė tepėr qė qeveria shqiptare, me
nėnshkrimin e protokollit nė fjalė, pa u konsultuar
paraprakisht me historianėt, autorėt e vėrtetė tė historisė
qė shkruhet duke u mbėshtetur tėrėsisht mbi studime
shkencore, ka kryer njė tjetėr akt tė turpshėm nė dėm tė
interesave tona kombėtare, ka mohuar tė vėrtetat historike,
tepėr tragjike kėto, tė marrėdhėnieve greko-shqiptare.
Prof.Fatmira Rama, nė gazetėn “Shekulli” tė po asaj date,
shprehet: “Me sa di unė dhe me sa kam parė me sytė e mi,
tekstet shqiptare tė historisė janė nga mė tė ekuilibruarit
nė literaturėn shkollore tė Ballkanit, pėrfshirė kėtu edhe
atė tė Greqisė”.  Me kėtė qėndrim, qė na bėhet i njohur
nėpėrmjet faqeve tė gazetės “Shekulli”, Prof.Ana Lalaj
bėhet pjesė e politikės mercenare qė ndjek qeveria
shqiptare nė ndėrtimim e marrėdhėnieve shqiptaro-greke, tė
zhveshura tėrėsisht nga ēdolloj dinjiteti kombėtar.
Prof.Lalaj  ku e bazon gatishmėrinė e saj pėr tė marrė
pjesė nė komisionin fantazmė pėr rishikimin e teksteve tė
historisė tė shkollave tona, gatishmėri kjo qė bie era
militantizėm partiak, ndėrkohė qė Prof.Rama deklaron se
tekstet nė fjalė s’kanė nevojė pėr rishikim? Zonjės
drejtoreshė tė Institutit tė Historisė nuk i bėkan fare
pėrshtypje deklaratat e disa autoriteteve shkencore tė
historisė sonė, tė cilėt shprehen si mė poshtė:
Prof.Gazmend Shpuza: “Nėse nė tė kaluarėn historia mes
Shqipėrisė dhe Greqisė nuk ka qenė edhe aq miqėsore, kjo
nuk do tė thotė se ajo duhet ndryshuar. Historia ėshtė njė
shkencė dhe e tillė duhet trajtuar”. Prof.Myzafer Korkuti:
“Unė nuk i njoh tekstet shkollore tė Greqisė, por di qė nė
kėtė shtet botohen herė pas here studime krejtėsisht
ekstremiste. Njėri prej kėtyre librave, i titulluar
“Epirus”, u botua nė vitin 2000 dhe aty hidheshin ide tė
pafalshme, si ajo e Greqisė, qė shtrihej deri nė lumin
Shkumbin nė Shqipėri”. Prof.Fatmira Rama: “Njė student i
im, qė tani mėson nė kėtė shtet (nė Greqi – E.Y.), mė
tregonte njė ditė se nė tekstet e historisė studiuesit
grekė vazhdojnė tė pėrfshijnė brenda kufirit tė Greqisė
shumė vise qė janė zyrtarisht nė Shqipėri”.   (Prof.Ramės
po i bėj tė ditur edhe unė diēka tjetėr, edhe mė tė
poshtėr, edhe mė shoviniste, qė u futet nė gjak fėmijėve tė
vegjėl grekė qė nė moshėn e kopshtit: njė miku im qė banon
familjarisht nė Greqi mė tregonte nė verėn e kėtij viti
kėtu, nė Tiranė: edukatoret greke  pyesin vogėlushėt grekė:
“Fėmijė! Kush janė armiqtė e Greqisė?” Dhe fėmijėt duhet tė
pėrgjigjen nė kor: “Turqit!”).   Prof.Pėllumb Xhuvi: “Duke
qenė edhe vetė bashkautor nė disa tekste historie, mund tė
them me gojėn plot se ato janė mbėshtetur nė arritjet mė tė
mira tė shkencės historike, nė radhė tė parė jo shqiptare,
pėrkundrazi, nė arritjet mė tė mira tė shkencės
ndėrkombėtare, pėrfshirė atė greke. Do tė kisha shumė
rezerva pėrsa u pėrket teksteve tė palės greke, posaēėrisht
atyre tė historisė, pėr tė cilat kam dijeni”. Drejtoreshės
Lalaj s’i bėka pėrshtypje, gjithashtu, as deklarata e
drejtorit tė Institutit tė Gjuhėsisė dhe tė Letėrsisė, e
historiani tė letėrsisė, Prof.Jorgo Bulo, i cili thotė:
“Unė nuk jam pėr ndryshime tė historisė, tė diktuara nga
konjukturat politike. Nėse pėr disa periudha kohe tė
caktuara historia e marrėdhėnieve mes Shqipėrisė dhe
Greqisė nuk ka qenė shumė e mirė, kjo s’do tė thotė gjė. E
vėrteta e historisė duhet tė respektohet, edhe sikur ajo tė
jetė e hidhur” (po aty).
Bukur fort! Atėherė si qenka e mundur qė Prof.Ana Lalaj tė
mos qenka nė dijeni tė pėrmbajtjes sė teksteve tė historisė
qė botohen nė Greqi nė ditėt tona, nė tė cilėt u shpaloska
lakuriq shovinizmi grekomadh nė qėndrimin ndaj tėrėsisė
territoriale tė Republikės sė Shqipėrisė dhe pranoka tė
marrė pjesė nė komisionin pėr rishikimin e teksteve tona
shkollore tė historisė, kur nė to, sipas Prof.Fatmira Rama
dhe Prof.Pėllumb Xhuvi, nuk ka se ēfarė tė ndryshosh apo tė
korrigjosh? Grekėt po! Ata kanė se ēfarė tė ndryshojnė dhe
tė korrigjojnė nė tekstet e tyre shkollore tė historisė dhe
nė krejt historinė e tyre tė marrėdhėnieve greko-shqiptare,
tė pėrshkuar fund e krye nga fryma e shovinizmit grekomadh
nė qėndrimin ndaj kombit shqiptar.
Ministri Memushi, si pa gjė tė keqe, deklaron se paska
ngritur komisionin e ekspertėve shqiptarė, qė, bashkė mė
ata grekė, do tė na shqyrtokan historinė e shkruar nė
tekstet shkollore qė ka tė bėjė me marrėdhėniet mes Greqisė
dhe Shqipėrisė! Profesor Memushi vėrtet ėshtė pedagog i
shkencave tė natyrės, por ai, si ēdo intelektual shqiptar,
aq mė tepėr me titull tė lartė shkencor, nuk mund tė
qėndrojė larg problemeve tė historisė, sidomos kur ėshtė
fjala pėr historinė e marrėdhėnieve greko-shqiptare! Besoj
se Profesor Memushi e ka lexuar veprėn nė dy vėllime tė
Prof.dr.Beqir Metės, tė titulluara pėrkatėsisht: “Tensioni
greko-shqiptar. 1939-1949” (Tiranė 2002, 638 faqe) dhe
“Shqipėria dhe Greqia. 1949-1990. Paqja e vėshtirė” (Tiranė
2004, 398 faqe). Nė qoftė se nuk e ka lexuar, i rekomandoj
ta lexojė se ėshtė njė studim shumė serioz,  me vlera tė
larta shkencore, prej tė cilit  do tė marrė njė informacion
mjaft tė bollshėm pėr tė vėrtetat tragjike tė marrėdhėnieve
greko-shqiptare, tė nxjerra nga arkiva shqiptare, greke,
italiane, angleze dhe amerikane.
Tekstet shkollore tė historisė “sė vogėl” hartohen mbi
bazėn e tė vėrtetave  tė dokumentuara qė tė ofron historia
“e madhe”, tė cilat prehen nėpėr arkiva tė ndryshme dhe
shėrbejnė si objekt pėr studime shkencore. Ashtu si
historia “e madhe”, qė ėshtė dhe duhet tė jetė veē fakt, e
vėrtetė, dokument origjinal, edhe historia “e vogėl”, nė
tekstet shkollore tė historisė, s’mund tė jetė ndryshe,
s’mund t’iu pėrcillet nxėnėsve ndryshe, pėrveēse nė
pėrputhje tė plotė me argumentet dhe faktet e gjalla, tė
nxjerra nga studimet shkencore. Tė vėrtetat tragjike tė
marrėdhėnieve greko-shqiptare nė tekstet shkollore tė
historisė sonė nė njė hark kohor prej gjashtėdhjetė vjetėsh
(1939-1990) mund tė hartohen vetėm mbi bazėn e studimeve
shkencore qė ka bėrė Prof.dr.Beqir Meta. “Tė vėrtetat” e
tjera jashtė kėtyre studimeve shkencore janė mercenarizėm,
tradhti kombėtare dhe servilizėm i kulluar!
Ministri Memushi kėrkon tė zbatojė njė marrėveshje, tė
nėnshkruar para gjashtė vjetėsh mes qeverisė greke dhe njė
qeverie tė mėparshme shqiptare, kur ai nuk ka qenė ministėr
i arsimit. Por ai, pėr hir tė mbrojtjes sė tė vėrtetės,
mund tė mos e zbatojė atė marrėveshje dhe, nė rast se
kryeministri Nano fillon e i bėn presion, fare mirė mund tė
japė dorėheqjen nga posti i ministrit tė arsimit, duke
fituar kėsisoj respektin e mbarė shqiptarėve tė ndershėm,
tė cilėt e njohin fare mirė natyrėn e marrėdhėnieve
greko-shqiptare. Ndryshe ai do tė bėhet palė nė braktisjen
e interesave kombėtare dhe nė mohimin e tė vėrtetave
historike nė marrėdhėniet greko-shqiptare.
Profesorėt qė janė shprehur sa mė sipėr, pra,  kundėr
pjesėmarrjes nė komisionin e pėrfolur, kanė mbrojtur, para
sė gjithash, interesat kombėtare tė vendit tonė, ashtu edhe
autoritetin e vet shkencor. Vlen tė pėrmendet kėtu
deklarata e Prof.Beqir Metės po nė gazetėn “Shekulli” tė
datės 23 dhjetor 2004 (f.3), i cili thotė: “Ngritja e kėtij
komisioni ėshtė diēka absurde, sepse ai nuk mund tė
shqyrtojė tekste tė hartuara nė bazė tė punimeve shkencore.
Kurse pėr anėtarėt e tij unė them se thjesht fakti qė ata
kanė pranuar tė marrin pjesė nė tė, ėshtė i dėnueshėm”. 			
		
Nuk e di se sa tė vetėdijshėm janė anėtarėt e komisionit sa
tė shpifur aq edhe absurd, si Arben Puto, Ana Lalaj, Shaban
Sinani, Valentina Duka dhe Fatmiroshe Xhemali, me kryetar
Neritan Cekėn, tė cilėt, duke i hyrė punės pėr rishikimin e
teksteve shkollore tė historisė sonė, nė pėrputhje me
urdhrat e Athinės, kthehen nė shegert tė politikės
tradhtare tė Partisė Socialiste dhe nė shkencėtarė
mercenarė. Fakti qė disa kolegė tė tyre, historianė me
dinjitet shkencor, nuk kanė pranuar tė merren me njė punė
tė tillė tė turpshme, duhet ta vėrė nė mendime jo vetėm
ministrin Memushi, por edhe drejtoreshėn e Institutit tė
Historisė, profesoren Lalaj. Kjo pėr arsye se para ca
kohėsh grekėt, pasi “morėn paraprakisht me qira” disa
“demografė” shqiptarė, tinazi financuan pėr “ndryshimin” e
tablosė demografike nė Shqipėri, “demografė” kėta, tė
cilėt, me zbulimin e “madh” qė bėnė, deklaruan se
minoritetet, demek, na pėrbėkan 11% tė popullsisė nė vendin
tonė. Sot grekėt kėrkojnė tė na ndryshojnė historinė e
marrėdhėnieve greko-shqiptare me dorėn e historianėve tanė.
Orekset greke vijnė duke u shtuar. Kush na siguron se
nesėr-pasnesėr, qeveria jonė antikombėtare, nėn diktatin e
Athinės, nuk do tė nėnshkruaka njė tjetėr marrėveshje tė
fshehtė me qeverinė greke pėr gjeografinė fizike tė 
Shqipėrisė, ku tė thuhet se lumenjtė tanė derdhen jo nė
Detin Adriatik, siē ėshtė e vėrteta, por nė Detin Egje, se
kėshtu ia dashka qejfi Greqisė?!
Tryeza e punės e Prof.Neritan Cekės, si autor tekstesh, ka
kohė qė ka zėnė “njė gisht” pluhur. Ai ka xixė vetėm
tryezėn e politikės, nė tė cilėn ėshtė stėrvitur
mjeshtėrisht nė pėrsosjen e bindjes politike ndaj Partisė
Socialiste. Me detyrėn e kryetarit tė kėtij komisioni
antikombėtar qė po merr pėrsipėr, Prof.Ceka kėrkon t’i
ngrejė mė lart aksionet e tij nė shėrbim tė Partisė
Socialiste, e cila, pėr arsye tė servilizmit tė vet politik
nė shėrbim tė shovinizmit grekomadh pėr kolonizimin e
Shqipėrisė, shumė shegertė tė saj tė zellshėm i ka dėrguar
me shėrbim tė gjatė nėpėr partitė e tjera vogėloshe.
Po ministrin Memushi vallė nuk e shqetėsoka fakti qė
historia e marrėdhėnieve greko-shqiptare ėshtė e pėrshkruar
bukur mirė, ashtu siē ėshtė nė tė vėrtetė, edhe nė
krijimtarinė e mrekullueshme gojore tė popullit tonė, nė
folklor? Andej nga ana e Labėrisė na qenka hapur njė fjalė,
e cila paska arritur taze deri nė kryeqytet: nja katėr tė
moshuar labė, xha Selua, xha Ēelua, xha Velua dhe xha
Delua, miq me njėri-tjetrin qė nga koha e Zogut, njėri nga
Salaria, tjetri nga Dhėmblani, i treti nga Rexhini dhe i
katėrti nga Nivica e Kurveleshit, qė tė katėr nė moshė
tetėdhjetė e pėrpjetė, me tė dėgjuar nė televizion lajmin
pėr ngritjen e atij komisionit tė famshėm nga ana e
ministrit Memushi pėr ndryshimin e teksteve shkollore tė
historisė sonė sipas midesė greke, qenė lidhur me
shoku-shokun me telefonat e lėvizshėm tė nipėrve, paskan
zbritur nė Tepelenė rrėt e fėt dhe qenkan ulur nė njė
kafene aty pranė lulishtes nė qendėr tė qytetit, ku ngrihen
bustet e heronjve tė popullit Abaz Shehu, Mustafa Matohiti
dhe Asim Zeneli. Tė ftohtėt qe tėrhequr paksa dhe njė vesė
e hollė shiu e kishte zbutur vendin gjithandej. - Na gjeti
dhe ne si puna e Tafilit, - tha xha Delua nga Nivica. -
Pse, - ia priti xha Selua nga Salaria. - E pse, a lumėmadh,
e paske harruar atė kėngėn e vjetėr qė gjyshėrit tanė e
kėndonin kur molloisnin pėr Tafil Buzin?  Pasi kanė
rrėkėllyer nga njė dopjo raki secili, xha Delua ia paska
marrė asaj kėngės pėr Tafilin: Ra njė shi e zbuti dhenė, /
Ra Tafili Tepelenė, / Dėrgon pėr Ēelo Mehmenė, / Tė mė
lirojė dervenė, / Se do shkoj tė djeg Morenė. Pasi u
ngrohėn ca, ia paskan marrė njė tjetėr kėnge tė vjetėr
labe, pėr krimet greke nė Shqipėrine Jugut nė vitin 1914:
Fushat me lule, malet me borė, / Qaj, moj Shqipėri, ulėr,
moj e gjorė! / Gratė e Kurveleshit shkojnė pėr nė Vlorė, /
i pėrzuri greku me foshnja nė dorė, / Dyqind e ca burra u
ther nė Hormovė!
Tani, pėr tė mbėshtetur djalin e tyre ministėr, profesor
nga Labėria, pėr nismėn qė kish marrė pėr ndryshimin e
historisė nė librat e shkollave, vendosėn qė dhe ata tė mos
mbeteshin prapa: tė krijonin edhe ata njė komision pėr
ndryshimin e pėrmbajtjes sė kėngėve folklorike me
pėrmbajtje antigreke dhe tė kėrkonin tė vinin nė dijeni
edhe Institutin e Kulturės Popullore nė Tiranė. Meqenėse
atje nuk njihnin njeri, nė fillim vendosėn qė tė shkonin
t’i kėrkonin njė takim djalit tė anės sė tyre, profesor
Memushit nė Ministrinė e Arsimit. Por mendjen ua prishi xha
Velua nga Dhėmblani. – E kini kot, - u tha. – Nė Tiranė
s’bėn tė shkojmė. Djali ynė, Luani, nuk pret njeri pėr tė
kuvenduar me tė goja-gojės. Njė nipi im nė Tiranė, djalė me
njė barrė mend, mė ka thėnė se Luan djali nuk pret njeri nė
zyrė. Ai, - mė tha, - nuk pret as njerėz me gramė tė lartė!
Tani molloiseni vetė. Po ėshtė e kot ta hamė atė rrugė deri
nė Tiranė. S’ka kohė ai tė presė njerėz tė rrogozit, si
puna jonė. Kėshtu qė t’i japim karar kėsaj pune. T’i themi
njė nipit tim kėtu nė Tepelenė tė na shkruajė njė kartė dhe
t’ia nisim ministėr Luanit me postė.
Ashtu u bė. Nipi i xha Velos ua shkroi letrėn pėr
ministrin, me propozimin pėr krijimin e komisionit pėr
rishikimin e kėngėve folklorike dhe pėr ndryshimin e tyre
sipas midesė greke. Si fillim, fjalėt e asaj kėngės pėr
krimet e andartėve grekė nė Shqipėrinė e Jugut nė vitin
1914, ata i ndryshuan si mė poshtė:
Zogjtė hokatarė kėndojnė lis mė lis, / Gratė e Kurveleshit
– foshnjat mbi kurriz, / Po zbresin nė fusha, tė zėna nga
dora, / Na kanė ardhur grekėt “me lule, kurora”. / Grekėt –
“miqtė” tanė, “qesh” plak e i ri, / Se tani do kemi bashkė
njė histori! / Me Ana Lalajn ministėr Memushi / Popullit tė
gjorė mendjen top ia “mbushi”: / “Me grekėt ne jemi “miq”,
dhe “miq” pėr kokė, / Prandaj, o milet, bėje mendjen okė! /
Tė “paēim” sa malet ty, o moj Greqi, / Qė na “do” aq shumė,
si prushin nė gji, / Na hedh e na “pret”, na “mban” nė
pėqi! / Or Nano, Memushi! Gėzohi tani! / Qė na bėtė vėrtet
njė vend koloni!
Si ua kėndoi edhe njė herė tekstin e ndryshuar tė kėngės ai
nipi i xha Velos, u kėnaqėn shumė dhe e quajtėn tė mbirė
atė punėn e komisionit qė vendosėn tė krijojnė. Aq mė tepėr
kur morėn vesh se Luan djali paska thėnė nė gazetė: “Sipas
frymės sė organizmave ndėrkombėtare synohet qė njė Evropė e
bashkuar tė ketė mundėsisht njė histori tė pėrbashkėt”.
Pra, Evropa, mė nė fund, paska vendosur tė bėhet njė
perandori serioze, me njė histori tė unifikuar! Dhe
eksperimentin e unifikimit tė historisė sė vet Evropa
rreshkane nuk mund tė mos e fillonte, si gjithmonė, nga
Shqipėria!
Domosdo, sa herė i teket Evropės tė bėjė prova nėpėr
laboratorėt e politikės sė saj, Shqipėrinė e ka gjithmonė
gati, si njė “pėrcelė eksperimentale”. Pikėrisht nė
Shqipėri ajo ka bėrė eksperimente se si mund tė copėtohen
trojet e njė vendi, se si populli i tij mund tė hallakatet
nėpėr pesė shtete, se si mund tė izolohet njė popull nga
bota, se si mund tė vėzhgohet se sa i durueshėm ėshtė njė
popull, se si mund tė studiohen nga afėr shfaqjet e
instinktit tė mbijetesės sė njė populli, se si mund ta bėsh
sylesh njė popull duke ia shitur neodiktaturėn pėr
demokraci, se si krimet e politikės dhe vjedhja e votės sė
njė populli mund tė shiten pėr “hapa pėrpara nė zhvillimin
e “demokracisė”, megjithėse ka patur edhe disa tė meta”, se
si mund tė reagojė njė popull kur Evropa pėrkrah gjithmonė
neodiktaturėn komuniste, siē ėshtė sidozot kjo qė
pėrfaqėsohet sot nga e majta shqiptare nė pushtet.
Po si shpjegohet fakti qė Evropa nuk e niska rishikimin e
historisė nga historia e marrėdhėnieve polako-gjermane apo
polako-ruse, tė cilat nė shekuj asnjėherė nuk kanė qenė
sheqer e mjaltė? Se Polonia  ėshtė vend me zot dhe e di
vetė se si e shkruan historinė e saj. Kurse Shqipėria ėshtė
njė vend pa zot, qė nuk i ka mbetur mė “as erz, as nder”,
se klasa e saj politike sillet si njė femėr e pėrdalė, tė
cilėn Evropa e shfrytėzon si t’i dojė qejfi!
Eshref Ymeri


