BeqirS | 23 Apr 16:08 2005
Picon

Isa Ndreu, nje patriot i madh qe lindi e vdiq shqiptar

Ne Nderim te nje patriotiti te madh shqiptar ne Itali  

 

 

nga- Halil Rama

 

 

Isa Ndreu : Shqiptari qe asnjeher nuk e nderroi shtetesin e tij deri ne vdekje me pashaport shqiptare ne gji !

 

 

Firence, Italy : Dy dite me pare, u nda nga jeta Isa Ndreu. Ai u lind ne Sllove te Dibres me 7 mars 1919. Mesimet e para i mori ne Kastriot te Dibres ne ate shkolle qe sot nuk ekziston. Me pas e arsimit fillor, djali i zgjuar dhe inteligjent do ta ndjente teper te nevojshme dhe te arsimimit dhe, duke pasur edhe perkrahjen e familjes, vijoi shkollen Normale te Elbasanit. Por per shume aresye, duke pasuredhe perkrahjen e babait, Cenit, shkollen e mesme do ta perfundonte ne Institutin "Manzoni" te Firenzes ne Itali, ku edhe u diplomua ne Fakultetin e Drejtesise.

 

Mjedisi ku u rrit dhe vete personaliteti i tij u brumosen si antikomunist. Edhe pse nuk ishte nen thundren komuniste, veprimtaria dhe puna e tij, do te ishte gjithnje ne nje perpjekje per krijimin ose konsolidimin e nje grupi antikomunist i cili te punonte per ndergjegjesimin e gjithe diaspores qe te qendronte e bashkuar rreth ideve antikomuniste, te ruante identitetin dhe te mos humbiste traditen dhe gjuhen shqipe.

 

 

 

Diaspora Shqiptare jo vetem qe e ka njohur por edhe e ka nderuar e respektuar veprimtarine e tij, duke, duke e lartesuar deri ne nivelet me te larta qe i takon nje patrioti. Éshte me te vertete nje akt teper atdhetar dhe dinjitoz veprimtaria patriotike e Isa Ndreut per perkrahjen e madhe dhe teper modeste qe i ka dhene shtypit te gjuhes shqipe ne gjithe diasporen shqiptare. Duke arritur ne shkallen e nje industrialisti te njohur ai do te vinte ne sherbim te çeshtjes kombetare nje pjese te mire te kapialit.

 

 

Ne nje fjalim me rastin e pervjetorit te revistes "Koha e Jone" ai shprehet: "Natyrisht ne kete ndermarje jam frymezuar nga te paret e mi, te cilet ne epoka te ndryshme dhane per çeshtjen kombetare gjithçka qe paten, shkrine jeten dhe pasurine sakrifikuan, çdo gje... dhe se per ideale, principe e tradita morale shqiptare ata, po te ishin gjalle do te kishin vijue te luftonin". Me punen dhe me perkrahjen e pareshtur te gjithepatrioteve dhe intelektualeve te diaspores, krijoji Partine Bashkimi Demokrat. Kjo parti doli si shkrirje e grupeve antikomuniste te Bashkimit Kombetar Shqiptar, si dhe te Partise Katundare. Marreveshtja per shkrirjen e ketyre grupeve dhe krijimin e Partise Bashkimi Demokrat, u arrit ne New York me 28 nendor 1972 ku u zgjodh edhe nje keshill provizor i cili do te pergatiste platformen, rregulloren,  programin dhe statu tin e Partise Bashkimi Demokrat. Vendimi per krijimin e Partise Bashkimi Demokrat u muar ne Kuvendin e Pare qe u mbajt me 8 shtator 1974 ne nje nga Hotelet me presticioz te Firenzes, Joily Hotel, qe me pare njihej si Grand Hotel Carlton.

 

 

Veprimtaria politike dhe propaganduese e Partise Bashkimi Demokrat jo vetem brenda kufijve te Italise, ku ajo u shpall, por edhe jashte saj ka pasur nje jehone te madhe dhe ka gezuar njembeshtetje politike edhe nga qarqet perendimore. Nekuvendet e saj, ku dy prej tyre jane zhvilluar jashteatdheut dhe dy ne Shqiperi, kane marre pjese dhe kane pershendetur veprimtarine e saj, intelektuale te huaj dhe veprimtare politik duke perfshire jo vetem ato te Italise dhe gjithe botes perendimore por edhe te kongresmeneve amerikane.

 

 

Qe ne ditet e para te formimit te Partise Demokratike Isa Ndreu do te bente pershendetjen dhe do te uronte Partine Demokratike per misionin e saj historik por edhe per detyrat e renda qe e prisnin ate. Jo vetem kaq por ai e paranjoftonte kete grup politik per rivalin komunist qe po pergatitej te shndrrohej ne Parti Socialiste, ashtu si~ kishin vepruar aleatet e saj serbe. Me mbrritjen e refugjateve te pare shqiptare ne token italiane, Isa Ndreu, ne emer te Partise Bashkimi Demokrat Shqiptar, do t'i drejtohej kryetarit te Keshillit te Ministrave te Italise Xhulio Andreoti duke i bere te ditur se ardhja e ketyre refugjateve nepermjet nje rruge kaq te rrezikshme,duke i shpetuar mbytjes dhe rojeve te kufijve, duhet vleresuar dhe te behen te gjitha perpjekjet per sistemimin e lyre. Per veprimtari patriotike Presidenti i Republikes e ka dekoruar z. Isa Ndreu me medaljen e Patriotit.

 


Fale me shendet prej Isa Ndreut

 


Ç'po na vjen ky fllad prej detit
E sjell biri i Cen Elezit
Zemra e bardh, zemra bujare
Fal me shendet tokes shqiptare
Drinit i kendojne valt, Korabi buçet
Nuk t'patem pran o per pesdhjet vjet
Ti na hape krahet, ne e ritem mallin Isa Elez Ndreu
Dibra ta'puth ballin

 

Kush e sillka sot kushtrimin
Besa - Bese per vllaznimin
Prej Firence fjale ka çue
Ju kam dash, s'ju kam harrue
Nuk harrohen gurt e atdheut
Nje mije te fala prej Isa Ndreut

 

Kemi bese, sjellim betimin
S'e mbulon kurr reja trimin
Di t'i ngrejm kullat e bardha
Mu ke trojet qe t'la baba
Ja ke ngrite nalt emnin fisit
Ja ke rrit deget e lisit
Me shum mall po te pret nana
Mirse te vish ne vatrat tona

 

