treni826 | 30 Nov 14:01 2004
Picon

Re: 'Alexander the Great of Albania'

(The following appeared in the Sun-Sentinel of Florida on Nov. 30, 04):


         It is not surprising that filmakers or even historians cannot capture the whole picture of Alexander the Great.  First of all his mother was from an Illyrian (Albanian) tribe.  His father's grandmother was an Illyrian (Albanian) noblewoman of the Illlyrian tribe Lycestis. 

         To begin with, the original name of Macedonia was 'Emathia' which in Albanian means the 'great land' hence the appellation 'Alexander the Great'.  (The same was true with Constantine the Great and Justinian the Great, all originating from the general area of Macedonia...sometimes the area was more inclusive during the Roman times).

         To capture Alexander the Great as a soldier one need only look to the successive generations of Illyrians (Albanians) to witness their exploits.  Gibbon, in his"Decline and Fall of the Roman Empire" refers to them as 'a series of great princes who derive their obscure origin from the marital provinces of Illyricum'.  The Albanians literally took over the Ottoman Empire with the Kuprili family - of obscure origin from Albania.  In Greece, early 1800's, Lord Byron witnessed the Albanian families fighting for Greek Independence - the first President of Greece was George Kondouriti of Hydra, an Albanian.  In Egypt, Mohammed Ali made himself King in the early 1800's - of obscure Albanian origin.  The first Prime Minister of Italy was Fancesco Crespi, an Albanian. The father of Modern Turkey, Ataturk, was of Albanian par ents.  It would be very interesting to view Alexander's existence with the characteristics of the successive generations that followed.

          Historical documents are replete with exploits of Albanians in the long European history - emphazing the same characteristics century after century.
It would be difficult to change the understanding of  Alexander the Great as a Greek,  but it is fiction and not fact.  The truth would be told if one would understand what Alexander the Great was by ethnic birth - an Illyrian (Albanian) - and the research exposed the characteristics of the ethnic Albanians throughout the centuries.

         It would be a remarkable accomplishment to put to film and book alike in a more truthful light.  Audiences would really come to know the fact and not the fiction.

James Wm. Pandeli
Author/Publisher 'Oh Albania, My Poor Albania'  (1980)




Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
BeqirS | 30 Nov 14:19 2004
Picon

Dita e Flamurit: Leter pershendetese drejtuar Presidentit amerikan Bush

Rreth flamurit te perbashkuar..... festuan bashkeatdhetaret tane ne Virgjinia, Karolinen e Veriut dhe ne Xhorxhia
 
 
Nga BEQIR SINA(Nju Jork- SHBA)
 
Në raportin e tij nga Roanoke të Virgjinisë, Grensboro të Karolinës së Veriut dhe Atlanta të Xhorxhisë, gazetari nga Kosova në SHBA-s z Fadil Demaku, i dërgoj këtë raport gazetës Bota sot, ku njofton se si u shënua 28 nëntori- Dita e Flamurit dhe Pavarësisë së Shqipërisë, në këtë shtet federal. 92 vjetori i Pavarësisë së Shipërisë - Dita e Flamurit, tha Demaku, u zhvillua nën moton : Rreth flamurit të përbashkuar ... ku një vend të rendësishëm zuri letëra përshendetëse drejtuar Presidentit amerikan Xhorxh W.Bush.
 
 
Demaku, shkruan se atje  u mblodhën rreth flamurit -simbolit tonë kombëtarë, shqiptarët nga pjesë të ndryshme të Amerikës dhe me origjinë nga të gjitha trevat shqiptare në Ballkan, bashkë me miqtë amerikanë të përkujtojnë rrugën e gjatë dhe të vështirë të kombit tonë drejt lirisë dhe pavarësisë si dhe martirët e saj.
 
Me këtë rast, ata përkujtuan me respekt të veçant kontributin e pazëvendësueshëm të popullit amerikan dhe SHBA-ve në këtë rrugë, duke filluar nga Vilsoni, dikur me rinjohjen e pavarësisë së harruar të Shqipërisë e deri me intervenimin ushtarak për çlirimin e Kosovës nga robëria serbe.
 
Amerika është miku më i madh i kombit tonë të vogël i dëshmuar në çastet më të vështira që përjetuam në rugën tonë drejt lirisë e pavarësisë. Populli ynë di të respektojë mikun dhe të jet mirënjohës për ndihmën
 
 
Mirpo sipas tij gjithçka kulmoi kur nga këto takime iu dërgua letër e përbashkët Presidentit amerikan Xhorxh W. Bush përmes së cilës përkrahet politika e çlirimit të kombeve të vogla nga robëritë shekullore, të cilën ndjekin SHBA-të dhe e cila jep shpresë se SHBA-të do ta njohin së shpejti pavarësinë e Kosovës, si kusht i një paqeje afatgjatë në Ballkan. Ndërhyrja amerikane në Ballkan ishte bërë domosdoshmëri, ngase Evropa nuk tregoi kurrë shenja interesimi për të siguruar një paqe jetgjatë në këtë pjesë të trazuar të saj, thuhet mes tjerash në këtë letër, shkruan gazetari nga Kosova z. Fadil Demaku
 
 
 
 
 
 
 
 


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
BeqirS | 30 Nov 14:16 2004
Picon

Tani qe shpallem Pavaresine e Shqiperise, tani duhet te fillojme te ndertojme ve

GJENERATA E RE SHQIPTARE FESTOJE DITEN E PAVARESISE NE TEKSAS 

 Fishta  :"Tani që shpallëm Pavarësinë e Shqipërisë, tani duhet të fillojmë të ndërtojmë vetveten tonë

Nga BEQIR SINA( Nju Jork - SHBA)

DALLAS TEKSAS : Te Premten  (me 28 Nentor) bashkësia shqiptare në Dallas, Teksas, n/organizimin e Gjeneratës së Re Shqiptare, ka shënuar Ditëne Flamurit - 92 Vjetorin e Shpalljes së Pavarisië së Shqipërisë, me një manifestim kushtuar kësaj date historike.  Ditën e Pavarësisë së Shqiptarisë, e kanë festuar s'bashku me komunitetin shqiptarë në Teksas, i thanë burime të sakta nga festa, gazetës kombëtare Bota sot, duke marre pjesë për herë të parë në këto festime në këtë komunitet, edhe ambasadori Lublin Dilja,  Sekretari i përgjithshëm i Partisë Demokratike, deputeti i Korçës, z. Ridvan Bode, deputeti republikan Fatmir Mediu, kryetar i Partisë Republikane, lider të këtij komuniteti, miq e të ftuar të tjerë.

Gjatë festës, thanë të njëjtat burime, ju bë jehon e madhe kësaj dite historike, e cila, e shkëputi pas  450 vjetësh nën sundimin Otoman, vendin tonë nga Turqia, dhe Shqipëria shpalli pavarësinë që gëzojmë ne sot, më 28 Nentor, 1912. Nën udhehëqjen e Ismail Bej Qemalit, patriotët shqiptarë, nga të gjitha viset e krahinat e Shqipërisë, ngritën flamurin kombëtar në qytetin heroik të Vlorës.

Kështuqë, Shqipëria, me këtë akt historik ishte vendi i fundit që kishte mbetur akoma nën Perandorinë e madhe Otomane dhe Lufta Ballkanike (1912-1913) u dha Shqiptarëve mundësinë ideale për të fituar pavarësinë nga Turqit. Në këtë mynyrë, patriotët shqiptarë të vilajetit të Kosovës, Shqipërisë e Çamërisë,  luajtën një rol të rëndësishëm në fitoren ndaj Perandorisë Otomane, që po copetohej dita ditës, dhe Shqipërisë, i dhanë për her të parë pavarësinë.

 
Dita Flamurit - 92 Vjetorin e Shpalljes së Pavarisië së Shqipërisë - e kalua edhe në bashkësinë shqiptare në Dallas, sipas traditës së festimit të kësaj feste shqiptare në Amerikë, mes hares dhe gëzimit të madh të këngëve dhe valleve popullore nga të gjitha trevat, të kënduara të gjithë se bashku, duke shoqëruar këngëtaren Aurela Gaqe.
 
.
 
Gjatë mbrëmjes festive, dedikuar ditës së flamurit shqiptarë pati dhe fjalime përshëndetëse. Të cilat, u mbajtën nga kryetari i Gjeneratës së Re Shqiptare, zotëri Shkelqim Berisha. Folën për rëndësin e kësaj date të rëndësishme edhe mysafirët e kësaj feste, z. Lublin Dilja, Ridvan Bode dhe Fatmir Mediu. Ata me këtë rastë duke i uruar komunitetin shqiptarë në Teksas, "Gëzuar festën e Flamurit - Shpalljen e Pavarësis", nuk lanë pa prekur dhu ju kujtuar njëkohësishtë bashkëkombasve tanë, edhe gjëndjen e mjeruaeshme politike e ekonomike, në të cilën gjendet Shqipëria sot.
 
 
Sekretari i përgjithshëm i Partisë Demokratike, deputeti i Korçës, z. Ridvan Bode, solli për bashkësinë shqiptare, urimet më të ngrohta për Ditën e Flamurit - 92 Vjetorin e Shpalljes së Pavarisië së Shqipërisë,  ne emër të ish presidentit të Shqipërisë dr Sali Berishës, kryetar i demokratëve për të gjithë komunitetin shqiptarë të Teksasit.
Ndërkaq, zotëri Fatimir Mediu, duke huazuar nga At Gjergj Fishta një thënje të tij, theksoj se :"Tani që shpallëm Pavarësinë e Shqipërisë, tani, duhet të fillojmë të ndërtojmë vetveten tonë". Kjo sipas Mediut, kupton atë se akoma shqiptarët, nuk ka arritur atë për të cilën luftuan e ëndërruan ata burra, patriot e trima më 28 Nëndorë 1912.
 
I deklaruan gazetës sonë nga Dallasi, se kjo ka qënë një mbremëje festive me të vërtetë shumë e bukur dhe e paharrueshme
 


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
BeqirS | 30 Nov 14:21 2004
Picon

Dita e Flamurit: Leter pershendetese drejtuar Presidentit amerikan Bush

Rreth flamurit te perbashkuar..... festuan bashkeatdhetaret tane ne Virgjinia, Karolinen e Veriut dhe ne Xhorxhia
 
 
Nga BEQIR SINA(Nju Jork- SHBA)
 
Në raportin e tij nga Roanoke të Virgjinisë, Grensboro të Karolinës së Veriut dhe Atlanta të Xhorxhisë, gazetari nga Kosova në SHBA-s z Fadil Demaku, i dërgoj këtë raport gazetës Bota sot, ku njofton se si u shënua 28 nëntori- Dita e Flamurit dhe Pavarësisë së Shqipërisë, në këtë shtet federal. 92 vjetori i Pavarësisë së Shipërisë - Dita e Flamurit, tha Demaku, u zhvillua nën moton : Rreth flamurit të përbashkuar ... ku një vend të rendësishëm zuri letëra përshendetëse drejtuar Presidentit amerikan Xhorxh W.Bush.
 
 
 
Demaku, shkruan se atje  u mblodhën rreth flamurit -simbolit tonë kombëtarë, shqiptarët nga pjesë të ndryshme të Amerikës dhe me origjinë nga të gjitha trevat shqiptare në Ballkan, bashkë me miqtë amerikanë të përkujtojnë rrugën e gjatë dhe të vështirë të kombit tonë drejt lirisë dhe pavarësisë si dhe martirët e saj.
 
Me këtë rast, ata përkujtuan me respekt të veçant kontributin e pazëvendësueshëm të popullit amerikan dhe SHBA-ve në këtë rrugë, duke filluar nga Vilsoni, dikur me rinjohjen e pavarësisë së harruar të Shqipërisë e deri me intervenimin ushtarak për çlirimin e Kosovës nga robëria serbe.
 
Amerika është miku më i madh i kombit tonë të vogël i dëshmuar në çastet më të vështira që përjetuam në rugën tonë drejt lirisë e pavarësisë. Populli ynë di të respektojë mikun dhe të jet mirënjohës për ndihmën
 
 
 
Mirpo sipas tij gjithçka kulmoi kur nga këto takime iu dërgua letër e përbashkët Presidentit amerikan Xhorxh W. Bush përmes së cilës përkrahet politika e çlirimit të kombeve të vogla nga robëritë shekullore, të cilën ndjekin SHBA-të dhe e cila jep shpresë se SHBA-të do ta njohin së shpejti pavarësinë e Kosovës, si kusht i një paqeje afatgjatë në Ballkan. Ndërhyrja amerikane në Ballkan ishte bërë domosdoshmëri, ngase Evropa nuk tregoi kurrë shenja interesimi për të siguruar një paqe jetgjatë në këtë pjesë të trazuar të saj, thuhet mes tjerash në këtë letër, shkruan gazetari nga Kosova z. Fadil Demaku
 
 
 
 
 
 
 
 


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
BeqirS | 30 Nov 14:22 2004
Picon

Tani qe shpallem Pavaresine e Shqiperise, tani duhet te fillojme te ndertojme ve

GJENERATA E RE SHQIPTARE FESTOJE DITEN E PAVARESISE NE TEKSAS 

 Fishta  :"Tani që shpallëm Pavarësinë e Shqipërisë, tani duhet të fillojmë të ndërtojmë vetveten tonë

Nga BEQIR SINA( Nju Jork - SHBA)

DALLAS TEKSAS : Te Premten  (me 28 Nentor) bashkësia shqiptare në Dallas, Teksas, n/organizimin e Gjeneratës së Re Shqiptare, ka shënuar Ditëne Flamurit - 92 Vjetorin e Shpalljes së Pavarisië së Shqipërisë, me një manifestim kushtuar kësaj date historike.  Ditën e Pavarësisë së Shqiptarisë, e kanë festuar s'bashku me komunitetin shqiptarë në Teksas, i thanë burime të sakta nga festa, gazetës kombëtare Bota sot, duke marre pjesë për herë të parë në këto festime në këtë komunitet, edhe ambasadori Lublin Dilja,  Sekretari i përgjithshëm i Partisë Demokratike, deputeti i Korçës, z. Ridvan Bode, deputeti republikan Fatmir Mediu, kryetar i Partisë Republikane, lider të këtij komuniteti, miq e të ftuar të tjerë.

Gjatë festës, thanë të njëjtat burime, ju bë jehon e madhe kësaj dite historike, e cila, e shkëputi pas  450 vjetësh nën sundimin Otoman, vendin tonë nga Turqia, dhe Shqipëria shpalli pavarësinë që gëzojmë ne sot, më 28 Nentor, 1912. Nën udhehëqjen e Ismail Bej Qemalit, patriotët shqiptarë, nga të gjitha viset e krahinat e Shqipërisë, ngritën flamurin kombëtar në qytetin heroik të Vlorës.

Kështuqë, Shqipëria, me këtë akt historik ishte vendi i fundit që kishte mbetur akoma nën Perandorinë e madhe Otomane dhe Lufta Ballkanike (1912-1913) u dha Shqiptarëve mundësinë ideale për të fituar pavarësinë nga Turqit. Në këtë mynyrë, patriotët shqiptarë të vilajetit të Kosovës, Shqipërisë e Çamërisë,  luajtën një rol të rëndësishëm në fitoren ndaj Perandorisë Otomane, që po copetohej dita ditës, dhe Shqipërisë, i dhanë për her të parë pavarësinë.

 
Dita Flamurit - 92 Vjetorin e Shpalljes së Pavarisië së Shqipërisë - e kalua edhe në bashkësinë shqiptare në Dallas, sipas traditës së festimit të kësaj feste shqiptare në Amerikë, mes hares dhe gëzimit të madh të këngëve dhe valleve popullore nga të gjitha trevat, të kënduara të gjithë se bashku, duke shoqëruar këngëtaren Aurela Gaqe.
 
.
 
 
Gjatë mbrëmjes festive, dedikuar ditës së flamurit shqiptarë pati dhe fjalime përshëndetëse. Të cilat, u mbajtën nga kryetari i Gjeneratës së Re Shqiptare, zotëri Shkelqim Berisha. Folën për rëndësin e kësaj date të rëndësishme edhe mysafirët e kësaj feste, z. Lublin Dilja, Ridvan Bode dhe Fatmir Mediu. Ata me këtë rastë duke i uruar komunitetin shqiptarë në Teksas, "Gëzuar festën e Flamurit - Shpalljen e Pavarësis", nuk lanë pa prekur dhu ju kujtuar njëkohësishtë bashkëkombasve tanë, edhe gjëndjen e mjeruaeshme politike e ekonomike, në të cilën gjendet Shqipëria sot.
 
 
Sekretari i përgjithshëm i Partisë Demokratike, deputeti i Korçës, z. Ridvan Bode, solli për bashkësinë shqiptare, urimet më të ngrohta për Ditën e Flamurit - 92 Vjetorin e Shpalljes së Pavarisië së Shqipërisë,  ne emër të ish presidentit të Shqipërisë dr Sali Berishës, kryetar i demokratëve për të gjithë komunitetin shqiptarë të Teksasit.
Ndërkaq, zotëri Fatimir Mediu, duke huazuar nga At Gjergj Fishta një thënje të tij, theksoj se :"Tani që shpallëm Pavarësinë e Shqipërisë, tani, duhet të fillojmë të ndërtojmë vetveten tonë". Kjo sipas Mediut, kupton atë se akoma shqiptarët, nuk ka arritur atë për të cilën luftuan e ëndërruan ata burra, patriot e trima më 28 Nëndorë 1912.
 
I deklaruan gazetës sonë nga Dallasi, se kjo ka qënë një mbremëje festive me të vërtetë shumë e bukur dhe e paharrueshme
 


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
Rami Mislimi | 30 Nov 19:05 2004
Picon

www.studentet.info

Pershendetje nga studentet e Tetoves. Ne themeluesit e webfaqes www.studentet.info kerkojm  nga koleget tane nje bashkpunim konstruktiv dhe te ndersjell me qellim qe te ngrem zerin kunder padrejtesive qe u behen studenteve nga ana e shtetit dhe zyrtareve te inistucionneve arsimore ku ata studjojne. Besojme se se bashku do te jemi me te forte per te luftuar keto dukuri negative qe kane pushtuar pothujase te gjitha univesritetet shqiptare.
Karahs qellimit te lartpermendur, mision tjeter i  joni do te jete edhe thellimi i bashkepunimit ndermtejet vet studeteve dhe tjekalimi i bariereve te deritanishme te cilat kane pamundesuar nje bashkepunim te ketille.
 
Besojm ne mirekuptim
 
Me rstpekt
 
Grupi i studeteve te Tetoves

Do you Yahoo!?
Yahoo! Mail - You care about security. So do we.

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
Olsi | 1 Dec 14:57 2004
Picon

RIMEKEMBJA 30 / 12/ 2004 [ ii ]


VETDEMASKIMI I AGJENTĖVE TĖ SERBISĖ

Shkrime qė bėhen pėr tė pėrsėritur titujt    

Kėtė marifet tė Myftarajt e njohim qysh kur bashkėpunonte
nė “Rimėkėmbja” para 4 vitesh dhe paraqiste gati tė njėjtat
tekste vetėm qė tė kishte njė titull ēdo jaėv me fjalėt
“labo-vllaho-ortodoks”. 
Nė “Tema” po pėrsėriten ngul e shkul, pa kuptim, pa lidhje,
pa sistem ideor pjesė nga palo-libri “Nacional-islamizmi
shqiptar” sepse duhet tė  ketė tituj tė tillė “Kthesa e
Abdi Baletės nga Nano tek Nano” (23 nėntor), “Nacionalizmi
i Baletės nė mbrojtje tė nanoizmit” (25 nėntor), “Ēfarė ka
shkruar Baleta pėr luftėn e Kosovės”, “Fushata
antiskėnderbegase e Baletės” (27 nėntor), “Pse Baleta
deklaron se Skėnderbeu nuk ka lidhje me Kosovėn” (28
nėntor) e kush e di ēfarė do tė katranosė nė ditėt nė
vazhdim.
Ka shkruar kot mė kot sa nuk di ku ta kapėsh e ku ta lėsh
edhe sikur tė kesh oreks tė madh pėr t’u tallur pakėz me
tė. Pėr punėn e nanoizmit janė shkruar shkrime tė tjera do
tė shkuhen se kjo mesele do tė vazhdojė. 

Shpėrfytyruesit e Skėnderbeut kruhen pėrsėri

Pėr Skėnderbeun duket janė kujtuar meqenėse kishin marrė
vesh se do tė vinte nė Shqipėri njė italian qė pretendon se
rrjedh nga gjaku i Skėnderbeut. Le tė lavdėrohen para tij
me marrėzirat qė i kanė shkruar disa herė “skėnderbegasit
katolikocentristė” nė Shqipėri e nė Kosovė. Por historia
ėshtė e pandryshueshme: “Skėnderbeu nuk ka pas tė bėjė me
Kosovėn se ishte jashtė principatės qė trashėgoi nga i ati.
Skėnderbeu nuk ka pas tė bėjė as me Lezhėn, as me Shkodrėn,
as me Durrėsin, qė ishin zotėrime veneciane, as me Korēėn,
as me Gjirokastrėn, as me Ēamėrinė, por kjo nuk do tė thotė
se kėto ua lamė tė tjerėve kur i pėrmendim”. Nė “Tema”
ėshtė shkruar po aq torollakēe pėr kėtė ēėshtje sa nė
“Shqipėria Etnike” katolikocentriste tė Shkodrės. Duket
shkrimet e datave 27 e 28 nėntor janė dėrguar nga Shkodra
pėr “Temėn”.
Meqenėse e prekėm kėtė subjekt po shėnojmė pėr lexuesin se
edhe shkrimete Kastriotit edhe tė Shqipėrisė Etnike
shkruhen nė atė frymė qė e ka shtjelluar Fatos Lubonja nė
njė shkrim tė pėrfshirė nė librin e Uilliam Beklit nė SHBA
nė vitin 2000 ku pėrmblidhen pikėpamje tė ndyshme rreth
Kosovės e ndėrhyrjeve ndėrkombėtare nė Ballkan. Fatosi e ka
titulluar shkrimin e tij “Tė rishpikim Skėnderbeun:
nacionalizmi shqiptar dhe nacionalizmi i NATO-s”. Lubonja
ka vėnė nė njė rrafsh mitin e serbėve pėr Princ Llazarin e
betejėn e Kosovės dhe mitin e shqiptarėve mbi Skėnderbeun
duke gjetur nga njė mangėsi nė tė dy anėt: serbėt mohojnė
pjesėmarrjen e shqiptarėve nė betejėn e Kosovės nėn
flamurin e krishterimit, kurse shqiptarėt harrojnė se nėna
e Skėnderbeut ka qenė sllave. 
Pasi ka ndequr kėshtu “nė mėnyrė tė barabartė” mangėsinė e
miteve tė dy palėve Lubonja thekson: “Pėr njė gjysėm
shekulli komunizėm Jugosllavia e Titos tregoi se grupe tė
ndryshme etnike mund tė jetojnė bashkė pa urrejtje. Kjo
ėshtė pjesė e historisė, por ėshtė ky aspekti qė
manipuluesit e historisė duan ta harrojnė”. Njė falsifikim
i shėmtuar i tė vėrtetės historike dhe i njė realiteti qė
shqiptarėt e sotėm e njohin mirė. Dhe pėr tė kthyer atė
“kohė tė artė e tė lumtur” bashkėjetese shqiptaro-serbe nė
Kosovė Fatos Lubonja ėndėrron dhe sugjeron: “Ndoshta disa
dijetarė tė ardhshėm shqiptarė do tė zbulojnė origjinėn
heterogjene tė Skėnderbeut dhe besnikėritė e ndryshueshme
(si kthimi atit tė tij nga ortodoksia nė katolicizėm) dhe
do t’i marrin si njė stimul tipik drejt Perėndimit, pra
Skėnderbeu mund tė bėhet kampion i njė Shqipėrie-Kosove
multietnike”. Kundėr keqpėrdorimeve tė kėsaj natyre tė
figurės sė Skėnderbeut jemi shprehur, duke mbrojtur atė qė
ėshtė kryesore nė figurėn e tij, heroin kombėtar tė
shqiptarėve, por qė ka qenė vetėm Princ i Matit dhe i
Dibrės deri nė Krujė. Kurse ata qė e lidhin shumė
Skėnderbeun me Kosovėn mendojnė mė tepėr pėr ta pėrdorur
Skėnderbeun siē thotė Lubonja si mit historik qė i qetėson
serbėt. Pra, janė spekulues si Kastrioti qė pėr Skėnderbeun
flasin e shkruajnė si u pėlqen serbėve dhe
katolikocentristėve jo nacionalistėve shqiptarė.

Abdiu i analizoi Enverit veprat, Saliu shurrėn, Besniku
piramidėn

“Tema” ėshtė pėrmalluar pėr ato qė kam shkruar unė nė vitin
1989 nė njė analizė pėr veprėn e Enver Hoxhės “Imperializmi
dhe revolucioni”. Pėr kėtė kanė pas shkruar disa gazeta tė
majta nė fillim tė viteve 1990. Pastaj tė njėjtėn gjė e
bėri shtypi i PD-sė dhe mė pas gazeta e Ballit Kombėtar e
disa tė tjera. Pėr kėtė fushatė disa vjeēare ka pas
protestuar fuqishėm njė njeri me emrin Kastriot Myftaraj nė
prill tė vitit 2000 nė “Rimėkėmbja”: “Tash na lind e drejta
qė t’i pyesim ballistėt: A i kishin lexuar nė 1997 ato qė
shkruante Baleta nė 1990? A e kishin nė konsiderim atėherė
librin “Imperializmi e revolucioni”? Nėse po del se e kanė
bėrė me vetėdije pjesėn e bishtit tė kalit nė skemėn e
Katovicės”. Por, nė vitin 2001 Kastrioti “harroi” qė kishte
shkruar (nėnshkruar) kėto shprehje dhe filloi tė bėnte
gomarllėqėe edhe mė tė mėdha se ballistėt pėr shkimin tim,
u kthye nė “bisht gomari i Katovicės”. 
Ka filluar ta tundė pėrsėri kėtė bisht gomari pėr tė
trembur mizat nga balli politik i Sali Berishės dhe i
Besnik Mustafajt duke shkruar: “Ajo qė e bėn dhe mė
skandaloz kėtė shkrim tė Baletės ėshtė fakti se nė atė kohė
shumė intelektualė politikanė tė ardhshėm si Sali Berisha,
Besnik Mustafaj etj., kishin shkruar artikuj tė guximshėm,
qė qenė botuar ose po pėrgatiteshin tė botohen”. Hajde mos
qesh! Ka harruar humorin qė ėshtė bėrė nė vitet 1990 pėr
kohėn kur Sali Berisha bridhte nėpėr lobaratore me ēantėn
me shishe mbushur me shurrėn e Enverit pėr analiza. 
I gjori “bisht gomari i Katovicės” nuk ditka se Mujė
Buēpapa bėnte elegji pėr Enverin dhe vetėm pak muaj para se
studentėt tė brohorisnin “Piramida diskotekė” Besnik
Mustafaj bėnte njė prozė poetike pėr piramidėn si ajo qė ka
ribotuar “Milosao” e datė 15 gusht 2004 nėn tuitullin “Moj
Shqipni , moj drita e nderit, ti je vepra e Enverit” dhe e
ka komentuar kėshtu: ” Me njė figuracion mjaft tė pasur, me
njė pėrdorim tejet tė hiperbolizuar tė epitetit, me
ndjeshmėri tepėr tė lartė, me muzėn e ngrehur maje, me njė
frymė gati-gati surrealiste-vjen nė fund tė vitit 1988 njė
meditim-ditiramb pėr muzeun Enver Hoxha(alias piramida) i
shkrimtarit tė njohur e tė suksesshsėm Besnik Mustafaj. Nuk
ėshtė viti 1960, as vitit 1970 dhe Enveri kishte tre vjet e
gjysėm qė kishte vdekur. Edhe Zeusi do t’ia kishte zili
Enverit pėr kėtė lloj rapsodėsh tė devotshėm qė i kėndonin
majekrahu njė tė vdekshmi mė me zjarr e pasion se pėr njė
Perėndi”. Ky pra ėshtė enveristi Besnik Mustafaj qė “Tema”
do ta paraqesė ndryshe, i cili krijonte me frymėzin “perla”
tė tilla letrare nė atė kohė kur unė, diplomati,  vetėnm
analizoja njė produkt ideor politik tė Enverit, siē
analizonte mjeku Sali Berisha njė produkt tė tij trupor.
Unė dhe Berisha, secili sipas zanatit tė vet, i kemi qenė
pėrkushtuar shumė enverizmit: unė diplomat analizoja veprat
diplomatike, Saliu mjek bėnte analizat e shurrės. Ajo qė
bėja unė Kastriotin e tėrbon, ajo qė bėnte Saliu i shijon.
Atė qė bėnte Besniku si duket nuk e di fare.

Metoda udbashe i hedh provokatorėt nė kurthin qė ngrenė
vetė

Po mos kujtoni se nuk bie dakord nė asgjė me Kastriotin e
Meron. Mė pėlqen shumė ajo qė kanė shkruar ata qė pas
pyetjes “Pse ka mundėsi qė vetė Baleta tė jetė  agjent
serb?“ Pranojnė se e kanė tė pamundur tė vėrtetojnė kėtė se
nuk ua jep dosjet Serbia (nėnkuptohet qė ia kanė kėrkuar)
dhe propozojnė kėtė rrugėdalje: “Nė kėto rrethana pėr tė
zbuluar agjentin serb duhet pėrdorur njė kriter tjetėr, ai
se kush vepron nė interes tė Serbisė”. Nuk ka si bėhet mė
mirė se kaq. Edhe serbėt nuk i lodhim mė. Edhe punėt i
thjeshtojmė. Kėtė kriter e kanė kopjuar nga shkrimet tona,
por nuk kanė guxim ta pohojnė. Ne ka kohė qė e zbatojmė
kėtė kriter. Pikėrisht kėtė bėra unė edhe nė bisedėn e 16
nėntorit 2004 nė TV Shijak.
Shpifografi im ka bėrė njė tėrheqje shumė tė madhe nga
shpifjet e tij tė pėrfshira nė palo-librin nė vitin 2001
sepse atje deklaronte me siguri absolute se unė jam pinjoll
i fisit Baleta nė Gur tė Bardhė tė Matit qė tradicionalisht
ishte agjenturė e Serbisė, se nė shtėpinė time kishte qenė
Dushan Mugosha, madje vetėm para pak kohėsh bashkė me Meron
bėnė dhe zbulimin tjetėr se nė vitin 1940 tek shtėpia ime
kishte qenė edhe Miladin Popoviēi. Mes duket UDB nuk ua ka
dėrguar “provat qė u ka pas premtuar” dhe tani Kastrioti
bėn tėrheqje. Po kjo e rėndon shumė.