VĖSHTRIM POLITOLOGJIK MBI “TRIUMFIN E LEGALITETIT”
(Kumtesė e mbajtur nga Abdi Baleta nė seminarin e
organizuar nė Tiranė nga Partia Lėvizja e Legalitetit mė 24
dhjetor 2004 me rastin e 80-vjetorit tė “Triumfit tė
Legalitetit”)

Falenderoj Partinė “Lėvizja e Legalitetit”’ pėr ftesėn qė
mė dėrgoi pėr tė marrė pjesė dhe pėr tė mbajtur njė kumtesė
nė kėtė tubim politik e akademik qė e nderojnė me praninė e
tyre Naltmadhnia Leka I dhe Princi Leka. 
Duke i pėrshėndetur tė gjithė pjesėmarrėsit nė kėtė tubim
dua t’i siguroj se kėtė ftesė e kam pranuar me gėzim e
dėshirė pėr dy arsye kryesore: E para pėr tė shprehur
nderimin tim, sikurse secili nga tė pranishmit kėtu, ndaj
njė ngjarje tė veēantė qė ka zėnė vend nė historinė moderne
tė Shqipėrisė me emrin shumė domethėnės “Triumfi i
Legalitetit” mė 24 dhjetor tė vitit 1924, si dhe ndaj
kujtimit e veprės madhore tė prijėsit tė kėtij Triumfi, pra
kryetriumfatorit, politikanit djaloshar Ahmet Zogu, Mbretit
tė ardhėshėm dhe burrė-shtetit mė tė shquar tė shqiptarėve.
E dyta pėr tė shprehur disa pikėpamje pėr zhvillimet e
sotme politike nė Shqipėri qė prej shumė vitesh i kemi
pėrpunuar e mbrojtur nė kuadėr tė rrymės sė mendimit e tė
organizimit politik qė njihet me emrin “Rimėkėmbja
Kombėtare”.
Ngjarjet mė tė mėdha nė historinė e kombeve e tė shteteve
mbeten pėrjetėsisht nė kujtesėn kombėtare dhe bėhen
vazhdimisht objekt studimi, reflektimi nė epokat e
mėvonshme. Kėto ngjarje mund tė shndėrrohen nė tabu e tė
hyjnė nė mitologjinė kombėtare, siē ndodh me historinė e
bėmat e kohės sė Skėnderbeut, mund tė mbeten pėr shumė kohė
arė, livadh apo fushė beteje e historiografisė, siē ngjet
me zhvillimet historike pas luftrave skėnderbegiane, por
mund tė mbeten njėkohėsisht objekt pune i  historiografisė,
politologjisė, madje dhe politikės e propagandės sė
pėrditėshme, si zhvillimet qė kanė shoqėruar hapat pėr
ngritjen e konsdolidimin e shtetit shqiptar qė nga viti
1912. 
Veprimtaria e Ahmet Zogut ėshtė ende njė objekt studimi pėr
gjitha disipilinat dhe fushė beteje e luftės sė pėrditėshme
politike e propagandistike. Ėshtė shkruar shumė deri tani
por ende jo sa duhet e si duhet. Mė shumė dhe me
pėrgjegjėsi e seriozitet mė tė madh kanė shkruar tė huajt
se shqiptarėt. Nė botimet shqiptare krahas librave me
vlerėsime admiruese si ai i Kristo Dakos, i Terenc Toēit ka
pasur dhe shkrime tė vlefshme ku nuk mungojnė mospajtime
apo kritika, dobiprurėse si kujtimet e Sejfi Vllamasit, tė
Eqerem  bej Vlorės.Tė huajt si Suajr, Bershtejn, Grant kanė
bėrė punė tė madhe pėr tė ndriēuar jo vetėm lexuesit nė
vendet e tyre, por edhe vetė shqiptarėt. Mund tė mendohej
se pas librit tė plotė tė Suajrit “Ngritja e njė mbretėrie”
lexuesve nė gjuhėn angleze nuk u duhej mė libėr tjetėr. Por
 nuk ka menduar kėshtu Bernd J. Fisher qė nė vitin 1984 qė
ka botuar nė SHBA studimin e  plotė “Mbreti Zog dhe
pėrpjekjet pėr stabilitet nė Shqipėri”, apo  Xheison Toms
qė nė vitin 2003 ka botuar nė Angli njė studim gjithashtu
tė plotė “Mbreti Zog qė u bė vetė monark i Shqipėrisė”. 
Nė Francė Zhozefinė Dėdet botoi nė vitin 1997 librin
“Geraldina mbretėresha e shqiptarėve” qė ėshtė njė vepėr qė
na e bėn tė njohur Mbretin nėpėrmjet rrėfimeve tė
Mbretėreshės, njeriut qė askush mė mirė se ajo nuk mund
t’ua shpjegonte shqiptarėve atė qė duhej tė dinin. “Mbreti
Zog” ėshtė njė tjetėr libėr i botuar vitet e fundit nė
Francė dhe ka pėr autor Patris Najbor. Mė defiēitarė janė
ende studiuesit shqiptarė. Shqiptarėt mbeten ende nėn
ndikimin e asaj literature propagandistike shpėrfytyruese
tė realitetit qė ėshtė prodhuar pa ndėrprerje nga tė gjithė
kundėrshtarėt e veprimtarisė sė Zogut..    
Solemniteti pėrkujtimor i kėtij tubimi na imponon mė shumė
njė vėshtrim politologjik sesa njė analizė tė mirėfilltė
politike tė kuptimit dhe tė rėndėsisė qė ka pėr tė sotmen
trashėgimia politike e Triumfit tė Legalitetit nė vitin
1924. Veēse ėshtė e pamundur tė flitet pėr kėtė ndodhi tė
para 80 viteve pa menduar pėr ngjarjet e zhvillimet e
ditės, sepse e shkuara dhe e sotmja nuk formojnė thjesht
njė kurbė historike me ngjitjet e zbritjet e saj, por
formojnė sot dy vija paralele pėr ata qė duan tė ushtrohen
nė gjimnastikėn politike dhe nė zanatin e politologjisė,
pra  tė studimit tė veprimit politik.
Pėr ta bėrė mė tė besueshėm kėtė mendim po i referohem njė
libri shumė interesant me titull ”Vlerėsimi psikologjik i
udhėheqėsve politikė” shkruar nga njė grup studiuesish
amerikanė, botuar nė SHBA nė vitin 2003, ku flitet pėr
hendekun midis bashkėsive akademike e politike si pėr vijėn
ndarėse midis dijes dhe veprimit. Dija organizohet sipas
vijash teorike tė pėrgjithėshme. Ata qė bėjnė politikėn
kanė nevojė pėr faktorė tė veēantė qė tė t‘i ndihmojnė nė
marrjen e vendimeve (fq. 400). Synimi i studimit ėshtė si
tė ngushtohet sa mė shumė ky hendek. Kuptohet sa mė shumė
tė ngushtohet hendeku aq mė mirė ėshtė pėr politikėn. Nėse
politologjia e politika bashkohen nė persona konkretė ėshtė
edhe mė mirė, por nė praktikė kjo nuk ėshtė e lehtė. Nė
kėtė tubim ne qė marrim fjalėn jemi nė anėn e
historiografisė e tė politologjisė. Organizuesit besoj se
janė mė shumė nė anėn e politikės. Por shkrihemi nė njė
mjedis qė synon tė pėrmbushė misionin e nderimit tė sė
shkuarės dhe tė bėjė diēka me dobi pėr tė tashmen e tė
ardhmen.
Referati qė mbajti zotėri Bajram Xhafa pėr “Kushtet
historike tė Triumfit tė Legalitetit” mė ēliron mua dhe
referuesit e tjerė nga njė barrė e rėndė dhe me pėrgjegjėsi
profesionale dhe njėkohėisht e lehtėson shumė punėn e
dėgjuesit pėr tė vendosun nė sfodin e kontekstin e duhur e
tė qartė historik tė shtjellimeve nė kėndvėshtrim
politologjik. Megjithatė nuk i shpėtoj dot nevojės e
tundimit pėr tė kėrkuar ndihmėn e historisė edhe nė
trajtimin politologjik, sepse pėr tė gjetur rrėnjėt e
“Triumfit tė Legalitetit” duhet gėrmuar thellė nė tabanin
historik kombėtar, nė traditat kombėtare shqiptare, nė
frymėn kombėtare. Pa kėto nuk do tė dilte as triumfator si
Ahmet Zogu, nuk do tė kishte “Triumf tė Legalitetit”. Pa
frymė e pėrvojė politike tė Rilindjes Kombėtare nuk do tė
kishte as Shpallje tė Pavarsisė Shqiptare mė 1912, as shtet
tė cunguar shqiptar mė 1913, as njė rregjistrim tė ri tė
kėtij shteti nė regjistrin e gjendjes civile ndėrkombėtare
nė vitet 1918-1920 dhe as histori tė ndėrtimit tė shtetit
shqiptar pas Kongresit tė Lushnjės tė vitit 1920.
“Triumfi i Legalitetit” duhet parė si njė nga ngjarjet mė
madhore tė  pėrpjekjeve tė para pėr vėnien e themeleve tė
shtetit shqiptar. Termat “Triumfi i Legalitetit” janė
vėrtetė shumė tė goditura pėr tė pasqyruar edhe karakterin
e ndodhisė dhe pėr ta pėrligjur atė. Por nuk  e japin tėrė
brendinė e ngjarjes sė madhe. Nė dhjetor tė vitit 1924 nuk
ishte fjala vetėm pėr njė vėnie nė vend tė njė tė drejte tė
shkelur, pra pėr njė hakmarrje tė pėrligjur tė ligjshmėrisė
mbi paligjshmėrinė. Ishte fjala pėr njė veprim politik qė
duhej bėrė pėr tė  shpėtuar vendin nga rrėmuja dhe rreziqet
qė sillte ajo. Pra “Triumfi i Legalitetit” duhet parė si
veprimi qė garantoi njė tė ardhme pėr shtetin shqiptar. Nuk
ishte fjala pėr njė “restaurim burbon”.
Ishte si tė themi “njė e keqe e domosdoshme”, por
shpėtimtare qė i hapi rrugėn tė mirės. Ishte njė veprim
politik radikal, por shumė i drejtė dhe i  ligjshėm qė u
imponua nga njė veprim politik po aq radikal, por i
padrejtė dhe i paligjshėm.Askush nuk ka arsye tė pranueshme
tė ngrihet kundėr “Triumfit tė Legalitetit” nė emėr tė
ndonjė parimi qė nuk duhet tė jetė i vlefshėm pėr tė
gjithė. Ata qė qėndrojnė vetėm nė pozitat se pushteti duhet
tė burojė nga populli, i cili duhet tė shprehet nėpėrmjet
votės sė lirė nuk mund tė qortojnė “Triumfin e Legalitetit”
pa qortuar mė parė “Revolucionin e qershorit”. Po ashtu ata
qė ndjekin parimin se pushteti buron nga gryka e pushkės
nuk kanė tė drejtė tė qaraviten pėr “Triumfin e
Legalitetit” kur kanė bekuar “Revolucionin e qershorit”.
Ndėrsa nė debatin se cili nga tė dy rastet e marrjes sė
pushtetit sipas parimit “pushteti buron nga gryka e
pushkės” kriter gjykimi duhet tė jetė se cila ngjarje ishte
nė pėrputhje me logjikėn e gjėrave, nė tė mirėn e shtetit
shqiptar, si dhe rrjedhojat historike qė kanė prodhuar tė
dyja ngjarjet. 
Shpėtimi e konsolidimi i shtetit tė cunguar shqiptar doli
si shqetėsimi kryesor nė Kongresin e Lushnjes nė janar tė 
vitit 1920. Pikėrisht nė kėtė Kongres u dallua dhe ai qė do
tė realizonte veprėn madhore tė “Triumfit tė Legalitetit”
nė vitin 1924, qė shėnon njėkohėsisht edhe kohėn kur u
mbushėn dhe dolėn mbi tokė themelet e dukshėm e tė
qėndrueshėm tė shtetit shqiptar qė deri nė atė kohė kishin
mbetur si varr i hapur. Pėr tė karakterizuar atė periudhė
tė ndėrlikuar e tė rrezikshme katėrvjeēare pėr ndėrtimin e
shtetit tė parė shqiptar qė i parapriu Triumfit tė
Legalitetit mė mirė t’ua lėmė fjalėn atyre qė kanė qenė
dėshmitarė dhe protagonistė ngjarjesh . Nga gazeta
antizogiste mė e tėrbuar dhe mė serbofile aktualisht,
“Tema” e bazeberishizmit, nė datėn 18 dhjetor 2004 kemi
mėsuar vlerėsimin shumė kuptimplotė tė Terenc Toēit : “
Kombi shqiptar, i dalė nga pavarėsia me njė etje tė
shfrenuar pėr liri, megjithėse krejt tė shpjegueshme, ra nė
gabimet e paevitueshme tė popujve tė rinj politikisht dhe u
hodh nė krahėt e parlamentarizmit dhe tė njė kritike
gazetareske tė pakufi dhe tė njė tribunizmi tė turpshėm”. 
Nė kėndvshtrimin historik kėto fjalė janė shpjeguese tė
faktit pse u bė i pashmangshėm njė “Triumf i Legalitetit “
nė vitin 1924, ndonėse ishte i padėshirueshėm pėr
rrtethanat nė tė cilat ndodhej Shqipėria. Nga kėndvėshtrimi
politologjik kėto fjalė janė thirrje pėr tė kuptuar
gjendjen e sotme nė Shqipėri. Pas daljes nga diktatura
komuniste si skllavi qė lirohet nga zinxhirėt e rėndė,
shqiptarėt pėr fat tė keq u zhytėn nė njė vorbull ujrash tė
turbullta si ai qė pėrshkruan Toēi pėr vitet  qė i
paraprinė “Triumfit tė Legalitetit”. Por, le tė dėgjojmė
dhe njė tjetėr dėshmitar tė kohės dhe vėzhgues shumė tė
hollė tė ngjarjeve, Eqerem bej Vlorėn, i cili nė librin
“Kujtime”, vėllimi II, ka shkruar pėr figurėn e veprėn e
Ahmet Zogut jo nga pozitat e pasuesit fanatik, por tė
kritikut tė ashpėr dashamir. Ai thekson se pas “Triumfit tė
Legalitetit” : ”Asambleja Legjislative e vazhdoi punė dhe
brenda dy javėsh mundi tė hartojė njė Kushtetutė, e cila
duke shprehur parimet republikane dhe liberale, bėnte
njkėkohėsisht tė pamundur rikthimin e shthurėsisė
masono-demokratike” (fq,249).
“Triumfi i Legalitetit” nuk duhet tė jetė pra thesar
politik  vetėm i monarkistėve, por edhe i shqiptarėve me
ndjenja republikane. Madje shqiptarėt me ndjenja
republikane, tė paktėn nė kėtė aspekt, duhet ta nderojnė e
pėrkujtojnė ngjarjen e “Triumfit tė Legalitetit” edhe mė
shumė se monarkistėt, qė ditė tė shenjtė kanė 1 shtatorin e
vitit 1928. “Triumfi i Legalitetit”,  pėr herė tė parė ēoi
nė eksperimentimin e formės sė regjimit republikan, me
kushtetutė republikane, nė Shqipėri, qė edhe pse u braktis
pėr njė formė mė tė mirė nuk doli e dėshtuar. Por pėr shkak
tė armiqėsive politike partiake mė vonė shqiptarėt
republikanė e kanė konsideruar dhe e konsiderojnė ngjarjen
e “Triumfit tė Legalitetit” si anėn e kundėrt tė medaljes
politike qė ata kanė dashur e duan tė mbajnė varur nė qafė.
Edhe fakti qė njė jubile i 80 vjetorit tė “Triumfit tė
Legalitetit” pėrkujtohet mė shumė si pasuri e njė kampi
politik sesa njė trashėgimi e pėrbashkėt politiko-historike
e gjithė shtetarizmit shqiptar ėshtė dėshmi se ende nuk
ėshtė kuptuar dhe nuk ėshtė ēmuar si duhet domethėnia
historike dhe rėndėsia e tanishme e “Triumfit tė
Legalitetit”, por ėshtė futur edhe kjo ngjarje nė kallėpet
e kundėrshtive e kundėrvėnieve “fitimtar- i mundur” nė dy
ndeshjet e mėdha tė vitit 1924 dhe tė vijimėsisė sė tyre
politike dhe ideologjike deri sot. 
Normale do tė ishte qė sot ne tė mos ishim tė ftuar vetėm
nė njė pėrkujtimore tė njė partie qė mban emrin e “Lėvizja
e Legalitetit”, por nė njė ceremoni shtetėrore. Secili e ka
tė qartė pėrse nuk ndodh kėshtu nė kohėn e pushtetit
neo-socialist qė nė kėtė pikė mė shumė se nė ēdo drejtim
vazhdon traditėn e atij pushteti socialist enverist. Por
nuk bėn tė harrojmė se edhe nė kohėn kur Shqipėria kishte
njė pushtet tė emėrtuar demokratik nė vitet 1992-97
“Triumfi i Legalitetit” nuk ėshtė vlerėsuar mė ndryshe se
tani. Madje pėr fat tė keq nė vitin 1994 ka ndodhur ajo qė
nuk duhej tė ndodhte. Ėshtė kremtuar nė rrugė shtetėrore me
bujė mė tė madhe e nė mėnyrė mė sfiduese se nė kohėn e
Enverit, 70-vjetori i “Revolucionit demokratik tė
qershorit”. Presidenti i atėhershėm, Berisha dhe drejtuesit
e PD-sė bėnė cerenmonira e mbajtėn fjalime aq patetike pėr
revolucionin nolian tė qershorit sikur tė kishte ndodhur qė
ky revolucion dhe jo “Triumfi i Legalitetit” tė ishin lėnė
nė harresė ose denigruar gjatė gjysėm shekulli regjimi
komunist. 
Kėto festime i vunė pėrfundimisht vulėn njė fermani politik
se rivaliteti partiak pėr pushtet nė Shqipėrinė
paskomuniste zhvillohej kryesisht nėn hijen e nolizmit,
shkaktarit dhe antipodit tė “Triumfit tė Legalitetit” nė
vitin 1924 e deri sot. Kėshtu, edhe nė spektrin e gjėrė
partiak qė u krijua pas vendosjes sė pluralizmit politik nė
Shqipėri mbizotėrues mbeti nolizmi, ajo rrymė mendimi e
veprimi politik qė ēoi nė pėrplasjet e vitit 1924 dhe vlera
e praktike e “Triumfit tė Legalitetit” u reduktua mė shumė
nė lejimin dhe shprehjen e nostalgjive pėr atė ngjarje. Nė
njėfarė mase pėr shkak tė konjukturave qė u krijuan nė
ballafaqimet pėr pushtetmarrje pėr pushtetlėnie edhe
nostalgjitė pėr “Triumfin e Legalitetit” u zbehėn dhe
rrodhėn nė njė vijė uji pėr vaditjen e arės politike tė
nolizmit nė Shqipėri. Prandaj ēdo pėrkujtim pėr “Triumfin e
Legalitetit” nuk  mund tė dalė jashtė lojės me dritė hijet
qė ėshtė bėrė e bėhet me ngjarjet e vitit 1924 pėr qėllime
politike tė sotme nė Shqipėri. 