Afrodita Pemaj | 23 Apr 15:58 2005
Picon

Kosova, pavaresia ne 5 vjet


>
>Drejtori i Grupit tƫ Krizave pƫr Serbinƫ dhe Malin e
>Zi, Xhejms Llajon
>
>
>Ā“PerĆ«ndimi e ka vendosur pavarĆ«sinĆ« e KosovĆ«sĀ”
>
>
>BashkĆ«sia ndĆ«rkombĆ«tare ka vendosur Ā– Kosova do tĆ«
>jetƫ e pavarur! Pret vetƫm qƫ kjo tƫ shpallet
>formalisht.
>
>Kosova do tƫ jetƫ e pavarur pƫr mƫ pak se pesƫ vjet,
>vetƫm se ƫshtƫ duke u diskutuar se nƫn cilat kushte do
>tƫ ndodhƫ kjo, kur dhe nƫ Ƨfarƫ mƫnyre, tha nƫ njƫ
>intervistĆ« pĆ«r tĆ« pĆ«rditshmen sebe Ā“VeƧernje NovostiĀ”,
>drejtori i Grupit tƫ Krizave pƫr Serbinƫ dhe Malin e
>Zi, Xhejms Llajon.
>
>Kush ju ka thƫnƫ dhe pse keni vendosur qƫ pikƫrisht nƫ
>kƫtƫ moment ta bƫni publike. Mos ndoshta ndƫrkohƫ janƫ
>dakorduar qƫndrimet rreth statusit pƫrfundimtar tƫ
>Kosovƫs?
>
>Asgjƫ e re nuk ka ndodhur. Por, para disa ditƫsh mƫ
>pyetƫn pƫr kƫtƫ gjƫ dhe unƫ u pƫrgjigja. Tƫ gjithƫ e
>kanĆ« tĆ« qartĆ« se Kosova Ā‘de faktoĀ’ Ć«shtĆ« e pavarur dhe
>kurrƫ mƫ nuk do tƫ kthehet nƫn administrimin e
>Beogradit. Sinjale tƫ tilla, Perƫndimi disa herƫ i ka
>dƫrguar nƫ drejtim tƫ Beogradit. Por, disa nƫ Serbi
>vazhdojnƫ tƫ flasin se Kosova kurrƫ nuk do tƫ jetƫ e
>pavarur. SiƧ duket, vetƫm Serbia nuk e ka tƫ qartƫ,
>por gjithƫ tƫ tjerƫt e dinƫ.
>
>A ƫshtƫ ky vendim i nivelit tƫ lartƫ apo spekulim i
>kulisave?
>
>Vendimi Ć«shtĆ« marrĆ«. Ƈƫshtja nuk Ć«shtĆ« mĆ« se a do tĆ«
>ndodhƫ kjo apo jo, por nƫ Ƨfarƫ kushtesh dhe kur.
>
>Kush konkretisht e ka marrƫ kƫtƫ vendim? A ƫshtƫ
>shkruar e zeza mbi tƫ bardhƫ?
>
>Nuk ka: e zeza mbi tƫ bardhƫ. Nuk kishte mbledhje ku
>kjo ƫshtƫ shpallur. Por ka kaluar njƫ kohƫ e gjatƫ e
>dakordimit tƫ ideve dhe ky vendim ƫshtƫ pjekur tek tƫ
>gjithƫ faktorƫt relevantƫ.
>
>Njƫqind pƫr qind? Pa asnjƫ votƫ qƫ e kundƫrshton?
>100 pƫr qind ƫshtƫ qƫndrimi pro pavarƫsisƫ sƫ Kosovƫs.
>
>Kush jua tha juve kƫtƫ gjƫ? Dikush nga Shtƫpia e
>Bardhƫ?
>
>Nuk e kam thƫnƫ kƫtƫ gjƫ. Nuk dua ta zbuloj burimin.
>Nƫ fakt janƫ shumƫ burime nga BE-ja dhe SHBA-ja.
>
>Si tĀ’ju besojmĆ« se e gjitha ka marrĆ« fund?
>
>Nuk ka nevojƫ tƫ mƫ besoni. Mƫ 20 prill, Komisioni
>Evropian ka dƫrguar njƫ raport pƫr Kosovƫn, nƫ tƫ
>cilin thuhet se Ā“Kosova duhet tĀ’i bashkohet BE-sĆ« nĆ«
>kuadƫr tƫ programit tƫ Stabilizim- Asociimit. Kjo
>ƫshtƫ shumƫ interesante dhe indikative, sepse BE-ja
>kƫtƫ procedurƫ e pƫrdor vetƫm pƫr shtetet sovrane.
>Secili qƫ ƫshtƫ pak i menƧur, mund ta kuptojƫ se Ƨfarƫ
>do tƫ thotƫ kjo. Pra kjo do tƫ thotƫ se BE-ja, edhe
>pse nuk dƫshiron tƫ flasƫ publikisht pƫr kƫtƫ Ƨƫshtje,
>tregon se Ƨfarƫ ka vendosur Brukseli pƫr Kosovƫn.
>
>Domethƫnƫ, kƫshtu i bie qƫ nuk ka nevojƫ tƫ vendoset
>dialogu pƫr standardet dhe statusin, nƫse e gjitha ka
>marrƫ fund...
>
>Beogradi duhet tƫ pƫrcaktojƫ interesat e tij dhe tƫ
>gjejƫ se Ƨfarƫ ƫshtƫ pƫr tƫ mƫ e pƫrshtatshme, me
>rastin e realizimit tƫ kƫsaj pavarƫsie...
>
>ƇfarĆ« mund tĆ« jetĆ« kĆ«tu e pĆ«rshtatshme? TĆ« lusin
>shqiptarƫt dhe bashkƫsinƫ ndƫrkombƫtare, qƫ tƫ mos i
>dƫbojnƫ edhe ata pak serbƫ qƫ kanƫ ngelur atje?
>
>Qƫ tƫ luftojnƫ pƫr kushtet sa mƫ tƫ mira tƫ jetesƫs sƫ
>atyre serbƫve qƫ kanƫ ngelur dhe tƫ atyre qƫ
>eventualisht kthehen.
>
>Nƫse Beogradi paraqitet me njƫ strategji, qƫ tƫ fitojƫ
>tƫ paktƫn njƫ pjesƫ tƫ Kosovƫs, a mund tƫ ndryshojƫ
>kjo diƧka?
>
>Jo. Bashkƫsia ndƫrkombƫtare ka vendosur qƫ Kosova tƫ
>jetƫ e pavarur nƫ kuadƫr tƫ kufijve ekzistues. Ndarja
>do tƫ ishte e mundshme vetƫm nƫse serbƫt dhe
>shqiptarƫt bien dakord qƫ kjo tƫ bƫhet nƫ mƫnyrƫ
>paqƫsore, sepse bashkƫsia ndƫrkombƫtare nuk do tƫ
>lejojƫ qƫ kjo tƫ ndodhƫ nƫ mƫnyrƫ tƫ dhunshme. Nƫse
>nuk bien dakord, Kosova do tƫ jetƫ e pavarur nƫ
>kufijtƫ ekzistues. Kjo ƫshtƫ shumƫ mƫ e mundshme, sesa
>varianti ku shqiptarƫt do tƫ pajtohen qƫ ta japin njƫ
>pjesƫ tƫ Kosovƫs.
>
>Jeni shprehur se pavarƫsia do tƫ ndodhƫ pƫr pesƫ vjet.
>Pse pikƫrisht brenda kƫsaj periudhe? Dhe Ƨfarƫ deri
>atƫherƫ? Pavarƫsia e kushtƫzuar nƫn ombrellƫn e
>protektoratit?
>
>Kjo nuk do tƫ ndodhƫ brenda natƫs. Ende nuk dihet
>natyra e vƫrtetƫ e pavarƫsisƫ. Pƫr kƫtƫ arsye
>politikanƫt serbƫ kanƫ mundƫsi tƫ kenƫ rol nƫ
>pƫrcaktimin e saj.
>
>ƇfarĆ« mund tĆ« pĆ«rfitojnĆ« mĆ« sĆ« shumti nĆ« kĆ«tĆ«
>pƫrcaktim? Qƫ Kosova tƫ jetƫ Republika e tretƫ nƫ
>kuadƫr tƫ Serbisƫ dhe Malit tƫ Zi?
>
>Kjo ende nuk ƫshtƫ vendosur. Nuk dihet se Ƨfarƫ mund
>tƫ pƫrfitojnƫ serbƫt nga kjo. Asgjƫ nuk ƫshtƫ
>vendosur, kur ƫshtƫ fjala tek procedura. Por,
>pavarƫsia e Kosovƫs nƫ princip nuk do tƫ vihet mƫ
>kurrƫ nƫ pikƫpyetje.
>
>Pra, rrƫfimi mbi standardet nuk ka mƫ kuptim.
>Domethƫnƫ nuk ka mƫ kurrfarƫ kuptimi...
>
>Me sa di unƫ, bashkƫsia ndƫrkombƫtare ka vendosur qƫ
>parullĆ«n Ā“standardet para statusitĀ” ta zĆ«vendĆ«sojĆ« me
>formulimin Ā“statusi me standardetĀ”. Standardet para
>statusit ƫshtƫ njƫ rrƫfim joreal, ƫshtƫ njƫ parullƫ
>dhe jo politikƫ. Sado qƫ tingƫllon shumƫ keq,
>bashkƫsia ndƫrkombƫtare do tƫ insistojƫ nƫ standarde,
>por statusin nuk do ta presƫ pƫr kƫtƫ gjƫ.
>
>Ndƫrsa para Beogradit do tƫ lindƫ dilema e pranimit sa
>mƫ tƫ shpejtƫ nƫ BE apo mbijetimit tƫ Kosovƫs?
>
>Jo. Nuk ƫshtƫ mƫ Ƨƫshtja shpejt ose mƫ ngadalƫ, por
>Serbia nuk do tƫ futet nƫ BE, nƫse nuk heq dorƫ nga
>Kosova. Dhe pikƫ.
>
>__________________________________________________
>Do You Yahoo!?
>Tired of spam?  Yahoo! Mail has the best spam protection around
>http://mail.yahoo.com
>
>