Shpifografi gėlltit jashtėqitjen e vet 
 
Jam gėzuar pa masė qė nė “Tema” ėshtė shkruar: “Duke
zbatuar kėtė kriter Baleta del njė prej njerėzve kryesorė
tė Serbisė nė Shqipėri, sepse interesi i Serbisė ėshtė qė
nacionalizmi shqiptar tė paraqitet si njė nacionalizėm
islamik”. Nuk ka gjė mė tė kėndshme pėr mua qė njė
provokator bie vet brenda nė trillimet provokuese.
Pikėrisht kėshtu ėshtė. Madje para Kastriot m... kėtė e ka
pohuar edhe njė gazetar si Mustafa Nano qė shkruante nė
“Shekulli” tė datės 15 janar 1999: “Nė takimin me homologun
e vet spanjoll, ministri jugosllav i Punėve tė Jashtme,
Jovanoviē, ka deklaruar me plot gojėn se Shqipėria ėshtė
strehė e terrorrizmit islamik. Mė tej ai shton se
muxhahidinė tė ardhur nga vendet islamike rekrutohen e
stėrviten nė Shqipėri si kontigjente tė UĒK-sė e pėr kėtė
arsye ushtria jugosllave ka tė drejtė tė luftojė kundėr ēdo
terrorrizmi me frymė islamike”. 
Para disa kohėsh u botua njė shkrim i njė shefi tė
spiunazhit serb, Momir Stojanoviē qė mburrej se Serbia e ka
krimbur edhe tani Kosovėn me agjentė tė saj. Duke komentuar
shkrimin e serbit, Ramush Tahiri ka theksuar: “Kryespiuni i
Serbisė tani i hedh tezat e moēme me rroba tė reja pėr
“transversalen e gjebėrt” nga Teherani nė Sarajevė, pėr
shtetin islamik tė Sanxhakut, pėr Al Kaidan nė Maqedoni,
Kosovė, Shqipėri” (“Dita” 23 shkurt 2004). Pėr t’i dhėnė
“argumente” politikės, propagandės e agjenturės serbe nė
favor tė kėtyre tezave pikėrisht si ai serbi ka shkruar
edhe Kastriot Myftraj nė “Nacional-islamizmi shqiptar,
Baleta & Feraj“. Kėtu shpifet nė mėnyrė skandaloze se nė
Shqipėri ka “nacionalizėm islamik”, ka forca politike e
politikanė qė duan tė krijojnė “harkun islamik rreth
Serbisė, ka politikanė qė bėjnė lidhje me Bin Ladenin, se
kėto ndodhi nuk qenka qenkan vetėm tė viteve tė fundit, por
qysh nga koha e Enver Hoxhės”. Pra, i ka bėrė Shqipėrisė
akuza si u duhen serbėve. 
Baleta e Feraj nuk kanė folur pėr kurrfarė nacionalizmi
islamik nė Shqipėri, por e kanė kundėshtuar kėtė koncept.
Kėtė e kanė trumbetuar vetėm tipa provokues si Kastriot
Myftaraj, Skėnder Shkupi dhe tani Mero Baze nė “Tema”. Ja,
kush qenkan atėherė agjentėt e Serbisė nė propagandėn
shqiptare. E pohojnė vetė. Palo-libri “Nacional-islamizmi
shqiptar...„ ėshtė pra vepėr e porositur dhe pjesėrisht e
pėrgatitur nga agjenturat serbe. Ata qė e kanė shkruar,
botuar dhe propaganduar ta mbajnė me shėndet titullin e
agjentit tė Sebisė, turpin dhe pėrgjegjėsinė pėr kėtė.
Organet e drejtėsisė shqiptare ndonjė ditė kur tė kenė nge
le tė merren me kėtė punė. Nėse duan tė sqarojė mė mirė
gjėrat qė dalin nga „opercaioni Lesi“ le tė shqyrtojnė me
kujdes shkrimet shumė tė egra qė janė botuar pėr shumė kohė
nė gazetėn „Tema“ pėr ta lidhur UĒK-nė me struktura
terrorriste nga Shqipėria londineze dhe nga bota. Duhet tė
japė njėfarė llogarie ai Mero Baze qė ka pėrhapur njė nam
shumė tė keq pėr UĒK-nė nė mjedise tė caktuara shqiptare.
Nė gazetėn „Sot“ tė datės 28 nėtor 2004 ėshtė botuar njė
shkrim qė jep alarmin pėr dendėsimin e veprimtarisė
agjenturore tė Serbisė, Greqisė e Maqedonisė nė Shqipėri.
Atje theksohet se agjentura serbe ėshtė veēanėrisht aktive
nė trekėndėshin Shkodėr-Durrės-Tiranė, por qendrėn me tė
rėndėsishme e ka nė Tropojė. Nė „Kundėrshpifografi“ para dy
vitesh e kam trajtuar kėtė ēėshtje. Njė herė tjetėr do tė
shkruaj mė gjerė se nė kėtė numėr tė gazetės.

28 nėntor 2004                                            
Abdi Baleta 


QEVERIA DHE PROFESORATI NĖ PROVIMIN E LOGJIKĖS

Ngjarje e veēantė, mund tė thuhet edhe e jashtėzakonshme,
nė Shqipėri kėto ditė ėshtė bėrė paralizimi i mėsimeve nė
Universitetet e vendit. Kjo dukuri qė pėr njė vend si
Shqipėria dhe nė rrethanat politiko-shoqėrore, ekonomike,
psikologjike qė ekzistojnė merr kuptim e karakter tė
veēantė ka njė sėrė arsyesh reale materiale dhe emocionale,
politike shoqėrore.
Paralizimi i mėsimit nisi me nismėn e profesorėve nė njė
Universitet tė Tiranės, u shtri nė universitete tė tjera tė
kryeqytetit dhe pėrfshiu gjithė universitetet nė qytete tė
tjera. Tani po dėgjojmė parullat “Studentėt duan mėsim”,
“Profesorėt duan shpėtimin e arsimit tė lartė publik qė
ėshtė nė agoni”, “Qeveria ka rėnė nė letargji”. Studentėt
qė janė qortuar e rrinė mė shumė nėpėr kafenera se nė
leksione tani janė tė pėrmalluar tė kthehen nė auditore.
Pedagogėt qė janė ankuar se studentėt nuk i begenisin e nuk
u shkojnė nė ligjėrata, tani u kėrkojnė studentėve
solidaritet pėr t’i lėnė sallat bosh. Studentėt japin
ndonjė deklaratė solidariteti me mėsimdhėnėsit e tyre,
kurse profesorati shton pėrpjekjet pėr organizm e bojkotim,
bėn “Komitete tė shpėtimit tė arsimit”. Me njė fjalė ėshtė
njė proces i tėrė me shumė pėrbėrės breda qė zien vetė, qė
pėrzien nga brenda e duket nga jashtė profesoratit, qė
synon tė krijojė njė lėvizje masive tė profesorėve e
studentėve pėr qėllime qė duket shkojnė mė lart se kėrkesat
fillestare qė u shpallėn dhe pėr tė cilat nisi greva. Nė
kėtė gjendje ėshtė e kuptueshme se mjetet e informimit
publik nuk kishin si tė qėndronin vetėm vėzhguese, por edhe
ato janė pėrfshirė nė shpjegimin e dukurive nė mėnyra tė
ndryshme.
Nuk ka asnjė dyshim se profesorėt kanė nisur njė lėvizje
shumė tė rėndėsishme nė dobi tė pėrmirėsimit tė gjendjes
kaotike nė arsimin e lartė qė po shkon drejt kolapsit.
Duken tė arsyeshme e tė dhimbshme kėrkesat e profesorėve
pėr tė realizuar autonominė e premtuar universitare, duke
pėrshirė dhe autonominė financiare, qė duket se ėshtė nyja
e sherrit midis qeverisė e universiteteve dhe njėkohėsisht
baza e pėrmirėsimit tė shumė mangėsive qė vihen re sot nė
strukturat universitare pėr mėsimdhėnie. Ėshtė shumė e
arsyeshme kėrkesa e profesorėve pėr tė ngritur pagat e
mjerueshme, mbase deri nė dyfishim. Janė alarme qė duhen
dėgjuar mirė ato qė jaopin profesorėt se tė mirėt po ikin
nga personeli i mėsimdhėnies nė universitet dhe tė
tarlentuarit nuk pranojnė tė vinė, pra bie pa pushim niveli
i mėsimdhėnies. Janė shumė tė drejta shqetėsimet e
shprehura se kjo gjendje do jė japė pasoja tė rėnda
kombėtare shoqėrore me afat tė gjatė pėr shqiptarėt,
Qeveria ka qėndruar pothuasje apatike ndaj asaj qė thonė e
bėjnė profesorėt. Qeveria nuk po i thėrret si duhet
mendjes, logjikės e arsyes qė gjendja tė mos bėhet mė e
vėshtirė pėr ta mabajtur nėn kotrollin e mirėkuptimit.
Askund nė botė dhe nė asnjė rrethanė me lėvizjet qė nisin
nėpėr universitete nuk duhet luajtur, sepse aty gjithmonė
ka atmosferė inkadeshente qė kalon lehtė nė zjarre tė
mėdha. Pra, i ka mbetur qeverisė barra kryesore tė gjejė
rrugėn mė tė  mirė pėr tė gjallėruar sallat e
universiteteve  me ligjėrata e seminare.
Por, janė tė qarta simptomat se edhe mė lėvizjen pėr
reformimin e arsimit tė lartė mund tė pėrsėritet shpejt
dukuria tipike pėr lėvizjet me kėrkesa ekonomiko-shoqėrore
nė Shqipėri, qė e kthen nė fushė veprimtarie tė politikės
dhe nė rezervė makinacionesh politike. Kemi dėgjuar fjalime
pedagogėsh qė na ngjajnė si marshe politzuese mė shumė se
paraqitje kėrkesash ekonomiko-reformuese nė arsim. Kemi
parė pedagogė qė shumė shpejt i kanė nxjerrė brirėt e
protagonizmit me ngjyrime politike, madje po duket gjithjė
mė qartė se ēfarė janė kėto ngjyrime. I pamė tė nxitojnė
shumė shpejt fjalim-mbajtėsi e ndryshėm nga jashtė
universiteteve tė shpallin kredot e tyre tė vjetėruara, tė
ripėrtėrijnė nostaligjitė e tyre tė shumė viteve mė parė
kur lėvizja studentore e sindikaliste kishte detyra tė
tjera pėr tė zgjidhur.
Por, mbi tė gjitha bėri shumė pėrshtypje njė politizim
vulgarizues i ēėshtjes nėpėrmjet paralelizmit midis
lėvizjes sė tanishme tė profesorėve dhe lėvizjes studentore
tė dhjetorit 1990. Paralelizmi ėshtė i gabuar, fyes dhe
spekulues. Atėherė ishin studentėt qė nisėn e bėnė lėvizjen
dhe profesorėt u solidarizuan shumė pak me ta. Sot janė
profesorėt qė po u kėrkojnė studentėve tė dalin nė lėvizje,
por me mision qė nuk mund tė jetė ai i vitit 1990. Atėherė
bėhej fjalė pėr njė pėrmbysje pėrmasash  tė mėdha,
pėrmbysje sistemi. Sot nuk mund tė shtrohet njė detyrė e
tillė sepse pedagogėt nuk kanė ēfarė sistemi tė pėrmbysin.
Sot maksimumi mund tė bėhet fjalė pėr pėrmbysje qeverie.
Por, kjo nuk mund tė jetė emėrues i pėrbashkėt pėr githė
pedagogėt e studentėt, sepse politikisht ata nuk janė
unanimė. Pra, po hyri nė rrugėn e politikės sė ditės
lėvizja pėr shpėtimin e arsimit tė lartė do tė degjenerojė,
do tė bėhet shesh pėr luftė brrylash, pėr protagonizėm, pėr
partizanizėm, pėr meskinitete.
Paralelizmat butaforike me ngjarje  madhore nuk ndihmojnė
pėr asgjė. Kėtu kėrkohet qė profesorati tė pėrgatitet mirė
pėr tė dhėnė provimin e tij tė logjikės qė tė mbėshtes
vėrtetė pretendimin se nė kėtė profesorat ėshtė ajka  e
mendimit tė kombit. Pėr tė nisur njė lėvizje fisnike e pėr
ta degraduar pastaj nė rutinė grindavece ka mjaft forca e
individė nė politikėn dhe nė “shoqėrinė civile” shqiptare.
Nga profesorati kėrkohet njė logjikė e njė niveli shumė mė
lartė. Ashtu siē kėrkohet nga qeveria duhet kėrkuar nga
profesorati njė logjikė e shėndoshė politike gjatė kėsaj
lėvizjeje, sepse logjika politke ėshtė e pranishme kudo. 
Bėhet debati “ kjo nuk duhet thėnė, ajo nuk duhet bėrė,
sepse gjendja nė Kosovė ėshtė kėshtu e ashtu, nė prag tė
diskutimit pėr pavarėsinė”. Nuk mud tė jetė postulat i
pakundėrshtueshėm se nė Shqipėri nuk duhet tė ketė asnjė
vemprimtari shoqėrore, politike qė mund tė dyshohet se
dėmton zhvillimet nė Kosovė, sepse pastaj  shoqėria dhe
shteti nė Shqipėri duhen mbyllur nė njė frigorifer gjigand
deri kur nė Kosovė tė mos ketė mė probleme shqetėsuese.
Por, as nuk bėn tė mospėrfillen rreziqet qė krijohen nė
ēaste delikate pėr Kosovėn vetėm se forca e sektorė tė
caktuar tė shoqėrisė nė Shqipėrinė londineze janė tė
detyruar, ose kanė interesa tė ndėrmarrin lėvizje masive,
apo tė kryejnė veprime tė forta nė interes tė tyre. Pėrsėri
nga profesorati universitar duhet pritur qė tė gjejė
modelin mė tė mirė tė logjikės politike qė duhet pėrdorur
nė rastin e lėvizjes pėr reformimin e arsimit dhe pėr
lėvizje tė tjera dhe tė mos huazojnė njė metodologji tė
lėviozje “Mjaft” qė ėshtė e shpenguar nga mungesa e
pėrgjegjėsive konkrete dhe e hazdisur nga majmėria nėn
ushqimin e bollshėm financiar nga jashtė.
Ėshtė njė provim i fortė nė lėndėn e logjikės sė
pėrgjithėshme dhe konkrete, njerėzore, shoqėrore politike
si pėr qeverinė dhe pėr profesoratin. Nė rast se qeveria
mbetet nė kėtė provim do tė jetė dėshtin rėndė me rrjedhoja
mė tė mėdha pėr tė. Nė rast se merr notė negative
profesorati do tė turpėrohet shumė. 

28 nėntor 2004                                             
             Abdi Baleta 
 


NDESHJA E PARADIGMAVE: RACIONALIZMI VS. IRACIONALIZMIT

Ēka do tė them kėtu do tė mund tė titullohej edhe “Nė
mbrojtje tė iracionalizmit”, ose “Nė mbrotje tė
nacionalizmit”, ose edhe “Iracionalizmi i racionalizmit”.
Fjala nuk ėshtė pėr tė mbrojtė ndonjė nacionalizėm konkret
por vetėm pėr tė pėrshkruar debatin disa shekullor ndėrmjet
racionalizmit dhe iracionalizmit nė tė cilėt brendashkruhen
ligjėrimet kundėr dhe pro nacionalizmit. Ligjėrimet
“nacionaliste” shqiptaro-serbe do tė merren vetėm si
ilustrim por nuk janė objekt i drejtpėrdrejtė. 
Njė pėrfundim qė del ėshtė pohimi: sikur shqiptarėt tė
ishin tė fortė nacionalizmi shqiptar do tė ishte i drejtė.
Bashkė me postmodernėt kjo do tė thotė se ligjėrimi
racionalizėm / iracionalizėm, pėrkatėsisht antinacionalizėm
/ nacionalizėm ashtu si ēdo ligjėrim ėshtė ligjėrim pėr
pushtet dhe nuk ka ndonjė gjė tė posaqme shkencore tek
njėri dhe antishkencore tek tjetri.

I.

Zevendėsimi i  F F me  R R
Menjėherė mbas pėrfundimit tė bombardimeve tė NATO-s dhe
rikthimit tė shqiptarėve tė dėbuar nė Kosovė nga
ndėrkombėtarėt (amerikanėt dhe europianėt) u kėrkohej
shqiptarėve tė harrojnė ēka u kishin bėrė serbėt dhe t’i
falin serbėt pėr gjithė krimet qė kishin kryer ndaj
shqiptarėve. Harrimi dhe falja (‘Forget and Forgive’) –
janė vlerat perėndimore. Duhet parė nga e ardhmja, tė
harrohet e kaluara, historia, tė ndėrtohet e tashmja dhe e
ardhmja nė bashkėjetesė kulturash, popujsh etj., - ishin
slogane qė shpreheshin si njė presion i jashtzakonshėm mbi
shqiptarėt qė nė mėnyrė tė koncentruar mund tė shprehen nė
kėrkesėn: “harroni dhe falni”. S’ka asgjė mė tė keqe se
hakmarrja.
Mbas 11 shtatorit papritmas FF u zevendėsuan nga RR:
“Remember and Revenge” (“Kujtim dhe hakmmarrje”).
Presidenti Bush deklaroi se nuk do t’i harrojė kurrė
viktimat e 11 shtatorit dhe se do tė hakmerret deri nė fund
ndaj terroristėve. Presidenti Bush u mbėshtet nga shumica e
amerikanėve. Presidentit Bush iu bashkuan Presidenti
francez, Kancelari gjerman, Kryeministri italian...
Presidenti i Shqipėrisė. Pėr tė mos i harruar viktimat nė
vendin ku ishin dy kullat do tė ndėrtohen pėrkujtimore
ndėrsa shkaktarėt e viktimave dhe kushdo qė mund t’i ketė
ndihmuar do tė vuajnė hakmarrjen e pamėshirėshme. Gjithė
Perėndimi (dhe Lindja) u betuan se nuk do tė harrojnė dhe
do tė hakmerren.
Tani, ēka ėshtė hakmarrja: ves apo virtyt? Cilat janė
vlerat e Perėndimit: harresa dhe falja ?– siē u thuhej
shqiptarėve. Apo kujtesa dhe hakmarrja ? – siē u tha pėr
viktimat e 11 shtatorit. 
Pohimi FF dhe RR janė logjikisht tė kundėrt dhe duket se
nuk mund tė pajtohen. Kėshtu qė shqiptarėt mbeten “tė
ēuditur” se cilat janė vlerat perėndimore qė dėshironin t’i
pėrvetėsonin. Megjithkėtė ka njė logjikė qė i bėn tė
pajtueshėm: logjika e tė fortit, logjika qė thotė se e
drejtė ėshtė ēka i shėrben tė fortit: Shqiptarėt qė janė tė
dobėt duhet tė harrojnė e tė falin. Amerikanėt dhe tė
tjerėt qė janė tė fortė kanė tė drejtė tė kujtojnė e tė
hakmerren.
Kjo na kthen kėtu e 2400 vjet mė parė kur Trasimaku i
thoshte Sokratit se “E drejtė, o Sokrat, ėshtė ēka i
shėrben tė fortit” dhe tė cilėn Sokrati (Platoni) megjithė
pėrkushtimin nė vijim tė tė gjithė librit nuk ka arritė ta
hedhė poshtė, e, nė njėfarė kuptimi nuk ėshtė hedhė poshtė
sot e kėsaj dite. Ose kjo na kujton Niēen qė harrimin dhe
faljen i konsideron si vlera tė skellevėrve, ndėrsa
kujtimin dhe hakmarrjen si vlera tė fisnikėrisė. Ndoshta
prandaj dyluftimet ishin karakteristike pėr fisnikėrinė
dinjitoze.
Siē shihet bota, mendimi apo praktika, nuk ka ndryshuar
shumė gjatė kėtyre dymijė e pesėqind vjetėve, para e mbas
Krishtit, nga Trasimaku e Sokrati deri tek Niēja, Bushi dhe
... unė!
Nė shembullin shqiptaro-serb problemi u ēorodit edhe mė
shumė: edhe sikur falja tė jetė virtyt, askush nuk ka
kėrkuar falje qė t’i jepet. Apo kjo do tė thotė diēka
tjetėr, se nė botė ekziston njė pėrfytyrim pėr hierarkinė e
vlefshmėrisė sė popujve, se ka popuj qė nuk kanė ndonjė
vlerė si puna e shqiptarėve tė cilėt edhe pse vriten e
zhduken masivish duhet tė harrojnė e tė falin dhe popuj
shumė tė vlefshėm, si p.sh. amerikanėt qė po tė vriten
duhet tė kujtohen dhe tė marrin hak pėrgjithnjė. Edhe sot e
kėsaj dite Hitleri ėshtė bėrė personifikim i sė keqes sepse
ka zhdukur hebrej. Gjermania u ndėshkua kolektivisht duke u
ndarė nė dy shtete edhe pse ishin i njėjti komb. Ndėrsa
serbėt kėrkohet tė falen sepse kanė zhdukė shqiptarė, dhe
serbėt e shqiptarėt nuk ndahen nė dy shtete edhe pse bėjnė
dy kombe tė ndryshme. Pėr hebrejtė Gjermania edhe sot
paguan dėmshpėrblime, ka kėruar falje, ka ndėrtuar muze
holokausti nė Berlin dhe shumė monumente tė tjera, ndėrsa
serbėt nuk janė ngarkuar me dėmshpėrblime, nuk kanė kėrkuar
falje dhe as nuk u ėshtė kėrkuar tė ndėrotjnė nė Beograd
njė muze holokausti nė kujtim tė vuajtjve shkaktuar
shqiptarėve. Prandaj, nė qoftė se nuk ka njė hierarki
popujsh, qė i ndanė popujt nė tė vlefshėm e tė pavlefshėm,
ēka ėshtė ideja e modernes mbi barazinė e popujve, atėherė
shqiptarėt do t’i falin serbėt ditėn qė hebrjetė do tė
falin gjermanėt dhe Hitlerin.

Popuj tė mirė/elita tė kėqia – nuk punon
Kundėr “ndėshkimit kolektiv” ose qoftė thjeshtė pėr
shpjegimin e konflikteve ndėrmjet popujve e kombeve tė
ndryshėm shpesh sillet argumenti se ‘popujt janė tė mirė,
dėshirojnė tė jetojnė nė paqė, se janė elitat qė pėr
interesa tė vetat tė ngushta i manipulojnė dhe shtyjnė
popujt nė konflikte dhe luftė, se prandaj duhen ndėshkuar
elitat, udhėheqėsit e jo popujt’ etj., etj. Teoritė e
maipulimit tė popujve nga elitat thjeshtė nuk punojnė, nuk
shpjegojnė shumicėn e rasteve tė konflikteve ndėrmjet
popujve. Sipas argumentit tė zhvilluar nga kėto teori do tė
duhej qė masat tė manipulohen dhe tė ndjekin elitat qė kanė
mjetet dhe mundėsitė mė tė mėdha tė manipulimit tė masave.
Mirėpo realiteti e pėrgėnjeshtron kėtė logjikė arsyetimi.
Kėshtu p.sh. nė rastin e konfliktit shqiptaro-serb nė Serbi
dhe Kosovė ka pasė elita qė kanė qenė pro jugosllavizmit.
Nė Kosovė elitat qė ishin pėr jugosllavizmin kishin mjetet
kryesore tė manipulimit tė masave, kishin median, paratė,
shkollėn, arsimin dhe institucionet e socializimit politik,
kishin pushtetin me gjithė mundėsitė qė jep ndėrsa
popullsia “manipulohet” nga “elita” qė nuk kanė pothujase
asgjė, qė madje veprojnė gati ilegalisht, me ndonjė
broshurė a trakt qė rrallė i lexon kush. Ose komunistėt nė
shumė vende kanė arritė tė pėrmbysin elita shumė tė
fuqishme nė pikėpamje tė mjeteve tė manipulimit tė masave
edhe pse vetė nuk kishin pothujase asnjė mjet dhe zor se
mund tė quhen elita. Sipas teorive tė manipulimit tė masave
nga elitat opozita nuk do tė duhej tė fitonte kurrė nė njė
vend sepse asnjėherė nuk zotėron mjetet e manipulimit qė
zotėron elita polititke nė pushtet. Elitat e “manipulojnė”
masėn, popullsinė kur idetė e tyre gjejnė rezonancė nė
popullsi, kur ekziston nė vetė popullsinė diēka qė i bėn
‘elitat’ tėrheqėse. Prandaj nuk janė elitat qė e
manipulojnė masėn me njė tog ideshė, por atė tog ideshė
deri diku, ndoshta tė paformuluar qartė, e ka vetė masa,
poplli. ‘Elitat’ vetėm i formulojnė mė mirė, mė qartė, mė
estetikisht etj., ndjenjat, resentimentet, paragjykimet,
besimet etj., qė i kanė popujt, masat dhe kur masat bien nė
kontakt me to i mbėshtesin pėrkundėr mjeteve tė shumėta tė
manipulimit qė zotėrojnė elitat e fuqishme por qė kėto
mjete nuk u punojnė mė. 
Disa pėrpiqen tė argumentojnė se elitat e kombeve tė
ndryshme nė ish-jugosllavinė e ndjenė veten tė pasigurtė
mbas vdekjes sė Titos dhe u pėrpoqėn tė forcojnė pozitat e
veta duke iu drejtuar masave. Por edhe ky lloj interpetimi
nuk qėndron sepse konflikti shqiptaro-serb dhe lufta
gjenocidale serbe kundėr shqiptarėve nuk daton vetėm mbas
vdekjes sė Titos por ėshtė shekullore. Nga ana tjetėr,
konflikti ndoshta shpėrtheu sepse elitat serbe e ndjenin
veten mė tė sigurtė dhe mė tė fuqishme mbas vdekjes sė
Titos ēka i ka shtyrė tė mendojnė tė vendosin gjithė popujt
e tjerė nėn kontrollin e vet.


Modernja si kontekst: racionalizmi vs. iracionalizmi
Nė kohėn e sotme ligjėrimi rreth nacionalizmit ėshtė
vendosė nė njė kontekst shumė tė gjėrė dhe abstrakt tė
modernes. Me moderne kėtu do tė kuptohet fryma e
iluminizmit. Nė modernen nė vija tė pėrgjithėshme bota
shpirtėrore e njeriut ndahet sipas njė skeme dihotomike:

Racionalizmi 	vs. 	Iracionalizmi (ku pėrfshihen: instiktet,
ndjenjat, estetikja, moralja, fetarja)
Universalizmi 	vs. 	Partikularizmi
Paanėsia		vs. 	Anėsia
Liberalizmi	vs. 	Nacionalizmi

Pra nė vijat dhe kategoritė me tė pėrgjithėshme dhe mė
abstrakte modernja e ndanė botėn shpirtėrore tė njeriut nė
dy pjesė, nė arsyen, intelektin, racionalen qė vihet
pėrballė iracionales ku pėrfshihen instiktet, ndjenjat,
emocionet, shijet estetike, morali, besimet fetare dhe
gjithēka qė sipas saj nuk mund tė bazohet plotėsisht
racionalisht. Kėshtu p.sh. morali nuk mund tė provohet
shkencėrisht si disa fenomene fizike a kimike dhe po ashtu
besimet fetare, shijet estetike qė konceptohen si
subjektive etj. Me kėtė duket se pjesa e iracionales ėshtė
shumė mė e madhe se pjesa e racionales. Racionalizmi ėshtė
njėkohėsisht universal nė kuptimin se ligjet e arsyes,
ligjet e logjikes, e vėrteta, vlerat etj., qė mund tė
argumentohen racionalisht janė ashtu kudo dhe kurdoherė,
pavarėsisht nga konteksti, historia etj. Iracionalja ėshtė
partikulare, e pjesėshme, e veēantė si ndjenjat qė janė
subjektive, shijet pėr tė bukurėn e tė shėmtuarėn apo
shijet kulinare, bindjet morale qė mund tė jenė tė lidhura
me kultura dhe periudha tė ndryshme historike etj.
Racionalizmi duke qenė universal njėkohėsisht
karakterizohet nga paanėsia nė kuptimin se ligjėsitė,
parimet e pėrgjithshme tė arsyes, apo vlerat universale, tė
vėrtetat universale etj., u takojnė tė gjithėve njėlloj
pėrndryshe nuk do tė ishin universale d.m.th. njėlloj pėr
tė gjithė. Iracionalizmi ėshtė karakterizuar si i anshėm,
si i lidhur me njė palė qė ka shije subjektive, moral tė
lidhur me njė kulturė, besim politik tė veēantė etj., qė
janė karakteristikė e njė pale dhe jo e tė gjithėve. Nė
doktrinat politike nė vijėn e racionalizmit,
universalizmit, paanėsisė ėshtė klasifikuar liberalizmi
(socializmi etj.). Liberalėt kanė zhvilluar pikėpamjet mbi
barazinė e njerėzve, mbi vlerat universale sipas tė cilave
duhet tė ndėrtohet shoqėria dhe rendi politik kudo etj. Nė
vijėn e iracionalizmit, partikularizmit, anėsisė ėshtė
klasifikuar nacionalizmi (konservatorizmi, fashizmi etj.)
qė vė theksin tek dallimet ndėrmjet popujve, mbajtjen e
anės sė kombit pėrballė kombeve tė huaja etj.
Mbas kėsaj ndarjeje dihotomike modernja ka vendosė njė
hierarki ndėrmjet pjesėve tė botės shpirtėrore tė njeriut.
Hierarkia e modernes: racionalja (arsyeja), universalja, e
paanshmja, (liberalija) duhet tė sundojė dhe kontrollojė
iracionalen, partikularen, tė anshmen, (nacionalisten). Kjo
hierarki shfaqet nė shprehje tė tilla tė zakonshme si
“kontrollo instiktet”, ose “njeriu duhet t’i kontrolloj
instiktet me arsye”, “kontrollo ndjenjat” etj., etj. Frymėn
e modernes e ka karatekrizuar mirė Engelsi sipas tė cilit
nė modernen gjithēka duhet tė dalė para gjyqit tė arsyes
dhe, ose ta arsyetoj ekzistencėn e vet ose tė heqė dorė
prej saj. 