Ballafaqimi midis trashėgimisė politike tė “Revolucionit tė
qershorit” dhe “Triumfit tė Legalitetit” nuk e ka humbur
dinamikėn e vet acaruese as nė vitin 2004, madje pėplasjet
janė me tė dy krahėt e politikės qė pretendojnė pėr
hegjemoni nė politikėn shqiptare, me  tė majtėn qė pėrpiqet
te jetė edhe pakėz e djathtė dhe pseudo tė djathtė qė quhet
“kampi i PD-sė” dhe qė mundohet tė fshehė majtizmin e saj .
Mė mirė se nė ēdo rast tjetėr kėtė dinamikė tė karikuar
rishtas me shumė inat pas krijimit tė Lėvizjes pėr Zhvillim
Kombėtar e pamė tė shpalosur nė gazetėn berishiane “Tema”
nė dhjetė shkrime me radhė me titullin provokues “Leka
Zogu, karikatura e Simeonit II : forca e tretė si kolonė
pestė” dhe me njė pėrmbajtje qė pėrveē perversitetit
politik qė pėrhapet nėpėrmjet vrasėsish me pagesė nė
publicistikė nuk ofron asgjė pėr qytetarin shqiptar.
Ky provokim i kryer nė emėr tė “mbrojtjes tė tė djathės” nė
Shqipėri nga njė “kolonė e pestė” zogiste ka vlerė vetėm
pėr tė ilustruar idenė qė pėrplasja e trashėgimisė sė
“Triumfit tė Legalitetit” me nolizmin ėshtė e ashpėr. Ėshtė
hera e tretė qė nė historinė e botimeve shqiptare pėr 
luftė kundėr rolit dhe veprimtarisė sė Ahmet Zogu vihen nė
qarkullim botime kaq banale e tė pėshtira. Unė tė parėn
quaj atė broshurėn qė botoi Koēo Tasi nė Athinė nė mesin e
viteve 1930 qė u bė njėfarė katalogu, apo doracaku  i
shpifjeve, fyerjeve kundėr Ahmet Zogut midis emigrantėve
para LDB dhe i propagandės komuniste pas saj. Tė dytėn do
tė quaj shkrimin “Lugati i Legalitetit” tė Prof. Dr. Kris
Maloki, botuar nė mėrgim nė vitet 1950 dhe ribotuar nė
revistėn e intelektualėve katolikė “Feniks” nė Shkodėr nr.
5-6 nė vitin 1998. Pėrshtypja ime ėshtė se ky lloj botimi
ka synuar tė ripėrtėrijė atė mllef qė ka ekzistuar kundėr
“Triumfit tė Legalitetit” pėr shkak se krahas Nolit nė
vitin 1924 ka vepruar edhe Luigj Gurakuqi. Ndėrsa sulmi i
tretė qė ėshtė bėrė nė “Tema” nė shtator-tetor 2004 ėshtė
njė amalgam  i dy lloj sulmeve tė mėparshme, por gjithnjė
nė linjėn Noli-Gurakuqi, Tasi-Maloki, duke shtuar kėtu edhe
njė shpėrthim zemėrimi pėr motive meskine hakmarrjeje
politike dhe provokimi politik nė frymė komuniste dhe
neokomuniste qė gatuhet nė shtabet propagandistike
berishiane.
Ende nuk mė takon mua tė merrem gjėrėsisht me kėtė kombinim
sulmesh, sidomos me poshtėrsinė e bėrė nė gazetėn “Tema”,
ndonėse kam qenė i detyruar tė shkruaj diēka pėr tė mos ia
dhėnė askujt kėnaqėsinė e heshtjes pėr “Intrigat e pigmejve
tė irrituar,  nga disniveli i madh i staturės qė i dallonte
nga Kryeministri i ri (Ahmet Zogu) futėn mosmarrėveshjet
deri nė mesin e kabinetit” (siē ka shkruar Terenc Toēi).
Pigmejtė e sotėm politikė e propagandistikė, qofshin dhe me
tituj shkencorė e nė poste tė larta partiake, qė nė faqet e
“Temės” kanė lėshuar helmin e tyre kundėr rolit tim tė
paqenė nė Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar, janė shumė mė
mjeranė se pigmejtė pėr tė cilėt fliste Terenc Toēi, jo
vetėm pėr shkak tė staturės sė tyre politike para
nismėtarit tė LZHK, por dhe pėr faktin se mania e tyre pėr
tė provokuar gjithandej grindje nė politikėn shqiptare i ka
bėrė tashmė qesharakė. 
Pėr tė qenė sa mė i qartė nė kėtė pikė kam bėrė njė
polemikė dashamirėse edhe  me kryeredaktorin e “Bota Sot”,
Skėnder Buēpapa, qė ka trajtuar ēėshtjen se “Zogizmi nuk
ėshtė antiberishizėm”. Duke qenė i njė mendjeje me tė nė
kėtė pikė kam parashtruar arsyet e mia pse mendoj se
“Berishizmi ėshtė antizogizėm”. Kėtė vlerėsim e mbėshtes nė
radhė tė parė nė  sulmet qė Berisha bėri nė vitin 1991
kundėr Naltmadhnisė Leka I duke e cilėsuar si diktatorin qė
do tė vendoste Milosheviēi nė Shqipėri, nė qėndrimin e
pafalshėm tė Berishės nė vitin 1993 ku trashėgimtari i
Fronit shkeli pėr herė tė parė nė atdhe, nė thirrjen e
Berishės drejtuar Kongresit tė PLL-sė nė vitin 1996 qė tė
braktiste trashėgiminė zogiste, tė cilėn e gjykonte me
frymė tė theksuar noliste. “Tema” sė fundi na ka konfirmuar
se berishzimi mbetet nė kėto pozita pėr fat tė keq, prandaj
kremtimi madhėshtor e glorifikues i “Revolucionuit tė
qershorit” nė vitin 1994 nuk ka qenė lajthitje, por
politikė e llogaritur, ndėrsa disa kthesa tė pjesėshme nė
drejtim tė vlerėsimit tė zogizmit kanė qenė taktizime. Ka
edhe tani “intriga pigmejsh” kundėr figurės e veprės sė
Ahmet Zogut dhe tė trashėgimtarit tė tij nga ata qė
zogizmin duan ta kthejnė vetėm nė rezervė politike nė
luftėn brenda rrymės politike tė nolizmit qė ėshtė
degėzuar. 
 Nė Shqipėri ka 14 vjet qė vazhdon njė gjendje si ajo qė
pėrshkruan Toēi pėr katėr vitet 1920-24. Gjatė kėtyre 14
vjetėve, sidomos pas vitit 1997, nė Shqipėri kemi edhe atė
gjendje qė E.bej Vlora e cilėson “shthurėsi
masono-demokratike”. A nuk ėshtė bėrė Shqipėria parcelė pėr
eksperimente ndėrkombėtare tė “shoqėrisė sė hapur” qė ka
ēuar nė njė pseudoshtet tė dyerve tė shqyera? Me kėtė rast
dua tė bashkohem me tė gjitha paralajmėrimet qė ka lėshuar
me shumė shqetėsim Naltmadhnia Leka I se jemi nė prag tė
humbjes sė plotė tė fizionomisė sė shtetit sovran shqiptar.
Nė disa drejtime jemi edhe mė keq se nė periudhėn e
“shthurėsisė masono-demokratike” qė i paraprinte “Triumfit
tė Legalitetit”. Kėto shqetėsime nė vijėn e politologjisė e
tė mendimit politik janė sigurisht tė pamjaftueshme deri nė
ēastin kur ato nuk do tė konkretizohen me veprim tė
fuqishėm politik. Kjo do tė thotė se vlerat historike tė
“Triumfit tė Legalitetit” marrin mė shumė kuptim e rėndėsi
tani.        
Nė kushtet e “shthurėsisė masono-demokratike” tė viteve
1920-24 u kristalizuan dhe vepruan dy prirje kryesore tė
mendimit e veprimit politik : njė prirje me veshje sociale
teatrale e karakterizuar mė shumė nga aventurizmi politik,
pėrgjegjėsia e ulėt kombėtare, ekzibicionizmi
intelektualist, amatorizmi administrativ, perėndimorizmi
bosh dhe njė prirje etatiste e karakterizuar nga dėshirat
pėr tė bėrė realpolitikė, pėr tė vėnė pushtetin nė shėrbim
tė shtetit, shtetin nė shėrbim tė nevojave kombėtare jo tė
eksperimenteve sociale, pėr tė vendosur disiplinė nė vend
tė shthurjes etj. Kėto dy prirje u pėrfshinė nė lojėn e
ndėrlikuar  pėr disa vite me radhe derisa mė nė fund sollėn
zhvillimet dramatike tė vitit 1924, suksesin e pėrkohėshėm
tė atij qė ėshtė quajtur ”revolucion demokratik”,
“kryengritje”, apo “grusht shteti” nė qershor tė vitit 1924
dhe “Triumfin e Legalitetit”  mė 24 dhjetor tė atij viti.
Dallimet e tė dyja prirjeve janė dukur qartė nė gjithēka,
sidomos nė programet e tyre dhe nė mėnyrėn si vepruan pėr
tė ndėrtuar shtetin e drejtuar shoqėrinė shqiptare.
Programi megalloman, aspak realist, i mbushur me parrulla,
me dykuptimėsi, me shumė rreziqe politike, ekonomike e
shoqėrore i “Revolucionit tė qershorit” ėshtė kritikuar
rėndė nga vetė hartuesit e tij, duke pėrfshirė udhėheqėsin
Fan Nolin, si dhe nga admiruesit e zellshėm tė fanolizmit 
mė vonė nė politikėn e historiografinė enveriste. Enverizmi
e ka akuzuar Nolin mė shumė pėr pavendosmėri revolucionare
nė pėrmbushjen e programit, duke harruar se ai program
ishte jashtė realitetit shqiptar e mundėsive tė Shqipėrisė,
prandaj ishte i destinuar tė dėshtonte, sikurse dėshtoi
edhe programi i komunizmit pavarėsisht se kishte nė shėrbim
diktaturėn mė tė egėr tė proletariatit. 
Kurse me programin e  “Triumfit tė Legalitetit” ndodhi
ndryshe, sepse ishte siē e ka  karakterizuar Eqerem bej
Vlora “ Njė program i bukur, i thjeshtė, madje i
pakritikueshėm mund tė pohoj, dy pikat kryesore tė tė cilit
mund tė pėrmblidheshin me pak fjalė : organizimi i aparatit
shtetėror dhe zgjidhja e problemeve ekonomike tė vendit”
(fq 246).
Pikėrisht pėr njė program tė tillė tė thjeshtė si ai i
“Triumfit tė Legalitetit” ka  nevojė mė shumė se kurrė
Shqipėria nė pėrvjetorin e 80-tė tė kėtij Triumfi.
Programet politike qė i janė paraqitur deri tani Shqipėrisė
nė kėto 14 vite tė “shthurėsisė masono-demokratike” janė
njė shartim jo frytdhėnės i programeve tė nolizmit e tė
enverizmit me kalema kapitalizmi qė zėnė pak. Kėto programe
u shėrbejnė mė shumė interesave tė njė shtrese qė aspiron
tė bėhet borgjezi kompradore dhe jo borgjezi kombėtare. Nė
disa drejtime, veēanėrisht pėr pronėsinė mbi tokėn,
programet e  deritanishme qė nuk ndryshojnė shumė, edhe pse
paraqiten nga parti tė ndryshme, janė njė shpėrfytyrim i
programeve noliste e enveriste. Ndėrsa pas “Triumfit tė
Legalitetit” u arrit shumė shpejt tė bėhej edhe Kushtetuta
republikane  edhe Satuti themeltar i Mbretėrisė pas vitit
1991, kur Shqipėria hyri nė fazėn e “shthurėisė
masono-demokratike” tė pluralizmit politik paskomunist, u
pėrdhos procesi i bėrjes sė njė kushtetute tė re pėr vite
me radhė. Fillimisht u rrėzua me referendum popullor
projekti berishian nė vitin 1994 pėr shkak tė
paligjshmėrive qė u bėnė. Pastaj dėshtoi nė fakt dhe
projekti greko-socialist nė vitin 1998 sepse referendumi
nuk i plotėsoi parametrat dhe Kushtetuta e sotme ėshtė
shpallur si e miratuar vetėm se u bė marifeti qė e nxorri
pjesėmarrjen nė referendum  50,7% tė votuesve tė
regjistruar.  
Shqipėrisė mė shumė se ēdo gjė tjetėr i duhet sot njė
pushtet qė tė organizojė aparatin shtetėror. Le tė mbajnė
sa tė duan leksione ambasadorėt e huaj dhe pėrfaqėsuesit e
mekanizmave teknokratike europiane kėtu nė Tiranė se
“korrupsioni  luftohet me zgjedhje tė lira”. Korrupsioni
mund tė luftohet vetėm me njė aparat shtetėror tė
pakorruptuar, efikas, tė thjeshtuar, tė pėrbėrė nga
idealistė, jo nga teknokratė e meritokratė dallkaukė,
qelepirxhinj, sahanlėpirės tė forcave tė huaja qė
kolonizojnė Shqipėrinė, qė recitojnė papagallēe parrulla
pėr integrime europiane e euroatlantike, pėr globalizėm,
ekonomi tregu, pėr tė drejta njeriu qė nuk i respekton
askush. Pėr tė arritur kėtu duhet nė radhė tė parė njė
qeveri e fortė, e pėrkushtuar. Duhet pėrzgjedhje e njerėzve
qė do tė qeverisin dhe rregulla tė forta qė kush keqpėrdor
pushtetin nuk del i larė me njė dorėheqje. Nga pėrvoja e
pushtetit zogist pas “Triumfit tė Legalitetit” mund tė
nxirren mėsime tė vlefshme edhe tani, ndonėse kushtet janė
shumė tė ndryshme. 
 Mund tė bėhen zgjedhje qė tė quhen tė lira, ndonėse askush
nuk ėshtė nė gjendje tė na tregojė se si qenkan kėto
zgjedhje. Por “zgjedhjet e lira” mund t’u shėrbejnė edhe tė
korruptuarve  e korrupsionit, siē kanė shėrbyer edhe pėr
vendosje diktaturash si ajo e Hitlerit. Para se tė
shpresojmė se zgjedhjet e lira mund tė na krijojnė kushte
pėr luftė kundėr korrupsionit duhet tė shohim mirė se cilėt
janė ata qė kanė etje tė madhe pėr tė dalė fitimtarė nė
zgjedhje dhe pėr tė marrė pushtetin.    
Edhe nė librin e fundit qė ėshtė botuar nė Angli nė vitin
2003 pėr Ahmet Zogun ka njė kapitull tė titulluar “Triumfi
i Legalitetit”. Sa ndryshim ka ky titull nga titulli qė ka
pėrdorur  historioazhgrrafi shqiptar greqishtfolės Paskal
Milo pėr tė njėjtat ngjarje “Jugosllavia-mamia e
kundėrrevolucionit zogist” nė njė libėr tė tij tė botuar nė
vitin 1992, jo mė nė kohėn e Enverit! (“Shqipėria dhe
Jugosllavia.1918-1927). Po citoj vetėm njė fjali nga mė tė
rėndomtat nė spekulimet e Paskalit : “Rreth tij (Zogut) u
grumbulluan ( nė Beograd) tė gjithė elementėt antikombėtarė
qė kishin emigruar nė Jugosllavi”. Merret me mend sa vlerė
mund tė kenė “histori tė tilla” qė i shkruan njeriu qė mori
pjesė nė “revolucionin e vonuar demokratik”( pra nė
edicionin e dytė tė revolucionit tė qershorit) si pėrkthyes
i bandave andarte greke qė morėn pjesė nė rebelimin e
armatosur nė Shqipėrinė e jugut nė vitin1997. Pėr kėtė
shėrbim pėrkthyesi i andartėve u bė edhe ministėr i jashtėm
i Shqipėrisė pėr katėr vite.
Kurse studiuesi anglez Xheison Toms qė sigurisht nuk ėshtė
zogist dhe as mund tė merret si vlerėsues i pandikuar nga
njėfarė antizogizmi shqiptar e britanik nė punimin e tij
pikėrisht nė kapitullin “Triumfi i Legalitetit” (fq. 71)
thekson se pėrkrahėsit e Nolit nuk po e merrnin vesh mirė
nėse ai ishte njė pėrēues i komunizmit, apo njė imitues i
marshimit tė Musolinit mbi Romė. Pėr Paskal Milon ky duhet
quajtur atdhetarizėm shqiptar. Studiuesi britanik e ka
parasysh pozitėn e vėshtirė nė tė cilėn ndodhej Zogu gjatė
emigrimit nė Beograd dhe e vė nė dukje se ndėrsa ai mbante
kontakte atje sekretari i tij, Jak Koēi, vepronmte nė emėr
tė tij nė Romė. Por historiografia shqiptare deri tani nuk
ka dashur, as ka qenė e zonja, tė analizojė me vėrtetėsi
kėkė kompleks ngjarjesh. Nga kėndvėshtrimi politologjik
duhet tė themi se nuk ka fatkeqėsi mė tė madhe se kur
politikanėt shqiptarė vihen nė atė pozitė qė u vu Zogu nė
vitin 1924, kur u detyrua tė shkonte nė Jugosllavi pėr tė
nisur prej andej “Triumfin e Legalitetit”. Ngjarjet e
mėvonshme kanė dėshmuar se ky “Triumf” u realizua pa
lėshime tė asaj natyre qė do ta bėnin tė mallkuar. Por
sidoqoftė shqiptarėve u mbetet tė nxjerrin mėsimin e madh
se nė grindjet e tyre politike kurrė nuk duhet tė krijojnė
situata kur rivali vihet nė pozita tė tilla. Po a do ta
mėsojnė ndonjėherė si duhet kėtė politkanėt e skenės sonė
politike?!
Xheison Toms kur analizon “Triumfin e Legalitetit” thekson
: “Zogu ishte i rreptė , por jo hakmarrės, ai i falte
njerėzit tė cilėve nuk ua kishte mė frikėn. Por nė fillim
tė vitit 1925 synimi i tij ishte qė ende tė shtinte
frikė”.(fq. 75). Pra, e tėrheq lexuesin nė vlerėsimin
psikologjik tė liderit, ēka sipas librit amerikan qė
pėrmenda ėshtė fushė e veēantė studimi nė ndihmė tė
politologjisė tani. Vlerėsimin psikologjik tė Ahmet Zogut e
kanė bėrė dhe vėzhgues tė afėrt tė politikės sė tij. Edhe
pse e quan diktaturė sundimin e Zogut Eqerem  bej Vlora e
quan atė “tė vetmin njeri qė mund tė merrte nė dorė fatet e
vendit nė kalimin nga Shqipėria turkomane drejt Shqipėrisė
moderne (fq 251) dhe  thotė se :” ky njeri ishte i paisur
me arsye tė shėndoshė dhe me ndjenjėn e masės, ndaj edhe
pėrpiqej qė vullnetin e tij personal t’ua pėrshtaste
kėrkesave dhe ligjeve tė vendit e tė shtetit” (fq. 241). 