_________________________________________________________________
FotosĀ  - Ā MSN Fotos das virtuelle Fotoalbum. Allen Freunden zeigen oder 
einfach ausdrucken: http://www.msn.de/antispam/prevention/junkmailfilter 
SchluƟ mit Spam - MSN hilft Ihnen hier weiter.

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Give the gift of life to a sick child. 
Support St. Jude Children's Research Hospital's 'Thanks & Giving.'
http://us.click.yahoo.com/lGEjbB/6WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 23 Apr 18:42 2005
Picon

RIMEKEMBJA 19/ 04/ 2005 [ i ]


PANDASHMĖRIA E FESĖ NGA POLITIKA

Kanė ndodhur njė sėrė zhvillimesh lidhur me bashkėsitė
fetare nė Shqipėri, sidomos brenda Bashkėsisė Islame,  qė
vėrtetojnė qartė se feja dhe politika janė shumė tė lidhura
midis tyre.Madje nė zhvillimet shqiptare feja mbetet mė
shumė politikė. 
Parimi i ndarjes sė fesė nga politika, i pėrmendur nėpėr
kushtetutat e ligjet moderne, ( me pėrjashtim tė
kushtetutės greke)  duhet kuptuar nė mėnyrė konkrete, si
ndarje e punėve dhe funksioneve  tė institucioneve fetare
nga ato pushtetore, jo sikur feja e politika nuk
bashkėveprojnė nė asnjė drejtim. Kjo do tė ishte hipokrizi.
Feja islame pėr shenmbull nuk ėshtė vetėm disiplinė
shpirtėrore, por ėshtė sistem i mirėfilltė shoqėror dhe ka
nsisur edhe si  veprimtari konkrete politiko-shtetėrore, pa
kaluar njė periudhė dyshekullore katakombesh si krishterimi
.  
Nė librin e tij mė tė ri “Kush jemi ne?” (botim nė anglisht
nė  vitin 2004) politologu i njohur amerikan Samuel P.
Hantington ka cituar me miratim fjalėt e kryegjyqtarit
amerikanUilliam Rehnkuist : “Muri pėr ndarjen e kishės dhe
tė shtetit ėshtė metaforė e mbėshtetur nė njė histori tė
keqe. Sinqerisht duhet tė heqim dorė shprehimisht nga kjo”
(fq.347).
Lidhjet e fuqishme tė fesė me politikėn i pamė gjatė
ceremonive tė varrimit madhėshtor tė Papa Gjon Pali II nė
Vatikan. Ishte e vėshtirė tė pėrcaktoje se  pėrse po
vajtohej, nderohej e vlerėsohej mė shumė polaku Karol
Vojtila: pėr atė ndikim shpirtėror qė ushtroi gjatė 26
viteve shėrbimi si “Ati i Shenjtė” i  mbi njė miliard
besimtarėve katolikė dhe si kreu i Kishės Universale, apo
pėr veprimtarinė , rolin e ndikimin politik qė pati nė botė
si kreu i shtetit-kishė, Vatikanit. Ende nuk mund tė thuhet
se pėrse do mbahet mend mė shumė nė histori Papa Gjon Pali
II: pėr reformat kishtare, pėr faljet qė kėrkoi pėr
inkuizicionin mesjetar e padrejtėsi tė tjera tė bėra nė
emėr tė Kishės, apo pėr luftėn e tij politike kundėr
komunizmit, socializmit e ateizmit nė botėn komuniste, pėr
meritat e tij nė shkatėrimin e komunizmit e tė socializmit
qė u pėrmend po aq shumė sa meritat e tij fetare. Mund tė
themi pa ngurim se ishte pragmatizmi politik, loja me
konjukturat politike se ndonjė tundim shpirtėror i
pashėmbullt qė mblodhi nė Romė pėr varrimin e Papės shumė
mė tepėr kryetarė shtetesh e qeverishė dhe politikanė tė
lartė mekanizmash botėrore se kardinalė. Shqipėria e vockėl
me tre besime tė ndryshme e shumicė popullsie myslimane nė
varrimin e Papės kishte dy delegacione tė larta shtetėrore,
njė i prirė nga kryetari i shtetit, Presidenti Moisiu, me
pjesėmarrjen e dy ish-kryetarėve tė shtetit, Sali Berisha e
Rexhep Meidani, tjetri i udhėhequr nga kryeministri Fatos
Nano. Ishin klerikė shqiptarė tė besimeve tė ndryshme, etj.
Tė gjithė kėta kishin shkuar nė Romė pėr pelegrinazh
politik. 
Nė Shqipėri mund tė gjesh shumė dėshmi se feja pėrdoret pėr
politikė. Pėr motive politike tė mbrapshta prifti grek
Janullatos uzurpoi dhe mbahet nė krye tė Kishės Ortodokse
Autoqefale Kombėtare Shqiptare. Politikė bėjnė gjithė ditėn
e gjithė vitin drejtuesit e bashkėsive katolike e
myslimane. Kremtimet festave fetare nėpėr xhami e kisha
janė kthyer nė mitingje politike qė mbushin faqet e
gazetave dhe ekranet televizive. Pushtetarėt e politikanėt
mezi presin tė vijė ndonjė ditė Krishtlindjeje, Pashke,
Bajrami, Novruzi, Hashureje qė vrapojnė tė mbajnė fjalime
politike para dyerve tė selive tė kulteve e faltoreve dhe
tė shajnė dhe rivalėt politikė.
Nė Shqipėri kanė hyrė nė modė lojėrat politike spekuluese
me “harmoninė e tolerancėn fetare” tė shqiptarėve.  Njė
trashėgimi shumė tė ēmuar tė sjelljes shqiptare si nderimi
pėr besimin e tjetrit, tolerancėn pėr ritet e jetėn fetare
tė tjetrit njė kategori pushtetarėsh, politikanėsh,
gazetarėsh e publicistėsh po i keqpėrdorin deri nė
bastardim pėr demagogji politike, pėr veprimtari tė
shpėlara ose tė manipuluara akademike. Kėtė trashėgimi
shumė tė ēmuar qė pėrveē frymės sė feve pasqyron dhe
sjelljen fisnike, tė edukuar tė shqiptarėve nė shekuj, disa
po e kthejnė nė njė reklamė tė keqe pėr tė shitur konceptet
politizuese mbi fenė nė Shqipėri dhe midis shqiptarėve nė
pėrgjithėsi.
Presidenti i Shqipėrisė , Alfred Moisiu, nė vitin 2003 mori
nėn kujdestarinė e tij tė lartė njė veprimtari tė dyshimtė
si “Konferenca pėr tolerancėn fetare” , e cila nė fakt u
shndėrrua nė veprimtari sfiduese pėr harmoninė fetare nė
Shqipėri, sepse u manipulua nga njė rrymė mendimi dhe nga
grupim intelektualist i kryesuar nga Ismail Kadareja dhe me
figura qendrore ArbėrXhaferrin dhe Veton Surroin e
organizator Pirro  Mishėn me prirje tė njohura denigruese