S’kemi arsye tė arsyeshme pse kemi arsye
Megjithėse ka shekuj qė liberalizmi pėrpiqet tė vendosė
iracionalen nėn kontrollin e racionales dhe megjithėse ka
shekuj qė pėrpiqet tė argumentoj natyrėn racionale tė
njerėzimit e tė politikės fakt mbetet se iracionalja ėshtė
treguar shumė e qėndrueshme dhe shpesh vendimtare nė
sjelljen njerėzore e politike. Nga racionalizmi mbetet “pa
asnjė shpjegim pėr qėndrueshmėrinė e asaj qė do ta shihte
si ‘iracionale’. Shpjegimi i dhėnė thotė: disa gjėra janė
tė pashpjegueshme; disa njerėz janė sė brendėshmi
iracional, ose siē e kishte zakon tė thotė Ersnt Cassirer:
ekziston njė budallėk fillestar ‘Urdummheit’”.
Debati liberalizėm / nacionalizėm nuk ėshtė debat ndėrmjet
racionalizmit dhe iracionalizmit, universales e
partikulares etj., por ligjėrim pėr pushtet. Racionalisht
kufijtė ndėrmjet racionalizmit dhe iracionalizmit,
universalizmit dhe partikularizmit janė shumė poroz, tė
kalueshėm nė njėri-tjetrin. Kėshtu:
a) Nuk kemi arsye tė arsyeshme pse kemi arsye. Shpjegimet e
derisotme tė ekzistencės sė arsyes e nxjerrin atė ose nga
njė arsye mė e lartė, hyjnore, transcendentale qė nuk ėshtė
arsye njerėzore, ose nga evolucioni qė ėshtė njė proces
iracional, natyror, biologjik. Nė tė dy rastet arsyeja
njerėzore nuk ėshtė vendosur apo krijuar racionalisht me
anė tė arsyes njerėzore.
b) E vėrteta ėshtė lidhur me racionalizmin. Mirėpo njerėzit
e kėrkojnė tė vėrtetėn sepse e dėshirojnė. Dėshirat janė
klasifikuar nė botėn e iracionales. Kėshtu, kėrkimi i
racionales ėshtė i pėrcaktuar nga njė element i
iracionales, nga dėshirat. Nga ana tjetėr, njerėzit
dėshirojnė diēka qė pak a shumė e kanė racionalizuar, e
kanė arsyetuar. Mė kėtė shkohet nė njė rreth vicioz tė
tipit se cila e ka bėrė nė fillim ‘veza pulėn, apo pula
vezėn’, se cila ėshtė pėrcaktuese pėr tjetrėn racionalja
pėr iracionalen apo iracionalja pėr racionalen.
c) Nacionalizmi mund tė universalizohet: “Parimi
nacionalist mund tė shprehet  nė njė frymė etike,
‘universaliste’. Mund tė ketė, dhe nė ndonjė rast ka pasė
nacionalist abstrakt, tė paanshėm nė favor tė ndonjė
nacionaliteti tė posaqėm tė vet qė me zemėrgjėrėsi kanė
predikuar doktrinėn ngjashėm pėr tė gjithė kombet: le tė
kenė gjithė kombet ēatinė e vet politike, le tė pėrmbahen
po ashtu tė gjithė nga pėrfshirja e jobashkėkombasve nėn
te. Nė shprehjen e njė nacionalizmi tė tillė joegoist nuk
ka ndonjė kontradiktė formale” (Gellner 1983:1-2).
d) Universalja del se ėshtė partikulare. Kėshtu p.sh.
globalizmi i sotėm paraqitet me terma dhe mėtime
universale, si proces i pėrgjithshėm botėror, si heqje e
kufijve dhe shteteve nacionale, afrim i kulturave nė
shkallė botėrore etj. Mirėpo shumė studiues prapa termave
universal zbulojnė interesat e pjesėshme, tė veēanta tė
firmave shumėkombėshe. Nga njėra anė, janė kėto ndėrmarrje
qė i shohin si pengesė kufijtė dhe politikat e shteteve
nacionale sidomos kur marrin masa pėr mbrojtjen e tė
drejtave tė shtetasve tė vet pėrballė etjes pėr fitim tė
aksionerve tė firmave shumėkombėshe dhe janė kėto firma qė
dėshirojnė t’i heqin kufijt nacional, pengesat doganore,
pengesat pėr shfrytėzimin e lirė tė fuqisė punėtore,
pengesat kulturore etj., dhe t’i shndėrrojnė njerėzit nė
shkallė botėrore nė prodhues dhe konsumatorė tė mallrave tė
tyre, pa kėrkesa pėr shumėllojshmėri mallrash sipas shijeve
tė veēanta kulturore ēka do tė rriste shpenzimet nė vend tė
standartizimit tė shijeve nė shkallė botėrore dhe uljen e
kostos sė prodhimit duke prodhuar sasi tė mėdha mallrash
standarte nė seri. Nė kėtė interes partikular e ka fillin
propaganda pėr globalizim, ‘fshat botėror’, universalizim
tė vlerave etj. Nga ana tjetėr, shumė studiues argumentojnė
se janė pikėrisht ndėrmarrjet shumėkombėshe qė forcojnė
shtetet e veta nacionale si taksapaguesit mė tė mėdhenjė,
si tė interesuara pėr shtet tė vetin tė fuqishėm qė tė jetė
nė gjendje tė mbrojė interesat e tyre nė zonat e rrezikshme
tė investimeve etj. Kėshtu gjithė ajo qė duket si
universale, botėrore, globale del se ėshtė njė ideologji
partikulare, e grupeve tė veēanta tė interesit qė kėrkojnė
sa mė shumė pushtet, ideologjia e shoqėrive shumėkobėshe.
Njė shekull e gjysėm pėrpara Marksi kishte theksuar se ēdo
klasė e paraqet ideologjinė e vet tė veēantė si universale.
Edhe vet ai e formuli ideologjinė e proletariatit si
ideologji universale drejt realizimit tė sė cilės do tė ecė
objektivisht gjithė bota dhe gjithė njerėzimi.
Si pėrfundim mund tė thuhet se prapa ēdo qėndrimi ‘tė
arsyeshėm’ mund tė shohim vullnetin e krijuar
‘iracionalisht’ dhe vetėm mė pas pėrpjekjen pėr ta
racionalizuar atė. Ose ndoshta mė sakt njė bashkėveprim tė
pandashėm kohėsisht dhe logjikisht tė racionales dhe
iracionales.


II.
Fajsimi i nacionalizmit dhe pėrgjigjet e tij
Nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX nacionalizmi ėshtė
fajsuar gati pėr gjithēka. Siē argumenton Debra Javeline nė
njė kontekst tjetėr nė shkrimin e saj “Roli i Fajsimit nė
veprimin kolektiv: evidenca nga Rusia” del se fajsimi ėshtė
njė mjet i rėndėsishėm pėr mobilizimin e njerėzve nė
protestė ndaj tė fajsuarit. Nė kėtė rast nė protestimin
ndaj nacionalizmit. Sipas saj: “Fajsimi luan njė rol tė
rėndėsishėm nė motivimin e shumė veprimtarive njerėzore,
por atributi i fajsimit rrallė ka qenė analizuar pėr
sjelljen relacionale dhe atrubuive. Unė argumentoj se si i
kuptojnė njerėzit marrdhėniet shkakėsore dhe si atribuimi i
fajit pėr graviancat luan njė rol kyē nė diskutimet e tyre
pėr t’iu drejtuar graviancave pėrmes protestave. Sa mė i
madh specifikimi i fajit, aq mė i madh probabiliteti i
protestės...” .
Kėtu nuk do tė pėrshkruhet gjithė ligjėrimi shekullor
ndėrmjet nacionalizmit dhe fajsuesve tė tij por vetėm disa
prej fajsimeve kryesore dhe pėrgjigjet qė janė dhėnė. 
Analiza e kėtij ligjėrimi ndėr tė tjera tregon se konflikti
nuk ka tė bėj me racionalizmin dhe iracionalizmin,
universalizmin dhe partikularizmin, paansinė dhe anėsinė
por ėshtė thjeshtė njė ligjėrim pėr pushtet. Nė terma tė
ashpėr lufta kundėr nacionalizmit ėshtė hipokrizi e
pandershme, ndėrsa nė terma mė tė saktė ėshtė thjeshtė
luftė pėr pushtet. Nė kategoritė racionalizėm /
iracionalizėm, universalizėm / partikularizėm dhe paanėsi /
anėsi nacionalizmi ėshtė nė pozitė tė njėjtė si tė gjitha
doktrinat e mėdha tė modernes. Kjo duket nė faktin ironik
se fajet pėr tė cilat ngarkohet nacionalizmi nga
racionalistėt nuk janė tė bazuara racionalisht. Mė tej do
tė jepet njė pėrshkrim i shkurtėr i fajeve qė i mvishen
nacionalizmit dhe iracionalzmi i fajsimit. Pėr
nacionalizmin ėshtė thėnė:
1. Nacionalizmi nuk mund tė truallėzohet racionalisht
(‘nationalism cannot be grounded’).
a)	Gjithė modernja ka dėshtuar nė ndėrmarrjen e vet pėr
truallėzim, pėr tė gjetur bazat dhe bazimet e gjėrave dhe
ēka mbetet janė vetėm ‘shpresat e pabazuara’ (Rorty 1994).
b)	Mungesa e truallėzimit nuk ėshtė arsye e mjaftueshme pėr
braktisjen e njė gjėje: siē u tha, ne nuk kemi arsye tė
arsyeshme pse kemi arsye, megjithkėtė, ky fakt nuk ėshtė
parė si i mjaftueshėm pėr tė braktisė arsyen.
2. Nacionalizmi ėshtė i bazuar nė mite
a)	Ēka nuk ėshtė e bazuar nė mite?! Ne kemi mitin e
demokracisė, mitin e globalizmit, mitin e artistėve tė
Hollivudit, mitin e lirisė, mitin e modernitetit etj. Por
bazimi nė mit nuk ėshtė parė si kusht i mjaftueshėm pėr
braktisjen p.sh. tė pėrpjekjeve pėr ndėrtimin e
demokracisė, pėr globalizim etj. Pse duhet tė shihet si
kusht i mjaftueshėm pėr braktisjen e nacionalizmit? A nuk
ėshtė kjo anėsi logjike e racionalizmit? 
b)	Miti ėshtė njė fenomen gjithėnjerėzor, njė fenomen qė
vetėriprodhohet vazhdimisht pa u zhdukur plotėsisht
asnjėherė. Mitet kanė funksionet e veta sociale qė mund tė
jenė pozitive (mitet antike greke nė letėrsi, miti i
demokracisė etj.) ose negative; mund tė pėrdoren ose tė
keqpėrdoren si ēdo konstrukt tjetėr social. Mė racionale
ėshtė qė roli i mitit tė shihet siē kėshillojnė Kapllan e
Lasėell funksionalisht nė ēdo rast tė veēantė. Ndėrsa
thjeshtė konstatimi i bazimit tė diēkaje nė mit nuk ėshtė
argument i mjaftueshėm pėr braktisjen e vet gjėsė.
c)	Racionalizmi, njohja, shkenca, arritja e tė vėrtetės
ėshtė vet njė mit, pikėrisht ēka ėshtė argumentuar fuqishėm
nga postmodernėt: miti epistemologjik. Megjithkėtė, nga
racionalistėt nga argumentimi se njohja racionale shkencore
ėshtė mit nuk ėshtė nxjerrė pėrfundimi qė tė braktiset
njohja dhe racionalja, siē nxirret pėrfundimi se duhet
braktisė nacionalizmi meqenėse ėshtė i bazuar nė mit.
3. Kombi ėshtė njė bashkėsi imagjinare, e bazuar nė
konvencione
a)	Cila bashkėsi njerėzore nuk ėshtė imagjinare?!
“Evidencat e dy llojeve, anektodike dhe eksperimentale
kėshillojnė fuqishėm se njerėzit do tė krijojnė lojalitete
ndaj grupeve tė krijuara artificialisht, qoftė edhe ato pa
karakteristika tė rėndėsishme tė ndryshme nga grupet
jashtė”  (Judith Lichtenberg 1997:169; Jonathan Glover
1997:12). Nė ēdo grupim social njerėzit bashkohen para sė
gjithash mbi bazėn e imagjinatės p.sh. fetare, ideologjike
(duke pėrfshirė edhe bashkimin e liberalėve nė
pėrfytyrimet, imagjinatėn pėr llojin e shoqėrisė qė
dėshirojnė), pėr mundėsitė e njohjes etj., etj. Shumė kohė
mė parė Marksi kėrkonte bashikimin e proletariatit mbi
bazėn e ideologjisė sė pėrbashkėt sepse vetėm atėherė nga
klasė mė vete bėhet klasė pėr vete etj. Ideja se kombi
ėshtė bashkėsi imagjinare nuk ėshtė asgjė e re dhe nuk u
shton asgjė dijeve qė tanimė ekzistonin shumė kohė mė parė
sepse ēdo bashkėsi njerėzore ėshtė bashkėsi imagjinare.
Problemi ėshtė vetėm se nga konstatimi se ēdo bashkėsi
ėshtė iamgjinare nuk ka dalė pėrfundimi se nuk legjitimohet
asnjė bashkėsi dhe asnjė lojalitet i individit ndaj
bashkėsisė. 
b)	Nė qoftė se nuk duhet mbėshtetė njė bashkėsi sepse ėshtė
bashkėsi imagjinare atėherė e fundit bashkėsi qė duhet
mbėshtetė ėshtė njerėzimi dhe e fundit gjė qė duhet bėrė
ėshtė me qenė humanist. (Humanizmi ėshtė njė bashkėsi
imagjinare dhe nėse nuk kam arsye tė mbėshtes njė bashkėsi
mė tė vogėl si kombi vetėm se ėshtė imagjinare, atėherė aq
mė pak kam arsye tė mbėshtes njė mė tė madhe, dhe nė fund
mė tė madhen: gjithė bashkėsinė njerėzore). Kėshtu,
argumenti i zhvilluar nga Andersen, kundėr nacionalizmit nė
fakt ėshtė shumė mė i fuqishėm si argument kundėr
humanizmit. Derisa ideja e nacionalizmit pėr pėrkushtim tė
individit ndaj bashkėsisė pėrbėn bazė legjitimuese edhe pėr
humanizmin racionalizmi individualist pėrbėn bazė tė
rėndėsishme kundėr humanizmit.
c)	Konvencioni mė intolerant ėshtė konvencioni pėr tė
vėrtetėn, e kjo do tė thotė bashkėsia qė mbėshtetet mbi tė,
bashkėsia e shkencėtarėve veēanėrisht dhe racionalistėve nė
pėrgjithėsi. Tė gjitha bashkėsitė si kushtetuese,
shtetėrore etj., janė konvencione ashtu si konvencioni pėr
gjuhėn nė njė komb dhe tė gjitha konvencionet “nga vet
natyra e tyre janė nė thelb arbitrare. Megjithkėtė,
ekziston njė konvencion i veēantė i cili ėshė burim i
konflikteve: konvencioni pėr ta ‘trajtuar si tė vėrtetė’” E
vėrteta bėn pjesė nė “ato konvencione artificialiteti i tė
cilave nuk mund tė pranohet hapur pa minuar aftėsinė e tyre
pėr tė realizuar funksionin e vet” dhe se “nganjėherė...
pėrvetėsojmė konvencionin se ēka tė trajtohet si e vėrtetė 
pėr qėllime tė bashkėveprimit kolektiv. Kėshtu politzojmė
epistemologjinė tonė...” (Goddin 1997:94-95). tė gjitha
konvencionet e tjera janė mė tolerante: “problemi i
vėrtetė... qėndron me konvencionin ‘ta trajtojmė si tė
vėrtetė’” (Goddin 1997:100). Konvencionet e tjera mund tė
pranojnė ekzistencėn e tjetrit tė ndryshėm pėrkrah, ndėrsa
konvencioni pėr tė vėrtetėn thotė se ka vetėm njė tė
vėrtetė. 
4. Kombi dhe nacionalizmi ēojnė nė konflikt.
a)	A ėshtė mungesa e konfliktit vlera mė e lartė? Nė
varreza ka qetėsi, thotė njė shprehje, dhe po ashtu shumė
diktatura sigurojnė qetėsi megjithkėtė nuk janė kėto llojet
e mugesės sė konfliktit qė dėshirohen nė jetėn shoqėrore e
politike tė njerėzve. Nė asnjė doktrinė moderne politike,
madje as tek Hobsi plotėsisht,  mungesa e konfliktit nuk
argumentohet si vlera kryesore qė qėndron nė krye tė
hierarkisė sė vlerave dhe para tė cilės duhet tė tėrhiqet
ēdo vlerė tjetėr. Pothuajse nuk ka doktrinė kryesore
moderne qė nuk argumenton se ka diēka pėr tė cilėn ia vlen
tė luftohet qoftė edhe me armė.
b)	Mbizotėrimi i konceptit harmonicist tė botės nuk e ka
bėrė botėn mė paqėsore se pėrfytyrimi konfliktualist. Pėr
mijėra vjet ka mbizotėruar njė pėrfytyrim harmonicist pėr
botėn, si harmoni kozmike tek Arsitoteli e kėtej, apo si
harmoni hyjnore nė besimet e ndryshme fetare. Vetėm
modernja fillon ta konceptoj botėn si konfliktuale, t’i
legjitimojė interesat e pjesėshme dhe individuale nė
shoqėri, legjitimimin e partive politike nga shekulli XIX
dhe duke arritė kulmin nė marksizmin qė e sheh konfliktin
si lokomotivė tė historisė dhe faktor qė ēon shoqėrinė
pėrpara. Megjithkėtė bota nuk ka qenė mė pak e dhunėshme
dhe mė shumė paqėsore gjatė periudhės paramoderne tė
sundimit tė konceptit harmonicist tė botės se sa nė
modernen kur mbizotėron konceptimi konfliktuoz. 
c)	Konflikte kanė ekzituar edhe para krijimit tė kombeve
dhe “nacionalizmi nuk mund tė bėhet pėrgjegjės pėr
rivalitetin e shteteve qė daton shumė gjatė para lindjes sė
doktrinės” nacionaliste (A. D. Smith 1995:153).
d)	 Ēdo bashkėsi pėrmban mundėsinė e konflikti nė kuptimin
e dallimit nė ‘ne/ata’ pėr ēka fajsohet nacionalizmi, por
prej kėtej nuk mund tė nxirret imperativi i heqjes dorė nga
ēdo formė e bashkėsive njerėzore. 
e)	Universalizmi ēon nė konflikt. Njė numėr i madh
luftrash, shfarosje e plotė ose gati shfarosje e popullsive
dhe kulturave tė ndryshme janė bėrė ne emėr tė besimeve dhe
bindjeve universale si shfarosja e popujve dhe kulturave nė
Amerikėn Latine nga kristianizmi qė ėshtė doktrinė
univerasliste, luftėra tė shkaktuara nga myslimanė me
bindje universaliste, nga liberalizmi pėr tė dėrguar
demokracinė dhe vlerat liberale nė vende tė ndryshme, nga
socializmi si ideologji univerasilste nė emėr tė ēlirimit
tė popujve dhe klasave tė shtypura etj. Nė konflikt nuk
ēojnė vetėm doktrinat iracionale por po aq edhe ato
racionale. Prandaj nė qoftė se mundėsia qė tė ēoj nė
konflikt ėshtė arsye e mjaftueshme pėr tė heqė dorė nga
nacionalizmi, ajo ėshtė arsye po aq e fortė pėr tė heqė
dorė nga liberalizmi, socializmi dhe doktrina tė tjera
politike.
f)	Ēdo sitem ideshė shkencore, fetare, idologjike,
luftarake, paqėsore mund tė keqpėrdoren dhe janė
keqpėrdorė, por keqpėrdorimi nuk ka qenė argument i
mjaftueshėm pėr tė braktisė ndonjė sistem ideshė. Nė qoftė
se nacionalizmi ėshtė keqpėrdorė dhe duhet braktisė,
atėherė duhet braktisė bashkė me te ēdo sistem ideshė sepse
nuk ka sistem ideshė qė nuk ėshtė ose nuk mund tė
keqpėrdoret duke pėrfshirė edhe idetė e Krishtit e tė
Muahemdit. Kėshtu qė nė kėtė vėrejtje nuk ka asgjė tė
veēantė kundėr nacionalizmit sa kundėr ēdo doktrine.
5. Nacionalizmi vė theksin tek dallimi, tek dallimi
‘ne/ata’, pėrjashtimi i tjetrit nga pėrkatėsia nė  bashkėsi
dhe urrejtja ndaj tjetrit tė ndryshėm.
a)	Dallimi dhe dallimi nė ‘ne/ata’ ėshtė nė vetė natyrėn,
nė vetė strukturėn e mendjes njerėzore. Kėshtu, sapo
pėrcaktohemi qė tė mos mendojmė me kategoritė ‘ne/ata’
menjėherė krijojmė njė pėrcaktim ‘ne’ qė nuk mendojmė nė
kategoritė ‘ne/ata’ dhe ‘ata’ qė mendojnė nė kategoritė
‘ne/ata’, sapo fillojmė mendojmė me kategori jodihotomike,
polare, binare etj., krijojmė ‘ne’ qė nuk mendojmė me
kategori dihotomike, polare, binare etj., dhe ‘ata’ qė
mendojmė me kategori dihotomike, polare, binare etj. Sa
kohė nuk ka njė identitet absolut tė njerėzve dallimi nė
‘ne/ata’ ėshtė i pashmangshėm. 
b)	Nėse partikularizmi pėrjashton partikularisht,
universalizmi pėrjashton universalisht. Pėrjashtimi nuk
ėshtė karakteristikė vetėm e partikularizmit por edhe e
universalizmi ēon pashmangshėm nė dallimin nė ‘ne’
universalistėt dhe ‘ata’ jounivesalistėt, ‘ne’ qė
pėrfshihemi nė bashkėsinė e univesalistėve dhe ‘ata’ qė
pėrjashtohen nga kjo bashkėsi si partikularistė. Pėr
universalistėt kushdo qė nuk ėshtė si ata ka diēka tė
mangėt prandaj e ndjejnė si tė drejtė e detyrė qė t’i
dėrgojnė kudo, edhe dhunshėm vlerat universale. 
c)	Konstatimi i dallimit, i tjetrit tė ndryshėm nuk ēon me
domosdoshmėri logjike nė urrejtje ndaj tjetrit tė ndryshėm.
Tė tri mundėsitė mbeten tė hapura: urrejtja, dashuria,
shpėrfillja. Nuk pėrjashtohet edhe qė dikė ta urrejmė se
ėshtė i ndryshėm nga ne, por kjo nuk ėshtė e vetmja
rrjedhojė logjike nė kuptimin e domosdoshmėrisė logjike ose
thėnė ndryshe thjeshtė nga konstatimi i dallimit me tjetrin
nuk del urrejtja. Kėshtu duke ecė rrugės shoh njė vajzė
duke ardhė pėrballė meje dhe menjėherė vė re dallimet e saj
nga unė: ajo ėshtė femėr unė nuk jam, ajo ėshtė e bukur unė
nuk jam, ajo ėshtė e re unė nuk jam etj. Por nga kjo nuk
del se patjetėr e urrej. Pėrkundrazi mund ta dua (dhe
pikėrisht se ėshtė ndryshe nga unė). Po ashtu nė vėmė re se
ka kombe mė tė zhvilluara se ne dhe nuk i urrejmė por
dėshirojmė qė edhe kombi ynė tė zhvillohet po aq etj. Nė
fund, mundet edhe tė jemė shpėrfillės ndaj dallimit: tjetri
ėshtė i ndryshėm dhe secili ėshtė pėr vete.  Me fjalėt e
Goodin: “tė tjerėt s’janė gabim, por vetėm tė ndryshėm”, se
njerėzit mund tė kenė “ndjenjė tė fortė tė identitetit tė
veēantė dhe njėkohėsisht tė pėrvetėsojnė nė mėnyrė
legjitimi qėndrimin ‘jeto dhe leri tė tjerėt tė jetojnė’
ndaj bashkėsive tė tjera shumė tė ndryshme nga vetja”
(Goodin 1997:99). Bashkėsitė kulturore nuk janė si
bashkėsia shkencore klasike qė beson nė njė tė vėrtetė tė
vetme dhe gjithēka tjetėr ėshtė gabim. Nė kulturė gjėra
shumė tė ndryshme mund tė jenė tė mira dhe tė bukura.
6. Nacionalizmi zhvillon ndjenjėn e detyrimeve tė posaqme
morale ndaj kombit dhe lojalitetin e verbėr, mbėshtetjen e
kombit pėr shkak tė deyrimeve tė posaqme edhe kur kombi
mund tė jetė nė anėn e gabuar.
a)	Detyrimet e posaqme nuk ēojnė domosdo (nė kuptimin e
domosdoshmėrisė logjike) nė urrejtje ndaj tjetrit. Kėshtu
p.sh. deontologjia njeh detyrimet e posaqme morale,
detyrimet e krijuara nga e kaluara ose marrdhėnie tė
posaqme siē janė detyrimet e prindėrve ndaj fėmijėve dhe
fėmijėve ndaj prindėrve, tė bashkėshortėve ndaj
njėri-tjerit etj. Tani, po tė kujtojmė shembullin e Kantit,
nė qoftė se shoh dy fėmijė duke u mbytur nė lum dhe hidhem
pėr ta shpėtuar tė parin fėmijėn tim kjo nuk do tė thotė se
tjetrin e zhys patjetėr mė thellė, por vetėmm se mbasi tė
kem shpėtuar fėmijėn tim mund tė hidhem ta shpėtoj edhe
fėmijėn tjetėr. Po ashtu pse mund ta dua gruan time mė
shumė, nuk do tė thotė se e urrej patjetėr gruan e fqinjit.