		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
Dress up your holiday email, Hollywood style. Learn more. 
http://celebrity.mail.yahoo.com


------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Make a clean sweep of pop-up ads. Yahoo! Companion Toolbar.
Now with Pop-Up Blocker. Get it for free!
http://us.click.yahoo.com/L5YrjA/eSIIAA/yQLSAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/
 




Olsi | 27 Dec 16:17 2004
Picon

RIMEKEMBJA 28/ 12/ 2004 ( ii )


Njė udhėheqės i tillė politik do tė bėnte dhe tani atė pėr
tė cilėn ka nevojė Shqipėria. Por... udhėheqėsit qė kanė
dalė nė krye tė Shqipėrisė kur vendi kaloi nga diktatura
komuniste (u ēlirua nga vargonjtė dhe hyri nė “shthurėsinė
masono-demokratike”) nuk patėn cilėsira tė tilla. Qysh nga
fillimi i jetės shtetėrore  tė Shqipėrisė kanė drejtuar
disa udhėheqės. Nėse marrim si pikė referimi formulėn e
Xheison Toms se “Zogu ishte i rreptė por jo hakmarrės”
atėherė tek Fan Noli vetė ky raport ishte i pėrmbysur,
sepse nė politikė dhe mė vonė  nė letėrsi u tregua
hakmarrės, por jo i rreptė nė kuptimin e shtetarit qė ka
pėrgjegjėsi. 
Pas Zogut Shqipėrinė e sundoi pėr dekada Enver Hoxha qė u
tregua skajshmėrisht i rreptė dhe skajshmėrisht hakmarrės.
Ramiz Alia ishte i pazoti tė krijonte raport tė ri midis
pėrbėrėsve tė kėsaj formule dhe mbeti nė dilemėn e
vazhdimit tė rreptėsisė e tė hakmarrjes dhe tė heqjes dorė
prej tyre, deri nė ēastet kur ngjarjet i dolėn krejt jashtė
kontrollit. Berisha gjatė viteve tė sundimit ka qenė rob i
xhelozisė dhe hakmarrjes, por nuk ka qenė i aftė tė tregojė
rreptėsinė e pushtetarit. Mė hapur kjo u duk kur iu shemb
para syve shteti e pushteti nė vitin 1997 me njė revolucion
 tė dytė tė qershorit. Shqipėria e pagoi shumė shtrenjt
kėtė sjellje tė Berishės qė pėr paradoks mė shumė binte erė
fanolizėm. Fatos Nano nuk i ngjan Zogut as nė rreptėsinė
prej pushtetari me ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie, as nė
hakmarrjen vetėm nė dobi tė shtetit. Nano mė shumė 
englediset se qeveris. 
Rebelimi i vitit 1997 kishte shumė nga tiparet e rebelimit
tė vitit 1924. Edhe njė herė nė Shqipėri pushteti u ndėrrua
me dhunė, pra vazhdon tė zbatohet formula “pushteti buron
nga gryka e pushkės”. Dėmet ishin shumė mė tė mėdha.
Pasojat nuk zgjatėn vetėm 6 muaj, por po zgjasin edhe 8
vite. “Triumf tė Legalitetit” nuk pati dhe ėshtė zor tė
ketė, madje ndoshta e padėshirueshme tė ketė nė formėn
klasike. Tė mundurit gjatė rebelimit tė vitit 1997 e kishin
tė drejtėn pėr “Triumf tė Legalitetit”, madje patėn njė
shans jo tė vogėl nė shtator tė vitit 1998. Por nuk kishin
qartėsinė dhe as forcėn e vullnetin e duhur, as organizimin
e duhur. Shkurt, mungonte njė prijės si Ahmet Zogu. Edhe
konjuktura ndėrkombėtare nuk i favorizonte. 
Tani pėr ēudi pėr zgjidhje si ajo e 1997 flasin mė shumė
ata qė bėnė trazirat e atėhershme. “Socialistėt integrimsa”
po pėrdorin parullėn se pushtetarėt nuk largohen nga
pushteti i korruptuar me vullnet dhe me zgjedhje tė lira.
Por kėtė e thonė ata qė nuk kanė asnjė  motiv tė vlefshėm
moral e politik pėr tė folur kėshtu. Nga ana tjetėr nė
krahun politik qė nė vitin 1997 legjitimohej pėr tė ndjekur
rrugėn e “Triumfit tė Legalitetit” kanė shkuar tė japin
mend e tė marrin flamurin si udhėheqės disa nga ata qė 
bėnė rebelimin e vitit 1997. Ėshtė njėsoj sikur eksponentė
tė tillė kryesorė tė “Revolucionit tė qershorit”  tė vitit
1924 si Luigj Gurakuqi apo Riza Cerova pak ditė pas
revolucionit tė kalonin nė anėn tjetėr e tė pretendonin se
bashkė me Zogun do tė luftonin pėr “Triumfin e
Legalitetit”.
Faktorėt ndėrkombėtarė qė sot mund tė jenė tė gatshėm tė
nxisin e tė mbėshtesin imitime tė kėqija tė “Triumfit tė
Legalitetit” janė armiqtė mė tė rrezikshėm tė Shqipėrisė.
Pra, kur flasim pėr paralelizmat midis situatave kur
“Triumfoi Legaliteti” nė tė mirė tė Shqipėrisė dhe
situatave tė sotme qė kėrkojnė tė zbatohen disa nga mėsimet
qė vijnė nga “Triumfi i Legalitetit” nuk mund tė biem nė
gabimin qė tė urojmė pėrsėritje mekanike, imitime tė
verbėra. 
Nuk do tė jetė punė e lehtė, as rrugė e shkurtėr qė mėsimet
pozitive nga “Triumfi i Legalitetit” tė krijojnė faktorin e
domosdoshėm  pėr tė ndryshuar rrėnjėsisht gjendjen nė
Shqipėri. Iluzionet  paguhen me diziluzione. “Triumfin e
Legalitteuit” e pėrgatiti dhe e arriti me sukses
realpolitika e Ahmet Zogut, qė ishte gjithmonė e vendosur e
llogaritur por larg  aventurizmave politike. Njė politikė e
tillė duhet kultivuar dhe shtrirė masivisht nė Shqipėri qė
tė rriten shpresat se ligjshmėria e pushtetit do tė bėhet
realitet dhe thelbi i pushtetit do tė jetė shtetarizmi
modern. 


24 dhjetor 2004                                            
       Abdi Baleta




GREKĖRI NĖ LIBRIN “HISTORIA E SHQIPĖRISĖ” TĖ Z. FAVEIRIALIT

(vijon nga numri i kaluar)

E gjithė lufta e grekėve kundėr shqiptarėve, qė nė kėtė
vepėr ėshtė mijėvjeēare, nuk mbėshtetet nė ballafaqime,
qoftė nė beteja, qėoftė nė pleqėrime pėrfaqėsish, nė
marrėdhėnie tė ndryshme etj., por se nė pabesinė, nė
dredhinė, nė mashtrimin dhe nė shfrytėzimin e trimėrisė,
burrėrisė, aftėsisė dhe punės sė shqiptarėve. Pikėrisht,
pėr kėto arsye, autori i “Historisė sė Shqipėrisė” thotė nė
njė faqe tė librit tė tij: “Kryengritja e Aliut i shėrbeu
kryengritjes sė grekėve dhe se grekėt volėn frutet e njė
lufte ku vetėm shqiptarėt e ishujve dhe vllehėt e Pindit
derdhėn gjakun. Sa iu pėrket grekėve, u denua t’u krijohej
njė shtet pėr tė cilin  nuk shohim as edhe njė grek tė
vetėm tė ketė derdhur gjakun pėr tė.” (fq 407)
Nė veprėn “Historia e Shqipėrisė” tė Faveirialit dėshmohen
qysh nė lashtėsi cilėsi tė vyeshme tė stėrgjyshėrve tė
shqiptarėve, qė pėrfshinin troje amtare sa trefishi i
trojeve greke. Historiani, duke i ballafaquar kėto cilėsi
midis dy popujve thekson: “Aso kohe Zoti kishte nxjerrė
grekėt, popull nga mė barbarėt dhe mė mizorėt, pasi ata
ishin mė tė varfėrit dhe mė lakmitarėt pėr pasuritė.” (fq.
43) Mė tej ai shėnon: “Pėr shkak tė vandalizmit tė tyre, tė
greko-bizantinėve, u shkatėrruan monumentet, pothuaj nė tė
gjithė Gadishullin e Ilirisė.”
Ashtu si Falmerajeri mė 1860, ashtu edhe Faveiriali pophon
se politika greke ka synuar gjithnjė tė thyejė kulturat
fqinje, tė pėrvetėsojė ē’tė mundet prej tyre, duke i vėnė
emrin grek veprės sė huaj dhe tė kthente nė bizantinizėm
ēdo gjė ilire qė kishte mbetur nga Roma e lashtė (fq. 35).
Kėshtu vepruan ata me Lekėn e Madh dhe Skėnderbeun. Leka i
Madh ka qenė maqedonas, fis shumė i afėrt me ilirėt, i cili
pas pushtimit tė Greqisė krijoi perandorinė e famshme nė
Lindje dhe pėrhapi kulturėn e grekėve atje. Historianėt
grekė e mohojnė kėtė tė vėrtetė dhe Lekėn e bien vetėm
helen. Po kėshtu kanė vepruar edhe me heroin tonė kombėtar,
Skėnderbeun, tė cilin pėr shkak tė mbiemrit na e nxjerrin
grek tė kulluar. Grekėt nuk kanė heronj kombėtar nė
luftėrat kundėr pushtuesve turq tė pėrmasave tė Gjergj
Kastriotit. Grekėria ēfarė nuk bėn, ka pėrvetėsuar me
mashtrime figurat tona.
Autori i “Historisė sė shqiptarėve”, Faveiriali, pasqyron
tė vėrteta tė hidhura tė ngjarjeve histroike mijėvjeēare
midis grekėve dhe shqiptarėve, nė tė cilat shpalosen krejt
qartė mashtrimi, hipokrizia, dredhia e pabesia dhe urrejtja
e politikės shtetėrore greke ndaj shqiptarėve dhe kur ėshtė
e mundur, shkatėrrimi i kombit shqiptar. Nė veēanti, nė
kėto ngjarje e rrjedha historike gati vend parėsor zė kisha
greke e Kostantinopojės dhe e bijėzave tė saj nė Greqi.
Gjatė 15 shekujve, nėnvizon autori, kisha greke pėrdori ēdo
mjet e mėnyrė pėr t’i shkombėtarizuar shqiptarėt, pėr t’ua
zhdukur besimin katolik e mysliman, ē’kishėroi gjuhėn
shqipe dhe e shpalli tė paqenė popullin shqiptar. Kur
shqiptarėt pėrballonin turqit me tė famshmin Skėnderbe,
Jorgos Sfrantes shkruante se shqiptarėt janė populli mė i
kotė nė botė dhe mbi kėtė bazė Pukevili i pėrcakton ata
popull pa vetėdije dhe ndėrgjegje. Faveiriali rrėzon me tė
dhėna historike e dėshmi tė provuara kėto trillime dhe i
quan shqiptarėt njerėz tė mirė.
Ndėrkaq, nė libėr nėnvizohet se perandorėt bizantinė, gjatė
njė mijė vjetėve bėnė ēfarė kishin nė dorė pėr tė copėtuar
e pėrēarė popullin shqiptar, pėrdorėn ēdo mjet e mėnyrė qė
shqiptarėt tė mos organizoheshin si etni e territor mė vete
dhe kėsisoj u shkaktuan dėme shumė tė mėdha atyre,
pavarėishst qė nuk mundėn t’i zhdukin nga faqja e dheut
ata. Ndėrkohė qė po kėta perandorė, i mirėpritėn fiset
barbare sllave nė shekujt V-VII dhe i ndihmuan ata duke u
dhėnė besimin ortodoks, organizimin shtetėror politik,
shkrimin e pjesės tė kulturės sė vet. Edhe kur sllavėt
bullgarė e serbė u bėnė shtete tė forta me bekimin e papėve
tė Romės e tė Patriarkanės sė Kostantinopojės, dhe kur e
vunė nė pyetje qenien e vetė Perandorisė, ata sulmonin e
shkretonin trevat shqiptare. Nė kėtė mėnyrė, shqiptarėt
vitet 850 e deri nė vitet 1350, duhej tė pėrballonin jo
vetėm sulmet e pushtimit e shtetit bizantin por edhe tė
bullgarėve e serbėve. Nė kėto kushte tejet tė rėnda,
shqiptarėt mundėn tė mbijetojnė dhe autori sjell fakte e tė
dhėna tė shumta mbi krijimin e funksionimin e principatave
shqiptare nė shekujt XII-XV dhe nė veēanti analizon kohėn e
Skėnderbeut, pėr tė cilin gjykon me realizėm.
Faveiriali, si historian i paanshėm, sjell nė veprėn e vet
njė dokument origjinal tė kohės sė Lidhjes Shqiptare tė
Prizrenit, botuar nė gazetėn La Turquie, 1888, tė Parisit
nga e cila po nėnvizojmė disa pjesė, sidomos atė pėr kishėn
greke: “Tė ruhemi qė tė mos biem pėrsėri nė kurthin e
grekėve, mbi tė gjitha tė klerit grek, pasi ai ėshtė nė
radhė tė parė armiku ynė kryesor. Tė kėqija mė tė mėdha
vijnė nga ... strofulla satanike qė quhet patriarkati grek
i Kostantinopojės.” Mė pas nė dokument jepet njė pasqyrė
mbi shfrytėzimin e tmerrshėm qė u bėhej shqiptarėve nga
shteti e kisha greke: “3000 mėsues grekė nė Shqipėri e
Maqedoni, me 100 napolona nė vit, 3000 nxėnės studjojnė nė
Athinė pėr tė pėrhapur helenizmin nė Shqipėri e Maqedoni;
2300 prindėr tė nxėnėsve qė studjojnė nė Greqi vizitojnė
Athinėn vit pėr vit dhe shpenzojnė secili 100 napolona,
pėrfitimet e tjera vijnė nga Sqhipėria (pėr Greqinė)
100.000 milion franga, pėrfitime prej gjakut tė
shqiptarėve. Nė kohė tė luftės, miliona e miliona lira janė
dėrguar nė ndihmė tė Greqisė, pa pėrfshirė mijėra e mijėra
ushtarė qė shkuan tė vriten pėr grekėt, nė Greqi edhe
Krishti pėrdoret si vrasės.” (fq. 531)
Libri “Historia e Shqipėrisė” i Faveirialit ka vlera tė
shumėanshme si pėr kohėn kur u shkrua ashtu edhe pėr ditėt
e sotme. Nė tė jepet njė informacion i gjerė mbi fiset
ilire, kulturėn e tyre, qytetet, figurat, luftėrat dhe
marrėdhėniet me popujt fqinjė. Po kėshtu, shpaloset koha e
mesjetės dhe ajo mė e reja, e viteve 1700-1878. Ndėrkohė,
autori cmon edhe vlerat e kulturės kombėtare shqiptare. Nė
mėnyrė tė bindshme, nė tė pėrshkruhen edhe marrėdhėniet e
shqipatėrve me popujt fqinjė: grekė, serbė, malazezė,
bullgarė e italian. Qėndresa shqiptare ndaj pushtuesve
turq, zė njė pjesė tė mirė tė librit. Duke qenė i paanshėm,
Faveiriali, nuk mund tė mos theksonte edhe dobėsi tė jetės
politike e shoqėrore tė shqiptarėve, tė cilėt vinin mė
shumė nga pushtuesit, fqinjėt dhe Europa, sidomos nga
Italia.
Pėr shqiptarėt qė e duan kėtė vend, ky libėr ka vlera tė
rralla sepse na nxit tė mos harrojmė veten dhe kulturėn
tonė, na i vė nė dukje mė mirė dukuritė e sotme, nė
marrėdhėniet me fqinjėt, tė cilat kanė vijimėsi
mijėvjeēare. Grekėria ose bizantinizmi, si koncepte kanė
njė kuptim edhe historik edhe politik. Ato kanė qenė e janė
nė themel tė gruopeve politike tė caktuara greke, tė kishės
ortodokse greke, qė ashtu si nė kohėn e Lidhjes Shqiptare
tė Prizrenit e mė pas punojnė pėr tė ringjallur kohėn e
vdekur tė Perandorisė Bizantine sidomos nė drejtim tė
Shqipėrisė e tė Maqedonisė. Romakėt kishin kėtė fjalė tė
urtė, si bazė nė lidhje me grekėt: “Graeca fides, nula
fides” dhe shqiptarėt: “Mos i zėrė besė atij se ėshtė
grek.” (fq. 529)
Redaktori Qemal Velia ka kryer jė punė tė kėnaqshme nė
shpjegimin e toponimeve tė figurave historike, ngjarjeve
historike dhe tė dhėnave tė tjera qė pasqyrohen pjesėrisht
ose fare pak nė libėr.

5.11.2004	Hil Kamani


Zonja Europė, kujdes me Shqipėrinė!
Ndigjoni me kujdes
Mbretėreshėn e Anglisė dhe ish Presidentin Bill Klinton.