pėr fenė islame, shtrembėrues tė  rolit tė Islamit nė
historinė e shqiptarėve dhe nxitės tė frikės nga “
radikalizimi i Islamit” sot midis shqiptarėve. Pas kėsaj
Presidenti Moisiu u bė dhe nismėtar i njė tubimi kryetarėsh
shtetesh tė rajonit tonė po pėr kėtė temė, ēka sėrisht
krijoi njė hije tė fortė dyshimi se mė shumė ishte njė
ndėrmarrje e maskuar pėr tė kujtuar “rrezikun islam”. 
Pas Moisiut u vu nė lvizje me sherrin e shemrės edhe
Kryeministri Fatos Nano, i cili u paraqit si njėfarė
“kujdestari” i bashkėsisė islame tė Shqipėrisė qė po mbetej
si e njerkės nėn pushtetin e sotėm shqiptar tė mbisunduar
si kurrė ndonjėherė nga elementė tė besimit ortodoks nė
gjithė hallkat mė tė rėndėsishme. Nano u bė edhe nismėtar e
mbikqyrės i nėnshkrimit tė njė “pakti paqeje” nga krerėt e
katėr bashkėsive fetare: myslimane-suni,
myslimane-bektashi, katolike dhe ortodokse. Gazetat si pėr
ironi botuan njė fotografi tė katėr klerikėve tė lartė ku
mė madhėshtore imponuese dilte figura e grekut Janullatos,
i cili me dy duart e tij kishte mbėrthyer nė bashkim nga
njė dorė tė tre klerikėve shqiptarė sikur donte tė thoshte
se ėshtė ai Janullatosi qė po i bashkon dhe i komandon. Njė
marrėveshje “paqeje fetare” ka kuptim tė bėhet atje ku ka
pasur luftė apo grindje tė mėdha fetare, jo ku njerėzit
mburren pėr harmoninė fetare si nė Shqipėri. Kėto marifete
po marrin njė kuptim ndjellakeq.  
Edhe mė parė se Moisiu e Nano pushtetarėt e lartė Berisha,
Meidani, Arbnori kanė qenė tė angazhuar tė flirtonin pėr
qėllime politike me krerė tė bashkėsive fetare. Berisha
njohu  uzurpatorin Janullatos si kreun e KOASH-it. Berisha
dhe Arbnori miratuan prishjen e njė terreni sportiv pėr
fėmijė nė qendėr tė Tiranės qė tė bėhej katedralja e madhe
katolike ( pėrfunduar para disa vitesh) salla e sė cilės as
pėrgjysėm nuk mbushet dhe nė meshat mė tė rėndėsishme,
ndėrsa nuk dhanė leje pėr ndėrtimin e xhamisė nė trojet e
bashkėsisė islame dhe besimtarėt myslimanė Bajramin e falin
duke rėnė nė gjunjė nė sheshin “Skėnderbeg”. Edhe
katedralja e madhe ortodokse nė stil grek siē do
Janullatosi po ngrihet nė njė lulishte qė u prish po nė
qendėr tė Tiranės. Pėr xhaminė bėhet ndonjė pretmim i thatė
e futen gurė nė trastė si nga pushtetarėt dhe nga
drejtuesit e bashkėsisė islame qė hallin e kanė tė mos
prishin qejf me qeverinė e bashkinė. Meidani kur ishte
president u bė nismėtari e kujdestari i ngritjes edhe tė
njė monumenti fetar tė krishterė pėrballė kishės katolike,
“kėmbanės sė paqės”, njė skulpturė e panevojshme dhe e
papėrshtatėshme nė pikėpamje arkitekturore fetare pranė
“Piramidės”, ish-muzeut “Enver Hoxha”. 
Edhe nga Kosova kanė ardhur lajme pėr debate e qėndrime tė
kundėrta lidhur me ndėrtimin nė qendėr tė Prishtinės tė njė
katedraleje tė madhe katolike, siē paska vendosur
presidenti Rugova. Nga intelektualė shqiptarė nė Maqedoni
kemi lexuar shkrime ku kėrkohet qė ritet e traditat e
deritanishme tė besimtarėve myslimanė tė ndryshojnė se na
turpėruakan para Europės, pra tė krishterizohet nga pak
edhe ajo qė pėrbėn anėn tipike myslimane tė shprehjes sė
besimit. Ja pra sa prova dalin se feja ėshtė shumė e lidhur
 me politikėn. Ndėrtohen kisha pėr besimtarėt e ardhėshėm
katolikė e ortodoksė, qė shpresohet se do tė shtohen nga
konvertimi i myslimanėve nė tė krishterė dhe nuk ndėrtohen
xhami pėr besimtarėt reale tė tanishėm myslimanė qė kthejnė
nė sheshe falje asfaltin e rrugėve tė Tiranės. Ja
“paradoksi” i politikės nė lidhje me fenė!
Kur vėshtron nė tėrėsi zhvillimet politike dhe sidomos
veprimtaritė propagandistike nė Shqipėri qė kanė lidhje me
problemet fetare tė krijohet ndjenja e pakėndėshme se prapa
zhurmės pėr “harmoninė fetare” fshihen veprime qė  nuk i
shėrbejnė ruajtjes sė kėsaj harmonie nė nivelet qė
shqiptarėt e kanė pasur tradicionalisht dhe kurdisen lojra
pėr tė nxitur e mbėshtetur frymėn e keqe se Islami pėr
shqiptarėt tashmė ėshtė bėrė besim anakronik, i ndan dhe i
largon nga Europa, se Islami nė Shqipėri duhet reformuar,
duhet “europianizuar”. Kėto manovrime qė nė fakt pasqyrojnė
ato prirje qė disa mjedise fetare, politike propagandistike
ortodokse (tė lidhura me Greqinė) dhe katolike (tė lidhura
me Vatikanin dhe katolikocentrizmin nė Perėndim) i shpallin
me arrogancė si domosdoshmėri qė shqiptarėt tė braktisin
fenė islame e tė pėrqafojnė krishterimin. 
Pėr tė krijuar kėtė atmosferė mbytėse dhe psikozė
kėrcėnuese janė shfrytėzuar edhe konjukturat ndėrkombėtare
qė nxisin islamofobinė, sidomos pas ngjarjeve tė 11
shtatorit 2001 nė Amerikė, pas shpalljes sė luftės botėrore
kundėr terrorizmit islamik dhe pushtimit tė Afganistanit e 
tė Irakut. Por janė shfrytėzuar shumė edhe shpėrthimet
“kozmopolite” tė njė “elite intelektuale” nė Shqipėri,
Maqedoni e Kosovė, qė hiqet tejet moderniste dhe i zėnka
frymėn tradicionalizmi mysliman midis shiqptarėve. Janė
shfrytėzuar shumė edhe qėndrimet politike tė disa liderėve
kryesorė politikė shqiptarė qė mbajnė nė zyrat e punės
fotografinė e Papės (I. Rugova), apo tė Nėnė Terezės (S.
Berisha), qė kanė kėrkuar zhbėrje tė 555 viteve tė
historisė shqiptare (F. Nano), apo qė edhe veprėn e lavdinė
e heroit kombėtar, Skėnderbeut, e vlerėsojnė vetėm si
thesar historik kombėtar qė duhet tė lidhė shqiptarėt me
krishtėrimin.