b)	Detyrimet e posaqme morale nuk ēojnė domosdo nė mohimin
e qėndrimeve kritike. Pėrkundrazi detyrimet e posaqme mund
tė legjitimojnė qėndrimet kritike. Njeriu mund ta shoh dikė
duke gabuar dhe tė mos e qortoj se nuk ka ndonjė detyrim ta
ēoj nė rrugė tė mbarė. Ndėrsa mund tė jetė kritik ndaj tė
afėrmėve sepse ka detyrimin e posaqėm moral t’i ndihmojė te
ecin nė rrugėn e drejtė. Kėshtu unė mund tė mos kritikoj
njė komb qė po gabon politikisht. Madje nė qoftė se e urrej
mund ta lavdėroj dhe shtyj tė veproj gabimisht. Por do tė
jemė kritik ndaj kombit tim kur mendoj se po gabon,
pikėrisht sepse kam detyrime tė posaqme ndaj tij.
c)	Filozofia morale qė bazon detyrimet e posaqme morale
ėshtė universaliste (deontologjia). Me pranimin e
detyrimeve tė posaqme morale nacionalizmi bazohet nė njė
doktrinė morale universaliste, ndryshe nga fajsimet pėr
partikularizėm.
7. Nacionalizmi dhe demokracia janė pėrjashtues.
a)	Teorikisht tė gjitha mundėsitė e marrdhėnieve ndėrmjet
nacionalizmit dhe demokracisė janė tė hapura: pėrjashtuese,
mbėshtetėse, neutrale. Korelacion negativ ėshtė konstatuar
kur nacionalizmi ėshtė bashkuar me racizmin (p.sh.
nacionalsocializmi); korelacion pozitiv kur thekson
zhvendosjen e sovranitetit nga mbreti tek populli, barazinė
e gjithė antarėve tė bashkėsisė ndaj kombit si heqja e
parimit tė statuseve etj. (Greenfeld 1993); korelacion
neutral konstatohet gati kudo mbasi ėshtė zgjidhė ēėshtja
kombėtare dhe politika pėrqėndrohet nė zgjidhjen e
problemeve sociale, tė zhvillimit e lulėzimit social
kulturor e ekonomik. Unė vet i pėrmbahem mė tepėr mendimit
se nacionalizmi ėshtė njė variabėl ndėrhyrės: nė disa
kushte mund tė ēoj nė demokraci, ndėrsa nė tė tjera mund
t’i kundėrvihet por nuk ka njė lidhje domosdoshmėrie
logjike pozitive ose negative ndėrmjet nacionalizmit dhe
demokracisė.
b)	Historikisht kundėrvėnja e nacionalizmit me demokracinė
ėshtė e paqėndrueshme. Nacionalizmi, liberalizmi dhe
demokracia pėr njė periudhė kanė qenė bashkėudhėtar.
Greenfeld ka argumentuar rolin e nacionalizmit kundėr
absolutizmit nė fillimin e modernes; nacionalizmi ka
luajtur rol tė rėndėsishėm pėr dekolonizimin. Shumė
studiues mendonin se mbas rėnjes sė kolonializmit
nacionalizmi nuk kishte mė asnjė rol pozitiv pėr tė luajtur
dhe Fukyama shkroi epitafin e tij si “The End of History”
duke shpallė triumfin e liberalizmit dhe individualizmit
racionalist. Por nacionalizmi ka luajtur rol tė rėndėsishėm
nė shembjen e njė prej regjimeve me antidemokratike,
regjimeve totalitare komuniste dhe hapjen e rrugės pėr
vendosjen e demokracisė nė kėto vende. Nė shumicėn e
vendeve rėnja e komunizmit filloi me kėreksėn pėr pavarsėi
dhe krijimin  e shteteve kombėtare.
c)	Logjikisht racionalizmi / universalizmi ka ēuar po ashtu
nė regjimet mė antidemokratike si regjimet universaliste
teologjike, fashizmi dhe socializmi. Tė gjitha kėto regjime
janė ushtruar duke u nisė nga besimi nė vlera e parime
universale dhe racionale. Siē argumenton Adorno fashizmi
nuk ka qenė produkt i masave fanatike dhe injorante por
pėrkundrazi ka qenė njė sistem i pėrpunuar nga elita
racionaliste, gati shkencore (Adorno 1993:135)  . Po ashtu
socializmi e konceptonte veten si shkencė dhe si doktrinė
plotėsisht racionale-shkencore nė tė cilin njė elitė
qėndrore planifikon racionalisht gjithēka dhe gjithė
zhvillimin e shoqėrisė. Nga ana tjetėr, nė emėr tė shkencės
nuk janė vrarė mė pak njerėz se nė emėr tė fesė. Vetėm nė
luftėn pėr ndėrtimin e socializmit numėri i viktimave ka
qenė me miliona. Dhe siē argumenton Fuko nė modernen
psikologu ka zėnė vendin e priftit kur ashtu si prifti nė
mesjetė tregonte kush ėshtė dhe kush nuk ėshtė shtrigė qė
pėrfundonte nė turrėn e druve ashtu edhe psikologu vendosė
se kush ėshtė e kush nuk ėshtė normal dhe duhet tė
pėrfundoj i shtruar nė psikiatri ose tė mbyllet nė burg.
8. Nacionalizmi bazohet nė historinė ndryshe nga
universalizmi qė ėshtė ahistorik dhe si i tillė
nacionalizmi ėshtė i ngarkuar me emocione e urrejtje ndaj
tė tjerėve duke kujtuar kryesisht lufėtėrat dhe konfliktet
ndėmjet kombeve. Si rrugė shėrimi shpesh propozohet harrimi
i tė shkuarės, i historisė dhe shikimi drejt tė ardhmes.
a)	Asnjė lloj i njohjes, duke pėrfshirė edhe
universalizmin, nuk ėshtė ahistorike nė kuptimin e vėrtetė
dhe tė plotė sepse asnjė njohje nuk ėshtė e mundur pa tė ri
momentet kohore: tė shkuarėn, tė tashmen dhe tė ardhmen.
Asnjė njohje nuk ėshtė e mundur pa tri momentet kohore
sepse njohja kushtėzohet nga fjalėt dhe se njeriu pa kėto
tri momente nuk mund tė thotė me kuptim qoftė edhe njė
fjalė tė vetme nga mė tė shkurtat e aq mė pak njė fjali apo
tė zhvilloj njė argument tė tėrė. Kėshtu p.sh. fjala ‘qen’
(‘dog’) nuk ka asnjė kuptim po tė hiqet ndonjė moment
kohor: kur themi ‘q’-nė ėshtė e tashmja ndėrsa ‘e’ dhe ‘n’
janė tė ardhme. Vetėm ‘q’ pa pasė parasysh ‘en’ e ardhme
nuk ka asnjė kuptim; kur themi ‘e’ atėherė ‘q’ ėshtė e
shkuara ndėrsa ‘n’ e ardhmja dhe fjala nuk ka kuptim nė
qoftė se harrojmė tė shkuarėn (‘q’) dhe kemi parasysh vetėm
tė tashmen (‘e’) ose tė ardhmen ‘n’; ndėrsa kur themi ‘n’
atėherė ‘q’ dhe ‘e’ janė e shkuara dhe duhen harruar, tė
ardhme nuk ka dhe vetėm ‘n’ pa tė shkuarėn nuk ka ndonjė
kuptim. 
b)	As sociologjia dhe njohja nga shkencat sociale nuk ėshtė
ahistorike nė kuptimin strikt tė fjalės sepse nė fund tė
fundit ashtu si historia edhe shkencat sociale e nxjerrin
tė ardhmen nga e shkuara. Kėshtu kur bėhet njė anketim
mendohet se duke ditur mendimin e sotėm tė tė anketurave
mund tė njohim sjelljen e tashme e tė ardhme. Mirėpo
mendimi i shprehur sot nė anketė ėshtė i shkuar menjėherė
mbas bėrjes sė anketės, pra histori, dhe nė qoftė se e
tashmja dhe e ardhmja nuk mund tė nxirren nga historia
atėherė parashikimi i sjelljes sė sotme ose tė nesėrme nuk
mund tė nxirret nga anketimi. 
c)	Problematike mbetet edhe vetė pėrcaktimi ēka ėshtė
histori dhe ēka e tashme: sa kohė (shekuj, vite, muaj, ditė
apo sekonda) duhet tė kenė kaluar qė diēka tė jetė histori
dhe jo aktualitet. Ndoshta njė brez? Atėherė ē’kuptim ka
pėr shqiptarėt porosia tė harrojnė historinė me serbėt a
grekėt kur ngjarjet e tmerrėshme i ka pėrjtuar ky brez? Qė
diēka tė konsiderohet histori ėshtė thjeshtė konvencion dhe
jo kriter i bazuar racionalisht, i vlefshėm universalisht
etj. 
d)	Nė fund, sipas teorive deontologjike e shkuara krijon
detyrime morale tė cilat njerėzit kanė detyrimin moral t’i
respektojnė. 
9. Nacionalizmi vendosė kufi duke i ndarė popujt, kulturat
dhe duke krijuar kėshtu pengesa nė marrėdhėniet ndėrmjet
njerėzve e grupeve njerėzore etj.
a)	Nė nivel logjik vendosja e kufijve ėshtė e pashmangėshme
pėrndryshe objektet nuk do tė mund tė dalloheshin nga
njėri-tjetri ēka do tė ēonte nė njė vijimėsi tė
padiferencuar tė gjėrave ndėrkohė qė pėr mendimin njerėzor
ėshtė i domosdoshėm veēimi i gjėrave. Prandaj kufij
vendosen jo vetėm nga nacionalizmi por edhe nga liberalizmi
p.sh. kufiri ndėrmjet liberalėve e joliberalėve. 
b)	Politikisht kufijtė, ose diēka e ngjashme me ta kanė
ekzistuar shumė para lindjes sė nacionalizmit dhe shteteve
kombėtare. Pėr mė tepėr kufi nuk vendosen vetėm nga
nacionalizmi por edhe nga socializmi, liberalizmi vendosė
kufi me shtetet joliberale ose diktatoriale qė njihen edhe
si kufi tė kultrave politike, edhe si kufi politik e
juridik etj. 
c)	Nė rastin e konfliktit shqiptaro-serb ligjėrimi pėr
kufijtė ėshtė shumė iracional nė kuptimin e mosvijimėsisė
logjike. Ndėrkombėtarėt dhe imituesit e tyre bėjnė njė
propagandė tė madhe se nė kohėn e sotme tė globalizmit,
integrimeve etj., kufijtė nuk kanė rėndėsi. Kur u thuhet se
mbasi kufijtė nuk janė tė rėndėsishėm atėherė le t’i
ndryshojmė p.sh. kufijtė Kosovė-Serbi nga kufij tė
brendshėm tė bėhen tė jashtėm, thonė se kufijtė janė tė
pandryshueshėm duke ju dhėnė kėshtu njė rėndėsi parėsore.
d)	Pėrvoja tregon se kufijtė kanė rėndėsi. Nė rastin
shqiptar idetė se kufijtė nuk kanė rėndėsi pėrballė
proceseve politike rajonale e botėrore, tė integrimeve e
globalizimeve nuk ėshtė asgjė e re, por ama ėshtė provuar
si e gėnjeshtėrt. Menjėherė mbas Luftės Dytė Botėrore
mendohej e thuhej se kufijtė ndėrmjet vendeve socialiste
nuk kanė rėndėsi prandaj nuk ka pse kėrkohet bashkimi
kombėtar sepse shqiptarėt do tė jenė tė integruar nė
kuadrin e bllokut socialist nė tė cilin kufijtė janė vetėm
simbolik. Mė vonė doli se kufijtė kishin shumė rėndėsi dhe
se u mbyllėn mė shumė se asnjėherė mė parė. Tani pėrsėri u
thuhet se kufijtė ndėrmjet vendeve liberale nuk kanė
rėndėsi, se janė vetėm kufi simbolik etj. Atėherė, nė qoftė
se kufijtė nuk janė tė rėndėsishėm, pse tė mos ndryshohen?
Nė qoftė se kufijtė janė tė parėndėsishėm, aėtėherė le t’i
ndryshojmė kufijtė e Kosovės me Serbinė.
e)	Nuk ka asnjė arsye qė kufijtė shtetėror tė jenė mė tė
shenjtė se kufijtė kombėtar. Nė ligjėrimin pėr kufijtė
shpesh kundėrvihen parimi shtetėror me parimin kombėtar tė
kufijve. Konflikti shiptaro serb ėshtė njė rast i tillė:
serbėt ngulin kėmbė nė paprekshmėrinė e kufijve shtetėror
ndėrsa shqiptarėt kėrkojnė kufijtė kombėtar. Komisioni
Badinter u shpreh se parimi i shpėrbėrjes sė shteteve
paskomuniste ėshtė respektimi i kufijve politik-shtetėror
tė jashtėm dhe tė brendshėm tė rebulikave qė pėrbėnin
federatat siē ishin pėrcaktuar nga regjimet komuniste. Siē
thekson me tė drejtė Mandelbaum nuk ka asnjė argument
racional qė bazon ndonjė shenjtėri mė tė lartė tė kufijve
shtetėror se tė kufijve kombėtar dhe se pėrpjekjet pėr t’i
respektuar kufijtė e brendshėm administrativ tė vendosur
nga Tito e Stalini nė ish-Jugosllavi dhe nė ish-BS “doli se
ishin historikisht perverse. Kjo do tė thoshte se gjithēka
kishin bėrė Lenini, Stalini e Tito ishte diskredituar e
zhvleftėsuar me pėrjashtim tė kufijve qė i imponuan, tė
cilėt u shpallėn tė shenjtė”  (Mandelbaum 1999:21. it. tė
origj.) 
10. Nacionalizmi homogjenizon duke mohuar kulturat e tjera
dhe shoqėritė multikulturore.
a)	Kush e thotė?! Liberalėt qė janė universalistė!
Logjikisht multikulturalizmi del mė shumė nga nacionalizmi
qė e vė theksin tek pėrcaktimi kulturor i bashkėsisė.
Praktikisht nacionalizmi mund tė zhvilloj politika
homogjenizuese, asimiliuese etj., por vetėm me koston e
shkeljes sė premisave tė veta logjike qė ėshtė respektimi i
dallimeve dhe veēanėsive kulturore. Derisa nacionalizmi e
mbėshtetė veten nė rėndėsinė qė i jep veēanėsisė kulturore
kėtė tė drejtė do tė duhej t’ua njihte tė gjithėve,
pėrndryshe shkon nė njė kontradiktė logjike kur i mohon
dikujt atė ēka i pohon zėshėm vetes. Natyrisht nacionalizmi
nuk pretendon tė jetė patjetėr racionalizėm. Ndėrsa
liberalizmi niset nga premisa tė vlerave universale qė janė
tė njėllojta pėr tė gjithė, pavarėsisht historisė, racės,
klasės sociale etj. Veēanėrisht janė produkt i zhvillimit
historik por bota shkon drejt vlerave universale, tė
njėllojta nė shkallė botėrore dhe ėshtė vetėm ēėshtje kohe
deri tek arritja nė kėtė kulturė tė njėllojtė, liberale
botėrore. Nė hierarkinė liberale vlerat universale kanė
epėrsi ndaj vlerave lokale prandaj ėshtė e legjitimuar
zhdukja e traditave lokale dhe pėrvetėsimi i vlerave
moderne liberale universale. Praktikisht liberalizmi
zhvillon njė politikė homogjenizuese brenda ēdo vendi dhe
nė shkallė botėrore (kujto teoritė e zhvillimit).
b)	Kujt ia thonė?! Shqiptarėve qė jetojnė nė shoqėri
multikulturore qė dy mijė vjet. Shqiptarėt pėr dymijė vjet
kanė jetuar nėn Perandoritė Romake, Bizantine dhe Osmane.
Tė tri kėto perandori kanė qenė universaliste,
multikuluturore, multietnike, multiracore, dhe perandoria
Osmane edhe multifetare. Ēka nuk kanė provuar shqiptarėt
ėshė shoqėria kulturalisht homogjene. Dhe si duket
nacionalistėt thonė ‘ta provojmė njėherė edhe ne shtetin
kombėtar dhe njė shoqėri homogjene kulturalisht’!.
c)	 Kush e shijon ‘sallatėn e pėrzier’?! Nė fjalorin e
OJQ-ve (OJF-ve), tė pėrfaqėsuesev tė shoqėrisė civile por
edhe tė poltikanėve ėshtė pėrdorė deri nė kalim tė masės
metafora e ‘sallatės sė pėrzier’ pėr tė argumentuar se
ashtu si sallata e pėrzier ėshtė mė e shijshme se me njė
perime edhe shoqėria e pėrzier kulturalisht ėshtė mė e mirė
se shoqėria homogjene. Ndaj kėsaj metafore Victor de Münck,
antroplogjosit kognitivist hollandez, ka shtruar njė pyetje
vendimtare: problemi ėshė se kush e e shijon sallatėn? Me
fjalė tė tjera analogjia thotė se: “shija rritet duke
shtuar lloje tė ndryshme tė materialit ushqimor; por kush
po e shijon? Karrotat, marulja dhe kastravecat e pėrziera e
shtojnė shijen e sallatės, por perimet nuk e shijojnė. Nė
fakt ato nuk bashkėveprojnė njėra me tjetrėn. Kėshtu
mesazhi i nėnkuptuar i metaforės sė enės me sallatė ėshtė
se grupet etnike.kulturore jo vetėm janė thelbėsisht tė
ndryshme nga njėri-tjetri por ato nuk bashkėveprojnė qoftė
edhe kur janė nė afėrsi tė ngushtė me njėri-tjetrin”
(Victor de Munck 2000:28). Pėr rastin shqiptaro-serb kjo
dėshmohet p.sh. edhe nga Zoran Xhinxhiq i cili thotė:
“Serbėt dhe shqiptarėt nė Kosovė e Metohi kurrė nuk kanė
jetuar sė bashku. Gjithnjė kanė jetuar njėri pranė tjetrit.
Shoqėria multietnike nė Kosovė – ky ėshtė njė iluzion i
madh. Kjo s’ka ekzistuar kurrė. Kjo ka qenė shoqėri e
bashkekzistencės etnike”. (BEOGRAD, 7. mart 2003, Beta). Po
ashtu studiuesi Slavko Živanov (2000): “Kosova multietnike
nuk ekziston dhe ndoshta nuk mund tė ekzistojė. Ēdo mėtim
se bashkėsia ndėrkombėtare do tė zbatoj nė praktikė njė
bashkėsi multietnike ėshtė pakuptimėsi. Nėse njė rajon
ėshtė i pėrbėrė me 90 pėr qind a mė shumė tė njė grupi tė
vetėm etnik, multietniciteti i asaj bashkėsie ėshtė
fantazi”. Dhe unė pajtohem plotėsisht me kėto konstatime
dhe parashikime.
Metafora e ‘sallatės sė pėrzier’ mund tė pėrdoret, por
pikėrisht pėr tė treguar cinizmin e idesė
multikulturaliste: dikush jashtė pjatės, mbi pjatėn e
dėshiron sallatėn e pėrzier. Ky dikush i trajton popujt si
perime pėr sallatė dhe i bėn popujt sallatė vetėm tė
plotėsoj shijet e veta. Popujt e bėrė sallatė, tė vendosur
dhunshėm nė njė shtet (pjatė) qė tė kėnaqen shijet e
shijuesit nuk bashkėveprojnė njėri me tjetrin...
Nė fund ka edhe nejrėz qė nuk e shijojnė sallatėn e pėrzier
mė shumė se tė papėrzierėn mbasi shijet janė subjektive.
d)	Ligjėrimi pėr multikulturalizėm mund tė keqpėrdoret pėr
luftė kundėr kulturave tė tjera. Shembulli i kėsaj ėshtė
Millosheviqi i cili, parė formalisht, del kampioni i
multietnicitetit pėrballė tė cilit Klinton e tė tjerė nuk
janė asgjė. Millosheviqi shkoj nė luftė, mobilizoi ushtri
dhe vrau mijėra njerėz ‘pėr tė ruajtur multikulturalizmin e
Jugosllavisė’. Gjithė propaganda dhe fuqizimi i
Millosheviqit nė fillim tė ngjitjes sė tij ka qenė
pėrqėndruar kundėr nacionalizmave shqiptar, kroat, slloven
etj., qė ‘po shkatėrronin bashkim-vėllazėrimin’, ‘frytet e
luftės e tė revolucionit socialist’, ‘bashkėjetesėn e
kombeve e kombėsive tė Jugosllavisė’, ‘bashkėjetesėn e
kulturave dhe besimeve tė ndryshme fetare’ etj. Veēanėrisht
shqiptarėt fajsosheshin se ‘nuk janė tė aftė tė
bashkėjetojnė me kultura tė tjera’. Njė pjesė e madhe e
propagandės shqiptare ka qenė pėrqėndruar nė argumentimin
se shqiptarėt janė tė aftė tė jetojnė me kultura tė tjera
dhe pikėrisht me serbėt...


.III.

Konteksti shqiptaro-serb
Synimi i kėsaj pjese tė diksutimit nuk ėshtė tė pėrshkruhet
gjithė ligjėrimi nacionalist dhe rreth nacionalizmit
shqiptar e serb por vetėm tė theksohen disa nga pikėpamjet
mė ngatėrruese rreth konfliktit.

1. Shqiptarėt dhe serbėt i ndanė vetėm njė gjė 
Si fillim dua tė theksoj se shqiptarėt dhe serbėt pajtohen
nė shumicėn e ēėshtjeve: tė dy palėt janė pėr tė drejtat e
njeriut, pėr ekonominė e tregut, pėr demokracinė etj. Ēka i
ndanė ėshtė vetėm njė ēėshtje e vetme: kufijtė ndėrmjet
Kosovės e Serbisė do tė jenė ndėrkombėtar apo
adminsitrativė? Ose, me fjalė tė tjera, do ruhet ndonjė
lidhje varėsie e Kosovės nga Serbia apo do tė jetė
plotėsisht e pavarur prej saj? Nacionalizmi serb (me saktė
nacionalshovinizmi) thotė se kufijtė ndėrmjet Kosovės e
Serbisė duhet tė jenė administrativ; nacionalizmi shqiptar
thotė se duhet tė jenė ndėrkombėtar. Prandaj ēdo zgjidhje
ėshtė nacionaliste: ose do tė ruhet ndonjėfarė lidhje e
Kosovės me Serbinė (p.sh. nė njė federatė a konfederatė)
dhe ky ėshtė nacionalizmi serb, ose nuk do tė ruhet asnjė
lidhje e tillė dhe ky ėshtė nacionalizmi shqiptar. Zgjidhje
kozmoploite nuk ka dhe askush nuk ka mundur ta gjej deri
sot.

2. Tė dy kombet vetpėrkufizohen si kulturore
Teorikisht kombet janė pėrkufizuar nė dy mėnyra: si komb
qytetar (sipas shtetėsisė) ose politik, subjektiv dhe si
komb kulturor, primordial ose objektiv.
Nacionalizmi shqiptar ėshtė vetėpėrkufizuar  nė shek. XIX
si nacionalizėm kulturor. Nacionalizmi qytetar ka qenė njė
lėvizje e sulltanit sipas tė cilit tė gjithė shtetasti e
Perandorisė Osmane kishin tė njėjtin komb: osman. Tė gjitha
kombet e Ballkanit, qė ishin nėn sundimin  osman janė
vetėpėrkufizuar mbi bazėn e kulturės. Pėrndryshe nga
shtetėsia tė gjithė ishin osman.
Tė dy vetėkuptimet kanė probleme dhe ndaj tė dyjave ngrihen
pyetje pėr tė cilat nuk kanė pėrgjigje. 
a)	Kėshtu nė qoftė se individi ka atė kombėsi qė e ndjenė
veten se e ka atėherė mbetet pa pėrgjigje pyetja se a
mundet personi ta ndėrroj kombėsinė vetėm me deklarimin
subjektiv se kėshtu e ndjejė veten. Kėshtu p.sh. a mund tė
jemė para dite gjerman, nė drekė kinez, nė mbrėmje francez
vetėm pse e deklaroj veten? Ose pse tė mos e deklaroj veten
edhe mė shpesh nė njė orė gjerman, mbas njė ore ose disa
minutash francez, mbas disa tė tjerash kinez, pak mė vonė
rus etj. 
b)	Po ashtu problem mbetet edhe fakti se me i taku njė
kombi duhet me u pranu prej tij. Praktikisht shohim se nuk
mjafton vetėm vetėdeklarimi por duhet edhe pranimi nga
bashkėsia tjetėr. Shumė refugjatė dhe emigrantė kur shkojnė
nė njė vend tjetėr deklarojnė se i pėrkasin atij kombi
p.sh. refugjati mund tė thotė jamė francez, gjerman, grek
etj., por nė asnjė prej kėtyre vendeve nuk pranohet si i
tillė vetėm pse deklaron por i thuhet se ėshtė emigrant
shqiptar, se do ta kthejnė nga ka ardhė ose se pėr tė marrė
shtetėsinė i duhet njė proces akulturimi dhe frencezizimi,
gjermanizimi, greqizimi etj. 
c)	Vetė kombet qė dikur kanė qenė pėrkufizuar mbi bazėn e
shtetėsisė secilėn herė e mė tepėr janė duke lėvizė drejt
kombit kulturor. Kėshtu p.sh. kombi klasik i
vetėpėrkufizuar mbi bazėn e shtetėsisė kanė qenė francezėt.
Por sot vėshtirė se dikush mund tė pranohet si francez i
plotė pa pas pėrbrendėsuar disa elementė tė kulturės
franceze ose sė paku pa ditė frengjisht, pra gjuhėn qė
ėshtė element kyē nė vetėkuptimin kulturor tė kombit. 
d)	Nė ligjėrimin shkencor tani secilėn e herė e mė shumė
bėhet dallimi konceptual ndėrmjet kombit dhe shtetit. Edhe
nė tė drejtėn ndėrkombėtare ku kombi barazohej me
shtetėsinė (p.sh. OKB nė fakt do tė thotė organizata e
shteteve tė bashkuara) duket se ėshtė lėvizė kah dallimi
ndėrmjet kombėsisė dhe shteteėsisė  . Dhe nė fund, po tė
mos kishte dallim ndėrmjet kombit e shtetėsisė nuk do tė
mund as tė flitej pėr shtete shumėkombėshe. 
e)	Edhe konceptimet kulturore tė kombit po ashtu nuk mund
tė japin pėrgjigje nė pyetje tė ndryshme: p.sh. ēfarė
kombėsie ka personi i lindur nga prindėr me kombėsi tė
ndryshme? Por pyetje tė tilla janė pa pėrgjigje edhe pėr
konceptin qytetar/politik: ēfarė kombėsie ka personi me dy
shtetėsi? Po personi pa shtetėsi? A u takojnė dy kombeve tė
ndryshme qytetarėt qė kanė ide politike tė ndryshme ose tė
kundėrta p.sh. komunistėt dhe konservatorėt francez,
gjerman etj.? 

3. Ngatėrrimi konceptual  
Njė ndėr ngatėrresat kryesore nė pėrshkrimin dhe shpjegimin
e konfliktit shqiptaro-serb ėshtė konceptimi i tij si
konflikt ndėrmjet nacionalizmave, si konflikt simetrik.
a)	Ēka quhet ‘nacionalizėm’ serb dhe ‘nacionalizmi’
shqiptar nisen nga parime logjikisht tė kundėrta:
Nacionalizmi serb thotė se: njesia politike dhe kombėtare
nuk duhet tė jenė kongrunete.
Nacionalizmi shqiptar thotė se: njesia politike dhe
kombėtare duhet tė jenė kongrunete.
Racionalisht dy pohime tė kundėrta qė pėrjashtojnė
njėri-tjetrin nuk shėnojnė tė njėjtėn gjė. Nė kėtė rast
vetėm njėri prej parimeve duhet klasifikuar si
nacionalizėm, por jo dy parimet e kundėrta qė mohojnė
njėri-tjetrin. 
Duket se mė afėr kuptimit klasik ėshtė nacionalizmi
shqiptar. Duke pėrgjithėsuar, Ernest Gellner, e pėrkufizon
nacionalizmin: “nacionalizmi ėshtė para sė gjithash parim
politik qė thotė se njesia politike dhe kombėtare duhet tė
jenė kongrunete”. Edhe pse ka shumė pėrkufizime tė
nacionalizmit ky pėrkufizim ėshtė zgjedhur nga unė si
kuptim i nacionalizmit pėr tri arsye: pėrkufizimi ėshtė
neutral siē kėrkohet nė ligjėrimin shkencor pa thėnė nėse
ky parim ēon njė rrjedhoja negative apo pozitive; ėshtė me
autoritet shkencor nė ligjėrimin racional (shkencor) dhe i
pranuar nga studiues tė djathtė e tė majtė si p.sh.
Hobsbaum; pėrshkruan skatė sė paku njėrėn anė tė konfliktit
– nacionalizmin shqiptar qė ėshtė formuluar si i tillė mbi
njėqind vjet para Gellnerit dhe ashtu ka mbetė deri sot.
Pėrkufizimet e nacionalizmit qė zakonisht pėrqėndrohen nė
mjetet si p.sh. pėrdorimi i theksuar i historisė, miteve,
simboleve, emocioneve tė theksuara etj., nuk e dallojnė
nacionalizmin nga politika tė tjera mbasi historinė,
simbolikėn, emocionet e theksuara etj., i pėrdorin njėlloj
edhe politika tė tjera si komunizmi, vetė liberalėt,
fashizmi etj.
Ai qė quhet nacionalizėm serb ėshtė mė afėr atij qė
tradicionalisht ka qenė quajtur nacionalshovinizėm,
nacionalizėm qė synonte pushtim territoresh tė tė tjerėve
dhe sundim mbi popuj tė tjerė, besinikėri e verbėr ndaj
kombit etj. 
Kėshtu, parė racionalisht konflikti shqiptaro serb nuk
ėshtė konflikt ndėrmjet nacionalizmave por midis
nacionalizmit (shqiptar) dhe ancionalshovinizmit serb. Ose
emėrat mund tė ndėrrohen, por nė ēdo rast mbetet fakti se
shqiptarėt dhe serbėt nė konflikt nisen nga parime tė
kundėrta politike.
b)	Konflikti ėshtė asimetrik. Sikur konflikti tė ishte
simetrik d.m.th. ndėrmjet dy nacionalizmave, atėherė nuk do
tė kishte konflikt por ndoshta aleancė. Sikur tė dy palėt
tė niseshin nga parimi se njesia politike dhe kombėtare
duhet tė jenė kongruente atėherė ndėrmjet serbėve dhe
shqiptarėve nuk do kishte konflikt sepse tė dy palėt do tė
pranonin kufijtė e tjetrit nė gjithė territoret qė banohen
nė shumicė nga njėri komb dhe qė kanė vijimėsi territoriale
duke pranuar pakicat, ose duke i kėmbyer aty ku shumica e
kombit tjetėr nuk ka vijimėsi territoriale. Kėshtu p.sh.
Serbisė do t’i jepej Zubin Potoku e Leposaviqi ndėrsa
Kosovės do t’i jepeshin Presheva e Bujanoci etj. Serbia do
ta mbėshteste Shqipėrinė tė bashkohet me territoret
kombėtare tė mbetura jashtė njėsisė politike dhe Shqipėria
(shqiptarėt) do ta mbėshtesnin Serbinė tė bashkohet me
territoret e mbetura nė Bosnjė e Hercegovinė qė banohen nė
shumicė nga serbėt dhe kanė vijimėsi territoriale etj. Pra,
po t’i pėrmbaheshin dy palėt, serbėt e shqiptarėt, parimit
nacionalist atėherė do tė ishin aleatė dhe jo nė konflikt.
Prandaj Ballkani nuk ėshtė i ngatėrruar se ka shumė
nacionalizėm, por sepse nuk ka nacionalizėm, jo se ėshtė
respektuar por sepse nuk ėshtė respektuar parimi
nacionalist. Ballkani ėshtė i ngatėrruar sepse interesat e
vendeve tė fuqishme janė tė ngatėrruara.
c)	Ēka quhet ‘nacionalizėm’ serb dhe nacionalizėm shqiptar
dallohen edhe nė shumė tipare tė tjera: nacionalizmi
shqiptar ėshtė mė racional, laik, i pėrmbajtur, mbrojtės
etj., ndėrsa nacionalizmi serb ėshtė mė iracional,
religjioz, agresiv etj. Kėshtu sipas Ger Duijzings: “Nė
Kosovė u ndeshėn dy tipe tė ligjėrimit nacionalist: njėri
(nacionalizmi serb) i cili ka qenė mė ‘religjioz’ dhe
‘iracional’ nė vėshtrim dhe tjetri (nacionalizmi shqiptar)
i cili duket mė ‘sekular’ dhe ‘racional’ nė karakter” . 


Pamundėsia e zgjidhjeve jonacionaliste – kozmopolite
Konflikti shqiptaro-serb nuk mund tė zgjidhet vetėm se nė
mėnyrė  nacionaliste nė kuptimin se ēdo zgjidhje do tė jetė
sipas ndonjė skeme tė nacionalizmit serb ose sipas ndonjė
skeme tė nacionalizmit shqiptar por zgjidhje kozmopolite,
zgjidhje qė tė mos jetė sipas skemės sė ndonjėrit prej
nacionalizmave nuk ka. Kėtu do tė shqyrtohet kjo sitatė e
pamundėsisė sė kozmoplotizmit dhe disa propozime qė duken
si kozmopolite por qė del se nuk janė tė tilla.

1. Konflikti shqiptaro-serb ėshtė ‘zero-sum game’
Siē thotė politiologu grek Alexis Heraclides: “Kosova ėshtė
njė rast tipik i konflikteve kokėforta pėr territor dhe
simbilizmin e territorit. Konfliktet kokėforta janė
konflikte ‘me shumė zero’ qė ‘pėrfshijnė nė thelb vlera tė
papajtueshme’ (Heraclides 1997:320) . Konfliktet me shumė
zero janė konflikte nė tė cilat ēka fiton njėra palė e
humbė tjetra. Siē kam shkruar diku tjetėr, “konflikti
ndėrmjet nacionalizmit shqiptar dhe nacional-shovinizmit
serb ėshtė, siē e karakterizon Heraclides, konflikt me
shumė zero: tė dy nacionalizmat janė formuluar ashtu qė,
ēka fiton njėri e ka humbė tjetri, por nuk ka njė zgjidhje
sipas tė cilės tė dy palėt do tė dilnin tė fituara...
Tė gjitha zgjidhjet ndėrmjet dy skajeve p.sh. nė rastin e
Kosovės, nga bashkimi me Shqipėrinė deri tek serbizimi i
plotė janė zgjidhje tė parashikuara nga vetė programet
nacionaliste shqiptare, pėrkatėsisht serbe. Ēdo hap drejt
shkėputjes nga Serbia dhe lidhjes me Shqipėrinė ėshtė
nacionalizėm shqiptar; ēdo hap drejt ruatjes dhe forcimit
tė lidhjeve tė Kosovės me Serbinė ėshtė nacionalizėm serb.
Deri nė arritjen e cakut pėrfundimtar tė gjitha kėto
zgjidhje tė ndėrmjetme pranohen nga vetė nacionalizmat
shqiptar e serb veēse si tė pėrkohėshme, tė imponuara dhe,
rrjedhimisht, shpirtėrisht tė papranueshme. Pėr zgjidhjet e
tilla sapo pranohen dhe madje para se tė pranohen fillohet
veprimtaria pėr t’i hedhė poshtė.
Disa kanė propozuar qė nacionalizmi tė zevendėsohet me
patriotizmin. Por nė konceptin e patriotizmit pėrfshihet
edhe njė pėrfytyrim pėr territorin: shtrirjen e atdheut.
Atėherė: nė qoftė se nė pėrfytyrimin pėr atdheun pėrfshihet
edhe Kosova (territoret shqiptare jashtė kufijve tė shtetit
shqiptar) ky ėshtė pikėrisht nacionalizėm shqiptar; nė
qoftė se nė pėrfytyrimin pėr atdheun nuk pėrfshihet edhe
Kosova (territoret shqiptare jashtė shtetit shqiptar) ky
ėshtė nacionalizėm serb sepse pikėrisht kėtė thotė
nacionalizmi serb: Kosova nuk ėshtė atdhe i shqiptarėve”.
2. Ēdo formė e autonomisė ėshtė burim konflikti dhe jo
zgjidhje
	Si zgjidhje ‘jonacionalistė’ nganjėherė pėrmenden forma tė
ndryshme ta autonomisė pėr Kosovėn. Ēdo analizė logjike dhe
e pėrvojės tregon se ēfarėdo autonomie, nga mė maksimalja
deri tek mė e ngushta, as nuk e zgjidhe konfliktin dhe as
nuk ėshtė jonacionaliste:
a)	Autonomia ka qenė burim konflikti sepse serbėt mendonin
se u ėshtė dhėnė shumė shqiptarėve (Memorandumi i
Akdamesisė Serbe tė Shkencave) ndėrsa shqiptarėt mendonin
se kanė mė pak se meritojnė;
b)	Kosova i ka provuar tė gjitha format e autonomisė dhe
pėrvoja ka dėshmuar se trazirat nuk kanė pushuar me asnjė
prej kėtyre zgjidhjeve. Ēdo formė e autonomise ka ēuar nė
kėrkesa tė reja tė shprehura nė trazira politike si me
1968, 1981, 1989 e nė vazhdim deri tek konf1ikti i sotėm. 
c)	Serbėt nuk kanė aftėsi tė bashkėjetesės sė barabartė me
popuj dhe kultura tė tjera. Kjo ėshtė dėshmuar qoftė nė
bashkėjetesėn me kroatėt e sllovenėt nė Mbretėrinė
Serbo-Kroato-Sllovene para Luftės se Dytė Botėrore ku
pėrpjekjet e serbėve pėr tė sunduar mbi kroatėt e sllovenėt
ishin burim ngjarjesh politike tė pėrgjakshme, ashtu edhe
nė RSFJ mbas Luftės se Dytė Botėrore. Nė ēdo njesi politike
tė pėrbėrė bashkė me popuj tė ndryshėm, serbėt kanė synuar
dhe kanė bėrė pėrpjekje pėr tė qėnė sundues ndaj kėtyre
popujve, pėr t’i vendosė ata nė pozitė tė pabarabartė. Edhe
tani serbėt synojnė t’i mbajnė shqiptarėt nė pozitė
nėnshtrimi ndaj serbėve.
3. “Zgjidhja nė kuadrin e integrimi nė BE” - ėshtė
nacionalizėm serb
a)	Nė studimin futurist mbi tė ardhmen e mundėshme tė BE,
Schmitter (1996) argumenton se BE mund tė organizohet si
organizatė ndėrkombėtare, si shtet unitar, si federatė,
konfederatė ose kondomnium. 
Nė tė gjitha rastet integrimi dhe antarėsimi nė BE nė
vetėvete nuk e zgjidhė problemin, ose sė paku nuk e zgjidhė
nė mėnyrė jonacionaliste. Nė qoftė se organizohet si
Organizatė Ndėrkombėtare atėherė tė thuhet se konflikti
shiptaro-serb dhe ēėshtja shqiptare zgjidhet sepse si
Kosova edhe Shqipėria dhe Serbia janė antare tė BE ėshtė
njėlloj si tė thuhet se konflikti dhe ēėshtja shqiptare
janė zgjidhur tanimė sepse si Serbia, edhe Kosova, edhe
Shqipėria etj., janė antare tė OKB-sė. Nė qoftė se
konstituohet si federatė, konfederatė apo kondomnium ėshtė
njėlloj si tė thuhet se konflikti ėshtė i zgjidhur meqenėse
Kosova dhe Serbia kanė qenė antare tė njė federate etj.
b)	Brenda BE nuk ka siguri se zgjidhen konfliktet e lidhura
me identitetin. Shembuj pėr kėtė janė problemet me baskėt,
korsikanėt, irlandezėt etj. Argumenti se BE nuk mund tė
krahasohet me pėrvojėn nė federatėn jugosllave sepse ajo
ishte socialiste e jodemokratike nuk qėndrojnė sepse
pėrgėnjeshtrohen nga rasti grek. Greqia ėshtė rasti mė
drastik qė provon se problemi shqiptar nuk zgjidhet nė
kuadrin e integrimit nė BE: Greqia ėshtė antare e BE dhe
vend demokratik. Por tė drejtat e pakicave, mbi bazė
identiteti etnik (dhe madje edhe tė tjerė) janė mė keq se
nė vendet ish-komuniste, jodemokratike dhe jo anėtare tė
BE: Shqiptarėt kanė pasė mė shumė tė drejta nė Jugosllavinė
socialiste dhe jodemokratike se shqiptarėt nė Greqinė
anėtare tė BE dhe demokratike .
c)	Pa u pavarėsuar nga Serbia antarėsimi i Kosovės nė BE
mbetet brenda programit tė nacionalizmit serb sepse fati i
Kosovės mbetet i ludhr me Serbinė dhe kjo ėshtė saktėsisht
ēka mėton nacionalizmi serb: Si i bėhet nėse BE nuk e
pranon Serbinė si antare tė veten? Si i bėhet nėse Serbia
dhe serbėt vendosin tė mos antarėsohen nė BE? Si i bėhet
nėse serbėt pranohen por vendosin tė tėrhiqen nga BE? A
tėrhiqet automatikisht bashkė me Kosovėn siē ėshtė
natarėsuar? Nė ēdo rast, pavarėsisht se sa realist ėshtė
secili prej kėtyre skenarėve tė mundshėm, ėshtė e qartė se
fati i Kosovės lihet i lidhur me fatin e Serbisė dhe ky
ėshtė projekti dhe ideologjia e nacionalizmi serb. 
d)	Idje e zgjidhjes  sė ēėshtjes shqiptare duke u integruar
tė gjithė nė BE u kujton shqiptarėve idenė e Partisė
Komuniste tė Shqipėrisė mbas Luftės sė Dytė Botėrore se
duke mbetė nė Jugosllavi Kosova nuk humbė gjė sepse kufijtė
ndėrmjet shteteve socialiste nuk do tė kenė rėndėsi. Me
qenė popull i vjetėr ėshtė interesant sepse do tė thotė me
qenė me pėrvojė dhe shqiptarėt e kanė kaluar kėtė pėrvojat
qė thonė se natyra e kufijve nuk ka rėndėsi. Po kėshu me
fitimin e autonomisė sė vitit 1974 kur nuk u bė republikė
thuhej se nuk ka rėndėsi mbasi realisht ishte repbulike,
vetėm formalisht nuk ishte njohur si e tillė. Mė vonė doli
se natyra formale e kufijve tė brendshėm, republikė apo
krahinė, ishte mė e rėndėsishme se gjendja reale sepse
republikave iu njoh e drejta e pavarėsimit ndėrsa
republikave jo.
e)	Nė fund, nė qoftė se ėshtė epoka e integrimeve pse
Kosova tė mos integrohet e bashkohet me Shqipėrinė dhe
pastaj bashkėrisht nė BE?