Po e them qė nė fillim tė kėtij shkrimi se kur flas pėr
Shqipėrinė kam parasysh edhe Kosovėn dhe trojet Shqiptare
nė Maqedoni edhe Ēamėri.
Tashmė vetė historianėt e disa vendeve na kanė thėnė qartė
se populli shqiptar qė dy mijė vjet mė parė e deri nė
historinė e ditėve tė sotme Europėn e ka shpėtuar 3 herė.
Nė fillim, nė kohėn kur po sulmohej Perandoria e Ēezarit
historia shkruan qartė se shqiptarėt e Ilirisė, tė cilėt i
thėrriti pėr ndihmė Ēezari, ish perandori mė me famė i
Perandorisė Romake, shpėtuan Europėn Perėndimore siē quhet
sot.
Pėr herė tė dytė e dini mirė se shqiptarėt tė udhėhequr nga
Gjergj Kastriot Skėnderbeu kryetari i Shqipėrisė nė luftėn
kundėr Perandorisė Osmane ndaloi Perandorinė Osmane qė tė
mos vazhdonte mė luftėn me trojet e Europės. Kjo tashmė nuk
mohohet as nga njė historian qė merr tė shkruajė pėr
Shqipėrinė flas pėr historiannėt e Europės.
Ishte lufta heroike e popullit shqiptar deri nė vitin 1912
kur ne fituam Pavarėsinė nė luftėn kundėr Perandorisė
Osmane. Ju zotėrinj europianė e dini mirė kėtė se
perandoria osmane pasi fitoi Shqipėria nė luftėn
qindravjeēare deri nė nėntor tė vitit 1912 kundėr pushtimit
turk. Perandoria Osmane qė i kishte shtirė tmerrin Europės
mori fund, nuk u ngjall mė. E dimė mirė se pas luftės Ruso
Turke, Perandoria Osmane pėsoi goditjen e parė. Por mos
harroni luftėn qindravjeēare tė popullit shqiptar kundėr
asaj Perandorie deri sa fituam pavarėsinė ne shqiptarėt.
Por mos harroni se pėr herė tė treta pėrsėri ne shqiptarėt
e shpėtuam Europėn nga sundimi komunist. Besoj se ju vjen
turp tė mohoni se kur Enver Hoxha, udhėheqėsi i  popullit
shqiptar nė vitet 1960 e mė pas e shkėputi Shqipėrinė nga
Traktati i Varshavės dhe pikėrisht pas kėsaj shkėputjeje
forcat nėndetėse ushtarake ruse u larguan me urdhėr tė
Enver Hoxhės nga Pashalimani. Ky ishte shpėtimi i tretė qė
shqiptarėt i bėn Europės. Kėto janė fakte kokėfortė qė nuk
i mohoni dot. Por si ia ka shpėrblyer Europa kėtė luftė
gjigande pėr afro dy mijė vjet tė shqipėtarėve? Sot Europa
lulėzon e krenohet pėr zhvillimin e saj. Mirė bėni, ne na
bėhet qejfi qė kjo Europė qė ne shqiptarėt e kemi shpėtuar
tre herė gjatė mė shumė se dy mijė vjetė po lulėzon e po
forcohet dita ditės kėshtu le tė vazhdojė nė kėto shekuj.
Jo mė kot njė historian i shquar i Europės duke e ditur
historinė mirė ka thėnė “Nė qoftėse nuk shkruhet mirė
historia e shqiptarėve nuk do tė dihet historia e botės.”
Ky ėshtė mendimi i kėtij historiani tė shquar. Por unė e
lidh kėtė mendim me kohėn kur Ēezari i Romės filloi luftėn
kundėr Perandorisė Ilire dhe nė atė kohė mbretėresha e
shquar e Ilirisė, Teuta e kėshilloi Ēezarin: “Mos i bjer
Perandorisė Ilire se po u shkatėrrua Perandoria Ilire
Europa nuk do tė ketė kurrė qetėsi”. Por Ēezari e filloi
krimin e vet, i ra Perandorisė Ilire, por siē thashė mė
lart, kur Ēezarin e sulmuan, kėrkoi ndihmė pikėrisht  tek
shqiptarėt e Ilirisė dhe historia thotė tė vėrtetėn qė
shqipėtarėt e Ilirisė e kanė shpėtuar, atė qė sot ėshtė
Europa  Perėndimore.
Nuk po flas pėr shkrimet e historianit shqiptar, Ēekrezi, i
cili i paraqet pa kufinj shtetet Europiane tė disa shekujve
mė parė, qė sot janė tė fuqishėm, si popuj shumė tė egėr,
shumė barbarė, pa kulturė, shumė larg kulturės dhe
zhvillimit tė Perandorisė Ilire. Kėtė temė po e lė me kaq
sepse do mė fusnit nė radhėn e dallimeve raciale. Le tė
flasin historianėt tuaj pėr kėtė ēėshtje, zotėrinj tė
Europės sė sotme. Por me sa shikoj nėpėr filma shumė mirė e
paraqesin popullin e vet qindra vjet mė parė nė luftrat pėr
liri, si anglezėt, gjermanėt, francezėt, skocezėt me ato
veshje me rrobe tė shqyera dhe me ato fytyra tė parruara
sikur po zbresin nga shpellat. Kėtė po e bėni ju vetė,
regjizorėt  europianė. Nuk po flas mė pėr kėtė. Kujtoni tre
mbretėrit mė kriminalė tė botės: Ivani i Tmerrshėm, Mbreti
i Judės dhe Mbreti i Skocisė. Mirė qė kemi bėrė kėtė
sakrificė mijėravjeēare pėr Europėn, po ju Zotėrinj
politikanė qė drejtoni politikėn e sotme tė Europės si ja
keni shpėrblyer shqiptarėve kėtė nder qė ju kemi bėrė ne?
Kryetrimi i Shqipėrisė, Skėnderbeu erdhi deri nė Napoli kur
e kėrkuat dhe ju ēliroi. Por pas vdekjes sė Skėnderbeut ku
ishin banditėt e Europės sė asaj kohe? Pse e latė
Shqipėrinė? Kujt ia latė Shqipėrinė? 
Por le ta lėm kėtė periudhė pas legjendarit tonė tė madh
shqiptar, Skėnderbeut sepse Ēezari i Romės pasi shkatėrroi
Perandorinė Ilire shkatėrroi dhe perandorinė e vetė dhe
shtetet Europiane ishin tė gjithė tė leosur, por pas kėsaj
periudhe kur Shqiptarėt e Ilirisė ju shpėtuan ju zonja e
nderuar Europė, filluat tė merrni veten.
Por si ja shpėrblyhet Shqipėrisė? Si ja shpėrblyhet
popullit shqiptar, qė sakrifikoi veten pėr Europėn? Mos u
pėrgjigjni ju, po ua them unė, njė qytetar shqiptar. Ju
zonja Europė ia shpėrblyhet me fėlliqėsinė mė tė madhe, me
poshtėrsinė e ndyrsinė mė tė madhe dhe e vulosėt
poshtėrsinė e fėlliqėsinė tuaj, nė konferencėn e poshtėr tė
Londrės nė vitin makabėr pėr shqiptarėt, qė ėshtė viti
1913. Aty kancelarėt e diplomacisė sė ndyrė tė Europės
firmosėn vendimin e tėrbuar antishqiptar, ata kancelarė
Europianė tė asaj kohe me duar tė pėrgjakura vendosėn qė tė
ngulet gijotina mbi trupin e Shqipėrisė, aty u vendos qė tė
shqyhet trupi i Shipėrisė, aty kriminelėt qė morėn pjesė nė
konferencėn e poshtėr tė Londrės vendosėn ta coptojnė
Shqipėrinė dhe t’i shpėrndajnė trojet shqiptare vampirėve,e
gjarpėrinjve tė Ballkanit ,qė edhe sot nuk po ngopen me
gjakun e shqiptarėve qė i fali konferenca e poshtėr e
Londrės e vitit 1913 dhe ia dha vampirėve e gjarpėrinjėve
serbė, malezezė, maqedonas, grekė. Pse kėshtu Europė? Pse e
bėtė kėtė poshtėrsi karshi Shqipėrisė? Ky ishte shpėrblimi
qė i dhatė shqiptarėve, qė deri mė 1913 dy herė ju kishin
shpėtuar?
Shyqyr qė mė atė konferencė foli pėr shqiptarėt pėrfaqsuesi
i Austrisė, Italisė dhe ia dimė pėr nder pėrfaqėsuesit tė
Anglisė nė atė mbledhje, Eduar Grei, i cili nuk ishte i
kėnaqur me kėtė vendim dhe e ka lėnė fare qartė mendimin e
tij qė pas mbledhjes: "Historia do tė na ndėshkojė dhe nuk
do tė na e fali kėtė padrejtėsi qė po u bėjnė shqiptareve".
Prandaj Zonja Europė e falenderojmė me gjithė shpirt
Mbretėreshėn e sotme tė Anglisė, e cila ju ka porositur
qartė: "Atė padrejtėsi qė i kemi bėrė Shqipėrisė Europa
duhet ta ndreqi sot". Prandaj zotėrinj drejtues tė
politikės Europiane, Kėshilli Europės, Bashkimi Europian,
Romano Prodi e Havjer Solana dhe pasardhėsit e tyre
zbatojeni mirė kėtė porosi shumė tė drejtė e shumė tė qartė
tė mbretėreshės sė Anglisė. Mos harroni Zotėrinj tė Europės
fjalėn e ish presidentit, Bill Klinton qė tha kohėt e
fundit kur erdhi pėr vizitė nė Kosovė. Ai tha qartė “Kur
studiova historinė e Shqipėrisė mora vendimin qė trupat
amerikane t’i bashkohen forcave tė NATO-s pėr tė pėrzėnė
serbėt nga Kosova.” Zonja Europė, mos harroni kėto fjalė tė
ish presidentit Bill Klinton. Po e them kėtė se ne
intelektualėt, dhe jemi me mijėra, bashkė me tė gjithė
popullin shqiptar po ju ndjekim me shumė kujdes se ēfarė po
bėni me Kosovėn, me shqiptarėt nė Maqedoni, me Ēamėrinė. Po
e stėrholloni shumė problemin e pavarėsisė sė Kosovės, po
pėrdorni disa shprehje monotone: “Tė bėjė mirė reformat,e
tėrci e vėrci ...”. Por mos harroni pėr asnjė moment se
pėrfaqėsuesit e huaj qė sot drejtojnė Kosovėn, as nuk janė
tė aftė as nuk do tė jėnė tė aftė sa vetė udhėheqėsit
kosovarė tė drejtojnė Kosovėn. Mos e harroni pėr asnjė
moment fjalėn e udhėheqėsit tė shquar kosovar, Ibrahim
Rugova dhe tė disa politikanėve tė drejtė nė Europė se
shpallja e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė faktori kryesor i
stabilitetit nė Ballkan, madje dhe nė Europė. Zonja Europė,
binduni se udhėheqėsit kosovarė dinė tė drejtojnė mė mirė
Kosovėn se pėrfaqėsuesit qė ju dėrgoni aty nga vende tė
ndryshme tė Europės. NATO ėshtė e domosdoshme tė jetė
prezente sa tė krijohet e tė marrė forcėn ushtria vetėm me
qytetarė tė Kosovės. Ne mė mirė se disa shtete tė Europės
nuk deshėn tė pėrzėnė Sllobodanin, kriminelin e poshtėr
serb nga Kosova. Ne dimė mirė dhe po e ndjekim me lotė ndėr
sy se si po hapen dhe ka akoma varre masive me shqiptarė nė
tokat serbe. Jemi popull me shumė kulturė dhe trimėrinė e
tregojmė shumė mirė kur duhet, por nuk kemi qėnė dhe nuk do
tė jemi kurrė kriminelė si ish Krajlat e vjetėr tė serbėve,
si ish kriminelėt anti-shqiptarė maqedonas, nuk jemi si
kriminelėt grekė, qė therėn edhe burra edhe gra dhe barqe
grash shqiptare e fėmijė shqiptarė tė Ēamėrisė, nuk jemi si
krimineli i poshtėr Sllobodan Millosheviēi. Nuk i harrojmė
kėto jo, por po tregojmė pėrsėri kulturėn tonė dhe po ju
themi: Hajde Zonja Europė, zgjidhe shpejt problemin e
shqiptarėve. Unė nuk po lėshoj mllefin tim sot karshi
Konferencės sė poshtėr tė Londrės se i kemi lexuar e
dėgjuar me pushkėt tona, me fjalėt tona sa poshtėrsi ka
bėrė Konferenca e Londrės e vitit 1913. Unė kėtu po ju
kujtoj vetėm pak vargje tė poetit tė shquar shqiptar,
Gjergj Fishta, i cili pasi dėgjoi kobin e tmerrshėm
antishqiptar, pasi dėgjoi vendimin e poshtėr antishqipatr
tė kėsaj konference na ka lėnė qindra e mijėra vargje
urrejtje pėr kėtė konferencė tė poshtėr tė Londrės, por unė
po ju shkruaj vetėm pak nga kėto vargje.

Hej Europė, hej Kurva e motit 
Si i re hasha besės zotit ?
Kėshtu qenke shenja e qytetnisė.
Me i marrė tokat e Shqipnisė
E me ja dhėnė kėlyshėve tė Rusisė ?!

Pra Gjergj Fishta dhe tė gjithė atdhetarėt shqiptarė ju
akuzojnė zonja Europė se nuk njifni as Zotin. Ju pret nė
besė shqipėtarėt, qė ju kanė mbrojtur historikisht, por siē
ju thotė Gjergj Fishta ju pret edhe Zotin nė besė. Prandaj
po e mbyll kėtė artikull pėrsėri me fjalėt qė kam vėnė nė
titullin e kėtij shkrimi: Zonja Europė, kujdes me
Shqipėrinė! Ndigjoni me kujdes Mbretėreshėn e Anglisė dhe
ish  Presidentin Bill Klinton.
Lexoni historianėt tuaj seriozė tė Europės se ēfarė kanė
shkruar pėr historinė e lavdishme mijėravjeēare tė
Shqipėrisė e shqiptarėve. Ata historianėt tuaj na kanė
ngjitur shumė lartė. Ne kemi qenė dhe jemi popull me
kulturė, mėsojeni mirė kėtė. Disa shtete tė Europės janė
munduar tė na pėrēajnė dhe ne kemi mbetur komb vital e me
kulturė megjithėse na kanė luftuar e pushtuar sepse jemi
vend i bukur dhe i pasur dhe akoma sot na luftoni, na
perēani sepse e keni halė nė sy bukurinė, pasurinė dhe
madhėshtinė e Shqipėrisė e tė popullit liridashės shqiptar.

                                                           
                                               
                                                           
                                                  Me
respekt
                                                           
                                        Avokat  Bexhet
Agolli
             




PSE JE KAQ ANTIISLAMIST KASTRIOT MYFTARAJ?!

(vijon nga numri i kaluar)