18 prill 2005                                              
       Abdi Baleta 

SELAMET E EDUARDIT, NGA EDUARDI, PĖR EDUARDIN

Shko Selam, shpėto Shqipėrinė!  
Eja Selam, tė na ndritsh Partinė!
Hajde Edi, na zuri malli!
Tė thėrret Sala nga halli!
Nisu Edi, s’ėshtė punė qefi!
Po tė thonė Zaloshnja e Zefi(Brozi)

Kėshtu na tingėllonin “selamet” qė pėrcillte nga
Uashingtoni Eduard Zaloshnja, nė emėr tė Eduard Selamit dhe
thirrjet qė bėnin nga Tirana Genc Ruli e Mentor Nazarko mė
14 prill 2005 nė emisionin “Shqip” tė Rudina Xhungės, qė 
ish-kryetari i PD-sė i shkar(i)kuar  para dhjetė vitesh pa
ceremoni e pa sėkėlldi nga Berisha dhe i mėrguar qysh
atėherė nė Amerikė, Eduard Selami, tė kthehet nė Shqipėri e
tė pėrfshihet nė fushatėn berishiane pėr tė “zbardhur faqen
e nxirė tė PD-sė” (bashkė me qymyrxhijtė e demokracisė
Pashko, Imami, Zogaj, Ruli) dhe pėr tė shpėtuar bashkėrisht
Shqipėrinė nga  qeverisėsit uzurpatorė socialistė qė
livadhisin nė pushtet qysh nga rebelimi i armatosur i vitit
1997.
Ka kohė qė dėgjojmė refrenin e kėngės sė sirenave politike
berishiane “Eja Selam se na mori malli”. Deri tani Selami
ka reaguar me skepticizėm pėr tė treguar se e merrte vesh
mirė “ku ishte halli” i Berishės dhe ka ndjekur njė taktikė
odiseiane tė modifikuar: ka lėnė ithtarėt e tij tė
magjepsen nga kėngėt e sirenave, ndėrsa vetė ka shtupuar
veshėt me dyll qė tė mos mallėngjehet e tė mos  rrėmbehet
nga joshjet pėr rikthim politik nė Shqipėri. Deri tani
Eduard Selami ka parapėlqyer tė bėjė “politikė shqiptare”
nė Amerikė, sikurse kanė bėrė edhe ata qė e nxisin tė
rikthehet pėr tė bėrė “politikė amerikane” nė Shqipėri.
Midis kėtyre tė magjepsurve nga ideja e rikthimit tė
Selamit nė Tiranė po dallohen pėr zell selamist, Eduard
Zaloshnja dhe Zef Brozi, qė Selamin duan ta nisin drejt
Tiranės e vetė tė qėndrojnė nė Amerikė e tė mburren me
“politikė selamiste” prej andej. 
Edhe gjatė emisionit tė Xhungės mė  14 prill nuk e kuptuam
dot qartė nėse Eduard Selamit po i mbushet mendja tė heqė
dyllin nga veshėt e ta dėgjojė drejtpėrsėdrejti kėngėn e
sirenave berishiane. Por vumė re se nė fakt nė emisionin
televiz tė Xhungės refrenin joshės “Eja Edi se na mori
malli” e kėndoi me nota mė tė forta gazetari Mentor
Nazarko, ndėrsa Genc Ruli mbajti vetėm njė iso me zė tė
ējerrė. Nazarko e sfidoi dhe vetė Rulin me interpretimin e
saktė se Genci mund tė bėjė njėfarė pune pranė Berishės si
teknokrat e si ish-themelues i PD-sė, kurse Eduard Selami
po tė kthehet i bėn shumė mė tepėr punė PD-sė e Berishės,
sepse Eduard Selami sjell nė PD njė portret politik mė
tėrheqės, njė figurė qė mund tė zbukurojė tribunat e
mitingjeve, ndryshe nga ata qė po rikthehen tani tek
Berisha dhe nuk janė “karizmatikė”. Sado qė Ruli mundohej
ta mbante veten, ta paraqiste edhe kthimin e mundshėm tė
Selamit si njė kthim nė vazhdėn e tė tjerėve dukej qė e
kapėrdinte me zor sfidėn e Nazarkos. 
Para se tė vinim nė koncertin politik televiziv “Kthehu Edi
se na mori malli, hajde Edi na nxirr nga halli” nėn
dirigjimin e Rudina Xhungės, me pjesėmarrjen e tė
rikthyerit nė PD, Genc Ruli dhe tė gazetarėve-analistė
politikė Mentor Nazarko e  Andi Bushati, tė dy tė linjės
politike tė Meidanit me simpatira tė tanishme konjukturale
berishiane, ishim tunduar ta ndiqnim shfaqjen nga njė
reklamė e madhe qė i ishte bėrė pėr disa ditė e nga disa
herė nė ditė rikthimit tė Eduard Selamit nė debatin politik
shqiptar. Madje pėr njė ēast na ishte krijuar pėrshtypja se
tashmė Eduard Selami e “kishte thyer kėmbėn e djallit” dhe
kishte mbėrritur nė Tiranė pėr tė zbukuruar emisionin e
Rudinės, ose se Rudina Xhunga kishte qenė vetė nė Amerikė
dhe do tė sillte njė bisedė tė drejtpėrdrejtė disaorėshe me
Selamin , siē kishte bėrė pak kohė mė parė me Rexhep Qosjen
e intervistuar nė Prishtinė. Ndodhi ajo qė nė humorin
popullor shprehet me fjalėt “ na doli nusja mashkull”.
Emisioni i shumėreklamuar rezultoi njė zhgėnjim i vėrtetė
se nuk u vėrtetua as njėri, as tjetri nga versionet e
mėsipėrme. Selamin as e pamė, as e dėgjuam “live”, siē ka
hyrė nė modė tė thuhet me njė term anglicist. Nuk u ēmallėm
dot as me pamjen, as me zėrin e Selamit. Madje krahas
portreteve tė gjallė (nėnkupto lėvizės) tė pjesėmarrėsve nė
emision (Rudina e Genci nė tryezėn nė formė preshi) dhe
Mentor Nazarko e Andi Bushati (nga studiot) nė vend tė
portretit tė palėvizėshėm (fotografik) tė Eduard Selamit na
doli portreti i njė Eduardi tjetėr, Zaloshnjės. Selamit nuk
ia dėgjuam zėrin, as nga larg nėpėrmjet lidhjes telefonike,
sepse pėrsėri nė vend tė Eduard Selamit fliste Eduard
Zaloshnja, i cili na pėrshkruante ndjenjat e Selamit ashtu
si i ka perceptuar( ose sajuar) ai, Zaloshnja, ose nė
rastin mė tė mirė na rrėfente ndonjė fjalė qė thoshte se e
ka dėgjuar nga Selami, nė e pastė dėgjuar dhe mbajtur mend
mirė. 
Pra, nė atė emsionin pėr tė sjellė Selamin nė Shqipėri nuk
morėm asnjė tė dhėnė nga vetė Selami. Ato qė thoshte me
telefon Eduard Zaloshnja i kishim lexuar qysh nė datėn 12
prill nė gazetėn “Panorama” ku ishte botuar shkrimi
porosidhėnės i Eduard Zaloshnjes “Zoti Selami, kthehuni nė
Tiranė”.  Zaloshnja argumentimine porosisė sė tij nė kėtė
shkrim e niste qysh nga “fillimi i ri” i shpallur prej
Berishės nė vitin 2001 pėr tė vazhduar pastaj me sugjerimin
e Selamit nė vitin 2002 qė “Kadareja tė bėhej president i