5. Shqipėria e madhe – iracionalizmi i racionalizmit
Bashkimi i Kosovės me shqipėrinė ėshtė kundėrshtuar me
idenė e kundėrshtimit tė krijimit tė Shqipėrisė sė Madhe.
Nė kėtė emėrtim shfaqet dukshėm iracionalizmi i
racionalizmit. Nė logjikėn racionaliste rastet kur njė
vendi i shtohet cilėsori ‘i/e madhe’ kėrkohet tė
pėrcaktohen nė mėnyrė tė paanshme pa pasė parasysh ndonjė
rast konkret, nė mėnyrė tė pėrgjithėshme (universale) qė
vlen pėr tė gjitha rastet e ngjashme etj. Po tė shihen
pėrkufizimet e mundėshme racionaliste, universale,
abstrakte, tė paanėshme tė ngjitjes sė cilėsorit ‘i/e
madhe’ njė vendi dhe pastaj fillojmė ta zbatojmė me
koherencė logjike shohim se ēon nė situata shumė tė
pazakonta.
a)	Nė qoftė se cilėsori ‘i/e madhe’ u ngjitet shteteve qė
pėrfshijnė brenda kufijve shumicėn e bashkėkombasve qė kanė
vijimėsi territoriale atėherė logjikisht do tė ishim tė
detyruar tė themi se kemi Francėn e Madhe, Italinė e Madhe
etj., sepse brenda kėtyre shteteve pėrfshihen shumica e
francezėve, italianėve etj., dhe territoreve tė tyre.
b)	Nė qoftė se cilėsori ‘i/e madhe’ do tė thotė bashkim i
dy pjesėve politike tė ndara tė populluara nga i njėjti
komb atėherė tanimė kemi Gjermaninė e Madhe, jemenin e
Madh, Vietnamin e Madh etj., sepse kėto shtete kanė
bashkuar nė njė njėsi politike qė kanė qenė tė ndara por qė
populloheshin nė shumicė nga i njėjti komb.
c)	Nė qoftė se cilėsori ‘i/e madhe’ do tė thoė pėrfshirje
brenda njė shteti tė territoreve me shumicė popullsi tė njė
kombi tjetėr nga kombi mbizotėrues atėher tanimė kemi
Serbinė e Madhe, Rusinė e Madhe etj., sepse brenda kėtyre
shteteve pėrfshihen territore qė banohen nė shumicė nga
kombe tė tjera prej kombit qė i japin emrin shtetit dhe qė
janė mbisundues nė tė.
d)	Nė qoftė se thuhet se cilėsori ‘i/e madhe’ ngjitet
thjeshtė pėr konotacionin negativ atėherė del se ky cilėsor
nuk ka gjithnjė konotacion negativ mbasi tanimė kemi
Britaninė e Madhe dhe askush nuk e pėrdorė atė me
konotacion negativ dhe as nuk kėrkojnė zhbėrjen e saj.
e)	Nė qoftė se Shqipėri e madhe do tė thotė Shqipėri mė e
fortė, atėherė pse jo?
f)	Nė fund ka dy zgjidhje pėr ata qė e kanė fiksim
cilėsorin ‘i/e madhe’: ose Serbi e Madhe sa kohė mban tė
lidhur mbas vetes edhe Kosovėn, ose Shqipėri e Madhe. Kjo
ėshtė ēėshjte vullneti.
g)	Pėrkufizimi racional, universal, abstrakt, i paanshėm i
ratsve kur njė shteti i ngjitet cilėsorin ‘i/e madhe’ do tė
tregontė absurdin e pėrdorimit tė tij nė ligjėrimin politik
pėr shqiptarėt.
Kėtu mund tė ndėrpritet mbrojtja racionale e iracionales.
Si pėrfundim mund tė thuhet se ēka paraqitet si ligjėrim
racional, si paraqitje argumentesh kundėr tjetrit del se
ėshtė vetėm shprehje e vullnetit dhe vullneti nė modernen
klasifikiohet nė iracionalen. Analiza racionale e
argumenteve racionaliste nė ēdo rast mund tė zbuloj
iracionalizmin e racionalizmit dhe nė fund ndeshjen e
vullneteve. Vetėm mbasi ėshtė pėrcaktuar vullneti fillon
kėrkimi tė gjenden argumente ‘racionale’ dhe pastaj
pėrpjekja pėr tė bindė tjetrin se qėndrimi i caktuar mbahet
sepse ėshtė racional, i argumentuar. Kufijtė ndėrmjet
racionales dhe iracionales shuhen lehtė dhe mbetet vetėm
ligjėrimi (iracional) pėr pushtet. 





Bibliografi:

1. Theodor Ė. Adorno: (1993) – Freudian Theory of the
pattern of Fascist Propaganda, nė: Arato, A./ Gebhard E
(ed.).: The Essentials of Frnakfurt School, Continum, Neė
York 
2. Philippe C. Schmitter 1996: If the Nationa State Ėere to
Ėither Aėay in Europe, Ėhat Might Replace It? nė:
Gustavsson, S./Leėin, L.: The Future of the Nation State,
Routledge.
3. Richard Rorty 1994: Method, Social Science, and Social
Hope, nė: Steven Siedman (ed.): The Postmodern Turn,
Cambridge University Press.
4. Debra Javeline: The Role of Blame in Collectiv Action:
Evidence from Russia, APSR vol.97, Nr. 1, February 2003,
p.107
5. Judith Lichtenberg: Nationalism, For and (Mainly)
Against, nė: Robert McKim/Jeff McMahan (ed.): The Morality
of Nationalism, Oxford University Press, 1997
6. Jonathan Glover: Nations, Identity, and Conflict, nė:
Robert McKim/Jeff McMahan (ed.): The Morality of
Nationalism, Oxford University Press, 1997
7. Ernest Gellner 1993: Nations and Nationalism, Blackėell
8. Robert E. Goodin: Conventions and Conversions, or Ėhy Is
Nationalism Sometimes So Nasty? Nė: Robert McKim/Jeff
McMahan (ed.): The Morality of Nationalism, Oxford
University Press, 1997
9. Liah Greenfeld 1992: Nationalism – Five Roads to
Modernity, Harėard University Press
10. A. D. Smith, Nations and Nationalism in a Global Era’,
Polity Press, 1995
11. Michael Mandelbaum: The Future of nationalism, in: The
National Interest, No.59, Fall 1999
12. Victor de Munck: Culture, Self, and Meaning”, Ėaveland
Press Inc. 2000
13. Zoran Djindzic, BEOGRAD, 7. mart 2003, Beta
14. Slavko Živanov: The Buck Stops Everyėhere , CER –
Central Europe Revieė, vol 2, nr.25, 26 june 2000
15. Alain Pellet The Opinions of the Badinter Arbitration
Committee: A Second Breath for the Self-Determination of
Peoples, 1990-2002 European Journal of International Laė
16. Ger Duijzings “Il conflitto nel Kosovo e altre guerre
‘Jugoslave’”. In: Marco Buttino, Maria Cristina Ercolessi &
Alessandro Triulzi (eds.), Uomini in armi. Costruzioni
etniche e violenza politica. Napoli: L’Ancora del
Mediterraneo, 2000
17. Alexis Heraclides: The Kosovo Conflict and Its
Resolution – In Pursuit of Ariadne’s Thread. Nė: Security
Dialogue, vol. 28(3), 1997
18. Panayote Elias Dimitras: Greece’s Albanian Nightmares  
AIM ĖED, 07 OCT 1998 14:23:50 GMT Athens, 29 September,
1998








		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
The all-new My Yahoo! - What will yours do?
http://my.yahoo.com 


------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Make a clean sweep of pop-up ads. Yahoo! Companion Toolbar.
Now with Pop-Up Blocker. Get it for free!
http://us.click.yahoo.com/L5YrjA/eSIIAA/yQLSAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/
 




Olsi | 1 Dec 14:56 2004
Picon

RIMEKEMBJA 30 / 12/ 2004 [ i ]


NEMSELIU DHE SALIU
BUCEK RIHAP MESELENE BERISHIANE TE SERBOKOSOVISE

Nė fėmijėri gjyshėrit e gjyshet tona na flisnin pėr
Moskovin (Rusinė), pėr Frengun(Francėn), Italen(Italinė),
Inglizin(Anglinė), Alamanin (Gjermaninė) dhe pėr Nemsen
(Austro-Hungarinė). Fjala “nemselinjtė” ( austriakėt) qė
pėrdorej pėr tė na treguar historira me ushtritė
austro-hungareze tė kohės sė LPB, na dukej me njė
tingėllimė mė drithėruese, sepse nė anėt tona, nė mes tė
Shqipėrisė londineze, kishte pak historira me pushtues tė
tjerė nė ato vite pėr tė cilėt rrėfenin mbresa nga
pėrjetimet e tyre gjyshėrit tanė. Nė fshatin tim midis
maleve, por vetėm 30 kilometra nė lindje tė Tiranės,
mbaheshin mend internime familjesh e grabitje bagėtishė nga
nemselinjtė dhe pėrleshje tė disa fshatarėve me
nemselinjtė. Nėpėr gazeta ende shkruhet si pėr njė akt
patriotizmi kur disa fshatarė (kushėrinjtė Farruku e Hoxha,
tė afėrm tė gjyshes sime) kishin vrarė nė mal njė grup
ushtarėsh nemselinj, por po ta shqyrtosh kėtė ndodhi me
gjakftohtėsi nuk ka qenė aq shumė patriotizmi nė kuptimin
politik qė ka i nxitur pėr kėtė veprim. 

Salinjtė e shekullit  XX dhe nemselinjtė e shekullit XXI

Dhe si pėr ironi na duhet tani,  nė vitin 2004, tė
rikthehemi tek termi “nemselinjtė” qė e pėrdonin pleqtė e
plakat e fshatit para 60 viteve kur flisnin pėr ndodhi tė
kohės sė LPB pėr ta shprehur mė lirshėm njė duf qė na
krijohet pėrbrenda kur lexojmė pėr qėndrimet antishqiptare
qė mbajnė dhe deklaratat cinike qė lėshojnė diplomatėt
austriakė pėr ta lėnė edhe mė tej Kosovėn shqiptare nėn
Serbi. Qėndrime e deklarata tė tilla austriake tė mllefosin
edhe mė shumė kur ato i dėgjon nga diplomatė rusė apo
francezė, sepse shqiptarėt nė pėrgjithėsi pėr politikėn
austriake nė ēėshtjen shqiptare kanė krijuar njė mendim se
ka qenė mė dashamirsja ndaj tyre dhe ushqejnė shumė
iluzione se kėshtu ėshtė ende. 
Shpesh nėpėr analiza e kemi nxjerr nė pah kėtė vlerėsim.
Por me sa duket ėshtė i pabazuar njė kult pėr dashamirėsinė
e politikės austro-gjermane qė kanė krijuar shqiptarėt nė
mendjet e tyre. Natyrisht duhet tė jemi objektivė e
realistė dhe tė mos presim qė austriakėt apo gjermanėt tė
mendojnė si ne pėr ēėshtjet tona. Sikur ata tė vepronin nė
pėrputhje me drejtėsinė e moralin ndėrkombėtar kur kėrkojnė
ta lėnė Kosovėn nėn Serbi nuk do tė kishim gojė tė
protestonim shumė, as motiv  tė kėrcenim pėrpjetė. Por kur
kjo bėhet nė kundėrshtim me drejtėsinė e moralin nė
marrėdhėniet ndėrkombėtare atėherė kemi tė drejtė ta
ndjejmė veten dy herė tė fyer e tė zhgėnjyer nga ata qė i
kujtojmė mė dashamirėt. Nė vitin2004 ėshtė e natyrshme tė
presim nga politika e diplomacia austriake njė politikė
thellėsisht parimore nė ēėshtjen shqiptare, jo njė politikė
qė nuk qėndron as nė pozitat e politikės sė Nemses nė
fillim tė shekullit XX dhe kalon haptas nė anėn e Serbisė. 
  
Po flitet gjithnjė e mė shumė nė mjediset politike e
diplomatike ndėrkombėtare dhe nė mjetet e inforimimit
publik se “ēėshtja e Kosovės” pėrbėn dilemėn mė tė madhe
dhe sfidėn mė tė fortė politike diplomatike nė Europė tani.
Pėr kėtė dilemė e sfidė ka folur zonja ministre e jashtėme
e Austrisė me njė mėnyrė tė tillė sikur tė kishte pėr tė
zgjidhur njė problem tė trashėgimisė  sė Perandorisė
Austro-Hungareze, apo pėr tė bėrė njė ujdi pėr Tirolin e
Jugut, pėr Karinthinė ose Bratislavėn dhe mund tė bėnte
lirisht konēesione nė frymė pan-europianiste dhe
globaliste. 
Kėtė dilemė e kėtė sfidė e ka trajtuar edhe mė hapur nė
frymėn e njė diplomacie hipokrite e cinike me teh tė
mprehtė anti-shqiptar diplomati austriak Bucek, shefi i
Paktit tė Stabilitetit nė Europėn Jug-lindore. Kėtij
zotėrie me sa kuptohet i duket vetja si njė feudal modern
nė domenin qė i ka bėrė peshqesh Europa kur kėrcėnon
shqiptarėt, si feudali bujkrobėrit e tij, tė bėhen tė
dėgjueshėm, tė mos kėrkojnė pavarėsi tė Kosovės pa u
vendosur kjo gjė nė marrėveshje tė pėrbashkėt me Serbinė,
sepse pėrndryshe hapet “kutia e Pandorės”, domethėnė thesi
i sherreve dhe i belave nė Ballkan (lajmet e datės 22
nėntor 2004). Po nuk i paska rėnė zjarri Ballkanit e
Austrisė sė Bucekut nėse u dashka qė shqiptarėt tė
vazhdojnė tė mbeten skllevėrit e Serbisė e hyzmeqarėt e
Europės! 
Sipas zhurmave tė kacekut tė Bucekut Kosova nuk u bėka dot
e pavarur nė qoftė se nuk do tė dojė Serbia dhe vetėm kur
tė pranojė Serbia shqiptarėt duhet tė kėrkojnė e tė flasin
pėr pavarėsi tė Kosovės. Sipas tij pėr tė realizuar
aspiratat e tė drejtat e tyre pėr pavarėsi nuk u dashka qė
shqiptarėt tė veprojnė sipas rregullit tė pėrgjjthėshėm,
siē kanė bėrė shumė kombe qė kanė krijuar shtet tė pavarur,
por sipas njė pėrjashtimi, sipas modelit tė ndarjes me
marrėveshje tė Sllovakisė nga Ēekia. Nuk e vlen tė hahemi
shumė me fjalė me Bucekun pėr absurditetin e kėtij
krahasimi nė ēdo pikėpamje sepse pėr fat tė keq kėtė
polemikė na ėshtė dashur ta bėjmė shumė mė herėt me vet
kryetarin e shtetit shqiptar, presidentin Sali Berisha nė
shkrimin e botuar nė gazetėn “Rimėkėmbja’’ tė datės  7 maj
1996 me titullin “Berisha ideator i Serbokosovisė” dhe qė
vlen t’ia bashkėngjsim kėtij shkrimi. 
Sali Berisha nė njė intervistė dhėnė gazetės shqiptare
“Hėna re” nr.13 datė 31 dhjetor 1995 nė Shkup kishte
propozuar tamam kėtė model zgjidhjeje qė propozon Buceku
tani “ndarjen e Kosovės nga Serbia me marrėveshje si
Sllovakia nga Ēekia”. Edhe pse nemseliu mund tė thotė
“fajet ua kaSaliu” se ai e ka thėnė i pari kėtė gjė pėrsėri
kemi tė drejtėn tė protestojmė edhe kundėr provokimit
anti-shqiptar tė nemseliut, siē  kemi protestuar para disa
vitesh kundėr  poshtėrsisė  anti-kombėtare tė Saliut. 
Nė rastin e Bucekut ka dhe disa elementė tė tjerė qė duhen
mbajtur parasysh e disa kushte tė reja qė nuk ekzistonin
kur foli Berisha. Buceku po i fryn kacekut anti-shqiptar nė
njė situatė tė re shqiptare, ballkanike, europiane e
ndėrkombėtare lidhur me ēėshtjen e Kosovės, pas ndryshimit
rrėnjėsor tė gjendjes si rezultat i ndėrhyrjes sė NATO-s,
kur Kosova faktikisht nuk ka mė tė bėjė me Serbinė. Kur  e
zgjodhi modelin “sllovako-ēek” Saliu Kosova ishte ende nė
darėn e pushtimit serb dhe pritej tė ndodhte  mė e keqja,
pasi dhe bashkėsia euro-atlantike nuk tregonte vullnet pėr
tė ndėrhyrė. Kurse tani kanė kaluar pesė vjet e gjysėm nga
ndėrhyrja e NATO-s. Kosova ėshtė nėn administrimin e OKB-s
nė pėrgatitje pėr tė marrė gjithė atributet dhe funksionet
e shtetit sovran. Propozimi i Bucekut synon tė kthejė
gjendjen atje ku ishte para ndėrhyrjes sė NATO-s, tė
zhvleftėsojė atė mrekulli qė bėri diplomacia ndėrkombėtare
e kryesisht ajo amerikane. Buceku shfaqet si njė revanshist
serb pėr tė pėrmbysur njė proces tė tėrė zhvillimesh nė
Kosovė.  Prandaj edhe nemseliu nuk mund tė jetė mė pak
fajtor dhe mė pak anakronik nė sytė e shqiptarėve se Saliu
i tyre. 

Petriēi kėshillon shqiptarėt tė marrin frymė vetem me lejen
e Europės

Deklarata e Bucekut dhe pas tij njė intervistė e diplomatit
tjetėr austriak Volfgang Petriē, i cili ka luajtur rol tė
dukshėm nė procesin e Rambujesė nė vitin1999, e vėrtetojnė
pėrfundimisht  se diplomacia austriake ka disa kohė qė ka
pranuar misionin e flamurmbajtėsit nė komplotin europian tė
vazhdimit tė trajtimit tė “ēėshtjes sė Kosovės” sipas
interesave e tekave tė politikės sė Serbisė. Ministrja e
punėve tė jashtėme tė Austrisė ėshtė bėrė zėdhėnėse e njė
propozimi e plani tė mėparshėm rus qė “ēėshtja e Kosovės”
tė mos lihet  nė dorė tė shqiptarėve dhe tė mekanizmave
ndėrkombėtarė  qė janė pėrfshirė deri tani, por tė bėhet
objekt i njė konference rajonale me pjesėmarrjen e vendeve
ballkanike e disa vendeve rreth Ballkanit. Pra tė vihen
punėt e shqiptarėve plotėsisht nėn manipulimin e
diplomacive serbe, greke, ruse. Qėllimi kryesor ėshtė tė
ulet roli i diplomacisė amerikane nė „ēėshtjen e Kosovės“.
Ėshtė sėrish njė diplomat austriak Volfgang Petriē qė ka
zbuluar poshtėrsinė dhe cinizmin anti-shqiptar tė procesit
tė Rambujesė nė njė intervistė pėr gazetėn austriake “Di
Presse” ribotuar mė 20 nėntor 2004 nė gazetėn “Dita” nė
Tiranė nėn titullin “Milosheviēi bėri llogaritė gabim”.
Petriē ka thėnė : “Zgjidhja qė u ofrua nė Rambuje ishte pėr
serbėt njė zgjidhje e mirė. Me njė pėrqindje popullsie prej
10% ata do tė kishin rreth 40% tė influencės nė strukturat
demokratike tė njė Kosove me njė autonomi tė zgjeruar.
Milosheviēi e hodhi poshtė kėtė. Njė demokratizim i Kosovės
do t’i kishte hequr atij mundėsinė qė tė manipulonte nė
favor tė tij zgjedhjet serbe...Kosova ishte njė rezervuar i
mirė pėr tė nxjerrė nė ēdo kohė votat shtesė tė nevojshme”.

Ja, pra, si del qartė se gjatė “procesit tė Rambujesė”
gjithēka ėshtė menduar nė frymė komplotiste nė kurriz tė tė
drejtave kombėtare tė shqiptarėve. Nė kėtė frymė ėshtė
pėrpiluar edhe Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit pėr
Kosovėn qė edhe sipas intervistės sė Petriēit  “flet pėr
njė autonomi tė zgjeruar pėr Kosovėn”. Nė kėtė frymė ėshtė
bėrė “korniza kushtetuese” qė iu imponua nga ndėrkombėtarėt
Kosovės dhe  po eksperimentohet famėkeqi “Diskriminim
pozitiv i pakicave” nė Kosovė qė privilegjon serbėt nė dėm
tė shqiptarėve. Shihet qartė qė diplomacia europiane ka
menduar e mendon si tė ndrydhė kėrkesat e shqiptarėve, tė
cungojė tė drejtat e tyre. 
Filozofia politike qė pėrdor Petriē ėshtė po ajo filozofi
qė ka pėrdorur Tito : t’u jepen disa tė drejta shqiptarėve
aq sa kėta tė mos ngrihen kundėr sundimit serb dhe tė
mbahen shqiptarėt si forcė rezervė pėr t’i pėrdorur kundėr
shovinizmit serb nė rastet kur ai tregohet kryeneē. Petriē
duhet tė jetė me origjinė kroate ose sllovene sipas
mbiemrit dhe pėrderisa ėshtė ithtar i jugosllavizmit titist
edhe pas shpėrbėrjes sė Jugosllavisė, Europa nė “ēėshtjen e
Kosovės” del si vazhduese e politikės titiste tė AVNOJ-it e
tė Kushtetutės sė vitit 1974.
Diplomati qė ende nuk ka kuptuar ēfarė i ndodhi
Milosheviēit

Petriēi ka gabuar kur thotė se Milosheviēi nuk diti t’i
bėnte mirė llogaritė pėr interesat shoviniste tė Serbisė.
Milosheviēi po vinte  nė zbatim politik e ushtarak 
llogaritė e bėra nga Akademia Serbe e Shkencave, jo mė
skemat e  Titos. Synimin e Milosheviēit e ka kuptuar e
paraqitur saktė ish-kryeministri italian D’Alema.
Milosheviēi ishte i detyruar tė pėrpiqej deri nė fund tė
kryente misionin pėr tė cilin e kishin vėnė nė postin e
tij: tė ndryshonte fizionominė etnike tė Kosovės nė tė mirė
tė serbėve, jo thjesht tė garantonte njė rol kolonizatori
pėr serbėt nė Kosovė. Edhe ne nė “Rimėkėmbja” kemi shkruar
para disa vitesh se qėllimi i Serbisė ishte t’i jepte edhe
Kosovės njė fizionomi mė shumė serbe, ta bėnte si
Vojvodinėn. 
Milosheviēi nuk gaboi nė llogaritė shoviniste, madje ishte
shumė afėr realizimit tė tyre. Por llogaritė nuk i dolėn
pėr shkak se ndodhi njė „mrekulli amerikane”, mė saktė
hyjnore, qė e bėnė Bill Klinton dhe Medlin Ollbrajt duke
urdhėruar sulmet kundėr Serbisė nė kundėrshtim me sa
besonin shumica e planifikuesve dhe analistėve politikė.
Tani pėr tė pėrmbysur rrjedhojat e kėsaj mrekullie
amerikane bėhen gjithfarė makinacionesh duke pėrfshirė edhe
mobilizimin e diplomacisė austriake nė shėrbim tė politikės
serbe e ruse nė Ballkan, si nė kohėn kur Perandoria
Austro-Hungareze nė shekullin XVIII-XIX bėnte pazare me
Carin rus apo me Obrenoviēėt e Serbisė qė tė ndanin zonat e
pushtimit e tė ndikimit. 
Ka vdekur ajo politika austriake qė pėr njėfarė kohe tė
shkurtėr midis Kongresit tė Berlinit, mė saktė, nga rrėzimi
i Obrenoviēit nė Serbi nė vitin 1903 dhe LPB ndihmoi mė
shumė shqiptarėt kundėr serbėve. Tani politikanėt austriakė
janė tė interesuar tė bėjnė dallaveret e tyre personale, jo
mė perandorake apo shtetėrore. Ata janė tė etur tė
sigurojnė njė copė ndikimi diplomatik qė u sjell pėrfitim
politik dhe ekonomik nė zonat e prapambetura tė Ballkanit,
tė kėnaqin ambiciet karrieriste ose lakmitė financiare tė
Bucekėve, Vranickėve, Petriēėve e tė tjerėve qė pėr ironi
janė mė shumė me mbiemra sllavė. 
Petriēi e ka tė lehtė tė krekoset se :”tė dyja palėve u
duhet bėrė e qartė qė bashkėjetesa mes tyre ėshtė
domosdoshmėri europiane” sepse duket ndjesitė e tij
austriake janė zvenitur shumė, se harxhet e kėsaj
„domosdoshmėrie europiane“ i paguajnė shqiptarėt. Ai e ka
lehtė tė japė leksion  se : “Duhet tė shmangim qė nė
shekullin e 21-tė tė ngrihet nė kėmbė njė shtet sipas
rregullave tė shekullit XIX”, sepse Austria e mundur nė LDB
pėr dekada vegjetoi si vend i pushtuar dhe si qenie
gjysėm-shtetėrore amorfe nė hijen e „Traktatit tė Shtetit“
tė vitit 1955 dhe pastaj e ka humbur shijen pėr tė qenė
shtet kombėtar normal. Kėtė shije nuk ia ktheu dot  as Jorg
Hajderi se Europa i bėri tė rrinė sus edhe austriakėt
nacionalistė. Petriēėt e kanė mė lehtė qė tė ndjekin rrugėn
e infektimit tė tė tjerėve me „sėmundjen austriake“.