ėshtė e drejtė thėnia e Baletės se “... Simbolet kombėtare
qė tė pėrfaqėsojnė e tė theksojnė sa mė qartė e sa mė fort
shkėputjen nga Serbia irrendentizmin shqiptar ...”.
Urrejtja ndaj irredentizmit ėshtė tepėr e theksuar sidomos
nė spektrin e sė majtės shqipatre e tė sė djathtės
majtiste, qė ėshtė e njėsuar me tė majtėn. Kėtu nė kėtė
frazė nuk kemi asnjė tė dhėnė se Baleta kėrkon tė shpallė
“Kosovėn Serbi”!
nė histori nuk nxėnė vend fjalėt “nė rast se” ose “mundet”.
Ato janė fjalė hipotetike tė pabazuara nė dokumente tė
mirėfillta historike sepse rrjedha e ngjarjeve shkon
gjithmonė kundėr andjeve tona e dėshirave tona. Ka fakte e
dokumente autentike, atėhere mund tė shpallėsh diēka tė
vlefshme e jo nė tym pa dokumente, pa referime mbėshtetėse
tė mendimeve tuaja, Myftaraj. Nėse do t’i referohesh
Barletit ose Frėngut dhe atyre mijėrave jetėshkruesve tė
jetės e tė veprės sė Skėnderbeut do tė gjesh analogji tė
njėjta me fakte tė pavėrtetuara nga dokumentacioni
historik, por shkrime tė kopjuara nga njėri-tjetri duke
pėrsėritur tė njėjtat ngjarje tė parathėna nga Marin
Barleti apo Dh. Frėngu apo ndokush tjetėr, qė ia fusin korr
e mos lidh, duke e bėrė tė pavėrtetėn tė vėrtetė, duke
futur personazhe irreale aspak historike apo ngjarje e
beteja tė vogla, duke i stėrzmadhuar sikur qimja tė bėhet
tra. Tė pavėrtetat duhen zhdukur nga qarkullimi sepse nuk i
shėrbejnė historisė dokumentare. Ju Myftaraj si njė
shembėllim i tyre i mirė do tė ishte tė lexoje punimin e z.
Kristo Frashėri pėr “Himarėn” botuar kėto ditė nė gazetėn
“Korrieri”. Aty do tė gjesh diēka me vlerė ku ke mundėsi tė
mėsosh se si bėhet pėrzgjedhja e dokumenteve historike nė
zgjidhjen e ndonjė problemi historik duke shėnuar edhe
referencat mbėshtetėse tė studimit nė fjalė. Ju myftaraj
shpreheni se: “... Sikur tė akuzohet Skėnderbeu pėr
bashkėpunim me serbėt sepse strehoi Brankoviēin nė Krujė...
ka njė kriter realpolitik dhe ky ėshtė kush siguron
pėrfitim nga ky bashkėpunim ...” (Myftaraj). Nuk e di nėse
Skėnderbeu ka strehuar tė birin e Brankoviēit nė Krujė.
Edhe nėse e ka bėrė sipas jush e paska bėrė pėr ēėshtje
pėrfitimi?! Me sa kuptoj kjo thėnie ėshtė e juaja apo e
ndokujt tjetėr. Por se ēfarė ka pėrfituar Skėnderbeu nga ky
bashkėpunim, ēėshtja qėndron kėtu: A luftoi Skėnderbeu nė
Kosovė? Nėse ju e pohoni njė gjė tė tillė ku mbėshteteni;
ēfarė tė dhėnash apo dokumente posedoni ju pėr kėtė tė
dhėnė?! Apo ia futni korr e mos e lidh duke dhėnė mendime
tė pabaza. Nėse Baleta ka thėnė se: “Skėnderbeu nuk kishte
asnjė lidhje me Kosovėn”, diku ėshtė mbėshtetur pėr kėtė
fakt historik. E thėna e z. Baleta qėndron. Pėr tė
kundėrtėn e kėsaj thėnieje ju nuk keni asnjė informacion
pėr tė pranuar tezėn tėnde. Nuk e di nėse i lexoni artikujt
e “Rimėkėmbjes” ē’ka duket i lexoni sė prapthi edhe atė qė
ėshtė thėnė drejt e shtrembėroni sipas qejfit tuaj: Baleta
kėrkon qė .... tė legjitimohet copėtimi territorial
nacional shqiptar nė vitin 1913 si i bėrė nė pajtim me
kufijtė historikė brenda shqiptar ...”. Kėto janė fjalėt e
z. Baleta apo tuajat tė trilluara sipas dėshirės suaj?  Hej
sherro bela, si mund t’i thuash burrit tė botės se kėrkon
ndarjen e Kosovės apo copėtimin territorial sepse pohohet
se Skėnderbeu nuk kishte lidhje me Kosovėn e asaj kohe
qoftė nė aspektin politik e ekonomik pasi ishin njėsi tė
shkapėrdara?! Skėnderbeu nuk zhvilloi asnjė aktivitet
luftarak nė kėtė krahinė. Atėhere si mund tė akuzosh
Baletėn se kėrkon shkėputjen e Kosovės nga Shqipėria? Ėshtė
i vetmi personalitet qė mbron me forcėn mė tė madhe
ēėshtjen kombėtare; krijimin e njė shteti etnik
gjithėpėrfshirės shqiptar. Nuk e di se nė cilin shkrim apo
libėr tė Baletės ėshtė pohuar njė gjė e tillė: shkėputja e
Kosovės nga Shqipėria Londineze?! Ju i interpretoni frazat
sipas andjes suaj nė dobi tė tezave tuaja jo ndershmėrisht.
Kėtė e shprehni me kėtė fjali: “... Duke kundėrshtuar
vendosjen e shtatores sė Skėnderbeut me tezėn “gjethe fiku”
sikur kėrkon qė nė Kosovė tė vihen monumente tė atyre qė
kanė luftuar pėr shkėputjen nga Serbia ...”. Ky ėshtė njė
pohim tepėr banal nga ana e K. Myftaraj. Kėtu shprehet
qartė urrejtja klasore ndaj nacionalistėve tė vėrtetė.
Ishin pikėrisht kėta luftėtarė nacionalistė, patriotė tė
flaktė qė i vunė gjoksin luftės pėr ēlirim kombėtar. Ishin
bashkėkohėsit e Hasan Prishtinės. Kjo ishte kėrkesa e
Baletės e letėrshkruesit nga Kosova. Njė thėnie tjetėr e
Myftarajt tė habit me gjykimin e tij alla majtist: “...
Kosova e shkėputur nga pjesa tjetėr e Shqipėrisė ka rėnė nė
duar tė Serbisė ...”, ēudi. Kosova nuk ėshtė ēliruar nga
robėria shekyullore, nga turqi apo serbėt. Ajo ende sot
pret pavarėsinė e saj. Njė thėnie tjetėr ogurzezė e
Myftarajt: “...Kosova e vetme e rrethuar nga vende
armiqėsore nuk mund tė mbijetojė ...”. Se mos na pyeti kush
ne shqiptarėve nė vitin 1913? O i lumi ti! Po ishin fuqitė
europiane more qė na bėnė kėtė gjėmė! Ato donin tė ngrinin
klyshtė e Rusisė duke e shkėputur kėtė trevė nga trungu
amė. Pikėrisht frika e kėsaj gjėme u ndodhi shqipatrėve.
Burri i madh i Kosovės, Hasan Prishtina, kėrkoi autonomi si
fillesė tė krijimit tė shtetit shqiptar brenda katėr
vilajeteve tė banuara nga shqiptarėt etnikė. E ju e xeni me
tė mdahe se ishin autonomistė. Shpallja e pavarėsisė ishte
njė fitore e madhe e shqipatrėve, por njėkohėsisht edhe njė
dhembje e madhe pėr humbjen e gjysmės sė territorit
shqiptar. Gjatė pushtimit turk tokat shqiptare ishin
kompakte. Ishin luftėrat e shovinistėve
greko-sllavo-bullgarė qė sollėn gjėmėn tonė. Lakmija ndaj
tokave shqiptare kishte filluar me kohė dhe erdhi me “njė
pushtim tė butė, tė heshtur tė tokave shqiptare si rezultat
i dyndjeve masive tė popujve sllavė drejt jugut, duke i
populluar me kolonė serbė e duke i bėrė fakt tė kryer
pushtimin e tokave shqiptare, kur kėto dolėn shtete tė
pavarura. Ju shpreheni gabim kur thoni se: “...Kosova e
rrethuar nga vendet armiqėsore...” (Myftaraj) Po shqiptarėt
e Kosovės njė armik kishin e ai ishte sllavi, ē’ka duket ti
fut edhe shtetin amė si shtet armik?! Ėshtė e natyrshme kur
je i pushtuar, kur ende sot vazhdon tė jesh i pushtuar e
nuk ke si tė zhvillohesh nėn njė terror tė vazhdueshėm.
Sikur tė kishim vepruar ashtu siē po veprohet sot me
administrim ndėrkombėtar, Kosova do tė kishte qenė me kohė
pjesė e pashkėputur e Shqipėrisė; po ashtu Maqedonia
Perėndimore, Ēamėria, shqiptarėt e Malit tė Zi.
Ju shpreheni se: “... Shqipėria ėshtė njė vend i dobėt i
pazhvilluar i prirur tė bjerė nėn dominimin grek sikurse ka
ndodhur aktualisht...”. po mė vjen mirė qė e paske kuptuar
se Shqipėria ėshtė bėrė pre e dominimit grek, por ama ky
dominim ėshtė rezultat i keqqeverisjes tė tė dy poleve
politike si nga tė majtėt ashtu edhe tė djathtėt. Janė vetė
pushtetarėt qė po ua dhurojnė pasuritė kombėtare mė tė
rėndėsishme ekonomike, shtetit grek. Janė pikėrisht kėta qė
ndjekin njė politikė servile qoftė me grekėt qoftė me
serbėt. Z. Baleta kėtė dukuri e ka luftuar me forcė nė
shtypin e tij. Zėri i tij i fuqishėm nė mbrojtje tė tė
drejtave tė shqipatrėve ėshtė i pandalshėm.
Ju tjerrni e tjerrni fjali e mendime tė paqarta, tė
pambėshtetura nė fakte se Kosova hynte nė pėrbėrjen e
principatės sė Kastriotėve apo tė dukagjinasve. E pėrsėris
faktet tregojnė tė kundėrtėn e andjeve tuaja. Ėshtė e
natyrshme qė Skėnderbeu tė jetė simbol i qėndresės sė madhe
popullore kundėr osmanėve e pėr kėtė tė gjithė shqiptarėt
pėrkulen ndaj tij me nderim tė madh e natyrisht edhe
shqiptarėt e Kosovės. E theksoj se ishte e parakohshme
vendosja e shtatores sė Skėnderbeut. Sė pari ju takon
heronjve tė asaj treve shqiptare qė sakrifikuan gjėnė mė tė
shtrenjtė, jetėn e tyre, duke e arritur atė fitore tė
sotme, ende gjysmake me shpresėn e krijimit tė njė shteti
tė ri shqiptar kosovar e me shpresė pėr njė ribashkim tė
shpejtė e tė plotė tė tokave etnike shqiptare.
Kėndvėshtrimi i dytė ėshtė fetar. Ky kėndvėshtrim qėndron
se Skėnderbeu quhet si pėrfaqėsues i krishterimit dhe se
Papa i Romės e quajti Kalorėsi i Krishtit. Propozimin pėr
vendosjen e shtatores sė Skėnderbeut e bėri Partia
Demokristiane e Kosovės. E parė nė prizmin politik kjo
kėrkesė nuk ka asnjė gjė tė keqe. Kėrkesa ėshtė brenda
kėrkesave ligjore e nuk mund t’a mohojė kush. Para se tė
fillojmė tė shfaqim mendimet e shprehura nė shtyp gjatė
ditėve tė tranzicionit kėtu nė Shqipėri, ndoshta edhe nė
Kosovė, ėshtė fillesa e njė dukurie qė bie nė sy menjėherė
ajo e denigrimit tė vlerave mė tė ēmuara tė Islamit nė
Shqipėri. Njė dukuri qė mė ka bėrė pėrshtypje, botimi nė
shtyp i disa shkrimeve rreth figurės sė Heroit tonė
Kombėtar, Skėnderbeut. Gjithėsecili autor jepte mendimet e
veta rreth kėsaj figure madhore aq enigmatike. Nė shtypine 
pėrditshėm sidomos nga “Shqipėria Etnike” filloi njė
fushatė tejet denigruese pėr elementin religjoz musliman
shqiptar dhe figurave tė njohura Naimit, Oso Kukės etj.,
etj., tė futjes sė thumbave tė hidhura nėpėr rreshta, tė
mbivlerėismit tė epokės sė Skėnderbeut, tė rolit tė tij nė
thyerjen e hordhive turke, jo si mbrotjės i atdheut por si
kalorės i Krishtit, tė mbiēmimit tė kėsaj figure madhore nė
mbrojtje tė krishterimit. Kulmi arriti nė botimin e
dhjetėra artikujve nga Dr. Aurel Plasari mbi bėmat si
kalorės i krishterimitqė gjithė veprimatrinė e tij e kishte
tė lidhur me krishterimin e se mbi atdheun ishte feja.
Madje ėshtė propozuar tė bėhet beatifikimi i tij si figurė
shenjtore e krishterė, qė nė Krujėn plotėsisht muslimane tė
ndėrtohej njė kapele e krishterė ku tė priteshin dhe tė
pėrcilleshin miqtė e shumtė tė Shqipėrisė nėn hymnin e
muzikės kishtare e ceremonive fetare. Puna arriti aty sa tė
fyheshin ndjenjat kombėtare tė myslimanėve shqiptarė nga
gazetarė tė tipit Piro Misha e me pėrhapjen e fletushkave
antimyslimane nė Shqipėri e Kosovė, ku bėhej haptazi
thirrje pėr njė konvertim tė plotė tė myslimanėve nė tė
krishterė; etiketimin e tyre me fjalėn pėrbuzėze “turq”; se
nuk kanė vend kėtu se janė pjesė e pjellės sė haremeve
turke e se Shqipėria pėr tė hyrė nė Europė duhet patjetėr
tė tjetėrsohej nga religjoni islam nė religjonin e
krishterė. Kėsaj furi iu gjegj edhe shkrimtari i mirėnjohur
Ismail Kadare, gazetarėt Misha e Balliu duke krijuar njė
lloj trysnie ēoroditėse ndaj elementit religjioz islam
shqiptar tė krijimit tė njė klimetepėr pėrbuzėze ndaj
donatorėve tė vendeve tė lindjes qė kishin ardhur kėtu pėr
tė ndihmuar nė rimėkėmbjen e fesė islame e kjo nė njėfarė
mėnyre u pėrkrah edhe nga vetė institucionet shtetėrore, tė
cilat filluan survejimin e tyre si element terroristė duke
i dėbuar nga vendi ynė, duke krijuar njė psikozė pėrbuzėse
ndaj tyre. Ndėrsa njė reklamim i bujshėm iu bė misionarėve
tė krishterė duke bėrė dallime tė theksuara mes donatorėve
tė vendeve tė Lindjes dhe tė Perėndimit. Kėto tė fundit
shiheshin me mė pėrparėsi me pritje tepėr miqėsore. Jo
vetėm kaq. Filloi njė fushatė rehabilitimi tė elementit qė
kishte punuar nė dėm tė ēėshtjes kombėtare qoftė laikė
qoftė fetarė e si figurė qendrore dilte figura e Heroit
Kombėtar Skėnderbeut si njė kalorės i Krishtit, duke ia
theksuar e mėshuar mė tepėr anėn fetare tė Heroit nė luftėn
ndaj tė pafeve turq (muslimanėve shqiptarė) sepse vetėm ato
qė kishin emrin arbėreshė (tė krishterė) ishin patriotė tė
ndershėm e duke qesėndisur siē e thashė mė sipėr figurat
intelektuale muslimane. Fillo pėrēimi i fjalės shqipe
“kombėtare” si fjalė turkedhe zėvendėsimi i saj me fjalėn
“nacion”. Me ē’u kuptua qė tė gjithė kėta artikuj kishin
gati gati tė njėjtėn ide, tė njėjtėn renditje problematike,
kishin njė program tė mirėoganizuar, qė i detyroi
publicistėt myslimanė tė pėrballeshin me to. Pikėrisht nė
atė kohė u bė edhe kėrkesa pėr vendosjen e shtatores sė
Skėnderbeut nė Prishtinė. Atėhere doli vetiu dhe reagimi i
publicistit, z. Baleta, si dhe e letėrshkruesit nga Kosova,
i cili ishte indinuar jo pse vendosej shtatorja e
Skėnderbeut, por ajo po vendosej si shtatorja e njė tė
krishteri, tė njė kalorėsi tė Kryqit kundėr Islamit. Shtypi
e kishte kthyer kokėposhtė Skėnderbeun jo si hero kombėtar
me atributet e nderimet qė tė jep populli shqiptar pa
dallim feje e si atdhetar, por se busti do t’u thoshte
kosovarėve: “… Kthehuni nė gjirin tonė nė gjirin e tė
parėve tuaj tė krishterė …”. E pėr ta vėrtetuar kėtė tė
vėrtetė qė nuk ka koment, ėshtė thėnia e Myftarajt qartazi,
atė thirrje pėr konvertim, qė misionarėt e krishterė e
kishin pėrdorur nė pamfletet e tyre. Tani kjo thirrje
shfaqet haptazi nė shkrimin me titull: “Islamofobia dhe
fundamentalizmi nė Shqipėri”. Ndėr tė tjera citon: “…Nė
kėto rrethana e vetmja alternativė pėr tė zhdukur rrezikun
ekzistencial nė tė cilin gjenden shqiptarėt myslimanė nė tė
dy anėt e kufirit ėshtė qė shqiptarėt myslimanė tė bėhen
pjesė e perėndimit sė pari kulturalisht, duke ndryshuar
identitetin e tyre religjioz dhe duke u rikthyer nė fenė e
tė parėve, krishterimin perėndimor, qė sot pėr shumė arsye
duhet tė jetė protestantizmi i riteve qė mė sė shumti
praktikohen nė SHBA, qė ėshtė aleati i madh i shqiptarėve…”
(Kastriot Myftaraj, “TemA”, dt. 5-6 dhjetor 2004).
Tė gjitha kėto shkrime nuk i drejtohen publicistit A.
Baleta, por mbarė kombit shqiptar dhe myslimanėve nė tė
gjitha trojet shqiptare. Kjo nuk do koment. Megjithėkėtė
kosovarėt e kaluan nė heshtje kėtė sfidė me njė tolerancė
pėr t’u marrė shembull pėr shumė popuj qė elementi
provokativ deshėn t’ua bėnin. E vendos nė piedestal heroin
tonė kombėtar, Skėnderbeun, duke vėnė nė plan tė dytė
figurat mė madhore tė popullit tonė Hasan Prishtinėn, Adem
Jasharin, udhėheqėsit kryesorė tė Lidhjes sė Prizrenit. Nė
kėtė dekor futet edhe Kastriot Myftaraj duke i shėrbyer mė
sė miri kėsaj histerie antiislame me artikuj tė tillė
denigrues. Reagova ndaj jush e ndaj disa tezave
antikombėtare tė shprehura nga ju, tė mos sqarimit tė
thėnieve pėrmes dokumentave historike, tė atyre fjalėve qė
tė bėjnė mendjen lėmsh e li ku brenda ka vetėm kashtė qė
sjell vetėm ēoroditje e zemėrim sepse mundohesh pėrmes
lojes sė fjalėve tė jesh i bindshėm para lexuesit, i cili
nė tė vėrtetė nuk tė kupton, me ato thurje intriguese tė
fjalive tė lėshuara kuturu. Mesa kuptohet mundohesh tė
njollosėsh figurat e shquara nacionaliste tė mirėnjohura tė
fundshekullit 19 e 20 pėrmes thėnieve tė pavėrteta e tė
padokumentuara gjėkundi. Mundohesh t’i dėmtosh e t’i
kanalizosh nė atė hullinė e andjeve tė tua qoftė edhe tė
“sektit misterioz” ku ti je anėtar i devotshėm nė
deformimin e tė dhėnave. Mundohesh tė fusėsh farėn e
pėrēarjes fetare, tė mohimit tė ideve nacionaliste, tė
nėnēmimit tė figurave historike. Nuk u besova syve kur
dallova fraza e ide tė njėjta e pėrgjasime tė habitshme nė
mėnyrėn e tė shkruarit. Tė njėjtat fraza e fjali, gati i
njėjti stil shprehės, i njėjti zhargon nė thurjen e fjalisė
me atė tė disa gazetarėve e publicistėve tė njohur
antiislam. Deformimi ėshtė njė e keqe e madhe, por
provokimi ėshtė diēka qė nuk kapėrdihet kollaj e aq mė pak
nga lexuesit intelektualė muslimanė, pse jo edhe tė
krishterė tė ndershėm. Fletorja “TemA” si dhe punonjėsit e
saj e kryeredaktori duhegt tė jenė tė vėmendshėm ndaj njė
dukurie tė tillė pėrēarėse nėse nuk dėshriojnė tė bėhen
bashkėpunėtorė tė pėrēarjes fetare nė mabrė arealin
shqiptar. Liria e fjalės ka njė kufi e nuk duhet
shpėrdoruar. Plaga qė maiset e maiset shpėrthen qelb dhe
pasojat e kėsaj tė keqeje vėshtirė se shėrohen. Fajtorin e
kemi midis nesh.


Shkodėr, 10.12.2004					Nuh Topēia





U MBYLL EDHE NJĖ VIT DĖSHTIMI DHE TRISHTIMI


Ėshtė e kotė tė pėrpiqesh tė bėhesh optimist me zor kur
zhvillimet nė jetėn politike dhe shoqėrore, nė pėrballimin
e halleve shtetėrore dhe kombėtare shqiptare janė tė
mbingarkuara me dėshtime qė ngjallin trishtime.
Si tė mos ndjeshė trishtim kur imazhet e veprimtarive
politike tė fundvitit 2004, si nga fusha e politikės sė
brendshme ashtu dhe nga fusha e politikės sė jashtėme tė
shtetit shqiptar, janė tejet dėshpėruese e poshtėruese. 
Si imazh trishtues i fundvitit do tė na mbetet njė sallė e
parlamentit ku shaheshin rrugaēėrisht deputetėt gjatė
debateve pėr buxhetin, ku dėshtonin partitė nė punėn pėr tė
miratuar njė hartė zgjedhore, ku politikanėt akuzonin njėri
tjetrin se nuk donin zgjedhje tė lira. 
Nuk mund tė shlyhen nga kujtesa pamjet e skenave tė
neveritėshme kur nė sallėn e parlamentit u pėrlanė me llafe
ish-presidenti dhe kryetari i tanishėm i PD-sė, Sali
Berisha me ministrin socialist Anastas Angjeli, si tė ishin
xhambazė kuajsh nė njė panair matrapazėsh. Nuk e kuptuam se
ēfarė deshi tė thoshte Berisha kur kujtonte “pushkėn e
fytyrės sė zezė tė Angjelit”, as cili ishte kuptimi i asaj
tė sharės dialektore qė pėrdori Angjeli ndaj Berishės:
“skupidh”. 
Nuk do tė shlyhen nga kujtesa as skenat e shkėmbimit tė
batutave tė shpėlara midis Sali Berishės e Fatos Nanos, kur
kot sė koti e pėsoi dhe fituesja e festivalit tė kaluar
europian tė kėngės, Ruslana nga Ukraina, e cila u pėrgojua
sepse politikanėt sharamanė tė Shqipėrisė janė nė krizė pėr
tė gjetur elemente krahasimi. 
Sikur tė mos mjaftonin  ironitė zevzeke tė Berishės e tė
Nanos nė kėtė lojė “batutash” tentoi tė bėhej ortak dhe
Bamir Topi i PD-sė qė “talli” Nanon se e dashka integrimin
europian me pamjen e Ruslanės (domethėnė me modelin e
Ukrahinės). Si duket Bamirit integrimi europian i pėlqen
vetem me pamjen e Doris Pakut, kur vishet me streēe dhe tė
Oriana Falaēit, kur turfullon kundėr myslimanizmit!
Do tė na mbetet nė kujtesė pamja e kryebashkiakut gjatosh
tė Tiranės, qė gjatė ceremonisė sė pėrurimit tė njė ēadre
tė stėrmadhe tė re pėr cirkun e kalamajve tė kryeqytetit i
nisi i pari numrat zbavitės pėr tė pranishmit me fjalėt
tallėse se cirku nė fakt ėshtė transferuar nė sallėn e
parlamentit. Kėshtu flet pushtetari lokal pėr legjislativin
qendror! Zhgėnjim e trishtim njėherėsh pėr degradimin e
prestigjit tė pushtetit! 
Do tė na mbeten nė kujtesė ato pamjet kur njė president,
Moisiu dhe njė ish-president, Meidani shkuan tė lezetonin
pak njė ceremoni pėr fėmijėt pa pėrkrahje, por kėtyre
reklamave u ka dalė lezeti me kohė. Moisiu mblodhi disa
fėmijė t’i pėrkėdhelte edhe nė pallatin e tij presidencial.
E ruajti tė paktėn njė traditė qė ka nisur qysh nga
vendosja e pushtetit tė Enverit, shumė dekada mė parė.
Mirėpo edhe kėsaj sikur i ka ikur lezeti qė kishte nė
fillimin e pushtetit enverist.
E reja nė prag tė krishtlindjeve tė vitit 2004 dhe nė
vigjilje tė vitit tė ri 2005, pra tė vitit zgjedhor qė po
vjen, ishte ajo ceremonia gėzimdhėnėse qė e organizoi 
kryeministri Nano, jo mė pėr fėmijė tė vegjėl pa
mbėshtetje, siē bėnė Moisiu e Meidani, por pėr “ fėmijė tė
rritur”, pensionistė qė kanė tė drejtėn tė votojnė. Nuk do
tė na largohen nga kujtesa pamjet e atyre “skenave
luftarake” kur tė moshuarit lanin shpejt e shpejt hesapet
me tryezat e mbushura me barishte, salēiēe e kuleēė qė
kishte shtruar Nano pėr ta, qė tė festonin si asnjėherė
tjetėr dhe pastaj tė jepnin deklarata para kamerave e
mikrofonėve tė kanaleve televizie pėr kujdesin atėror qė po
tregonte sivjet “babai i qeverisjes socialiste, Nano” pėr
gjyshėrit qė kanė qeverisur e punuar pėr tė mirėn e
pushtetit socialist tė vjetėr e tė ri. 
Gjithė pensionistėt me vendim tė qeverisė sė Nanos
pėrfituan nga njė gjysėm gjeli deti shpėrblim dhe njė
premtim se kjo praktikė do tė vzhdojė dhe vitet e ardhshme,
kuptohet nė rast se Fatosi mbetet nė pushtet, se po erdhi
Berisha do tė ketė “rritje rrogash”, por jo gjysma gjeli
deti pėr pensionistėt.
Kėtė fundviti Berisha nuk kishte fonde pėr tė bėrė dhurata
pėr kalamajt si Moisiu e pėr pensionistėt si Nano. Kuptohet
PD ėshtė nė opozitė dhe fondet qė siguron andej kėndej i
duhen pėr fushatėn zgjedhore qė po vjen. Por ama as ai nuk
mund tė linte popullin pa njė bekim politik nė prag tė
Krishtlindjeve e pa njė premtin demagogjik pėr vitin e ri.
Berisha tė vetėt i gėzoi me “llogje Kavaje”. Shkoi e bėri
njė miting tė madh me kavajsit. Bėrtiti edhe njė herė me sa
fuqi ka kundėr diktaturės komuniste qė ėshtė rrėzuar para
13 vitesh dhe bėri dhuratėn mė tė madhe tė fundvitit duke
shpallur nga Kavaja  fillimin e “Ditėve tė shpresės”. 
Kėto “Ditėt e shpresės” aguan nė Kavajė e nė Shkodėr gati
15 vite mė parė, kur nisi lėvizja pėr tė shembur diktaturėn
komuniste. Pas atyre “Diėtve tė shpresės”  mbėrritėn shpejt
“ditėt e pushtetit tė Berishės”, qė u shemb po shpejt duke
vrarė ato ditė shprese. Tani pėrsėri parulla ėshtė “tė
nisim ditėt e shpresės”, se kėshtu e thotė dhe fjala
filozofike: “shpresa vdes e fundit”. 
Kanė ndjerė gėzim apo trishtim kavajsit kur dėgjonin
britmat e Saliut pėr “Ditėt e shpresės” do ta shohim kur tė
vinė votimet. Po tė mos harrojmė se ndėrkohė  shqiptarėve
Berisha u premton edhe edhe njė “derrkuc politik” pėr vitin
e ri “Nano nė pension”. Nė fillim tė vitit 2004 kishte
parrullėn “Nano, ik” dhe premtimin le(h)sist “Nanon nuk e
gjen shtatori nė kryeministri”. Nanon nė atė karrige e
gjeti dhe viti i ri. Tani premtimi ėshtė mė modest, por nuk
e dimė a ėshtė mė realist “Nano, nė pension”. 
Kujdesi qė filloi tė tregonte papritmas Nano pėr
pensionistėt mund tė merret si njėfarė pranimi prej tij se
po pėrgatitet tė dalė nė pension. Shembulli i Nastazes nė
Rumani ndoshta i ka kujtuar se ėshtė mirė ta marrė parasysh
edhe mundėsinė e pensionimit politik. Por nuk ka ende
garanci se Nano nuk do ta bėjė gabimin nė llogari qė bėri
Berisha, kur homologu i tij bullgar u largua pa zhurmė nga
posti para disa vitesh dhe Berisha refuzoi tė merrte si
duhej mesazhin qė pėrbėnte kjo ngjarje edhe pėr Shqipėrinė.
Por as nuk ėshtė e sigurt se Nano do tė vihet nė njė dilemė
tė tillė, sepse ka ende pozita tė forta.
Zhgėnjim e trishtim ndjen njeriu kur viti zgjedhor po
fillon me sherr zgjedhor. Ėshtė trishtim qė edhe ditėn e
Krishtlindjeve mė 25 dhjetor nė gazetat shqiptare tė lexosh
tituj “Paralajmėrimi i OSBE-sė: po s’u arrit reforma, po u
cėnua vota, ka trazira”. Me tė tilla fjalė gazeta
berishiane “55” u ka pėrcjellė shqiptarėve kėrcėnime tė
vjetėruara si urim politik pėr ditėn Krishtlindjeve. Kjo
gazetė e do ende politikėn shqiptare tė mbėrthyer nė
kornizėn e “amanetit tė ish-ambasadorit Liponen”, kur la
postin e pėrfaqėsuesit tė OSBE-sė nė Shqipėri. Kurse njė
tjetėr gazetė berishiane “TemA” urimet pėr vitin e ri
zėvendėson me propagandė tė verdhė sipas modelit ukrahinas.
Propagandė ndjellakeqe nė prag festash. Dėshtim i
politikės. Trishtim pėr qytetarėt.
Po kaq dėshpėruese janė edhe deklaratat e ambasadorėve tė
huaj, qė dalin vend e pa vend para kamerave televizive dhe
paralajmėrojnė “ose zgjedhje tė lira, ose trazira”. Por nuk
dimė ende se ēfarė janė tė gatshėm tė quajnė ata zgjedhje
tė lira. Ata sikur duan tė na bindin se diku ka plane qė nė
Shqipėri tė ketė vėrtetė trazira vitin qė vjen. “Nuk ka
bisedime me BE-nė pa zgjedhje tė lira,” na ēojnė pa pushim
habere teknokratėt e Brukselit. Duket sikur tė gjithė janė
mobilizuar qė nė Shqipėri vėrtetė tė mos ketė zgjedhje tė
lira, sepse nuk ka dėshirė nė Europė qė Shqipėrisė t’i
jepet dora pėr tė shkuar drejt Europės.
Sikur tė kishin pak mend nė vendin ku duhet t’i kenė
pushtetarėt e politikanėt tanė duhej ta kishin kuptuar kėtė
lojė. Sikur tė kishin pak vullnet tė mirė pėr tė mos u bėrė
pjesė e kėsaj loje do ta kishin rregulluar shumė lehtė atė
punėn e mbajtjes sė zgjedhjeve tė lira pėr tė mos lėnė
pretekste qė tė spekulojnė tė huajt, pėr tė mos e shtruar
nė Shqipėrinė e vitit 2005 dilemėn gjeorgjiane tė fillimit
tė vitit 2004 “Shevarnaxe apo Skakashvili?”, apo dilemėn
ukrahinase “Jushenko apo Janukoviēi?”. Mirėpo politikanėve
shqiptarė u ka pėlqyer mė shumė tė shohin veten nė rolin e
kėtyre personazheve tė rrėmujave politike nė Gjeorgji dhe
Ukrahinė se tė luajnė rolin qė u takon 14 vjet pas fillimit
tė “ditėve tė shpresės”, kur u rrėzua diktatura komuniste.
Nė kohėn kur Gjeorgjia apo Ukrahina  po bėjnė pėrpjekje tė
dhimbshme pėr tė nisur atė proces qė nė Shqipėri u bė nė
fillim tė viteve 1990 politikanėt e Shqipėrisė turren drejt
pikės sė fillimit. Ėshtė dėshtim qė sjell dėshpėrim nė
politikėn shqiptare.
Dhe si pėr t’i bėrė edhe mė tė dhimbshme kėto skena
dėshtimi e zhgėnjnimi, pėr t’i dhėnė ngjyrime tė theksuara
trishtimit, diplomacia shqiptare e mbyll vitin e saj nė
politikėn e jashtme me pranimin e njė ofensive diplomatike
sllave, ruso-serbe nė kryeqytetin shqiptar. Pse duhej vallė
qė viti diplomatik pėr shqiptarėt tė mbyllej me hijen e
rėndė tė ministrit tė jashtėm rus Llavrov dhe tė ministrit
tė jashtėn serb, Vuk Drashkoviē nė Tiranė? Tė paktėn
qeveritarėt tanė tė na kishin lėnė t’i festonim
Krishtlindjet e festat e fundit tė vitit pa dyshimet e
dilemat se ēfarė deshėn kėta tė dy nė Tiranė nė fund tė
vitit.
Ta mbyllėsh vitin diplomatik me pamjet fodulle tė Vuk
Drashkoviēit kur bėnte nė ekranin e TV “Klan” propagandė
cinike shovinsite serbomadhe para njė gazetari shqiptar
gati tė hipnotizuar prej tij, Blendi Fevziut, ėshtė njė
shenjė ndjellakeqe, ėshtė njė episod trishtues nė prag tė
festave tė fundivitit. Ministri i jashtėm Kastriot Islami
nuk duhej t’u bėnte shqiptarėve kėsi dhurate diplomatike
pėr vitin e ri 2005 se mjaft ishin ato dhuratata trishtuese
qė bėnė Nano, Berisha, Meta, Rama e partitė e tyre. Islami
mė mirė tė kishte sqaruar shqiptarėt se si ėshtė puna e
asaj marrėveshjes sė vitit 1998 pėr ta shkruar historinė e
Shqipėrisė si duan grekėt, tė cilėn ministri i (ē)arsimit,
Luan Memushi, paska vendosur qė ta zbatojė sepse si duket
ėshtė e vetmja mėnyrė qė tė mbajė postin qė ka pas
dėshtimeve tė shumta dhe kritikave tė panumėrta qė i janė
bėrė. 