Shqipėrisė”, me drekat e darkat e ngrėna me Selamin e
Rajersonin nė SHBA, me praninė e Selamit nė njė seancė
dėgjimore nė njė komision nė Kongresin Amerikan dhe deri
tek dėshira e Zaloshnjes qė Selami tė kthehet nė Tiranė tė
bėjė njė pol tė tretė politik. Kurse Zef Brozi ėshtė
treguar edhe mė radikal nė porositė e tij : ”Selami duhet
tė kthehet qė t’i prijė PD-sė nė zgjedhjet e kėtij viti”.
Me njė fjalė Zaloshnja e Brozi Selamin e paraqesin si
“Mesia i politikės shqiptare”. 
Prandaj ishim shumė kureshtarė tė shihnim se si do tė
shfaqej Selami nė emisionin e Xhungės. Por Selami u fsheh
edhe kėsaj radhe. Pėrkundrazi u krijua pėrshtypja se
gjithėēka ishte sajuar pėr tė bėrė pakėz reklamė pėr Eduard
Zaloshnjen dhe pėr tė vėnė plakat e propagandės shqiptare
tė tirrnin leshin e vet politik me furkėn e Eduard Selamit.
Ka dy shpjegime tė mundėshme pėr kėtė emision tė trukuar e 
mashtrues qė kurdisi Rudina : ose Selami ka humbur shumė
sensin e masės dhe tė realitetit politik nė Shqipėri dhe e
paska ngritur hundėn shumė lart sa nuk begenis mė tė
komunikojė me opinionin publik shqiptar si gjithė
politikanėt e tjerė;  ose ka humbur ndjesitė e reagimit
politik ndaj ngacmimeve dhe u lė terren edhe
sharlatanizmave tė atyre qė duan tė bėjnė karnavale
politike me emrin e Selamit nė Shqipėri e nė SHBA. 
Nė Shqipėri ka shumė propagandistė qė si pa gjė tė keq
spekulojnė me tė kaluarėn e  tė tashmen politike tė Eduard
Selamit, na paraqesin njė Selam qė ne e kemi njohur disi mė
ndryshe dhe nuk ndihmojnė aspak tė kuptojmė si ėshtė bėrė
Selami tani nė pikėpamje politike. Pėr ta thėnė mė troē ka
shumė dallkaukė qė figurėn politike tė Eduard Selamit duan
ta pėrdorin si xhol pėr tė rregulluar letrat e tyre nė
lojėn e  bixhozit tė pėshtirė politik qė luhet nė Shqipėri.
Gazeta e Bazes “Tema” mė 16 prill botonte njė shkrim me
titull “Selami : Nano, i pafuqishėm pėrballė pakėnaqėsisė
popullore”. E ē’nevojė kanė shqiptarėt ta dėgjojnė kėtė nga
Selami qė ėshtė nė Amerikė kur i shohin gjėrat me sytė e
tyre, madje i lexojnė ēdo ditė nė “Tema”e gazeta tė tjera
berishiane?. Por edhe kėto fjalė nuk janė dėgjuar nga goja
e Selamit. “Tema” e pėrmend se kėshtu kishte thėnė njė
“njeriu i besuar i Selamit” Eduard Zaloshnja nė emisionin e
Xhungės. “Tema “ madje ka cituar dhe fjalėt e Zaloshnjes qė
e zhvleftėsojnė tėrė zhurmėn pėr kthimin e Selamit, pasi ky
vetė menduaka se kthimi i tij “nuk do tė sillte ndryshimin
e rrjedhės sė ngjarjeve nė Shqipėri” . Zaloshnja  nė
emisionin e Xhungės sikur kishte dalė pėr ta diskredituar
Selamin. Ai lėshoi edhe fjalė qė me tė drejtė u
interpretuan nga tė tjerėt, sidomos nga Andi Bushati, si
prirje tė Selamit pėr tė parė interesat e veta individuale
e familjare dhe pėr tė mos e ēarė kokėn pėr hallet e PD-sė
e tė Shqipėrisė. Pse tė bėhet kaq shumė “zhurmė selamse”
pėr asgjė?! 
I takon Eduard Selamit tė shprehet vetė e jo nėpėrmjet
zėdhėnėsish tė pasigurtė, ose ithtarėsh spekulues se si
qėndron puna me tė. Ai duhet ta thotė qartė se ēfarė
mendimesh e ambiciesh politike ka? Ēfarė roli politik i
pėlqen tė marrė: do qė tė bėjė “politikė shqiptare” nė
Amerikė, sikurse kanė qejf shumė mėrgimtarė pėr zbavitje
ose pėrfitime meskine, apo i lezetohet ideja se ndoshta
Amerika ndonjėherė e pėrzgjedh pėr tė bėrė “politikė
amerikane” nė Shqipėri? Por mbi tė gjitha e para sė
gjithash Eduard Selami duhet t’u presė rrugėn spekulimeve
qė na ēojnė gjithfarė “selamesh” nė emėr tė tij, qė
zhurmojnė pėr “selametet” qė do tė kemi nga Selami po tė
bindet tė marrė rrugėn e kthimit drejt Shqipėrisė pas 10
vitesh si dallėndyshe e njė “pranvere tė re demokratike”.
Nėse Selami tani nė heshtjen e  vet tė tepruar po ėndėrron
pėr fluturimin e tij si “dallėndyshe nė pranverė” drejt
Shqipėrisė do tė bėjė gabim. Pashko, Imami, Zogaj, Ruli
kanė fluturuar drejt foleve tė vjetra nė ndėrtesėn e PD-sė
pas njė sezoni tė gjatė shtegtimi tek socialistėt nuk janė
kthyer si “dallėndyshe pranvere”, por si korba tė zinj tė
dimrit politik. Selamin e duan nė PD tani si “dallėndyshe
ktheje ndryshe” nga Amerika, sepse duan tė zbehin pakėzs
hijen e zisė qė ka rėnė mbi PD-nė nga krrokamat e korbave
tė rikthyer. Pėr Selamin ėshtė ēasti mė i keq tė rikthehet
nė PD e nė politikėn shqiptare. Do tė jetė vetėm njė
mballomė pėr disa kohė nė vellon e grisur tė PD-sė. 
Selami duhet tė mos tregohet neglizhent kur  “selamet” e
tij i ēojnė dhe “selametet” e tij i premtojnė njerėz qė nė
Amerikė apo Shqipėri merren me matrapazllėk politik.Nga
emisioni i dėshtuar i Xhungės mė 14 prill 2005 krijuam
pėrshtypjen se ai mė shumė ishte kurdisur qė t’i bėhej
reklamė Eduard Zaloshnjes, i cili po kėmbėngul fort tė
bindė opinionin nė Shqipėri se ėshtė zėri i autorizuar e mė
autoritar nga diaspora pėr transmetim porosishė amerikane
drejt Shqipėrisė. Nėse ka ndonjė tė vėrtetė nė kėtė mes
duhet tė mendojmė me pezmatim se mekanizmat amerikanė
sėrish po bėjnė gabime amatoreske nė pėrzgjedhjen e ekipeve
qė u besojnė veprimet praktike pėr investimin e kapitalit
politik amerikan nė punėt e shqiptarėve. Pėr tė kuptuar mė
mirė kėto zhvillime tė  mjegulluara dhe pėr tė ēuar sinjale
tė besueshme e serioze shqiptarėve nga Amerika e
amerikanėve nga opinioni publik shqiptar mund tė ndihmojė
shumė Eduard Selami. Prandaj duhet tė dalė nga heshtja pėr
hir tė kėsaj, jo pėr hir tė kėngėve tė sirenave berishiane.