Austria nuk ka takat perandorak tė bėjė politikėn e
Meternihut

Por, Petriē nuk do ta ketė tė lehtė tė na shpjegojė pėrse
ai dhe Buceku vazhdojnė tė gjykojnė pėr shqiptarėt sipas 
frymės sė  diplomacisė sė Kongresit tė Vienės (1815),
Kongresit tė Berlinit (1878) tė kohės sė Meternihut e
Bismarkut, jo sipas asaj diplomacie qė Viena bėri gjatė
Konferencės sė Londrės nė vitin 1913. Petriēi nuk do ta
ketė tė lehtė tė na thotė ndonjė gjė bindėse pėrse Europa
nuk u shqetėsua pėr „frymėn e shekullit XXI“ kur pas vitit
1989 ndodhi bashkimi i dy Gjermanive dhe mė pas njė bum i
vėrtetė krijimi shtetesh sipas rregullave tė shekullit XIX,
domethėnė sipas parimit tė kombėsisė, pra tė
nacionalizmit?! 
Perandoria sllavo-sovjetike, BS, dhe miniperandoria
sllave-komuniste, Jugosllavia, u shpėrbėnė pas vitit 1991
sipas rregullave tė shekullit XIX, sipas mėnyrės qė u
shpėrbėnė edhe Perandoria Osmane dhe ajo Austro-Hungareze
nė fillim tė shekullit XX. Pati luftra e dhunė. Pse vetėm
pėr shqiptarėt zotėrinjtė Petriē e Bucek e mohojnė kuptimin
e dobinė e njė procesi tė tillė? Pse ky zotėri Buēeku nuk
mban parasysh rregullin e zgjidhjes sė kėtij procesi po pėr
shqiptarėt kėrkon tė zbatohet njė pėrjashtim i vetėm,
ndarja me marrėveshje e Sllovakisė nga Ēekia? Sepse Bucek
ka marrė pėrsipėr misionin tė ndihmojė politikėn e
Beogradit. 
Pėr fat tė keq kėtė politikė tė Bucekut e kanė rekomanduar
mė herėt politikanė shqiptarė. Dėgjuam njė ditė pas zhurmės
sė kacekut tė Bucekut se edhe boritė e njė zotėrie andej
nga Kėshilli i Europės nė Strasburg kishin rėnė pėrzishėm
pėr shqiptarėt e Kosovės dhe gėzueshėm pėr politikanėt e
Beogradit, se Europa kurrė nuk do t’’i pranojnė nė gjirin e
saj shqiptarėt si shtetas tė Kosovės por vetėm si qytetarė
tė Serbisė. Mė vonė dikush lajmėroi publikisht se ai
zotėria qė as emrin nuk ia mbajmė mend nuk paskėsh thėnė
kėshtu. Ai me siguri ka thėnė ashtu, se ashtu mėrmėrisin
shumė tė tjerė. Por ky kor kukuvajkash nuk mund tė trembė
mė shqiptarėt  qė tė kėrkojnė strehė shtetėrore nėn
Serbinė.  
Skemėn qė dėgjuam nga Bucek mė 22 nėntor 2004 siē u theksua
nė fillim e ka parashtruar Sali Berisha kur ishte president
i Shqipėrisė  nė njė intervistė tė botuar nė gazetėn e
Shkupit  “Hėna e re” me fjalėt : “Tė konceptohet shkėputja
dhe ndryshimi i kufinjėve mendoj unė kjo mund tė realizohet
nė rast se edhe Serbia dhe faktorėt e tjerė do tė ishin
dakord pėr njė akt tė tillė, siē ranė dakord ēekėt dhe
sllovakėt” . Nė funksion tė kėsaj politike pėr Kosovėn
ėshtė kurdisur strategjia e taktika e “opozitės berishiane”
nė Shqipėri nė vitin 2004 nėn maskėn e “kundėrshtimit tė
nanoizmit” dhe me parrullat “Nano, ik!” dhe “Tė rrėzojmė
Nanon”. Buceku i di kėtė gjė prandaj i fryn serbes kacekut
tė tij sipas avazeve serbe. Prandaj nė fund tė fundit fajet
mė tė mėdha na i ka Saliu se nemseliu. Por edhe Buceku
duhet t’i thėrrasė mė mirė mendjes dhe diplomacinė  e tij
ta ruajė pėr se mos i duhet nė Ukrainėn e madhe 50
milionėshe, ku ukrainasit e Lindjes kanė filluar tė flasin
pėr shkėputje nga ukrainasit e Perėndimit. Buceku mė mirė
tė niset pėr atje tė mėsojė ukrainasit qė janė tė njėjtės
kombėsi e kanė tė njėjtėn gjuhė se ka njė shembull
ndrarjeje me marrėveshje. Kurse shqiptarėt tashmė tė ndarė
nga serbėt t’i lejė rehat. 

27 nėntor 2004                                             
       Abdi Baleta


GREQIA IA PĖRDRODHI VESHIN DIPLOMACISĖ SHQIPTARE
Nė takimin qė bėri me presidentin e Maqedonisė nė Pogradec
Presidenti Moisiu pohoi se Shqipėria e njeh shtetin fqinj
me emrin Republika e Maqedonisė. Kjo deklaratė u bė pak
kohė pasi SHBA bėnė tė parėt njė deklaratė tė tillė, duke
ngjallur shqetėsim e zemėrim nė Athinė. Presidenti Moisiu
veproi nė kohė. I takonte pikėrisht Shqipėrisė qė tė bėnte
kėtė hap menjėherė pas SHBA, sepse SHBA vepruan edhe nė
interes tė rajonit, sepse hapi i SHBA ėshtė mirėpritur nga
shqiptarėt nė Maqedoni, sepse Shqipėria ėshtė vendi qė ka
mė shumė arsye tė ndjekė nga afėr zhvillimet nė Maqedoni ku
shqiptarėt janė kombi i dytė nė numėr pas sllavishtfolėsve.
Nuk duhej pritur mė gjatė. Ėshtė qesharake qė njė shtet ta
thėrrasėsh me njė emėr tė shpifur pėr tė plotėsuar tekat
inatēore e pa kuptim tė politikės e tė diplomacisė sė
Greqisė.
Por, pas deklaratės sė Moisiut grekėt, siē pritej, u
tėrbuan. Ata thirrėn ambasadorin shqiptar nė Athinė qė t’i
tėrhiqnin veshin diplomacisė shqiptare. Dhe i gjori
ambasador nuk pati rrugė tjetėr veēse tė lutej t’ia
lėshonin veshin e pėrdredhur e tė skuqur duke u betuar se
Shqipėria do tė ndjekė nė kėtė ēėshtje po atė politikė qė
do tė ndjekė OKB-ja dhe Bashkimi Europian. Me njė fjalė
ambasadori po thoshte se ai nuk i merr mė udhėzimet  nga
kryetari i shtetit tė tij, i cili ėshtė dhe i vetmi
institucion shtetėror qė e ka emėruar e akredituar, por i
merr nga dikush tjetėr. Dhe grekėt nuk e zgjatėn punėn mė
tutje sepse aq donin, sa tė mburreshin se paralajmėrimi i
tyre serioz se “po tė ndryshojė qėndrimin Shqipėria pėr
FYROM-in kjo do tė ndikojė nė marrėdhėniet greko-shqiptare”
e detyroi politikėn qeveritare shqiptare tė binte barkas.
I gjori ambasador qė normalisht duhet ta ketė parė veten
ngushtė sepse edhe nė tė tilla raste ėshtė e vėshtirė tė
dish se kujt duhet t’ia  prishėsh e kujt t’ia ndreqėsh.
Kryetari i shtetit kishte bėrė deklaratė qė tėrbonte
grekėt. Shefi i diplomacisė qeveritare shqiptare, ministri
i jashtėm Islami dhe kuptohet kryeministri Nano i kanė
pėrcjellė instruksionet qė duhej tė linte tė kėnaqur
grekėt. Prandaj ėshtė gjetur formula si tė bėjė OKB-ja dhe
BE-ja. Po pėrse i duhet diplomacia Shqipėrisė?! 
E keqja nuk qėndron as tek  tangėrllėku grek, as tek OKB-ja
e BE-ja por tek politika shqiptare qė nuk ėshtė politikė,
po rrumpallė. Kryetari i shtetit nuk duhet tė bėjė
deklarata pa qenė i sigurtė se nuk do tė dalin tė tjerė
poshtė tij qė  t’ia pėrmbysin. Qeveritarėt kur ka bėrė njė
deklaratė kryetari i shtetit duhet t’i qėndrojnė besnikė
asaj sepse pastaj humbasin fytyrėn bashkė me fytyrėn qė i
nxijnė kryetarit tė shtetit. Por, nė Shqipėri tani ėshtė
dukuri e pėrgjithėshme qė tė bėhet mė i rėndė bishti se
sqepari. Kryetarit tė shtetit pasi e kanė bėrė prift i
rruajnė mjekrėn. Kryetarin e qeverisė pasi e vėnė nė atė
post fillojnė  dhe e trajtojnė si kriminel ordiner edhe
politikanėt opozitarė, edhe deputetė pa namuz, edhe
gazetarėt mė tė pafytyrė. Dhe kjo quhet demokraci.
Pse tė mos tallet pastaj me tė gjthė kėta dhe me shtetin e
kombin shqiptar diplomacia greke?! Kjo diplomaci e di mirė
se po tallet edhe me Europėn kur bėn shantazh se do tė bėjė
ēorap BE-nė nė rast se shteti fqinj FYROM do tė thirret
vetėm Republika e Maqedonisė. Absurditeti i kėsaj politike
kryeneēe tė Greqisė ėshtė shpjeguar me kohė. Shpjegimin mė
tė mirė e ka dhėnė njė gazetar grek, Takis Mikas, nė librin
e tij “ Aleanca djallėzore. Greqia dhe Serbia e
Milosheviēit”. Megjithatė Greqisė i ecėn ende kungulli mbi
ujė dhe tekat e saj pėrkėdhelen nga Europa. SHBA ia dhanė
njė dackė tė mirė kėsaj politike greke. Greqia, kisha
greke, opinioni publik grek i pėrplasėn pak kėmbėt, por jo
me aq mburravecėri si herė tė tjera, sepse duket kanė
filluar ta kuptojė se Amerika kur i mbushet mendja nuk ta
zgjat me shaka dhe ta jep flakėrimėn turinjėve.
Presidenti shqiptar bėri mirė qė i dha njė shenjė grekėve
se megjithė ndikimin e madh qė kanė nė Shqipėri nuk bėn tė
shkojnė aq larg sa tė kujtojnė se Shqipėria ėshtė provincė
veriore e Greqisė edhe kur bėhet fjalė pėr ndonjė hap
diplomatik tė veēantė. Mirėpo qeveria shqiptare nuk ka
prapanicė qė tė bėjė ndonjė gjest sovran as nė ēėshtje tė
tilla. Shqipėria ėshtė nė pikė tė hallit se edhe
institucionet e saj mė tė larta nuk bashėrendojnė dot
veprimet kur duhet pėr tė mos vėnė nė pozitė qesharake
shtetin. Qeverisė pas deklaratės sė Moisiut i mbetej vetėm
njė qėndrim pėr tė mbajtur : t’u kėrkonte grekėve
“miqėsisht” tė kuptonin se nuk kishte mė alternativė pėr
tė, se pas njė deklarate publike tė kryetarit tė shtetit
nuk mund tė bėhej e nuk kishte kuptim e vlerė njė deklaratė
e kundėrt, edhe sikur tė pranohej vlerėsimi grek se
“deklarata e Moisiut ishte e nxituar”. Nė OKB ėshtė njė
rregull i fortė pėr tė respektuar nderin dhe imunitetin e
njė kryetari shteti gjatė debateve : edhe kur njė kryetar
shteti bėn sulme tė forta kundėr njė shteti tjetėr ndaj
fjalės sė tij nuk ushtrohet e drejta e pėrgjigjes. Grekėt e
dinė kėtė. Edhe diplomatėt shqiptarė duhet ta dinė. Qeveria
shqiptare nuk e mbrojti nderin e kryetarit tė shtetit para
grekėve. Sėkėlldia ėshtė e Presidentit. Turpi i mbetet
qeverisė, ndonėse Nano, Islami e tė tjerė nuk pyesin pėr
turpe tė tilla. Mbase atyre u vjen edhe mirė qė treguan
hapur se si e telendisin vet kryetarin e shtetit pėr tė
bėrė qejfin e bosėve politikė athinjotė,
Greqia pavarėsisht se ēfarė argumentesh trillon nuk ka tė
drejtė nė qėndrimet e saj ndaj Maqedonisė pėr punėn e
emrit. Presidenti grek Stefanopullos gjatė vizitės nė
Tiranė bėri njė leksion tė tėrė se historia duhet lėnė pas
krahėve e 
duhet shikuar vetėm pėrpara. Ku
rse tani Greqia jep provėn se aktualizon pa kurrfarė tė
drejte e baze historike dhe pa logjikė politike njė histori
tė disa mijėvjeēarėve mė parė pėr tė pėrēuar interesa
shoviniste e hegjemoniste nė rajonin e Ballkanit. Me grekėt
ėshtė vėshtirė ta gjesh llafin pėr mirė.

27 nėntor 2004                                             
        Abdi Baleta



PAS ĒDO BISEDE TELEVIZIVE MĖ SHPALLIN NJĖ LUFTĖ

Ndonėse kam dalė shumė rrallė nė ekranet televizive, sepse
shumė stacione mė kanė bojkotuar dhe disa i kam bojkotuar
unė, (nuk dua tė krahasohem me Berishėn se ai ėshtė bėrė si
ekinoskop i gjallė televizori) bisedat politike qė kam bėrė
kanė shkaktuar reagime tė forta, si miratuese, ashtu edhe
kundėrshtuese. 


Por, kur shkruan nė gazetė ose flet nga ekrani televiziv
duhet ta quash dėshtim nėse nuk shkakton emocione dhe
reagime tė forta. Politikani, publicisti nuk duhet tė flasė
e tė shkruajė pėr tė vėnė njerėzit nė gjumė, por pėr t’i
zgjuar kur i ka zėnė gjumi politik, pėr t’i nxjerrė nga
letargjia qė krijon propaganda demagogjike stereotipe, pėr
t’i shkundur kur fillojnė tė dremisin tė lodhur nga
politika dhe tė mėrzitur nga publicistika.  

Kush u tėrbua nga biseda nė TV “Shijak “ mė 16 nėntor 2004

Nė kėtė vėshtrim, mund tė them pa modesti fare se kam
shkaktuar reagime tė forta dhe mė duket se mė shumė kam
gjetur miratim se kundėrshtim. Kėshtu mė ndodhi edhe me
bisedėn mė tė fundit nė studion dhe ekranin e TV “Shijak”
mė 16 nėntor 2004, ku si gjithmonė mė kishte ftuar “hetuesi
im” gazetaresk, zotėri Alfons Zeneli, qė unė do ta vija nė
ballė tė gazetarėve qė organizojnė bisedime politike
televizive dhe japin komente pėr zhvillimet politike nė
Shqipėri e jashtė saj. Pas kėtij emisioni kam marrė shumė
pėrgėzime. Kėsaj here siē kuptohet vetvetiu  edhe nga e
majta, edhe nga e djathta. Kėsaj here inati e mllefi pėr
bisedėn e Alfons Zenelit me mua mbeti nė njė mjedis shumė
mė tė kufizuar, kryesisht nė mjediset propagandistike
bazeberishiste dhe ėshtė shprehur vetėm nė faqet e zeza tė
gazetės “Tema”, ku ka filluar ribotimi pėr tė tretėn herė
pjesė-pjesė i palolibrit tė Kastriot m...
“Nacional-islamizmi shqiptar baleta e feraj “ (Tiranė
dhjetor 2001). 
Pėr kėtė ribotim Mero Baze duket ka marrė nė shėrbim njė
pėrkthyes tė posaēėm pėr ta kthyer tekstin nga shqipja
arkaike kishtare katolike nė tė cilin ishte botuar nė vitin
2001 e ribotuar nė vitin 2003 nė gjuhėn e njėsuar letrare
shqipe, megjithėse Myftaraj ishte betuar se asnjė shkrim i
tij nuk do tė botohej mė nė kėtė gjuhė letrare. Por, duket
Myftarajn nuk e pyesin sepse autorėt kryesorė janė disa tė
tjerė, duke pėrfshirė dhe vet “ustain e shpifologjisė”,
Mero Bazen.
Pėr ta bėrė mė tė kuptueshme pėr lexuesin pse biseda ime
televizive e 16 nėntorit ka shkaktuar kaq tėrbim tek
propaganda bazeberishiste po u referohem disa precedentėve
tėrbimesh tė viteve tė shkuara nga bisedat e mia politike
nė televizion. 

Lufta e parė : Lehjet nė “KJ” para 10 viteve

Mė 4 mars 1995 gazeta e Nikollė Lesit “Koha Jonė” botonte
njė shkrim tė nėnshkruar nga  G. Gurabardhi (pseudonim) dhe
tė titulluar “Pse u thirr Baleta nė emisionin special tė
TVSH”. Nė kėtė rast nė TVSH kishin dalė njė grup
drejtuesish tė Partisė sė Djathtė Demokrate (mė vonė
“Rimėkėmbja Kombėtare”) pėr tė bėrė paraqitjen e partisė nė
bazė tė ligjit. Por, gazetėn e Lesit e shqetėsonte vetėm
prania e Abdi Baletės prandaj lehjet dhe gjithfarė
epitetesh e mallkimesh u drejtuan kundėr tij : “i djathtė
oriental…njeri qė nuk njeh turpin…poilitikani unikal qė
kapėrcen nga e majta ekstreme tek e djathta ekstreme, nga
oksidentalizmi marksist e leninist i pėrfaqėsimit nė OKB nė
kohėn e Enverit nė orientalizėm mysliman nė kohėn e
Saliut…Fanatik i PPSH-sė nė OKB, altoparlant numėr njė i
PD-sė, kur e pa se aty s’i dhanė post kaloi tek
Legaliteti,,, “ e plot gjepura tė kėsaj natyre. 
Kėto lehje i pėrsėrit tani gazeta e Mero Bazes, “Tema”, qė
ėshtė dhe trumpetė e le(h)sizmit tė Nikollė Lesit e tė
“KJ-sė”. Nėnshkrimi Kastriot m... poshtė lehjeve tė sotme
ėshtė vetėm pseudonim si G. Gurabardhi atėherė. Guri i
Bardhė quhet fshati im i lindjes.

Lufta e dytė : PD shpėrbleu ndihmėn me sulme tė pabesa nė
gazetėn e Bazes
  
Mė 3 tetor 2000 pasdite Alfons Zeneli mė ftoi me ngut tė
bėnin njė bisedė atė mbrėmje nė TV “Shijak”. Kjo bisedė ka
historikun e vet dhe ėshtė bėrė sipas bindjes sime me njė
porosi tė veēantė tė Sali Berishės. Nė mėngjesin e asaj
dite kur shkoja nė vendin tim tė punės, zyrėn e redaksisė
sė “Bota Sot” nė Tiranė shumė demokratė kalonin kokė varur
nga humbja nė zgjedhjet e 1 tetorit pėr pushtetin lokal,
sidomos nga dėshtimi i Besnik Mustafajt nė Tiranė pėrballė
kandidatit socialist pėr kryetar bashkie, Edi Ramės. Disa
tė moshuar mė ndalėn dhe mė folėn tejet tė pezmatuar se
PD-ja nuk e merrte dot veten mė. Instiktivisht mė erdhėn nė
mendje disa fjalė ngushėllluese se “rėndėsi kishin
zgjedhjet e mėvonshme parlamentare, jo ato pėr pushtetin
lokal”. Ky bisedim spontan mė nxiti tė shkoja tek zyrat e
PD-sė ku gjithashtu mbretėronte njė atmosferė mortore.
Takova Berishėn dhe bėmė njė bisedė si tė ngrihej humori i
rėnė nė PD. Kur u ktheva nė shtėpi erdhi ftesa pėr emision
nga TV “Shijak”, pėr bisedėn e asaj mbrėmjeje qė zgjati mbi
dy orė e qė ėshtė mbajtur mend gjatė nga shumė teleshikues.
Tė nesėrmen e asj bisede kur dola nėpėr qytet pashė njė
efekt tė fortė tė atyre qė kishim thėnė me Alfonsin. Shumė
vetė, tė njohur e tė panjohur, mė pėrshėndetėn. Tė tjerėt
mbanin heshtje ose mė shikonin dhe me inat. Nė rrugė u
ndesha (besoj rastėsisht) me njė shokun tim tė viteve tė
universitetit nė Moskė, qė ka shėrbyer dhe nė diplomaci, qė
ėshtė social-komunist i vendosur , i cili filloi njė bisedė
me shumė mllef se ē’doja unė qė i kisha dalė me aq forcė nė
mbrojtje tė Sali Berishės etj. U acaruam shumė me fjalė nė
mes tė rrugės, sa i thamė plot gjėra njėri-tjetrit. Kuptova
se socialistėt e kishin marrė shumė inat atė bisedė.
Kjo bisedė atėherė bėri pėrshtypje tė fortė nė opinionin
publik dhe nė forcat politike. Socialistėt u tėrbuan.
Demokratėt dhe berishianėt u gėzuan pa masė. Kėtė gėzim tė
berishianėve e provon edhe fakti qė gazeta e Fahri Balliut
“55” mė datėn 6 tetor 2000  botoi njė faqe tė tėrė me pjesė
nga biseda nėn titullin “Misioni : tė hiqet Berisha.
Intervista e Baletės nė TV “Shijak!”. Berishianėt ishin
veēanėrisht tė gėzuar pėr fjalėt e mia, qė i kthyen nė
parrullė, “1-Azem ti je gjallė 2-Berisha na udhėhiq”. Ishte
kohė kur socialistėt i mėshonin fort idesė se Shqipėria
rregullohej duke larguar Berishėn nga politika.

Lufta e tretė : bazeberishizmi pėrdor “vrasėsin me pagesė
nė publicistikė”


Por mė 28 tetor 2000 nė gazetėn “Tema” tė Mero Bazes njė
nga drejtuesit e PD-sė, Bardhyl Londo, qortoi rėndė TV
“Shijak” pėr emisionet qė bėnte me mua, megjithėse ky
emision i shėrbeu jashtėzakonisht PD-sė qė kishte rėnė nė
kolaps politik pas humbjes dėrrmuese nė zgjedhjet lokale tė
1 tetorit 2000.  Disa javė mė vonė Berisha kishte vendosur
tė shpallte njė tjetėr “fillim tė ri” sipas reklamave qė
bėnte Mero Baze. Nė PD ishin bėrė xhelozė nga simpatia qė
treguan militantėt e PD-sė ndaj meje pėr atė emision. Baze
pra ishte nė lojėn intriguese edhe atėherė, por mė i
fshehur se tani.
 Edhe ēirakėt e Janullatosit kanė dėrguar njė protestė tė
fortė para disa vitesh nė TV “Shijak” pėr njė bisedė ku
merrnin pjesė At Nikolla Marku dhe unė. Nė shtator 2001 mė
ftoi pėr bisedė nė TV 2000 gazetari Luan Laze dhe nuk kaloi
shumė kohė qė kundėr kėsaj bisede tė shpėrthenin akuzat e
trillimet mjerane tė Kastriot m… nė palolibrin
“Nacional-islamizmi shqiptar”, duke e cilėsuar deri
“emision tė kurdisur nga Sigurimi i Shtetit” nė kuadėr tė
njė plani tė gjėrė bashkė me “mafien pulieze” nga Italia
pėr tė hequr Elez Biberajn nga posti i pėrgjegjėsit tė
seksionit shqip tė “Zėrit tė Amerikės”, (meqenėse unė i
isha pėrgjigjur njė pyetjeje duke kundėrshtuar disa shpifje
tė Biberajt kundėr meje nė njė libėr qė ai kishte botuar).
Kėtė bisedė me gazetarin Luan Laze TV 2000 e ka
ritransmetuar pas tre vitesh dhe kam marrė pėrgėzime nga
njerėz qė kishin kujtuar se biseda po zhvillohej nė kohėn e
ritransmetimit.
Mė kanė sulmuar dhe priftėrinjtė e katolikocentristėt e
Shkodrės pėr emisionet nė TV “Rozafa” e “Shkodra 1”, si dhe
ndonjė inatēor fanatik pėr emisonet nė TV “Kombi” nė Fier
dhe “Dardan” nė Elbasan.

Lufta e katėrt : Baze merr vetė rolin e vrasėsit me pagesė
nė publicistikė
 
Kishte kohė qė nė TV “Shijak” nuk kisha shkuar edhe pse 
kam qenė i ftuar. Mė nė fund nuk refuzova kėrkesėn e
Alfonsit qė fillimisht ishte planifikuar tė realizohej nė
datėn 9 nėntor 2004, por u shty pėr arsye pune tė tij.
Ndėrkohė mori pėrmasa skandali “operacioni Lesi” i kurdisur
nė parlament dhe nuk kishte kuptim qė tė shmangesha nga kjo
temė, kur nė gjithė ekranet televizive vlonin bisedat rreth
saj. Natyrisht fola sipas gjykimit tim dhe shumė mė ndryshe
nga sa ishte folur nė kanalet e tjera televizive, duke i
dhėnė pėrparėsi asaj tė keqeje qė po i vinte Shqipėrisė nga
“operacioni Lesi” dhe jo luftės sė njėrės palė kundėr
tjetrės. Por do tė ishte njė zhveftėsim i analizės tė bije
nė kurthin e atyre qė kėrkonin vetėm “anti-nanoizėm”,
pavarėsisht se kjo do tė cėnonte tė vėrtetėn, do tė 
dėmtonte interesat shtetėrore tė Shqipėrisė dhe ēonte ujė
nė mullirin e politikės dhe tė propagandės sė Serbisė.
Lehėsit e Berishės qė janė sulur kundėr meje mund tė
kėnaqen se po i bėjnė shėrbim tė madh tė zotit tė tyre. Por
mendoj se Berisha tashė e ka kuptuar se me atė bisedė i kam
bėrė pėrsėri njė tė mirė tė madhe qė tė mos zhytej edhe mė
keq mė llumin e makinacionit agjenturor. Tė jem i sinqertė
nuk isha nė merak tė ndihmoj Berishėn sepse ai ka kohė qė
nuk do ta ndihmojė veten. Por pėrsėri nuk mė vjen keq qė
Berisha ka filluar tė dyshojė se do t’i kushtojė mė
shtrenjt  se Nanos kur shrihet nė tė njėjtin stel me tė
njėjtėt lehės mbushur me pleshta agjenturash tė huaja.
Alfons Zeneli qė mė kishte ftuar pėr mendimin tim ka
vepruar si i ka hije njė gazetari profesionist dhe qytetari
shembullor qė respekton punėn, publikun, misionin e
televizionit dhe nuk pyet pėr meskinėritė politike si ato
qė kishte bėrė 4 vite mė parė Bardhyl Londo qė ua ndalonte
televizioneve tė njohura si tė krahut tė PD-sė tė vėnė nė
dispozicion ekranin pėr analistė jo konformistė ndaj
politikės pėdėiste. Nga ata qė mė kanė pėrshėndetur kam
dėgjuar edhe qortime pėr Zenelin se gjoja ndiqte  me
sėkėlldi ato qė thoja. Jam munduar t’i bind se kėto
pėrshtypje ishin paragjykime qė vinin nga ideja se nė TV
Shijak duhet tė mbizotėrojnė elozhet pėr qėndrimet e PD-sė.
I kėrkoj ndjesė Alfonsit nė rast se kam dhėnė njė shpjegim
qė ai nuk e pėlqen
Pas bisedės nė TV “Shijak” me Alfons Zenelin mė 16 nėntor
2004 u tėrbuan  shumė berishianėt fanatikė sepse unė
kėmbėngula nė demaskimin e anės agjenturore tė “operacionit
Lesi” kundėr Nanos, meqenėse Nikollė Lesi nga tribuna e
parlamentit shqiptar mė 8 nėntor 2004 kishte shpallur se ai
po vepronte kundėr kryeministrit tė Shqipėrisė me nxitjen
dhe me ndihmėn e njė ambasade tė huaj. Sulmet kundėr meje
pėr tė mbrojtur anėn agjenturore tė “operacionit Lesi” i
mori pėrsipėr t’i bėnte gazeta “Tema” e Mero Bazes, i cili 
qysh nė hapat e parė u duk shumė i hallakatur dhe i
shashtisur  nga implikimi nė kėtė veprimtari. 
Fillimisht u botua njė shkrimuc i Meros mė 17 nėntor i
titulluar “Mbi “Rimėkėmbjen Kombėtare” tė Fatos Nanos”. 
Pastaj, ashtu siē pritej, vunė nė pėrdorim emrin tashmė tė
diskredituar tė ”vrasėsit me pagesė nė publicistikė”
Kastriot m… poshtė shkrimit tėrkuzė me lesh dhije tė
titulluar “Kthesa 360 gradė  e Abdi Baletės ;  nga Nano tek
Nano”, botimi i tė cilit nisi mė 24 nėntor 2004 dhe ka
vazhduar deri mė 28 nėntor. Ishte e qartė se “Temėn”e
mobilizoi Berisha sepse biseda ime nė TV “Shijak” ia prishi
shumė planet, ia vyshku euforinė fillestare, nxorri nė
shesh se shqiptarėt ndodheshin para njė kombinacioni
agjenturor tė huaj pėr tė shtyrė Shqipėrinė drejt njė
katrahure tjetėr si nė vitin 1997.

Propaganda bazeberishiste kalon nė pozicionet e
zjarrvėnėsve tė vitit 1997
 
Teknologjia e metodat e komplotimit e tė pėrgatitjes sė
katrahurės janė po ato. Nė vitin 1997 katastrofa u pėrgatit
nėn parrullėn “tė rrėzojmė pushtetin diktatorial e hajdut
tė malokut Berisha”. Ishte koha kur shqiptarėt humbėn
paratė nė skemat piramidale. Nė vitin 2004 katrahurėn janė
pėrpjekur ta 




pėrgatisin nėn parrullėn “tė rrėzojmė pushtetin diktatorial
tė kontrabandistit Nano”. Nė tė dy rastet urėn mė tė madhe
tė zjarrvėnies nėpėrmjet propagandės e operacioneve
agjenturore ia kanė dhėnė nė dorė tė njėjtit person
ngatėrrestar, Nikollė Lesit dhe tė njėjtės paēavure
ēoroditėse “Koha Jonė”. Veēse kėsaj radhe ndihmėse e ”KJ”
nuk ėshtė mė “ZP-ja” e socialistėve por “Tema”, “RD” e “55”
tė berishistėve. Kėsaj radhe zelltarė tė “le(h)sizmit” nė
vend tė Zenepe Lukės e tė tjerėve dolėn Mero Baze, Kastriot
Myftaraj e soji i tyre. Berishianėt nuk donin qė dikush t’u
fliste pėr tė vėrtetėn ndryshe shqiptarėve. Prandaj
menjėherė ndėrsyen kundėr meje vrasėsit e tyre me pagesė mė
tė zhvleftėsuar, Mero Bazen e Kastriot Myftarajn. Kurse
Berisha vet nisi tė lante duart si Pons Pilati pėr
kurdisjen e “operacionit Lesi”.
Nė vitet 1997 dhe 2000 pėr hir tė interesave madhore tė
Shqipėrisė kam dalė nė mbėshtetje tė Berishės dhe kam thėnė
“Berisha prij demokratėt” edhe pse e dija se ēfarė
poshtėrsishė kishte bėrė Berisha ndaj meje personalisht dhe
ēfarė politikani i mbrapsht e rrėnimtar ishte bėrė Berisha.
Edhe pse i thotė Fatos Nano tashmė jemi tė detyruar tė
pranojmė se ka njė tė vėrtetė tė madhe nė fjalėt „hyrja e
Berishės nė politikė ka qenė njė fatkeqėsi kombėtare“. Kujt
ia ka qejfi le tė ēirret sa tė dojė se kam bėrė njė „kthesė
360 gradė nga Nano tek Nano“ siē llapin shtabet shpifėse tė
Berishės nėpėrmjet gazetės „Tema“ e Mero Bazes. Tani kur
fola nė TV „Shijak“ nuk kisha arsye publike apo personale
mė tė forta se para 4 vitesh kur „bėra lojėn e Berishės“,
sipas socialistėve, qė tė mė shtynin tė “bėja lojėn e
Nanos“, siē kuisin lehėsit bazeberishistė. Unė e dija qė
kėta kėshtu do tė ulėrinin lehaqenēe. Por, nuk ishte arsye
tė stepesha nė demaskimin e kombinacioneve agjenturore tė
huaja nė dėm tė Shqipėrisė nėn pretekstin e rrėzimit tė
Nanos. Nėse Sali Berishės i pėlqen tė mbledhė rreth vetes
aventurierė si Nikoll Lesi, Spartak Ngjela, Arben Imami,
Ilir Meta, Preē Zogaj e bashkė me ta tė ngjitet majė njė
pushtetit mbi gėrmadhat e reja tė Shqipėrisė nuk kemi pėrse
tė ngrurrojmė pėr tė kundėrshtuar plane tė tilla vetėm se
ato kurdisen nėn parrullat pėr rrėzimin e Nanos.
Sulmet nėn firmėn e Kastriot m… nė shkrimet e botuara nė
“Tema”, nė nėntor 2004, ashtu si sulmet nė palolibrin e tij
tė vitit 2001 ngjajnė si dy pika uji edhe me sulmet e bėra
nga gazeta “KJ” nė vitin 1995, qė i pėrmenda mė lart.
Kuptohet qė janė shpifės mė tė stėrvitur se Kastrioti qė i
gatuajnė kėto sulme, pavarėsisht se nė gazetė dalin me
emrin e tij. Njė emision televiziv qė ishte i ēliruar nga
vargonjtė e rreshtimeve partiake e klanore, nga frika se
mos shkaktojnė zemėrimin e kėsaj apo asaj politike e
agjenture tė huaj ka bėrė efektin e njė shkundjeje tė
madhe. Sa dobi do t’i sillnin Shqipėrisė, demokracisė,
shoqėrisė sikur gjithė kėto kanale televizive qė
bombardojnė shqiptarėt natė e ditė tė lėviznin  qoftė pak
nga stereotipet e klishetė e tyre; sikur nė „Top Channel“
apo „Klan“ pėr problemet e Kosovės e tė Maqedonisė ta bėnin
mė rrallė dezhurnin propagandistik Veton Surroi, Baton
Haxhiu, Arbėr Xhaferri; sikur pėr problemet nė Shqipėri tė
dėgjonim mė rrallė Berishėn, Nanon, Tritan Shehun, Skėnder
Gjinushin, Sabri Godon, Neritan Cekėn, Fatmir Mediun, Ilr
Metėn, Paskal Milon sepse praktikisht nuk po thonė gjė, po
lėshojnė tė njėjtat parrulla, sepse janė ata qė pėr gati 15
vjet me radhė po i trullosin shqiptarėt me tė njėjtat llafe
qė nuk ndryshojnė nga njėri tjetri dhe kanė kryer veprimet
qė e sollėn vendin e shoqėrinė tonė nė kėtė derexhe. Kėshtu
ėshtė dhe me analistė qė qarkullojnė sa nė njė kanal
televiziv nė tjetrin dhe pėrsėrisin tė njėjtat psallme pėr
shenjtėrinė e demokracisė, pėr mrekullitė e shoqėrisė
perėndimore, kur shqiptarėve kėto tani u janė bėrė bozė dhe
nuk u hyjnė fare nė punė.