27 dhjetor 2004                                            
         Abdi Baleta



Berishizmi eshte baraz neokomunizem. Duke shfletuar neper
libra per historite boterore mbi kombet dhe njerezimin, te
terheq vemendjen qe; Qysh ne fillim pronaret erinje
kerkonin te mbronin pronen e tyre te bere me aq mund e me
djers nga grabitesit 
Atehere lindi domosdoshmeria e ruajtes se prones. Kush
ishte ky ruajtes? Shteti, te cilet pronaret e ruajten kete
institucion si gjene me te shtrejte te kombit te tyre. Jeta
vazhdoi, u 
krijuan grupe te ndryshme ne konflikt me njera tjetren te
cilat u quajten parti,por kur vinte puna per interesa te
medha kombetare, ato beheshin nje. Ndersa ketu shteti eshte
uzurpuar nga jo shqipetaret dhe ndodh krejte e kunderta me
cka thame me lart.
A edi valle berishizmi se ne perfundimet eluftrave te medha
shtetet pjesemarse kane firmosur traktatet ne interes te
tyre? A edi valle berishizmi qe trojet ETNIKE Shqipetare
jane vene ne ankand dhe shqipetaret sjane pyetur fare? Po
berishizmi sa ka ndikuar per mbrojtjen e tyre? Berishizmi
eshte fund e krye Bizantin dhe sllavizem.Z. Bucpapa kerkon
te sjelle frymen e bizantinizmit ne Shqiperi, ne vend qe te
bashkohet me nacionalizmin Shqipetare e ta shporre kete
fryme te keqe shekullore.Lufta dyte Boterore dalloje dhe
ndarjen e sistemeve e cila ndikoje dhe ne Shqiperi. Lufta e
dyte Boterore egjeti Shqiperine pothjuaj pa shtet, kjo
ndikoje ne krijimin edy klasave kryesore ne politiken
shqipetare te cilat do te quhen qe te dyja
kolaboracionaliste, njera ne mbeshtetje te perendimit dhe
tjetra ne mbeshtetje te lindjes. Po cila valle nga keto dy
klasa ishin ne interes te kombit Shqipetare? Ne ditet e
sotme gjykimi eshte shume i thjeshte. Klasa politike qe
mbeshteti lindjen u quajte komunizem, ndersa klasa tjeter u
quajte tradhetare qe mbeshteten perendimin me
emertimin[Kolaboracionaliste]  harruan se edhe vete ishin 
emertuar te tille. Komunistet erdhen si clirimtare te
vendit, por nuk ishte ashtu, ato, dikush me dashje, dikush
pa dashje erdhen si pushtues, sepse perfaqesonin sllavizmin
Rus d m th B.S. Tani te gjith ata ish komunista ekane me se
te kjarte se cfare demi te pa riparueshem i sollen
Shqiperise. Mos rimekembien e Shqiperise dhe korrupsionin e
qeverive me te dopta qe ka pare historia e Shqiperise nder
shekuj. Shqiperia dhe shqipetaret, qyteterimi dhe kultura e
tyre ka qene perendimore dhe prandaj ajo klasa tjeter qe u
quajte tradhetare mbeshteti qyteterimin Gjerman dhe
kulturen e saje.
Berishizmi, as qe behet fjale te krahasohet me Zogizmin e
jo me me nacionalizmin Shqipetare. Me mbetet ti them Z.
Bucpapa qe vetem nacionalizmi i cdo kombi te vet shpeton
popullin evet, pervec nacionalshovinizmave si “
sllavogreqia”

Frederik Ruco 12. 12, 2004




		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
The all-new My Yahoo! - What will yours do?
http://my.yahoo.com 


------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Make a clean sweep of pop-up ads. Yahoo! Companion Toolbar.
Now with Pop-Up Blocker. Get it for free!
http://us.click.yahoo.com/L5YrjA/eSIIAA/yQLSAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/
 




www.studentet.info | 28 Dec 00:43 2004
Picon

GĆ«zuar

Do you Yahoo!?
The all-new My Yahoo!
nakedmen06 | 28 Dec 09:55 2004
Picon

I'm interested in you! Drop me a line!


...View sexy pics and profiles; Join sexy live chat; Find your
perfect date; JOIN FOR FREE...

http://www.fitclub.visit.ws
http://here.ws/fitclub/

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Make a clean sweep of pop-up ads. Yahoo! Companion Toolbar.
Now with Pop-Up Blocker. Get it for free!
http://us.click.yahoo.com/L5YrjA/eSIIAA/yQLSAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

BeqirS | 28 Dec 14:15 2004
Picon

Nje shqiptar ne Amerike 104 vjecar duket si ri

A GOOD AGE: 100 years young: South Shore centenarians have attitude


Peter Minnar, 104, lives on his own in Quincy. On the wall is a photo of Minnar when he was in his 20s.


 

Quincy - Boston MA: At the end of every year, I check in with a few of the oldest people I've written about to see how they are doing. Often I haven't spoken to them in quite a while. Here's this year's report from a timely trio.

Peter L. Minnar of Quincy has always been quick with a quip and still is at age 104. When his granddaughter, 30-year-old Corrina Lee, asks him, ‘‘Gramps, what's new?'' he's apt to reply, ‘‘New York, New London.'' If she asks, ‘‘How do you feel?'' he'll say, ‘‘With my fingers.''

Humor is one of Minnar's secrets for a long and happy life.

‘‘My grandfather is amazing,'' said Lee, a nurse who visits him weekly. ‘‘He still lives in his own home and cooks all his own food, a fresh salad every day, all on his own, and he's very safe to do it. He walks every day, goes to church and he has a great social network.'' When Minnar is feeling top-notch, you're apt to see him cruising up and down the aisles at the grocery store with Lee, who shops for him.

His recipe for longevity also includes the right genes - his mother lived to age 96 - and flexibility. ‘‘You have to change with the times, as everything changes,'' he advised.

Minnar came to this country in 1920 at age 19 from Albania. He was a Boston ballet dancer whose style was known as adagio acrobatique. A yellowed 1924 news clipping reads, ‘‘Minnar performed very difficult Russian dances close to the floor, as well as prodigious floating leaps reminiscent of Nijinksy.'' He also danced in vaudeville, owned the Howard Grille across from the old Quincy Shipyard for 40 years and was active in politics and the Holy Trinity Albanian Orthodox Church in South Boston.

When I first met him 10 years ago, he was 94 and still moved with a grace and spring in his steps. He has slowed down some and had a bout with pneumonia last month, but he still gets out to church with friends, walks often and retains a measured (and treasured) vitality and interest in the world around him.

A gentle humor also marks Ruth Tuch, a longtime Whitman resident who turned 106 on Dec. 4. She lives now in the Sachem Nursing Center in East Bridgewater and every Monday and Thursday goes to the Whitman Senior Center to have lunch.

‘‘Ruth is still just so engaged in life,'' said Patricia McCarthy, director of the Whitman council on aging. ‘‘When you see her, she always asks, ‘How are your kids? How are the grandchildren?'''

Tuch is a lively cribbage player who can do the math in her head and often beats friends like Pat Goldmann, a volunteer at the Whitman senior center. ‘‘She's still got the gleam in her eye,'' Goldmann said.

Tuch's roots in Whitman go deep - her grandfather, Charles F. Allen, was Whitman's first fire chief and led the first Massachusetts militia to answer president Abraham Lincoln's call for troops in 1861. As Goldmann said, ‘‘How many people can say they have lived in three centuries?'' Tuch can recall walking with her grandfather as a girl and she lived in his house in Whitman until four years ago.

At the Sachem nursing home, Judy Gill, 55, activities director, admires Tuch for the way she mingles with the other residents at the morning socials, loves to reminisce and ‘‘wheels around'' to visit in her wheelchair. She gets a daily newspaper and ‘‘her memory is a heck of a lot better than mine and I'm half her age,'' Gill said. ‘‘She's an awesome lady.''

The ‘‘junior'' in this trio is George L. Conway of Milton who celebrated his 102nd birthday Nov. 22. Conway became a champion race walker in his 80s and until a year ago, he worked out at the South Shore YMCA on the strength training equipment. Like the others, he has an optimism and a humor.

‘‘As I get older, I get slower, and all these women say, ‘Oh you're 102, isn't that wonderful?''' Conway said. ‘‘I say, ‘Well, I'll sell you a couple of years.'''

Conway likes to do the daily Jumble puzzle in the newspaper. He said he passes his time with pleasant thoughts about his life. ‘‘I go over the past a lot, things that have happened,'' he said. ‘‘Maybe that's true of old people. And there was a song and it was so soothing and peaceful, I try to sing it to myself. Every once in a while I get hold of that one.'' (He hummed a few bars.)

He lives with his daughter, Donna Gallagher, 58, of Milton and her family. ‘‘He's still just himself and for his age, he never complains, he accepts everything as it comes,'' Gallagher said. ‘‘A lot of older people get crabby and cranky. I said, ‘Dad, you're never in a bad mood,''' and he said, ‘That's true, but the people that are crabby, they always were that way but they get worse by age. I never will (get crabby).'''

—A PERSONAL NOTE:This is the 25th year I've written this column and as more people live longer, the New Year's checks have grown to include not only more people but more centenarians. This year, I've had to limit this to three of the very oldest but so many more are in my heart and thoughts. A healthy and happy holiday to all of you and your families.

Same time next year?

GERONTOLOGY - Applications are being accepted for the Manning certificate program in gerontology at the University of Massachusetts in Boston. Classes begin Jan. 27 for the spring semester.

The program prepares students with the skills and resources needed to plan for an aging society, work in the aging network, and advocate for elders. The curriculum covers training in social policy, applied research and direct services.

The gerontology courses are from 8:45 a.m. to 2:30 p.m. Thursdays. There is also an evening program.

Students take two courses each semester for two semesters. Credits from the certificate program can be applied to the bachelor's program in gerontology. Tuition is waived for students over 60. Financial



Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
BeqirS | 28 Dec 15:39 2004
Picon

Ne Cikago u shfaqe me sukses te plote komedia "Llotaria Amerikane"

 
 
 
 
 
U shfaqë me sukses të plotë në Çikago, komedia teatrale me titull "Llotaria Amerikane"
 
 
 
Nga BEQIR SINA (Nju Jork - SHBA)
 
Chichago ILLINOIS: Burime nga shfaqja e artistëve shqiptarë në Çikago -SHBA-s, i thanë gazetës sonë(Bota sot), se shfaqja e komedis teatrale me titull,"Llotaria Amerikane", ka përfunduar me shumë sukses. Këtë e konfirmoj njëri prej aktorve, i cili na tha më pasë, se susksesi patjetër matet edhe me inetersimin dhe pjesmarrëjen e shkëlqyer që pati shfaqja "Llotaria Amerikane". Për të parë shfaqjen, thanë ata në sallë ishin plot 248 veta, gjë që tregon edhe suksesin, pasi që një shfaqje e këtij zhandrri në këtë shtet federal, për shqiptarët e Çikagos ishte hera e parë. Njëkohësishtë, dihet se shfaqja u dha në një kohë festash të fundvitit - Krishlindjen dhe Vitin e Ri 2005, ndaj edhe njërëzit ndoshta nuk e prisnin këtë befasi të këndeshme artistike. Një nga vlersuesit më të mirë, të kësaj shfaqje thanë ata, është publiku i mrekullueshem shqiptarë në Amerikë, bëhet fjalë këtu, për ata që ndoqën shfaqjen nga salla dhe përshëndetën, e përgëzuan aktorët duke dhënë mendimin për t'a ridhënë shfaqjen.
 
 
 
 
Kështuqë, grupi organizues i trupës me artistë shqiptarë, në Amerikë, mbasi e ka dhënë për herë të parë në qytetin e Elbasanit, shfaqjen  "Llotaria Amerikane"dhe  pati shumë sukses atje, të njëjtin sukses ky grup arriti t'a korrë edhe këtu përtej Oqeanit Atlantik, në Çikago, të Shteteve të Bashkuara të Amerikës . Artistët shqiptaro-amerikanë, që jetojnë në Çikago, me këtë shfaqeje nxorrën në pahë dhe vlerat më të mira të komendis shqiptare. Ata arritën të sillnin këtë shfaqje gazmore edhe në Çikago, pas Elbasanit, nëpërmjet lojës artistike një pjesë të jetës në familjet shqiptare. Sepse, ngjarjet e kësaj shfaqje gazmore, shumica e emigrantëve tanë, i kanë përjetuar vetë, sidomos në këto 15 vjetët e fundit. Artistët, që  luajtën në rolet krysore ishin: kryefamiljarët e familjes Rrushi, Hurmaja - Zhani Marko' Kalemi - Ilir borova; Zhilberta - e bija nga Elvis Borova ; Shoku i familjes gjithashtu dhe gjuhetar Shabani - Enver Shengjergji; I fejuari i Xhilbertes, Altini - Xhevair Zeneli. Një komshi,   Mihali - Pandi Siku; Postjeri - Igriz - Koco Naci
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Nje loje aktoresh amerikan ne komedine amerikane

Duhet theksuar se këta artistë, kanë si pikësynim më të shtrenjtë, vullnetin tyre të pasionuar. Që është sipas tyre t'i përkushtohen gjithëherët edhe në jetën e gurbetqarit, pra vazhdimësinë e rritjes së begatisë dhe kënaqësinë tonë, edhe nëpërmjet shfaqjeve teatrale. Dhe këtë kënaqësi që të japin shfaqje të tilla nga afër pas kësaj ngjarje artistike  përpara skenës në sallën e teatrit të kolegjit "Triton College", në Çikago, patjetër duhet t'ua ketë  krijuar sadopak me kënaqësinë e interpretimit dhe kjo grupë.
 
 
 
 

Gazeta kombëtare Bota sot, pati rastin, para shfaqjes të komunikojë me njërën prej aktoreve me të reja, pjesmarrëse në këtë shfaqje teatrale, Joana Sikun. Nxënësja e shkollës së mesme, Joana Siku, i  thotë gazetës sonë, se, ajo vet nuk di që shfaqje të tilla teatrale të jenë lojtur në qyetetin e Chicagos më parë, ku banon edhe një numër i madh shqiptarësh. Pra mendon se nuk ka pasur. Prandaj, na tha ajo edhe kjo trup teatrale, ka si qëllim; pa diskutim të mos fusi këtu shfaqjet muzikore për festat tona, që bëhen çdo vit, por një shfaqje teatrale, me një formë me profesionale. Ky është teatri i parë në shtetin federal Illinoisit, për shqiptarët, që krijohet me pasionin dhe punën e këtyre aktorëve, dhe është shumë profesional, pasiqë shumica e aktorëve kanë mbaruar studimet e larta për artet, në Shqipëri. Dhe janë edhe të njohur për artëdashësin shqiptarë, patë thënë ajo para shfaqjes.