17 prill 2005                                              
        Abdi Baleta 

SI T’I LEXOJMĖ MESAZHET E  DRITĖRO AGOLLIT?

Dritėro Agolli “babagjyshi i PS-sė”, siē e quajti dikur
Pandeli Majko, herė pas here bėn nga njė paraqitje tė
kėrleshur nė skenėn e politikės, edhe pse ankohet se mosha
e shėndeti nuk i lejojnė mė tė qėndrojė si violinė e parė
nė ballė tė orkestrės sė kėshilldhėnėsve tė rreptė politikė
tė PS-sė. Mė 12 prill 2005 shkrimtari i politikės  dhe
politikani i letėrsisė sė socializmit real dhe
“eurosocializmit” i ka dhėnė njė intervistė tė gjatė
gazetės “ZP”, e cila ėshtė botuar nėn titullin “PS dhe
aleatėt meritojnė njė mandat tė tretė”. 
E ka bėrė si sorra qė kėnaqej e lavdėrohej se i kishte
shumė mirė e shumė tė mirė tė vegjėlit e saj, meqenėse pėr
ditė e mė shumė u nxiheshin pendėt. Por nuk na hyjnė shumė
nė punė vetėlėvdatat e socialistėve. Nuk ka kund tregtar qė
nuk lavdėron mallin e vet. Pastaj po tė jetė puna tė
mendojmė se cili e meriton pushtetin do tė thonim pa ngurim
se nga ata qė ngulin kėmbė mė shumė pėr ta shtėnė nė dorė
asnjėri nuk e meriton. Megjithatė dikush do ta marrė, ose
mė saktė dikujt do t’ia ngarkojnė tė huajt si gomarit nė
kurriz barrėn e lagur tė qeverisjes kuislinge tė Shqipėrisė
pėr 4 vitet e ardhėshme. Kėshtu qė zgjedhjet duhen pritur
me qetėsi, mė shumė pėr t’u zbavitur, se me tension nervor,
sepse kushdo qė tė vijė nė pushtet njė vėrė nė ujė do tė
bėjė, edhe gjatė katėr viteve tė ardhėshme. Ne jemi
katandisur nė vend e shoqėri pa pushtet sovran dhe ndėrrimi
i qeverisjes ėshtė vetėm njė qarkullim ose rikonfirmim
nėpunėsish tė tė huajve.
Nga intervista e Agollit mė shumė tėrheqin vėmendjen
pėrpjekjet e tij pėr ta kėrkuar edhe njė mandat tė tretė
qeverisje socialiste nė emėr dhe me autoritetin e rebelimit
tė armatosur nė Jug tė Shqipėrisė nė vitin 1997. Ēfardo
apologjie t’i bėjė vetė Agolli veprimtarisė sė tij
politiko-shoqėrore, ēfardo panagjerizmash e apologjishė t’i
bėjnė tė tjerėt punės sė tij letrare e politike nuk shlyhen
mėkatet e mėdha qė ka krahas meritave qė nuk ia ka mohuar
kush.. Nuk mund tė shlyejė Dritėro Agolli faktin se
elegjisti i madh pėr Enver Hoxhėn e vdekur mė 1985 u bė
ditirambisti mė i madh i revanshizmit komunist enverist dhe
i pėrmbysjes me dhunė e rebelim tė armatosur i pushtetit
demokratik nė vitin 1997, edhe pse nė qershor tė vitit 1991
kishte marrė  pozėn e komunistit tė reformuar e reformator
nė Kongresin e X tė Partisė sė Punės.
Dritėro Agolli e quan burim tė ligjėrimit tė pushtetit
socialist faktin qė nė vitin 1997 nė Shqipėri nuk kishte as
shtet, as pushtet por : “Kishte vetėm komitete vullnetare
qė mundoheshin tė vinin qetėsi dhe tė mbronin popullin”. Po
Dritėro Agolli nuk ka qejf tė shpjegojė  si duhet se
ē’ishte bėrė nė atė kohė me shtetin e pushtetin, kush i
kishte rrėnuar e asgjėsuar. Ai do ta fshehė se ishin kėta
”komitete vullnetare” qė nė fakt  quheshin “komitete tė
shpėtimit publik” qė kishin rrėnuar shtetin e pushtetin e
dalė nga zgjedhje pėr tė mbjellė rrėmujėn e vendosur
sundimin e bandave, pushtetin e grykės sė pushkės.
Dritėro Agolli tregohet shumė cinik edhe pas 8 vitesh kur
pyet : “po ti qeveri ku ishte qė nuk mbrojte dot as depot e
armėve, megjithė ata gjeneralė qė kishe me gjithė ata
mitingje qė mblidhje. Por nė atė 1997 ashtu do tė ndodhte
se qeveria e atėhershme kokėn e kishte patur nė piramidat
dhe kėmbėt nė sheshin “Skėnderbej”. Pyetja “ku ishe ti
qeveri? Duhet bėrė me tė vėrtetė. Por atė nuk ka tė drejtėn
morale ta bėjė Dritėro Agolli qė nė atė kohė kėrrente
vjersha pėr tė ngritur nga varri fantazmėn e Ismail Qemalit
qė tė ndizte pasionet mė tė kėqija revanshiste nė Vlorė e
nė Shqipėri pėr tė pėrmbysur me dhunė e me zjarr “qeverinė
e malokut”. Ky Dritėroi qė mė 12 prill 2005 tallet me
pushtetin e Berishės e tė Meksit dhe ushtrinė e tyre plot
gjeneralė nė shkurt e mars tė vitit 1997 bėhej si fantazėm
e Ismail Qemalit e klithte “mos i prek djemtė e mi (rebelėt
e armatosur) Sali Berisha”. Atėherė kėrkonte qė ushtria t’u
 dorėzohej kėtyre rebelėve tė armatosur. Sot tallet se ku
ishte ushtria. Ky ėshtė “babagjyshi i socialistėve”. Bindja
e tij ėshtė se qeveria qė ka ushtri mund ta shtypė
rebelimin e armatosur, por si komunist i thekur kėtė tė
drejtė e njeh vetėm nė mėnyrė tė njėanėshme : kur rebelimin
e bėn partia e Dritėroit ai ėshtė aksion popullor e nuk
duhet shtypur, kur  pushtetin e ka Dritėroi ēdo rebelim
duhet shtypur.
Dritėroi bėn mirė qė tregohet cinik ndaj ish-pushtetit
mjeran tė Berishės e tė Meksit duke u kujtuar se kishin
Suden ministre tė financave. Por nuk ėshtė i  ndershėm qė
nuk shpjegon se piramidat nuk i krijuan vetėm njerėzit e
pushtetit Berisha-Meksi, por dhe bashkėpartiakėt e
Dritėroit qė i shfrytėzuan kėto piramida pėr tė bėrė
“revolucionin  e komiteteve tė jugut”.
Agolli i mburret Berishės se kompromiset qė ka bėrė ky me
PS-nė janė mė shumė meritė e PS-sė. Le tė hahen sa tė duan
pėr kėtė punė, sepse me kėto kompromise PS-PD Shqipėrisė i
kanė bėrė vetėm tė kėqija dhe asnjė tė mirė.
E shpėlarė ėshtė dhe kritika qė bėn Agolli pėr dukuritė e
korrupsionit qė kanė lulėzuar nėn qeverisjen socialiste,
pėr varfėrinė qė ka pllakosur nė Shqipėri. Madje Agolli
pėrpiqet ta justifikojė nė ēdo gjė pushtetin e Partisė
Socialiste, duke harruar se ėshtė ky Dritėro qė disa vite
mė parė kėtė pushtet e pat quajtur “Shkėrdhatokraci”. Si
nuk e shikonin fare se ēfarė ka ndodhur qė
“shkėrdhatokracia”e Partisė Socialiste qenka bėrė pushtet i
 ndershėm sa tė meritojė edhe njė mandat tė tretė
qeverisės?! Mos “shkėrdhatokracia”, sipas Agollit, ka marrė
fund nė PS me largimin e metistėve qė krijuan LSI?!
Metistėt po trumbetojnė me tė madhe se u larguan nga PS-ja
pikėrisht sepse atje ka triumfuar “shkėrdhatokracia”.
Tallet shumė Agolli me Berishėn. Dhe mirė ia bėn, sepse
Berisha e PD-ja kanė harruar ē’ka bėrė Agolli kundėr tyre
nė vitin 1997. Berisha e PD-ja vazhdojnė tė heshtin pėr
fajet e krimet e vitit 1997 dhe pėr fajtorėt nga tė dy anėt
e spektrit politik. Berisha bėri amnistinė pėr kriminelėt.
Mė pas rehabilitoi politikisht rebelimin. Tani ka marrė nė
vendkomandėn e tij politike strategė politikė e gjeneralė
tė rebelimit. Prandaj hesht edhe kur Agolli tallet me tė.
PS mund ta mbajė sėrish pushtetin, jo se e meriton, sikurse
pretendon Dritėro Agolli, por se mund t’i mbetet nė dorė,
sepse nuk ka kush ta marrė. Berisha e PD-ja mė shumė po
merren me ripėrtypjen e pisllėqeve politike qė krijuan
gjatė 15 viteve sesa me pastrimin e politikės shqiptare nga
ndotje qė solli revanshizmi socialist pas vitit 1997. 
Berisha si duket ka frikė tė lexojė mesazhet cinike qė i
drejton herė pas here Dritėro Agolli se ende Saliut nuk i
ka ikur tristimi nga poezia luftėnxitėse e Dritėroit qė
ngjalli Ismail Qemalin t’i printe rebelimit tė armatosur
kundėr pushtetit tė “malokut Berisha” (Meksin si dukej e
quante tė vetin, si jugor).
“Babagjyshi punist i PS-sė” vazhdon tė edukojė keq “nipēet
eurosocialistė”.