27 nėntor 2004                                             
      Abdi  Baleta


BAZE DHE „TEMA“, SHIKU ME RRENA

Bazeberishizmi vepron me platformėn e SHIK-ut

Nė vitin 1993 nė Kėshillin e Ministrave tė Shqipėrisė ėshtė
dėrguar pėr miratim njė projekt-vendim qė do tė shėrbente
si ”Platformė pune” pėr Shėrbimin Informativ Kombėtar qė nė
atė kohė kryesohej nga Bashkim Gazidede.Ishte menduar qė
kjo “Platformė pune” tė mbahej fshehur nga parlamenti. Njė
kopje e kėtij projekt-vendimi mė erdhi nė dorė nga njė
deputet i PD-sė anėtar i qeverisė, kur unė isha anėtar i
Komisionit parlamentar pėr SHIK-un e mbrojtjen, i caktuar
nga grupi parlamentar i PD-sė. Ai qė ma dha (e ka parė edhe
Genc Ruli) ishte i sigurtė se do tė reagoja ndaj njė
dispozite skandaloze qė pėrmbante ky vendim dhe qė i vinte
gjithė qytetarėt shqiptarė dhe punėt e shtetit nėn shpatėn
e arbitraritetit tė shėrbimit sekret dhe tė shpifėsve mė tė
fėlliqur.
Nė pikėn 7 tė projekt-vendimit shkruhej : “Kėtij organi
(lexo SHIK-ut) i lejohet dizinformimi ose krijimi i
informatave qė dihet se janė tė vėrteta, pjesėrisht tė
vėrteta ose jo tė vėrteta kur ka interesa tė punės
operative, nė ēdo rast me miratim tė titullarit tė organit
qendror”. Nuk ka nevojė pėr asnjė shpjegim prej specialisti
qė secili tė kuptojė se ku qėndrojnė tė kėqijat e kėsaj
dispozite dhe ēfarė rreziqesh krijonte ajo pėr qytetarin
dhe pėr demokracinė nė Shqipėri.
Reagova menjėherė nė njė seancė plenare tė parlamentit dhe
kėrkova interpelancė shpjeguese. Kjo alarmoi SHIK-un dhe
krerėt e pushtetit tė PD-sė, kuptohet Berishėn e Meksin nė
radhė tė parė. Kryetari i parlamentit Pjetėr Arbnori mė
takoi dhe mė siguroi me fjalėn e nderit se ai formulim nuk
do tė miratohej nga Kėshilli i Ministrave dhe mė kėrkoi ta
tėhiqja kėrkesėn pėr interpelancė pėr tė mos vėnė nė pozitė
tė vėshtirė pushtetin e ri tė Partisė Demokratike. As unė
nuk dėshiroja tė vihej nė vėshtirėsi Partia Demokratike dhe
nuk isha i prirur tė shkaktoja debat nė parlament pėr njė
ēėshtje qė sidoqoftė do tė dėmtonte vendin nė sytė e botės.
Prandaj pranova sugjerimin e Pjetėr Arbnorit. Isha i
vetėdishėm se njė shėrbim sekret kur ka ndėrmend e bėn edhe
pa ndonjė dispozitė tė shprehur atė veprimtari  pėr tė
cilėn flitej nė pikėn 7.
Pas shumė vitesh nuk kam pikėn e dyshimit se ai formulim u
bė dhe ka qenė bazė e punės jo vetėm pėr SHIK-un, por pėr
tėrė veprimtarinė politike propagandistike tė PD-sė, nė
pushtet e nė opozitė, edhe pėr atė qė po e quaj tani
bazeberishizėm. Pika 7 e atij projekt-vendimi ėshtė bėrė
“platformė pune” e disa shtabeve politike e propagandistike
berishiane, e njė rrjeti gazetash di zin                   
         formuese, shpifėse e provokuese qė ngritėn Sali
Berisha me shegertėt e tij.
Platforma e SHIKU-t degradoi “RD-nė”

Gazeta “RD”, dallėndyshja e parė e pluralizmit nė shtypin
shqiptar, u bė pėr njė kohė tė shkurtėr njė botim i
shenjtėruar nė sytė e shqiptarėve demokratė. Por shumė
shpejt ajo pėrfundoi nė njė fletushkė nė shėrbim klanesh e
grupesh dhe nė tribunė trillimi, shpifjesh, denigrimi edhe
kundėr shumė prej atyre qė dhanė ndihmesėn pėr tė krijuar
fizionominė e imazhin e saj. Mjafton tė kujtojmė se edhe
Azem Hajdarin kjo gazetė e ka pas cilėsuar si rrugaē e
vrasės e ka pas sulmuar ashpėr me lloj-lloj fjalėsh pėr
veprime tė bėra e tė pabėra. Ajo ka dėnuar tradhtarėt mė tė
mėdhenj tė PD-sė dhe zjarrėvėnėsit e Shqipėrisė si Zogaj e
Imami dhe tani po i lustron si heroj tė PD-sė e tė
Shqipėrisė.Vetėm pėr njė njeri kjo gazetė ka shkruar
gjithmonė lėvdata tė merituara e tė pamerituara, ka thurur
himne qesharake e sajuar trimėrira butaforike, pėr Sali
Berishėn. 
Mund tė thuhet pa sėkėlldi se “RD” ka shumė vite qė ėshtė
bėrė paēavure dizinformimi e denigrimi, mė shumė se gazetė
partiake informimi e orientimi. Por pėr tė plotėsuar
qėllimet qė parashtroheshin nė pikėn 7 tė projekt-vendimit
qeveritar pėr SHIK-un vetėm njė “RD” dukej e pamjaftueshme
pėr pushtetin Berisha-Meksi. Prandaj fillimisht Berisha dhe
klika e tij organizuan dėrgimin e “komisarėve” pėdėistė
nėpėr redaksitė e gazetave tė tjera. Pranė gazetės “Koha
Jonė”, pasi e shtiu nė dorė Nikollė Lesi me njė ndihmė jo
tė vogėl edhe nga Sali Berisha qė pengonte Blerim Ēelėn e
Komisionin e Kontrollit tė Shtetit tė vinte rregull nė
veprimtaritė e Lesit, u dėrguan nė bordin e kėsaj gazete
Azem Hajdari e Spartak Ngjela. Nė gazetėn “Bashkimi”, tė
trashėguar nga koha e komunizmit, punuan Mehmet Elezi e
Qemal Sakajeva, madje dhe Apollon Baēe qė sot ėshtė krah i
djathtė i Mero Bazes nė “Tema”. Nė gazetėn “Balli i Kombit”
vepronin si komisarė berishianė Arbėr Ahmetaj, qė sot
shkruan nė “Bota Sot” dhe Shemsi Peposhi, qė u rikthye nė
“RD” dhe pastaj u largua jashtė shtetit. Nė gazetėn
“Dielli” tė Lidhjes Popullore gjihashtu ishte njė i dėrguar
i Berishės. 

Berisha pėrhapi rrjetin e “komisarėve tė shtypit”

Me gazetarėt e “ZP” kur duhej nė raste “delikate” mund tė
bashkėpunohej nėpėrmjet zėpistave tė shumtė qė kishin
kaluar nė shtypin pėdėist si Frrok Ēupi (i cili shkoi
bashkė me Namik Doklen e “ZP-sė” nė njė takim demonstrativ
me Ramiz Alinė), Mitro Ēela, Bashkim Trenova, Napoleon
Roshi qė kanė qenė me radhė dhe kryeredaktorė tė “RD-sė”,
apo nėpėrmjet Fahri Balliut, Astrit Nurit e tė tjerėve qė
kishin ndėrruar kampin gazetaresk. Ndihmonin Preē Zogaj,
Remzi Lani e tė tjerė nga gazeta “Zėri i Rinisė”, Skėnder
Shkupi i “Shkenca e Jeta” qė u bė dhe sekretar kolegjiumi i
“RD-sė” para se tė emėrohej ambasador nė Turqi, e kėshtu me
radhė. 
Nė redaksinė e Tiranės tė gazetės kosovare “Rilindja” u
vendosėn mirė berishistėt Astrit Patozi, Mero Baze, Sami
Neza qė tani drejtojnė tri gazeta berishiane “RD”, “Tema”
dhe “Metropol”. Gazetarėt kosovarė qė punonin nė Tiranė
shpesh janė ankuar pėr ngatėrresat qė u shkaktonte shėrbimi
sekret shqiptar nė punėn e tyre gazetareske nė kohėn e
pushtetit tė Berishės. Nė maj  tė vitit 1995, kur nė
Partinė e Djathtė Demokrate, kishte plasur sherri i
zakonshėm i pėrēarjes qė ndodh ende nė ēdo parti shqiptare,
shtypshkronjės “Rilindja” i dha urdhėr SHIK-u i Berishės
pėr tė mos shtypur atė numėr tė gazetės “E Djathta” qė nuk
e donte fraksioni qė ishte kundėr PDD-sė dhe Abdi Baletės.
Nė tė gjitha gazetat ” e djathta”, pa pėrjashtuar “E
djatha” dhe “Rimėkėmbja”  janė futur ”molat e Berishės” e
tė shėrbimeve tė tij sekrete. Gazetat “Republika” e PR-sė
dhe “Alternativa SD” e partisė sė Gjinushit, Berisha i
mbante nė kontroll pėr problemet qė i interesonin nėpėrmjet
kryeredaktorėve tė tyre vėllezėrve Rakipi e tė tjerėve.
Edhe nė gazetėn “Atdheu” (nė tė dy variantet)  sikurse dhe
nė veprimtarinė politike tė PLL-sė Berisha ka lėvizur
fuqishėm gurėt nėpėrmjet Azemit e Spartak Ngjelės dhe
ndonjė gazetari. E kėshtu me radhė. 
Prandaj Berisha qysh nga fillimi, mė i informuari nga
drejtuesit e PD-sė, sipas Sofokli Lazrit, ka qenė edhe
politikani i armatosur mė rėndė me armėt e dizinformimit e
tė denigrimit tė cilitdo pėr qėllime tė mbrapshta politike.
Kur i duhej tė arrinte qėllimin me ndihmėn e mercenarėve tė
gazetarisė pėrdorte dhe gazeta lokale si “Lajmėtari” nė
Shkodėr, ose siē pėrdor tani nėpėrmjet krahut tė fuqishėm
katolik nė udhėheqėsinė e PD-sė gazetėn katolikocentriste
“Shqipėria Etnike “nė Shkodėr. 

Makineria e propagandės bazeberishiste, konkretizim i pikės
7 tė SHIK-ut  
 
Por, edhe me njė kontroll tė tillė tė gjėrė mbi shtypin
Berisha nuk mbeti i kėnaqur dhe iu vu punės pėr tė ngritur
njė rrjet mė tė konsoliduar gazetash agresive,
dizinformuese e provokuese. Kėshtu lindi nė vitin 1995
gazeta “Albania”, formalisht si organ i “Fondacionit Faik
Konica”, por me qindra mijėra dollarėt qė iu dhanė nga
shėrbimi sekret dhe donatorė qė i detyronte PD-ja, si pėr
shėmbull VEFA, apo “Gjallica”. Kėto i kanė nxjerrė nė
publik njerėz tė Berishės qė kanė punuar nė “Albania” duke
pėrfshirė edhe Mero Bazen, tė cilin po ish-bashkėpunėtorėt
e tij nė”Albania” e kanė demaskuar publikisht si njė
rrenacak tė papėrmbajtur, si njė fabrikues e pėrhapės
lajmesh tė rreme me shumė zarar, qoftė pėr zhdukjen e
parave tė piramidave, qoftė pėr veprime tė tjera deri nė
detyrimin e ministrit tė mbrojtjes nė qeverinė e PD-sė tė
ikte si dezertor nga Shqipėria nė mars tė vitit 1997.
Kur Meron e Fahri Balliun i dėrgoi Berisha nė emisionin
“Shqip “tė Rudina Xhungės nė “Top Channel” nė vitin 2002
pėr tė gozhduar ish-shefin e shėrbimit sekret Fatos Klosin,
qė dukej se e kishin marrė shumė zėt serbėt nė kohėn e
luftės nė Kosovė 1998-99, nė njė ēast nervozizmi Klosi iu
drejtua Bazes me fjalėt “… qenke mė pleh se tė dija…”.
Duhej tė kishte njė arsye tė fortė njė intelektual, njė
ish-shef zbulimi shqiptar i vėnė nė pozitėn e tė pandehurit
nė gjyqin inkuizicionist qė po i  bėnte nė emėr tė njė
komisioni parlamentar Spartak Ngjela, vizitori i
Milosheviēit nė vitin 1993 nė Beograd, qė i drejtohej me
kaq mllef gazetarit qė gjithashtu po sillej si hetues i
kohės sė inkuizicionit! Kur kėto fjalė i thotė njė ish-shef
shėrbimi sekret pėr njė gazetar duhet tė ketė  diēka tė
neveritėshme dhe tejet tė dėmshme nė qenien e veprimtarinė
e kėtij gazetari. 

Mero po zhgėrryhet nė “pleh derrash” tė agjenturave 

Tani kur Bazen e shohim tejet tė implikuar nė mbrojtjen e
“operacionit Lesi”, tė kurdisur nga agjentura tė huaja me
ndihmėn e mafies kolumbiane fjalėt e Klosit “..qenke mė
pleh se tė dija…” marrin kuptim  edhe mė therrės, edhe mė
shqetėsues pėr interesin publik. Pėr ēfarė plehu flitet
vallė? Nė Shqipėri po bie erė e fortė plehu derrash tė
importuar nė rrugė agjenturore nga Serbia. Mos ky pleh ka
qenė transportuar nė Shqipėri edhe nė thasė plastikė nga
firma “Beta” qysh para disa vitesh?! Mos vallė ato takimet
e njerėzve tė SHIK-ut nė kohėn e Berishės me Arkanin dhe
vizitat e bashkėpunėtorėve tė tanishėm tė ngushtė tė
Berishės  (Ngjelės, Imamit, apo dhe Namik Hotit) nė Beograd
para 10 vitesh kanė shėrbyer pėr tė bėrė kontrata pėr tė
sjellė nė Shqipėri “pleh agjenturor derrash” nga Serbia dhe
era e tij tani po shpėrthen shumė keq me “operacionin
Lesi”? Si kujton vallė Mero Baze  se do tė ndjehet mė pak
kjo erė e tmerrshme “plehu derrash agjenturorė” nga Serbia
duke mbledhur e lėshuar nė faqet e “Temės” gazrat e qelbura
qė ka katėr vite qė i ka lėshuar njė ithtar i Koshtunicės
dhe tellall i “realpolitikės serbe” nė Shqipėri nė
palolibrin “Nacional-islamizmi shqiptar , baleta e feraj”
se gjoja Abdi Baleta e paska quajtur Kosovėn Serbi,se
nacional-islamizmi i Baletės dhe thirrja e tij pėr “xhihad”
nė Kosovė u bėka pėr hir tė Serbisė?! “Operacioni Lesi” i
plasi si bombė nė dorė edhe Berishės dhe nuk mund tė
kalohet nė harresė me pėrr-pėrre baze-mu(h)tfarse se qenka
“nacional-islamizmi shqiptar” i Baletės qė iu dashka
politikės serbe nė Shqipėri.
Po ta analizojmė shprehjen e ish-shefit tė zbulimit
shqiptar “…Mero qenke mė pleh se tė dija...” nė dritėn e
zhvillimeve tė mėpasme, sidomos tė “operacionit Lesi” duhet
t’i themi Meros se “plehu i derrave nga Serbia” nuk bėhet
mė i  shėndetshėm, as mė erėkėndshėm kur e komposton pėr
disa kohė nė gropa bazeberishiste dhe e mbulon me faqe tė
“Temės”. Ia kemi bėrė tė ditur me kohė Meros kėshillėn e
Romen Rolanit pėr njerėz si Mero, duke cituar fjalėt e
personazhit Kola Brėnjon :”njeriu zotėri nuk duhet tė
pjerdhė mė lart se bytha e vet”. Por Mero jo vetėm nuk ka
dashur tė dėgjojė njė kėshillė tė mirė qė e gjejnė tė
tjerėt pėr tė nė librat me vlerė (Mero vetė nuk lexon libra
qė tė mėsojė), por i ka pėlqyer tė bėjė njė gjė edhe mė tė
keqe, tė huazojė prapanicėn e tjetėrkujt pėr tė pjerdhur mė
lart se bytha e vet. Tani sigurisht po ndjen siklet se
duket po i laget prapanica dhe mbėshtjellkat e Berishės po
i  grisen. Tani duhet t’i themi : “Hajde Baze, haje taze
plehun e derrave nga Serbia…por para se ta ēosh nė gojė,
vere Kastriotin ta trazojė”.  
Zbatimi i pikės 7 tė SHIK-ut si platformė e propagandės
bazeberishiste  vėrehet qysh nė numrin e parė tė gazetės sė
parė berishiane tė maskuar si e pavarur (keq sigurisht),
gazetės “Abania” me format si ēarēaf pėr krevat dopio mė
8.9.1995. Nė tė ėshtė njė shkrim qė trajton probleme tė
cilat janė tė mprehta edhe sot nė politikėn e propagandėn
shqiptare. Nė faqe tė parė  bėhet pyetja “A ka premtuar
presidenti lirimin e Nanos?” qė pasohet nga titulli
“Marrėveshje e fshehtė e Berishės apo njerėzit e Berishės
nė PS”.

PS u pėrēa por nuk u berishizua e tėra
 
Nė kėtė shkrim hidhej ideja sikur Berisha kishte premtuar
tė lironte Nanon nėse nėnkryetari konservator i PS-sė,
Servet Pėllumbi, dhe pasuesit e tij pranonin tė hiqnim
referencėn tek Marksi e marksizmi nga programi i partisė,
sipas shembullit tė laburistėve tė Blerit nė Angli. Prandaj
bėhej dhe pyetja sarkastike “A ėshtė Marksi viktima e parė
e dialogut?” Berishės i duheshin truke tė tilla tė krijonte
imazhin e pushtetarit qė po ērrėnjoste marksizmin e
komunizmin nga trualli i Shqipėrisė. Nė atė kohė Berisha
sajoi me ndihmėn e njė deputeti socialist tė Beratit edhe
njė parti socialiste paralele, qė mė pas do tė shoqėrohej
nga “dukuria Sali Rexhepi” , deputeti disident socialist qė
nuk braktisi parlamentin si PS-ja pas votėvjedhjes sė 26
majit 1996. 
“Albania” nė numrin e parė shpallte si mision kryesor tė
mbronte Berishėn, tė vėrtetonte se nuk qėndronin akuzat qė
i bėheshin atij, akuza qė vazhdojnė tė jenė mė tė forta
sot. “Albania” pėrpiqej tė krijonte idenė se Berisha do ta
kontrollonte edhe PS-nė. Edhe mua mė ka qenė bėrė njė
pyjetje e tillė : a do ta vejė Berisha nėn kontroll PS-nė?
Nė njė numėr tė mėvonshėm tė “Albania” ka qenė botuar njė
shėnim i vogėl me pėrgjigjen time se Berisha e ka stil pune
tė pėrēajė, ēdo parti, ēdo shoqatė dhe kėtė kėrkon ta bėjė
edhe nė PS, por nuk do tė arrijė ta bėjė plotėsisht.
Pėrēarja nė PS mė nė fund u konsumua dhe berishistėt e
Metės janė pozicionuar si aleatė tė Berishės, por ama
Berisha nuk e arriti qėllimin kryesor qė tė vinte nė
kontroll tėrė PS-nė. Kėtu duhet tė kėnaqemi me tė keqen mė
tė vogėl dhe kėtu qėndron vlera pozitive e “nanoizmit” nė
krahasim me “metizmin” nė PS e nė tė majtėn shqiptare.

“Tema” prin nė propagandėn me rrena

Nga “Abania” lindi gazeta “Bulevard” e orientuar fare hapur
pėr tė bėrė atė qė thuhej nė pikėn 7 tė projekt-vendimit
pėr “Platformėn e SHIKU-t”. Kjo gazetė dėshtoi pėr
xhelozitė e Ylli Rakipit me ata qė mund tė merrnin mė shumė
rėndėsi nė sytė e Berishės nėpėrmjet krijesės sė re. Por
Berisha u kujdes tė krijonte mjete tė tjera tė
agresivitetit gazetaresk. Lindi gazeta “55” pasi Fahri
Balliu e kishte kryer me sukses njė “mision diplomatik” nė
Maqedoni. Gazeta “55” u bė gazetė dizinformimi e sulmesh me
tė njėjtėn fizionomi si “KJ”. Mė vonė duhej kėnaqur edhe
xhelozia e Mero Bazes qė pėr cmirė nuk mbetet prapa askujt
nga ata qė gazetarinė e konceptojnė si spiunologji,
shpifologji e shpifografi tė natyrshme. 
Kėshtu lindi “Tema” e Bazes qė po tė kishte qėndruar nė atė
stil e tematikė si nisi kur dilte, si gazetė javore  ( njė
shėmbėlltyrė e tė pėrjavėshmes sovjetike “Za rubjezhom”) do
tė kishte sjellė diēka tė veēantė e me dobi nė gazetarinė
shqiptare. Por Baze ishte i prerė dhe i prirur vetėm pėr
gazetari me platformė pune tekstin e pikės 7 tė
projekt-vendimit tė SHIK-ut dhe “Tema” filloi shpejt tė
qarkullonte nėpėr sheshet e kioskat e gazetave shqiptare si
njė sozi tjetėr i gazetės “55” dhe tani ka marrė
pėrfundimisht funksione e detyra qė i kryente gazeta “Koha
Jonė” nė vitet e mėparshme, sidomos nė vitin 1997 kur
shėrbimet e huaja sekrete kishin planifikuar zjarrvėnien
rrėnimtare nė Shqipėri.
Baze tani e ka treguar fare hapur se “Tema” ėshtė gazetė me
platformė pune pikėn 7 duke u bėrė publikisht bashkėautor
nė shpifologjinė qė ka prodhuar shpifografinė e shpallur nė
palolibrin “Nacional-islamizmi shqiptar,  baleta e feraj”
qė deri tani publikisht  njihej si vepėr e Kastriot
Myftarajt, e botuar nga Spiro Dede. 

Spiro Dede bien nga niveli i Enverit nė mjerimin e
Kastriotit

Botuesi Spiro Dede nuk ėshtė leshko(pėrkundrazi ėshtė njė i
zgjuar qė njerėzit qė shkojnė pėr t’u qethur edhe i rruan)
se nga kryespecialist i serisė sė kujtimeve tė Enver Hoxhės
tė binte nė nivelin e palotrillimeve tė Kastriot Myftarajt.
Spiro ka pranuar tė kalojė nga kryeustai i librave tė Enver
Hoxhės nė libra-lidhės dhe shpifo-sufler i hiēit Kastriot
Myftaraj sepse e ka ditur se autorėt e vėrtetė tė
shpifografisė qė e thekte ai nė furrėn “Albin” ishin tė
tjerė, ishte makineria e madhe e bazeberishizmit e
furnizuar nga shumė magazina tė shpifologjisė shqiptare e
tė huaj.
Tani Baze ka filluar botimin e tretė tė kėsaj shpifografie
duke bėrė natyrisht pėrshtatjet qė i dikton ēasti i
ribotimit dhe duke braktisur gjuhėn e pėrēudnuar me tė
cilėn ishte hedhur nė treg shpifografia, veēanėrisht nėn
titullin e botimit tė dytė “Kalvari i gjysėhanės”. Tani
hileqarėt nuk mundin ta fshehin mė tė vėrtetėn dhe kanė
pranuar publikisht se autorė tė shpifografisė janė shtabet
e propagandės bazeberishiste ku ka emra “analistėsh e
komentuesish tė shquar”, shakaxhinj  e teatralistėh qė i
shohim nė faqet e  “RD-sė”, “Temės, “55”, “Epoka re”,
“Sot”,  etj. etj.
Mero e “Tema” tani janė shfaqur hapur si SHIKU e “Rrena”. 

28 nėntor 2004                                             
                        Abdi Baleta

 

ZBATUESIT BAZEVBERISHISTĖ TĖ "POSTULATIT ĒETNIK"

Gazeta "Tema" ka marrė pėsipėr tė bindė berishianėt
fanatikė se gjatė bisedės nė studion e TV "Shijak" me
gazetarin Alfons Zeneli me 16 nėntor 2004, Abdi Baleta ka
bėrė tė kundėrtėn e asaj qė kanė parė e dėgjuar
teleshikuesit. Pėr kėtė qėllim Mero Baze ka filluar tė
ribotojė gjepura e marrėzi nga libri "Nacional-islamizmi
shqiptar" duke u shtuar edhe ndonjė batakēillėk e
delenxhillėk tė ri nė artikullin e tė njėtit shpifograf
Kastriot m…
Qė lexuesi tė ketė njė pėrshtypje sa mė tė saktė tė kėsaj
fushate bazeberishiste nė "Tema" po i referohemi njė
paragrafi nė faqen 89 tė librit "Komplote, bastardė,
lagerė" botuar nė Shkup nė vitin 2000 sepse ky titull u
pėrshtatet mjaft mirė bazebershistėve qė janė pėrfshirė nė
kėtė punė tė ndyrė dhe sepse nė paragrafin qė vijon
sqarohet mirė se nga i marrin frymėzimet batakēinjtė e
"Temės".
Nė libėr ėshtė shkruar pėr tipa si batakēinjtė e "Temės":
"Fjalori i tyre" i pasur" dhe refrenet nuk u mungojnė.
Ēetnikėt e kanė njė postulat tė njohur tė tyre: Njė
gėnjeshtėr po tė pėrsėritet tri herė nga tre persona bėhet
e vėrtetė". Prandaj edhe bazeberishistėt po e pėrsėrisin
pėr tė tretėn herė shpifografinė e titulluar
"Nacional-islamizmi shqiptar, Baleta & Feraj" ku janė
grumbulluar qindra shpifje dhe qindra trillime e
falsifikime. Herėn e parė e shpallėn kur e botuan si
palo-libėr nė vitin 2001, nėn autorėsinė e Kastriot m….
Herėn e dytė e ribotuan me ndėrtim strukturor pak mė
ndryshe, me njė gjuhė shqipe edhe mė tė pėrēudnuar nėn njė
titull tė ri "Klavari i Gjysmėhanės", nė vitin 2003, po nėn
autorėsinė Kastriot m…. Pėr herė tė tretė kanė filluar ta
botojnė mė 24 nėntor me vazhdime nė gazetėn "Tema" me tituj
tė ndryshėm. Kėshtu, brenda 3 viteve e kanė plotėsuar
kushtin e parė tė postulatit tė ēetnikėve serbė qė tė
konsiderohet se rrena ėshtė bėrė e vėrtetė. Me pėrfshirjen
e hapur tė Mero Bazes nė kėtė fushatė e kanė plotėsuar edhe
kushtin e dyte sepse: njė herė kėto shpifje e rrena i ka
thėnė Kastriot m…, kur i mblodhi pėr botim nga ata qė i
kshin pėrgatitur, pastaj i ka thėnė Spiro Dede, qė i botoi
si palo-libėr tė Kastriotit dhe Mujė Buēpapa e tė tjerė, qė
e kanė shpėrndarė si trakt. Tani i thotė edhe Mero Baze, qė
po i boton nė gazetėn e tij "Tema".
E megjithatė rrena nuk bėhet e vėrtetė dhe postulati ēetnik
mund tė ketė vlerė e kuptim vetėm pėr ēetnikėt serbė dhe
ata shqiptarė ose shqipfolės, qė shkojnė sipas mendjes e
punojnė sipas metodave dhe huqeve tė ēetnikėve serbė.
Botimi i tretė i shpifografisė kundėr meje nė "Tema" ka
filluar me njė gėnjeshtėr trashanike qė nuk bėhet kurrė e
vėrtetė edhe sikur ta pėrsėrisin mijėra adhurues tė
ēetnikėve me mijėra vjet pa pushim: "14 vjet mė parė nė
vitin 1990 Abdi Baleta punonte sėbashku me Fatos Nanon nė
Institutin e Studimeve Marksiste-Leniniste nėn drejtimin e
Nexhmije Hoxhės". E kam shpjeguar dhe nė
"Kundėrshpifografinė” e botuar nė "Rimėkėmbja gjatė gjithė
vitit 2002 se kjo ėshtė njė rrenė shumė trashė dhe
idioteske e shpifografit tim. Abdi Baleta kurrė nuk ka
punuar me Fatos Nanon, as ka shkelur nė Institutin e
Studimeve M-L. Nė vitin 1990 ai ka punuar nė sektorin e
jashtėm tė Fakultetit tė Shkencave Politiko-Juridike me
Arben Puton, Xhezair Zaganjorin, Ilir Rusmalin. Edhe sikur
shpifografi im tė mos e dinte se ēfarė kam shkruar unė pėr
kėtė rrenė, megjithėse ai shkon ēdo tė hėnė nė mbrėmje tek
kioska e gazetave pranė Pallatit tė Kulturės pėr ta marrė
"Rimėkėmbjen", ai kishte mundėsi ta qartėsonte trurin e tij
tė tymtuar nga shpifologjia duke pyetur Besnik Mustfajn qė
ka punuar nė Institutin e Fatosit e tė Nexhmijes. Kishte
dhe njė mundėsi tjetėr mė praktike: dy ditė para se tė
botonte nė "Tema" pjesėn e parė tė zhgarravinės ka qenė
duke shėtitur me Spiro Deden, mė saktė duke marrė pak “ajėr
tė freskėt” pėr punėn e lodhshme qė kanė qenė duke bėrė nė
planifikimin e shpifografive tė tjera. Spiro Dede e di mirė
kush ka punuar nė Institutin M-L nė KQ tė PPSH. Tė shkruash
se A. Baleta ka punuar nė Institutin e Nexhmijes ėshtė
njėsoj si tė shkruash se Spiro Dede dhe Kastriot m…, ditėn
qė po shėtisnin nėpėr Tiranė kanė qenė duke kruajtur
pisllėkun e derrave nė njė fermė pranė Beogradit.  
Por nuk mė ēudit qė shpifogafi im e pėrsėrit rrenėn e tij,
sepse kėshtu e urdhėron "postulati i ēetnikėve serbė".
Pastaj nėse nuk pėrsėrit rrenat ai nuk ka si tė shkruajė nė
gazetė. Ata qė ia dhanė shpifjet mė tė mėdha pėr tė bėrė
palo-librin nuk janė gjithnjė pjellorė nė shpifologji.
Pastaj pėrsėritja e rrenės pėr tė ėshtė njė dogmė e shenjtė
shpifologjike dhe postulat ēetnik. Mjafton kjo rrenė qysh
nė fjalinė e parė qė njė lexues serioz tė neveritet dhe tė
flakė tutje shkrimet vijuese pėr tė mos u marrė me
poshtėrsitė e rrenacakėve e shpifėsve. Mjafton kjo rrenė qė
njė lexues serioz tė flakė tutje para se tė ndjejė erėn e
qelbur tė renave e shpifjeve tė tjera. Mjaton kjo rrenė pėr
tė bindur edhe ndonjė lexues ende naiv tė "Temės" se ēfarė
malli u jep Mero Baze pėr tė lexuar e pėr t'i trullosur
politikisht. Postulati ēetnik nuk ėshtė krijuar krejt kot.
Ai ėshtė fabrikuar si armė e poshtėrsisė dhe e tė
poshtėrve. Tėrė shkrimet qė po boton Baze me nėnshkrimin e
Kastriotit janė zhgarravitur sipas postulatit ēetnik.
“Tema” ėshtė kthyer nė njė ofiēinė ku Baze e tė tjerė
shkarkojnė municion beogradas dhe pėrgatisin fishekėt e
lagur pėr tė mbushur "dhjetėshet" qė ia venė nė dorė t'i
shkrepė njė i dalldisur pas shpifografisė me emrin
Kastriot.