 

Nje pjese teatrale e luajtur nga aktoret amerikan

Shfaqja titullohet : Llotaria Amerikane

Duke folur pak më shumë për temën që trajtohet në këtë shfaqje , aktorët dhe rolet e tyre, zonjusha Siko, na tha se : "Tema është ajo që shumica e shqipëtarëve e kanë kalur nga hera. Konkretishtë, kemi të bëjmë me një familje në qytetin Elbasan në Shqipërinë e Mesme, që ëndërron për të jetuar në Amerikë, në vëndin ku si në ëndërr "dollarët dhe mundësitë biejnë nga qielli". Në diskutim, e sipër kjo familje, merr zarfin e verdhë me përgjigjen e llotarisë së parë në atë. Këtu fillon edhe drama e kësaj familje, diskutimet dhe zënkat brënda familjes, të vërtat e jetuara, që kuptohen vetëm në momente të cilat ndoshta dikush nga ne edhe i ka jetuar. Fytyrat e këtyre personazheve nëpërmjet lojës së aktoreve ndryshojnë në një kohë shumë të shkurtër, janë një lojë artistike shumë e bukur. Komshinjtë, që duan të marrin sa më shumë nga ato që kjo familje ka, por akoma kësaj familje nuk i ka ardhur përgjijga ,e dytë. Ndodhitë në shfaqje janë të shumta e interesante dhe të qeshurat janë të shumta, aq sa kjo shfaqje duket një plus për t'u vënë në skenë, sepse, siç dihet shumica jonë ka nostaligji për ato, është më mirë më thënë një rikujtesë nga e kaluara dhe gjithashtu shumë humoristike.

 

 

Pamje e qendres se qytetit Chicago , qytet ky ne te cilin banojne edhe disa dhjetramijra shqiptar

 Pyetjes sonë se me këtë nisëm ata a mund të ken hapur rrugën e një trupe profesionale në këtë shtet federal ? Zonjusha Jeona Siku, iu përgjegj : "Si, tregohet edhe nëpërmjet shfaqjes, mundësit në Amerikë janë të shumta, por kushtet tona, të  mërgimtarve shqiptar dhe të një komuniteti të brishtë në numër kaq të madh, si mund ti themi, nuk e besoj se tani për tani, t'a krijojm një trup profesionale. Megjithatë, nuk do të dyshoja kurrë në këtë gjë, n.q.s. të gjithë akotrët me vendbanim në Shtetet e Bashkuara të Amerikës, dhe ata të Kanadasë, të mblidheshin, dhe të mendonin për të krijuar një trup me të vërtet profesionale në mërgim. Jamë e bindur, se vërtetë do të vinin në skenë diçka madhështore, pasi edhe kushtet tona jan më të mëdha. Megjithatë, siç i themi ne shqiptarët, fillimi i mirë i punës, është edhe gjysma e punës. Fillimisht, le  të shikojmë si do shkojë kjo si shfaqe e parë, dhe si do të pritet nga artëdashësi ynë komunitar, këtu në Chicago.

 
 


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
BeqirS | 29 Dec 01:48 2004
Picon

Nje shqiptar ne Sudei zgjidhet drejtor i Tetarit Gottsunda ne Uppsala

 
23 Dhjetor 2004
 
Nje shqiptar ne Sudei zgjidhet drejtor i Tetarit Gottsunda në Uppsala

Nga BEQIR SINA(Nju Jork - SHBA)


Regjisori Dritero Kasapi

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 Sipas gazetës suedeze  ,SvD: Kasapi ny chef för Gottsundateater, në njerin prej numërave te kaluar, faqen e kulturës, shkruhet se një artistë shiqptar me banim në Suedi, Dritëro Kasapi, do të fillojë vitin 2005 punën si drejtor artistik i Teatrit Gottsunda, në Uppsala. Ai është i pari shëqiptar, sipas saj që drejton këtë teatër dhe është njëri nga themeluesit e Qendrës Multientnike Teatrore për Fëmijë në Shkup më 1999. Dritëro Kasapi,  në kuadrin e projekteve të shumta kulturore, mesohet se ka realizuar një numër soshe edhe në Suedi, ku ai jeton dhe vepron tani. Kasapi, është  pjesëmarrës në shumë Festivale në vende të ndryshme të Evropës, si në Itali e Francë e tjer.
 

Dritëro Kasapi, ka lindur në pjesën shqiptare të Shkupit, nga një familje shqiptaro-turke. Ai zotronë gjashtë gjuhë të huaja si : maqedonshit, shqip, turqisht, serbo-kroatisht, engelisht dhe suedisht . Dritëro, ka punuar fillimisht në teatrin profesinal të Shkupit më 1997. Me  vënjen në skenë të shfaqjes teatrale "The trip", ai trajtoj një temë nga lufta në ish"Jugosllavin" e dekadave të fundit. 

Dritëro i përfundoj studimet në dramaturgji në vitin 1998, e përkatësishtë në Fakultetin e Arteve Dramatike, në Shkup - Maqedoni. Dhe me trupën teatrale atje dha shfaqjet e para në Ballkan në Storbritannien, Tyskland të Suedis. Më pasë shkruan shtypi suedes, ai u bë i njohur me disa turne evropiane qe zhvilloj. 

Dritëro kishte si objekt të krijonte një teatër në televizionin e Shkupit multi etnik. Si  resultat i kësaj ai më 1999 e kriojë dhe e inagurojë tetarin e parë multi etnik për fëmijë, te quajtur "Children's Theatre Centre" (CTC)  në Shkup - Maqedoni. Teatër ky, që më pasë qe i vlesuar edhe në arenën ndërkombëtare ku edhe u dhanë disa shfaqje në turneun që  zhvilloj ai me trupën  e tij  në Holland, Storbritannien, Frankrike, Tyskland, dhe në Balkan. Dritëro në fushën e dramaturgjis ka bashkëpunuar edhe me dramaturgë, aktorë bashkëkohor: si, Unga Klara, Suzanne Osten, Etienne Glaser, dhe me trupat teatrale " Backa Teater" të rregjizorit Lena Fridell nga Uppsala Stadsteate, me Marie Persson Hedenius, me cirkun  "Cirkus Cirkör" të qytetit Clowner dhe me disa trupa të tjera.

Dritëro Kasapi, më nëndor 2002, doli para publikut në Suedi për her të parë, me shfaqjen teatrale "Next Stop Atlantis" premier e dhënë në teatrin që ai tani do të udhëheqë, si drejtor në trupën e teatrit të qytetit Uppsala Stadsteater. Shafqje kjo që më pasë u dha edhe në shtete të tjera Evropiane. Specialistët, kritikët dhe njërëzit e artit e vlersojn atë si shumë puntor dhe i dashur me publikun.



Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
Vitore Stefa-Leka | 29 Dec 12:40 2004
Picon

Re:

Te nderuar bashkeatdhetar kudo ku jeni
Ju uroj nga zemra Vitin e Ri 2005
Paqe, miresi, dashuri dhe haromoni  ne te gjitha vatrat tuaja dhe vatrat shqiptare
 Ne  e-maile private qe kam shkembyer  me disa nga ju eshte shprehur i njejti shqetesim , qe kam pasur edhe une , te cilin e zgjidha sot
Po ju dergoj mesazhin e plote , te Zotit te nderuar Edmond Lame , ku shpresoj se dhe ju do skjaroheni dhe do e zgjidhni kete problem qe na ka shqetesuar shumicen ton.
E kam fjalen per kanalin televiziv  , me te kerkuarin, ndjekurin dhe sipas nje statistike te nje reviste Italiane eshte nga 10 me te shikuarit ne bote , pra Top-channel, qe se fundi e ka kriptuar dhe sic jemi shprehur me njeri tjetrin ne mesazhet private, sekur na kan zhytyr me keq ne monotonine dhe vetmine qe te jep emigracioni , duke na shkeputur lidhjen me shqiperine tone te shtrenjte , me aktualitetin, humorin dhe cdo gje reale qe ky televizion jep ne programet e tij
Pershendetje per te gjithe dhe njehere
GEZUAR!
Vitorja

Alb Dig <a1b_dg <at> yahoo.com> wrote:
E nderuara zonje,
 
Ne radhe te pare faleminderit per e-mailin tuaj dhe per informacionin e dhene nga Ju ne lidhje me ndjekjen e programeve tona.
 
Na vjen keq qe Ju dhe shoqatat tuaja nuk ka marre informacionin e plote dhe te mjaftueshem ne lidhje me paketen satelitore.
Ka dy mynyra per ta pasur paketen satelitore te Digit-Alb.
 1 - Njera eshte duke e blere karten tek distributori (apo shitesi i autorizuar) dhe per kete po ju rekomandojme qe te shihni kete faqe ne internet: www.digisatdistributor.com
Per rastin kur ju e blini karten tek nje person i autorizuar per ta shitur ate, atehere cmimet dhe periudhat e abonimit jane sipas tabeles se me poshteme.
 

Çmimi  i 1 Smart Card

Lloji i Paketes

Periudha e Abonimit

Totali

16 Euro

Paketa Baze (I)

8 Euro

6 muaj

64 Euro

Paketa e Plote (I+II)

14 Euro

100 Euro

Paketa Baze (I)

8 Euro

12 muaj

112 Euro

Paketa e Plote (I+II)

14 Euro

184 Euro

 
 2 - Menyra tjeter eshte qe Ju te mund ta blini direkt karten tek zyrat e digitalb duke u paraqitur vete personalish, apo nepermjet nje te afermi tuaj (personi te autorizuar nga Ju). Por edhe nese nuk e keni mundesi qe te paraqiteni vete apo te dergoni nje person tjeter Ju mund te beni kerkese me e-mail ne menyre qe t'ju dergojme karten e kerkuar nga Ju.
 
Ndryshimi midis mynyres se pare me ate te dyte eshte se, nepermjet distributorit Ju mund te merrni paketen sipas deshires tuaj (pra paketen baze apo ate te plote) si dhe mund te beni abonimin per periudhen qe do te deshironit (pra per 6 muaj apo per 1 vit).
Ndersa ne rastin kur ate e blini vete apo nepermjet nje personi te autorizuar nga Ju ne zyrat tona, atehere juve duhet te merrni vetem paketen e plote per periudhen 1 vjecare (pra ne kete rast nuk behet ndarje te paketes apo te periudhes).
 
Per me shume do t'ju lutesha qe te lexonit dokumentin e meposhtem.
 

MARDHENIA MIDIS DIGIT-ALB DHE ABONENTIT

 

 

 

Platforma “DIGITALB” tashme ka startuar me sukses sherbimin e saj satelitor. Per te gjithe te interesuarit per abonim te kartes satelitore te Digit-Alb, ju lutemi te njiheni me menyren  edhe kushtet e punes.

 

I) Informacion i pergjithshem

 

Digit-Alb transmeton ne satelit ne keto perametra:

 

Eutelsat Sateliti W2
16 grade ne lindje
Frequency - 11094 MHz
Symbol Rate - 27500
FEC - 5/6
Polarisation – Vertical

 

I interesuari per abonim te paketes satelitore te Digit-Alb duhet patjeter te disponojne:

 

1-Nje aparat marres satelitor digital me minimumi nje nderfaqje Commom Interface (CI) (Mund te gjendet ne cdo dyqan shitjeje te aparateve satelitore.)

2-Nje Modul per leximin a kartave te kriptimit Conax.

(CONAX CI Common Interface Module (CAM) capable of descrambling programmers encrypted in CONAX)

(Psh: Conax CAM, Matrix CAM). Mund te gjenden ne cdo dyqan shitjeje te aparateve satelitore.

3-Karta e autorizimit Digit-ALB (Conax Smart Card). Leshohet vetem nga shitesit e autorizuar te Digit-ALB. Kjo karte blihet vetem nje here dhe do te perdoret pergjithmone.

 

Shenim:

  1. Per ata qe do perdorin modulin MATRIX  ju keshillojme qe te perdoni:

Matrix Reloaded me programin (software) me versione: MR 1.160, apo MR 1.161
Matrix Revolution meprogramin (software) me versione: MRV 2.15 apo  MRV 2.16

   b. Per te bere te mundur qe te hapni kanalin per te rritur (kanali erotik) duhet qe te perdorni kodin 1234 te cilin me pas mund ta ndryshoje cdo abonent sipas deshires.

 

II) Informacion per paketen e abonimit

 

Per te bere abonimin per paketen satelitote te Smart Card ekzistojne tre mundesi.

 

  1. Abonimi nepermjet distributorit (kur karten e blini tek nje distributor i autorizuar i Digit-Alb)

  2. Abonimi nepermjet blerjes se kartes direkt ne zyrat e Digit-Alb nepermjet nje te afermi tuaj (nje personi te autorizuar nga Ju)

  3. Abonimi nepermjet blerjes se kartes se Digit-Alb duke paguar nepermjet Bankes per llogari te Digit-Alb dhe dergimi nga Digit-Alb me poste te kartes ne adresen tuaj.

 

Kjo funksionon ne kete menyre:

 

a) Ne rastin kur ju nuk mundeni qe te gjeni nje distributor te autorizuar te Digit-Alb ne vendin ku ju banoni, atehere Ju mund te dergoni nje te afermin tuaj (te autorizuar nga Ju) ne zyrat e Digit-Alb ne menyre qe ai te paguaj per Ju per blerjen e Smart Card dhe abonimit.

 

b) Ne rast se edhe kete e keni te pa mundur, atehere mund te paguani nepermjet sherbimit Bankar per llogari te Digit-Alb.

 

Ne te dyja rastet pra kur ju dergoni nje person te autorizuar nga Ju apo kur juve paguani nepermjet Bankes juve mund te blini vetem Paketen e Plote 1 vjecare (Paketen I + II).

 

Me fjale te tjera kjo do te thote qe do te parapaguani per Paketen I+II (14 Euro) per periudhen 12 mujore plus cmimin e kartes Smatr Card prej 16 Euro.

 

Per ta spjeguar me qarte finaciarisht cmimin e blerjes te 1 karte Smart Card te Digit-Alb kemi:

 

12 muaj * 14 Euro / muaj + 16 Euro (cmimi fizik i kartes) del se ju duhet te parapaguani 184 Euro per llogari te Digit-Alb.

 

Per rastin kur Ju nuk keni mundesi per te derguar nje person te autorizuar ne zyrat tona dhe vendosni qe te beni dergimin Bankar te parave tuaja per llogari te Digit-Alb juve do t’ju duhet te mbuloni (paguani) sherbimin Bankar per dergimin e 184 Eurove dhe ne do te mbulojme (paguajme) vetem sherbimin Postar. Llogarisni qe sherbimi postar zgjat 2 – 7 dite qe te mberrije deri tek Ju.

 

Ne kerkesen tuaj duhet qe te jepen me saktesi te madhe keto:

 

1.      Emri Juaj (i plote)

2.      Qyteti / Fashti (provinca / rrethi ku Ju banoni)

3.      Numri i telefonit, faksit (nese keni) apo te dhena te tjera qe mund te arrijme komunikojme me Ju (p.sh. e-mail address etj)

4.      Adresa e plote ku duhet te dergohen kartat.

5.      Data kur Ju kerkoni qe te filloni abonimin tuaj (pra data kur doni qe te beni aktivizimin e kartes se blere nga Ju).

 

Ju mund te beni parapagimin per karten tuaj tek:

 

 

Emri i Llogarise

Kodi i Fatures

Numri i Llogarise

          WESTERN UNION

Edmond Lame

Adresa: Rr. Frosina Plaku, Pall.38 Shk.5 Ap. 52, Tirane

 

Shenim:

1. Digit-Alb nuk mbulon shpenzimet per veprimet Bankare (komisjonet e dergeses se parave nga ana juaj).

2. Nga momenti qe behet konfirmimi dergeses se shumes se parave nga ana juaj, ne menjehere do t’ju dergojme me poste ne adresen tuaj zyrtare sasine e kartave te kerkuar nga ju.

 “DIGITALB” merr persiper sherbimin postar te kartave fizike ne adresat zyrtare qe ju do te konfirmoni.

 

III) Informacion per menyren e komunikimit

 

a) Per kerkesat per blerje kartash fizike, ne lutemi qe komunikimi te behet me adresen e e-mail: abonimet <at> digitalb.tv dhe marketing <at> digitalb.tv

 

b)  Pas realizimit te shitjes se kartave fizike dhe vleres se tyre te abonimit periodik (6 apo 12 mujor) te paketes baze apo te plote abonenti duhet te beje kerkesen per aktivizimin e tyre ne Departamentin e Shitjes me e-mail abonimet <at> digitalb.tv


Informacion i pergjithshem mbi kanalet dhe platformen

Lloji i paketes

Nr.

Prodhimet e Digit-Alb

Programacioni

Paketa e plote (I+II) me kanalet nga 1 deri ne 12

Paketa baze (I) me kanalet nga 1 deri ne 6

1

TOP-CHANNEL

Kanali me i ndjekur ne Shqiperi dhe jashte saj, me larmi te madhe programesh, lajme, emisione, filma, sport etj

2

DIGI+

Ritransmetimet e telenovelave, dhe programeve me te suksesshme te Top-Channel

3

BANG BANG

Kanal argetues dhe didaktik per femije nga mosha 1 deri 16 vjeç

4

EXPLORER

Dokumentare dhe emisione speciale

5

MY MUSIC

Muzike Shqiptare, rajonale dhe komerciale

6

DIGI AUTOR

Filma te autoreve te medhenj boterore (fitues çmimesh nderkometare)

 

7

FILM PREMIERE

Filma premiere (filma te koheve te fundit)

8

DIGITALB 5

Filma dramatik, romance, komedi dhe aksion

9

DIGITALB 6

Kanal sportiv. Alternohet me filma te ndryshem dhe gjate oreve te nates kthehet ne kanal me permbajtje erotike

10

DIGITALB 7

Kanal sportiv. Alternohet me filma te ndryshem dhe gjate oreve te nates kthehet ne kanal me permbajtje erotike

11

DIGITALB 8

Kanal sportiv. Alternohet me filma te ndryshem dhe gjate oreve te nates kthehet ne kanal me permbajtje erotike

12

CHANNEL X

Filma per te rritur me permbajtje erotike (24 ore ne dite)

Shenim: Çmimi per paketen Baze (I) eshte 8 Euro / Muaj dhe per paketen e Plote (I+II) eshte 14 Euro / Muaj

a)

Periudha e abonimeve do te jete 6 mujore ose 1 vjecare ne rastin kur karten e blini tek distributoret e autorizuar te Digit-Alb dhe vetem 1 vjecare me Paketen e Plote (I+II) ne rastin kur ate e merrni nepermjet nje personi te autorizuar nga Ju ne zyrat tona, apo kerkoni qe ta merrni ate me poste.

b)

Kanalet nga 7 deri ne 12 nuk blihen si pakete e vecante dhe jane prezent vetem atehete kur ju zgjidhni paketen e Plote (I+II)


Kontaktet per paketen satelitore do te jene keto:

 

Phone:              +355/ (0)4 274830

                        +355/ (0)4 274831

                        +355/ (0)4 273075

 

Fax:                  +355/ (0)4 253178

                        +355/ (0)4 274830

Email:               marketing <at> digitalb.tv

                        info <at> digitalb.tv

                        sales <at> digitalb.tv

                        abonime <at> digitalb.tv

Web Page:       www.digitalb.tv

                        www.top-channel.tv

 

 

Meqenese Ju thoni se ka dhe te interesuar te tjere qe Ju i njihni per kete pakete satelitore, jeni e lutur qe kete informacion t'jua kaloni edhe atyre (apo te interesuarve te tjere).

 

Duke shpresuar qe ju kemi ndihmuar me informacionin e dhene, ju uroj Gezuar Vitin e Ri!

 

Faleminderit.

Do you Yahoo!?
Yahoo! Mail - now with 250MB free storage. Learn more.


VitoreStefaLeka

Yahoo! Toolbar - Scarica gratis la toolbar di Ricerca di Yahoo!

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links

Gmane