28 nėntor                                              Abdi
Baleta   


ANTI-SHQIPTARIZMI I MASKUAR SI ANTI-NANOIZĖM

Shtypi e propaganda e PD-sė dhe aleatėve tė saj ka
shpėrthyer njė furtunė sulmesh llafollogjike kundėr Fatos
Nanos. Berisha dhe tellallėt e apologjetėt e tij kėrkojnė
qė nga kjo furtunė tė gjithė tė kėrkojnė strehė nėn ēatinė
e tij politike, tė pranojnė pa llafe demagogjinė e
mashtrimin politik e propagandistik berishian dhe askush tė
mos guxojė e tė tentojė t'i gjykojė gjėrat me mendjen e
vet, me gjakftohtėsinė e duhur nė interes tė Shqipėrisė,
por vetėm t’u pėrshatet ambicjeve politike dhe
kombinacioneve tė Berishės.
Berisha dhe tellallėt e tij duan tė bėjnė "anti-nanoizmin"
tė vetmin gur prove dhe vijė demarkacioni pėr pozicionimin
e forcave politike dhe tė individėve nė Shqipėri. Edhe kur
Berisha me aleatėt e tij bėjnė veprime haptazi absurde dhe
shumė tė rrezikshme nė dėm tė demokracisė, nė dėm tė
Shqipėrisė e tė kombit ata pretendojnė se askush nuk ka tė
drejtė ta vejė nė dukje apo ta kundėrshtojė kėtė veprimtari
sepse kėshtu ka urdhėruar Salė-Padishahu dhe nuk duhet t’i
bėhet qejfi Nanos e nanoizmit. Berisha dhe tellallėt e tij
po u thonė shqiptarėve tė pajtohen me denigrimin e
Shqipėrisė, me rrezikun e njė rrėnimi tė ri tė Shqipėrisė
vetėm se Berishės tani i ka rėnė mendja tė dėrrmojė Nanon e
nanoizmin, sikur kishte pak kohė, rast e mundėsira reale nė
dispozicion ta bėnte kėtė gjė. Bazeberishistėt ēirren se
kush nuk ndjek urdhėrin e kėtij “Padishahu prej kashte
thekri” do tė sulmohet nga lehaqenėt qė mban rrotull
Berisha si "nanoist". Edhe pse shumė veprime tė Berishės
janė dukshėm antikombėtare, antishqiptare e mund t'i
kushtojnė Shqipėrisė tragjedira si nė vitin 1997, lehaqenėt
e Berishės zėnė e ulėrijnė se nanoizmi qenka e vetmja e
keqe nė Shqipėri dhe pėr Shqipėrinė. Lehaqenėt e Berishės
nuk falin sidomos ndonjė tė djathtė e nacionalist tė flasė
me arsye sepse e dinė qė nė kėtė rast njerėzit e thjeshtė
dhe politikanėt mund tė kuptojnė mė lehtė hilen e atyre qė
shpesh prapa antinanoizmit maskojnė antishqiptarizmin e
Berishės e tė tyrin. Me kėtė lloj antinanoizmi Berisha
synon tė maskojė kalimin e tij nė pozitat e zjarrvėnėsve tė
Shqipėrisė si nė vitin 1997, tė maskojė pajtimin me Arben
Imamin, me Nikollė Lesin, me Ilir Metėn, me Preē Zogajn, me
Sabit Brokajn, me Spartak Brahon, me Kurt Kolėn, Fatos
Lubonjėn, nė fshehtėsi edhe me Skėnder Gjinushin e me tė
tjerė si kėta, qė ishin kryesorėt qė pėrgatitėn e vunė nė
jetė politkisht, ushtarakisht e nė rrugė agjenturore
rrėnimin e shtetit shqiptar e djegien e Shqipėrisė. Nano ka
pėrgjegjėsi shumė mė tė vogėl se kėta pėr kėtė gjėmė, pėr
tė mos e lėnė pa pėrgjegjėsi fare se ai fundja njė i
burgosur ishte nė atė kohė. Berisha dhe ata qė
bashkėpunojnė me tė tani duan qė tė bėhet gogol vetėm Nano
e nanoizmi, qė tė harrohet gjėma e vitit 1997 dhe
pėrgjegjėsit pėr tė si nga ana e zjarrvėnėsve edhe e
rojtarėve tė shtetit Berishės, Meksit e tė tjerėve qė duhej
tė shpėtonin vendin. Berisha dhe ata qė janė mbledhur e po
mblidhen rreth tij (edhe Meksi duket beson se erdhi koha tė
shkojė tė qethė viēat nė stallėn politike tė Berishės) duan
tė bėjnė tė keq vetėn Nanon e nanoizmin qė tė shpėtojnė nga
njė demaskim i ri para shqiptarėve pėr tragjeditė e reja qė
po u pėrgatisin armiqtė kombėtarė. 
Kush ka pasur rastin tė lexojė gazetėn "Tema" me qetėsi e
pa syze bazeberishiste ose kush nuk ka humbur aftėsitė qė
shpjegimet berishiane nėpėr rrethe pėdėiste t'i marrė me
qetėsi e ka tė lehtė tė vėrejė se nė qendėr tė sulmeve
ėshtė vėnė biseda midis Abdi Baletės dhe Alfons Zenelit nė
TV "Shijak" mė 16 nėntor 2004, sepse kjo bisedė nė njė
kanal televiziv antinanoist nga njė politikan antinanoist
pa lėkundje pėr 15 vjet i qartėson njerėzit shumė mė tepėr
nga tė tjerėt. Kjo bisedė ka tėrhequr mė shumė vemendjen nė
intrigat e komplotet antishqiptare qė kurdisen nė
prapaskenat e politikės shqiptare, ballkanike dhe europiane
kundėr Shqipėrisė. Prandaj po sulmohet me kaq egėrsi nga
lehaqenėt e rėndomtė tė bazeberishizmit sikur gjoja qenka
fjala pėr njė "Kthesė 360 gradėshe tė Abdi Baletės nga Nano
tek Nano". Idiotėsia e parė ėshtė se lehaqenėt quajnė
"kthesė njė mbyllje tė njė lėvizje rrethore". Idiotėsia e
dytė ėshtė se nuk bėhet fjalė pėr kthesa e pėr zigzake tė
Abdi Baletės nė qėndrimet e tij ndaj Nanos, por pėr njė
analizė gjakftohtė e me pėrgjegjėsi mbi zhvillimet politike
nė Shqipėri kur Sali Berisha e PD kanė nisur njė lojė tė
ndyrė e tė rrezikshme nė dėm tė vendit, gjė qė i shėrben
politikės e veprimtarisė agjenturore tė Serbisė, tė cilat
janė egėrsuar dhe intensifikuar sė tepėrmi nė Shqipėri
gjatė vitit 2004. Me lehjet pėr “kthesėn nga Nano tek Nano”
lehaqenėt e bazeberishizmit duan ta pėrdorin antinanoizmin
si maskė pėr tė fshehur antishqiptarizmin ku janė zhytur
sidomos kėtė vit me lėvizjen “Nano ik!” qė ngrihej e ulej
sipas dinamikės sė intrigave politike nė Beograd dhe sipas
humorit politik tė udhėheqėsve tė Serbisė. Kjo dukuri ka
marrė pėrmasa e forma tė reja skandaloze me “operacionin
Lesi”. Nuk fshihen kėto duke vėnė rrugaēė e horra tė
shkruajnė nė paēavure shpifėse si “Tema” pėr kthimin e Abdi
Baletės tek Nano, pėr tė vjellė vrerė se qenkan qėndrimet e
Abdi Baletės qė i shėrbejnė Serbisė. Ata qė kanė lidhje tė
ngushta me Serbinė janė nė rrethin e ngushtė tė Berishės
politikisht e familjarisht. Ai qė llap e shkruan pėr
qėndrime proserbe tė A. Baletės ėshtė njė tip i pa vlerė qė
pėr t’u dukur dikushi ėshtė vetmburrur me shkrim publikisht
se ėshtė ithtar i Koshtunicės, se ēmendet pas
“realpolitikės serbe”.   
Pėr kthesa, zigzake, akrobacira, pehlivanllėqe nė qėndrimet
ndaj Nanos duhet vėzhguar e analizuar Sali Berisha dhe jo
Abdi Baleta. Ramiz Alia nė fillim tė pluralizmit politik
rolet e detyrat i ndau midis Fatos Nanos e Sali Berishės,
jo midis Nanos e Baletės. Qysh nga viti 1991 pazaret pėr
ndėrrim qeverisjeje, pėr bashkėqeverisje, pėr heqje e vėnie
funksionarėsh tė lartė shtetėrorė deri pėr presidentin
konsensual janė bėrė midis Nanos e Berishės, jo midis Nanos
e Baletės. Nė vitin 1991 “qeverinė e stabilitetit” me
nanoistėt e bėri Sali Berisha, kurse Abdi Baleta luajti njė
rol me rėndėsi pėr ta prishur disa muaj mė vonė.
Pazarllėkun pėr ndarjen e pushtetit midis Nanos, Berishės e
Meksit nė fillim tė vitit 1992 nė Trieste nė prani tė
Mentor Ēokut dhe tė nėn kujdestarinė e ministrit tė jashtėm
Italian, De Mikelis e bėri Sali Berisha, jo Abdi Baleta.
Nga burgu Nanon e liroi Sali Berisha. "Pajtimin kombėtar"
dhe farsėn zgjedhore tė 29 qershorit 1997 pėr tė legalizuar
pushtetin e rebelimit komunist dhe rivendosjen e Nanos
kryeministėr i ka bėrė Berisha, jo Abdi Baleta. Qėndrimin e
Abdi Baletės nė kėtė rast e ka pėrshėndetur e vlerėsuar me
admirin edhe njė njeri me emrin Kastriot Myftaraj, i cili
ka shkruar: “Abdi Baleta dhe Partia Rimėkėmbja Kombėtare
ishin tė vetmit qė nuk pranuan tė marrin pjesė nė zgjedhjet
farsė katoviciane tė 29 qershorit 1997. Kėtė nuk ia falin
kurrė njerėzit e Katovicės nė Tiranė kėsaj partie”. Nuk e
citojmė kėtė pėr tė turpėruar Kastriot Myftarajn qė ka
shkruar kėshtu nė prill tė vitit 2000, sepse e dimė qė ai
ėshtė qenie qė nuk e njeh turpin, se ėshtė stėrvitur nė
teknikėn mė shpėrfytyruese qė pėrdorin shėrbimet sekrete e
urdhėrat fetarė qė e bindin agjentin e tyre tė mos ketė
gajle as se turpėrohet, se fėlliqet, se qeshin me tė,
mjafton qė ai tė provokojė e tė sillet si i kėrkojė
eprorėt. Por, ama, nė atė qė sapo u citua del qartė se
njerėzit e Katovicės nė Tiranė janė Mero Baze dhe
ustallarėt e tij, Berisha e tė tjerė qė ēirren pėr
antinanoizėm. 
Nuk ishte Abdi Baleta qė doli me Nanon nė ekranet
televizive pėr tė bėrė pajtim me tė, pėr ta shfajėsuar para
shqiptarėve pėr shumė akuza. Ishte Berisha nė ekranin e
TVSH e tė TV “Klan”. Nuk ėshtė Abdi Baleta qė ka shfajėsuar
Nanon nga gjithė akuzat monstruoze duke thėnė se ia ka
punuar pas shpine shefi i Shėrbimit sekret, Fatos Klosi.
Nuk ėshtė Baleta qė hyri nė bashkėqeverisje informale me
Nanon nė vitin 2002. Ishte Berisha qė bėri pajtimin madh me
Nanon me arsyetimin se pėrderisa ai, Berisha, “pėr tė mirėn
e Shqipėrisė kishte pasur kontakte e bisedime tė fshehta me
Sllobodan Milosheviēin pse tė mos bisedonte e tė
bashkėpunonte me Nanon”. 
Ne atėherė e kemi kundėrshtuar fort kėtė (a)logjikė
berishiane. Kurse tani ėshtė ky Berishė qė po thotė:
mjafton tė shajmė e tė batėrdisim Nanon pa nuk prish punė
se kėshtu i bėhet qejfi Beogradit, Athinės e armiqve tė
tjerė tė shqiptarėve. Tani dalin lehaqenė berishianė dhe
ulėrijnė si tė tėrbuar nėse dikush i analizon problemet
ndryshe nga pallavrat e tyre. Ky ėshtė antishqiptarizmi, ky
ėshtė maskimi i antishiptarizmit me antinanoizėm. 
Kėtyre lehaqenėve shuplaka mė e mirė turinjve u duhet dhėnė
pikėrisht me njė thėnie shumė me vlerė tė Fatos Nanos “E
lehtė tė jesh “antiberishė”, por e vėshtirė tė jesh “pro
Shqipėrisė” (“ZP”, 27 prill 2000). Nano kėtė ua ka thėnė
atyre tė vetėve qė i janė mburrur atėherė me
“anti-berishizėm” (sot janė nė tavėn e Berishės). Por vlerė
kjo thėnie merr pikėrisht tani kur u duhet kujtuar lehėsve
berishianė qė na akuzojnė ne pėr “nanoizėm” se ėshtė shumė
e vėshtirė tė jesh kundėr Nanos nė interes tė Shqipėrisė
dhe shumė e lehtė tė jesh kundėr Nanos pėr t’u bėrė qejfin
e lojėn e armiqve tė Shqipėrisė. Detyrė e tė djathtėve dhe
nacionalistėve tė vėrtetė ėshtė tė mos bėhen  tė verbėr nė
antinanoizėm, tė mos jenė kundėr Nanos, apo kundėr cilitdo
politikani e pushtetari shqiptar, kur kjo e dėmton shumė
Shqipėrinė edhe pse mund t’i vlejė fare pak demokracisė
formale. Kundėr Nanos duhet tė jemi me arsye, me logjikė,
me tė drejtė jo pėr inate, pėr sherre, pėr mashtrime, pėr
poshtėrsira, pėr lakmi e inate tė Berishės, tė Lesit, tė
Zogajt, Imamit tė cilėt Nano pasi i pėrdori pėr poshtėrsira
kundėr demokracisė e pastrim nga pluhuri berishian tė
kolltukut tė pushtetit tė tij nė Shqipėri, i flaku tutje me
majėn e kėpucės si lecka tė ndotura. 
Njeriu qė ka vėnė bazeberishizmi t’u ēajė kokėn lexuesve tė
“Temės” pėr “nanoizmin e Abdi Baletės” ėshtė pikėrisht
njeriu qė para pak muajsh nė gazetėn “Republika” ka sulmuar
nė mėnyrė mė tė ndyrė politikėn e SHBA duke i akuzuar se po
pėrgatitet tė mbajė nė pushtet Fatos Nanon, ta ndihmojė atė
tė manipulojė zgjedhjet. Ky ėshtė njė antinanoizėm marroq,
i poshtėr, i rrezikshėm, qė u bėn qejfin armiqve ballkanikė
dhe europianė tė Shqipėrisė. 
Kur Nano, pėr interesat e tij, apo pėr ēfarėdo arsyeje e
orienton veprimtarinė politike mė shumė drejt SHBA,
Italisė, Anglisė, Spanjės, Turqisė, edhe pse nuk pres qė
Nano tė ndahet nga Greqia, duhet pėrshėndetur e mbėshtetur.
Le tė thonė ēfarė tė duan ata qė orientohen mė shumė drejt
Beogradit, Moskės, Parisit. Kėta tė fundit janė tė
zellshmit pėr tė bėrė armikun e shqiptarėve vetėm Nanon e
nanoizmin. Nanon do ta kritikojmė e kundėrshtojmė si
gjithnjė kur tė veprojė keq, por do tė themi tė drejtėn kur
atė e godasin egėrsisht, poshtėrsisht, pabesisht ata qė ia
kanė me hile edhe mė shumė Shqipėrisė. Nėse SHBA duan Nanon
e jo Berishėn nuk ka pse tė merakosemi se po na mbetet
Berisha pa pushtet sepse edhe ky nuk ėshtė mė pak progrek
se Nano, ndėrsa duket mė proserb se Nano.
Nė gazetėn “Tema” ka shumė mllef pse Abdi Baleta nga ekrani
i TV- Shijak i bėri thirrje Nanos tė mos bjerė nė gabimet e
Berishės, qė u tregua kryeneē kur e kishte davanė tė humbur
para diplomacisė ndėrkombėtare, sidomos asaj amerikane, pėr
ta mbajtur me ēdo kusht pushtetin personal dhe e ēoi vendin
nė trazirat shkatėrruese dhe pastaj u tregua burracak, kur
duhej tė mbronte vendin nga rebelimi, e la tė digjet dhe
legalizoi pushtetin e marrė me dhunė. 
Baleta si qytetar shqiptar kėrkoi nga Nano, qė tani mban
postin e kryeministrit nė saje tė kompromisit qė ka bėrė me
tė Sali Berisha, qė ose tė largohet nėse e kupton qė nuk ka
perspektivė dhe SHBA nuk e mbėshtesin, ose tė qėndrojė fort
nėse sigurohet se e mbėshtesin dhe tė mos e lėrė disiplinėn
e rregullin shtetėror t’i tėrheqin zvarrė politikanėt qė
pėrkėdhelen nga politikat antishqiptare. Nė qoftė se i
duket herezi bazeberishizmit qė njė i djathtė tė kėrkojė
“grusht tė hekurt” nga pushteti i majtė pėrgjigja ėshtė:
Berisha ėshtė mė i majtė se Nano tani, Berisha po e
keqpėrdor tabelėn e tė djathtės. Tė jesh i djathtė nuk do
tė thotė tė djegėsh vendin sa herė tė teket, njė herė ta
djegėsh se nuk je i zoti ta mbash pushtetin kur e majta ta
merr me forcė, herėn tjetėr ta djegėsh pse nuk je i zoti ta
marrėsh me votė. 
Nuk ia kemi mohuar asnjėherė Berishės e PD-sė tė drejtėn
pėr revansh me ēfarėdo mjeti, sepse pas vitit 1997 ēdo
mėnyrė e marrjes sė pushtetit nė Shqipėri ėshtė e ligjshme.
Kanė qenė Berisha e PD qė kanė thėnė se ata pushtetin e
duan vetėm me vota. Madje Mehmet Elezi ka thėnė se as me
vota nuk e marrin dot, por presin qė tė vijnė nė pushtet
duke u integruar nė qeverisjen e PS-sė. Kurse kėtė vit
PD-ja e Berisha kanė shkaktuar tension pas tensioni qė as e
rrėzojnė qeverinė, as e lėnė tė punojė. Kjo i shėrben
Serbisė, Greqisė. Prandaj kur del njė Nikollė Lesi e thotė:
“nesėr Nano duhet arrestuar” kemi tė drejtėn tonė tė themi:
“po, arrestojeni, por nė qoftė se nuk keni tė drejtė ose
forcė tė arrestoni kryeministrin, atėherė Nano tė
pasnesėrmen e ka pėr detyrė tė arrestojė Lesin, i cili do
qė nė Shqipėri tė mbjellė gjithmonė pasiguri, rrėmujė sipas
formulės sė anarkistėve tė Bakuninit nė Rusinė e shekullit
XIX “anarkija ėshtė nėna e rregullit””. Ėshtė pėrgjegjėsi e
cilitdo kryeministėr, pavarėsisht si ka ardhur nė atė post
e si e mban tė mos lejojė qė anarkia tė zėvendėsojė
rregullin sepse kėshtu i pėlqyeka njė opozite qė nuk ėshtė
mė e zonja pėr asgjė.
Nano e ka vėshtirė, por pėrgjegjėsia ėshtė e tij qė tė mos
tallen shumė tė tjerėt me Shqipėrinė. Bazeberishistėt mjaft
na kanė llomotitur si u ka dashur qejfi pa pėrgjegjėsi, pa
fisnikėri vetėm duke u vetreklamuar si tė djathtė. Nėse
bazebershistėve u duket se ne po i bėjmė Nanos mbrojtje mė
tė mirė se “ZP” apo Erion Braēe le tė shkojnė tė
ngushėllojnė ose tė ndihmojnė Erionin. Ne do tė bėjmė punėn
tonė, do ta kundėrshtojmė dhe ndihmojmė Nanon si mendojmė
ne, jo si ua ka ėnda lehaqenėve tė bazeberishizmit.  
 
28 nėntor 2004               Abdi Baleta



		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
All your favorites on one personal page – Try My Yahoo!
http://my.yahoo.com 


------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
$9.95 domain names from Yahoo!. Register anything.
http://us.click.yahoo.com/J8kdrA/y20IAA/yQLSAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/
 




BeqirS | 1 Dec 16:39 2004
Picon

Leter Presidentitit tƫ Shteteve tƫ Bashkuara tƫ Amerikƫs


November 28, 2004




To the president of the United States of America
Mr. George W. Bush
The White House,
Washington, DC





We, the Albanian - American Communities of Virginia, Georgia and
North Carolina gather each year to celebrate the anniversary of the
Independence achieved on November 28, 1912. Our community includes
Albanians from Albania, Kosovo, Macedonia, and Serbia and
Montenegro.

Gathered between our national flag and the American one, on this
National day we respectfully commemorate the inestimable help that
the USA gave to our nation in its war for freedom and independence.

Albania's territorial integrity was confirmed at the Paris Peace
Conference in 1919, after U.S. President Woodrow Wilson dismissed a
plan by the European powers to divide Albania among its neighbors.
Almost 30 years later, Kosovo, an Albanian territory, remained under
one of the cruelest dictatorships, the communist one, under which it
suffered a continuous repression. This tyranny reached its highest
peak when war criminal Slobodan Miloshevic, became president of
former Yougoslavia.

Your father, George Bush Senior, former President of the United
States, had the merit to draw a red line to the communist barbarian
acts. President Clinton would later punish its passage. In 1999,
after the systematic genocide against the Albanian population of
Kosovo, the United States engaged in a war that supported the
Albanian population.

The American presence in the Balkans is a necessity for the peace
and stability in the Balkans, because the EU never found an adequate
solution to the Balkans problem. As Albanian American Communities we
praise the United States policy of peace and freedom for the
oppressed small nations, such as ours. We appreciate the incessant
activity of the United States to promote and bring freedom and
democracy in the world.

We believe that soon the United States will recognize the free State
of Kosovo, an independent country, which is a vital condition to a
long lasting peace in this part of the Balkans. We also believe that
only the United States of America, with its long tradition of
democracy can have the authority and the farsightedness to see in
this independence a solution to the political instability of Kosovo
and of the Balkans.

With great respect,

The Albanian – American Communities of Virginia, Georgia, and North
Carolina

                               
Presidents,

                           
Mr. Fadil Demaku (Virginia)

                           
Mr. Qerim Gruda (Georgia)            


Mr. Bahri Ramadani (North Carolina)
 
Presidentitit të Shteteve të Bashkuara të Amerikës       
       
Z. Xhorxh W. Bush
Washington, DC



Ne, Bashkësitë Shqiptaro – Amerikane e Virgjinisë, Gjeorgjisë dhe
Karolinës së Veriut mblidhemi çdo vit për të kremtuar përvjetorin e
Pavarësisë të arritur më 28 Nëntor 1912. Bashkësitë tona përfshijnë
shqiptarë nga Shqipëria, Kosova, Maqedonia, Serbia dhe Mali i Zi. Të
mbledhur ndërmjet flamurit tone kombëtar dhe atij amerikan, në këtë
Ditë tone Kombëtare, ne kujtojmë me respect ndihmën e paçmuar që
ShBA-ja vazhdimisht i dha kombit tone në luftën ij për liri e
pavarësi.

Tërësia tokësore e Shqipërisë u konfirmua ne Konferencën e Paqes së
Parisit në vitin 1919, kur Presidenti i ShBA-së, Udrou Uillson
kundërshtoi planin e Fuqive Evropiane për te ndarë Shqipërinë në mes
fqinjëve të saj. Gati 30 vjet më vonë, Kosova, tokë shqiptare, ngeli
nën prangat e një prej diktaturave më të egra, asaj komuniste
jugosllave nga e cila vuajti një shtypje te vazhdueshme. Tirania
arriti pikën më të lartë kur kriminali i luftës Sllobodan
Millosheviçi u bë president i Jugosllavisë.

Babai i juaj, Xhorxh Bushi Senior, ish president i ShBA-së pati
meritën qe t'i caktonte një vijë të kuqe barbarisë komuniste.
Presidenti Bill Clinton do ta ndëshkonte më vonë kapërcimin e kësaj
vije. Më 1999, pas gjenocidit sistematik kundër popullsisë shqiptare
të Kosovës, ShBA-ja u impenjua në një luftë përkrahëse të popullit
shqiptar të Kosovës.

Prezenca amerikane në Ballkan është domosdoshmëri, sepse Evropa nuk
gjeti zgjidhje adekuate për Ballkanin asnjëherë. Si bashkesi
shqiptaro-amerikane ne admirojmë politikën e paqës dhe lirisë qe
Shtetet e Bashkuara zbatojnë për kombet e vogla e të shtypura si i
yni. Ne çmojmë aktivitetin pambarim të Shteteve të Bashkuara për te
promovuar dhe çuar lirinë dhe demokracinë në botë.

Ne besojmë që ShBA-ja do të njihë së shpejti edhe Pavarësinë e
shtetit të lire të Kosovës, nje shtet i pavarur, gjë që është kusht
jetik i një paqe jetëgjatë në këtë pjesë të Ballkanit. Ne gjithashtu
besojmë se vetëm ShBA me traditën e saj të gjatë të demokracisë mund
të ketë autoritetin dhe largpamësinë të shikojë në këtë pavarësi nje
zgjdhje afatgjatë të problemit të instabilititetit politik të
Kosovës e Ballkanit.

Me respekt të madh,

Bashkësia Shqiptaro – Amerikane e Virgjinisë, Gjeorgjisë, dhe
Karolinës së Veriut

Presidentët

Z. Fadil Demaku (Virgjinia)                   
               

Z. Qerim Gruda (Gjeorgjia)                   

                   
Z. Bahri Ramadani (Karolina e Veriut)


 


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links
Vitore Stefa-Leka | 1 Dec 16:04 2004
Picon

Re: "Jam i lire, Jam shqiptar" u realizua me sukses.



Alban Kraja <info <at> albankraja.com> wrote:
" Jam ilir, jam shqiptar "
u zhvillua madheshtor sa dhe vete madheshtia shqiptare


Eventi panshqiptar i vitit ne Itali me teme " Jam ilir, jam shqiptar ", u konkretizua furishem diten e shenuar te 28 Nentorit. Enderra e te gjithe shqiptareve te Italise per te festuar sebashku, te ardhur nga zona te ndryshme gjeografike te Shqiperise etnike (nga Cameria ne Kosove duke kaluar permes Rep. se Shqiperise) e te Italise (nga Piemonte ne Sicili), u be realitet. Mijera shqiptar duke sfiduar temperaturen e ulet (vetem 1° mbi zero) dhe mjergullen e dendur qe mbulonte rruget dhe shtigjet qe shpinin ne qytetin malor Gubbio, mbushen me entuziasmin dhe harene e tyre piacen perballe muzoleut madheshtor te sovranit tone te lashtesise, mbretit Gent .  Muzika shqiptare buqiti per ore te tera ne Gubbio e mbi varrin e mbretit Gent valezoi magjishem flamuri yne me shqipen dykrenore.   Padyshim qe per te gjithe sa ndodhi ne Gubbio si dhe per vlerat e pakrahasueshme qe merr nje event i tille prane muzoleut te mbretit tone iliro-shqiptar te vdekur 2150 vjet perpara,  28 Nentori i 2004-s do te hyje ne analet e historise se kombit tone si dita e bashkim-vllazerimit mbarekombetar dhe e identitetit te forte nacional. Duke pasur parasyshe, kete domethenije te forte kombetare qe ngjall rievokimi i historise tone antike aq sa dhe vete jeta ne kete kontinent si ne zemrat tona ashtu dhe ne syte e botes, " Lidhja nacionale e shoqatave shqiptare dhe arberesh ne Itali" impenjohet ta kremtoje nga viti ne vit 28 Nentorin, ne po te njejtin vend qe per nga vlerat dhe dometheniet historike nuk ka krahasim me nje te dyte.
Zyra e shtypit informazionit dhe maredhenieve me publikun te "Lidhjes nacionale shqiptare ne Itali". www.legaalbanese.com info <at> legaalbanese.com


VitoreStefaLeka

Nuovo Yahoo! Messenger E' molto più divertente: Audibles, Avatar, Webcam, Giochi, Rubrica… Scaricalo ora!

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================



Yahoo! Groups Links

Gmane