17 prill 2005 
Abdi Baleta

		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
Yahoo! Small Business - Try our new resources site!
http://smallbusiness.yahoo.com/resources/ 

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
DonorsChoose. A simple way to provide underprivileged children resources 
often lacking in public schools. Fund a student project in NYC/NC today!
http://us.click.yahoo.com/5F6XtA/.WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 23 Apr 18:44 2005
Picon

RIMEKEMBJA 19/ 04/ 2005 [ ii ]


“GJENERALI I REBELIMIT” PO KĖRKON SPALETAT

Pėr aventurizmin politik tė tė “rikthyerve” nė PD mund tė
shkruash edhe me ndjenjė  zemėrimi edhe thjesht pėr
gallatė. Puna e tyre dhe e atyre qė po i pompojnė sėrish nė
politikėn pėdėiste tashmė ėshtė parė : punė sherri,
neverie, poshtėrsie, mungese ideali e morali nė politikė.
Njė ndėr kėta tė “rikthyerit” ėshtė edhe Arben Imami,
ndonėse ky u  ndjeka i fyer qė e quajnė kėshtu, sepse qenka
diēka mė ndryshe, diēka mė i mirė, qenka “ i ftuari i
Berishės” nė PD. Po ē’ėshtė kjo PD-ja sipas Imamit “hani
partiak Berisha”, dhoma e miqėve nė kullėn e Berishės nė
Tropojė, “hamam politik’ i Berishės ku ky mund tė ftojė kė
tė dojė tė lajė pisllėkun politik?! Edhe sikur Imamin ta
thėrrasim “ i ftuari i Berishės nė PD” ai pėrsėri hyn tek
“tė kthyerit”, sepse Berisha nuk shkoi ta merrte pėr veshi
nga PAD-i e ta sillte nė PD. Imamit ia kishte qejfi tė
kthehej, prandaj u kthye jo se iu lut fort Berisha. Pas
atyre ankesave e mallkimeve qė ka lėshuar Imami kundėr
Berishės e PD-sė kurrė nuk duhej tė ishte kthyer, edhe
sikur Saliu me paturpėsinė e tij t’ia shtronte rrugėn me
trėndafila. Por Imami u kthye. Kjo tregon se defiēitin e
moralit politik e ka edhe mė tė madh se Berisha.
Tani Imami po merr poza prej “Gaxhai tė politikės”(si nė
filmin e dikurshėm tė Raxh Kapurit) nėpėr ekrane televizive
“Klan”, NTV dhe gazeta pėr tė pėrligjur amoralitetin e tij
politik, pėr tė justifikuar veten para atyre demokratėve qė
u vjen pėr tė vjellė kur dėgjojnė se Imami ėshtė sėrish nė
krah tė Berishės, kandidat pėr deputet i PD-sė. Imami
turfullon se nuk ka bėrė asgjė tė keqe, se ka qenė vetėn
njė opozitar i Berishės e PD-sė pėr disa kohė, se ka bėrė
njė xhiro politike andej nga rebelimi greko-labokomunist
pėr rrėzimin e Berishės dhe nga pushteti i PS si
aktor-ministėr e si “deputet dushkar”, po gjithmonė nė
zemėr paska mbajtur Berishėn e PD-nė. I thotė kėto pėr tė
pėrforcuar betimin se vendi i tij ka qenė e ėshtė nė PD,
edhe pse u bė ministėr socialist.
Mė 13 prill 2005 gazeta “Metropol” ka botuar njė intervistė
tė Imamit me titullin “ Nė vitin ’97 nuk kam pasur as
spaleta, as armė dhe as anije”. Po me se shkoi e me se
erdhi nga Greqia pėr tė bėrė rebelimin? Pse Imami
publikisht hoqi dorė nga posti i drejtuesit tė PAD-it dhe
nga partia dhe shkoi tė vihej nė shėrbim ( nė krye) tė
Komiteteve rebele dhe tė bandave tė armatosura nė Jug tė
Shqipėrisė pėr tė rrėzuar me armė pushtetin e Berishės?
Qysh atėherė Imamin e kanė quajtur “gjeneral tė rebelimit”.
Sa herė ėshtė shkruar pėr tė se ka qenė i veshur ushtarak e
marshonte hipur mbi tank. Tani Imami do qė  kėto tė
konsiderohen vetėm thashetheme , pasi ai nuk paska pasur
spaleta. Ushtria kineze dhe shqiptare e kohės sė Enverit
gjjthė oficerėt e gjithė rangjeve i kanė pasur pa spaleta.
Zakonisht gjeneralėt e rebelimeve nuk kanė spaleta e mbase
as uniforma tė miratuara e tė njohura. Imami pėr shėrbimet
qė bėri spaletat i mori kur e bėnė socialistėt ministėr e
kryekushtetutar nėn hijen e grekėve Janullatos e 
Likurezos. Vetėm pasi ia hoqėn kėto spaleta u kujtua se ka
dhe njė vend tjetėr ku mund tė  merren spaleta tė reja
gjeneralėsh tė politikės antikombėtare, ėshtė PD-ja e Sali
Berishės. Ēfarė paradoksi! “Gjenerali i rebelimit”
socialist tani kėrkon spaleta nga ish-presidenti demokrat i
Shqipėrisė, tė cilin  ai e rrėzoi me rebelim tė armatosur e
ndėrhyrje greke.
Nė intervistėn e botuar nė “Metropol” Imami bėn dhe njė
yrnek tjetėr duke qortuar rėndė ata qė nėn “okelion e
PD-sė” kanė bėrė politikė nė vitet 1996-97. Imami shprehet
:”Pra, janė ata qė vodhėn votat, ata qė vodhėn paratė e
shqiptarėve etj.Ata sigurisht nuk i vlejnė Partisė
Demokratike”. Por ndėr kėta i pari ėshtė Sali Berisha, pas
tij Meksi, Bode, e me radhė ata qė u quajtėn qėndrestarė.
Atėherė si ka pranuar Imami tė kthehet nė PD me ftesėn e
Berishės? Si pranon Imami tė bėhet “gjeneral politik” duke
pasur Sali Berishėn pėr “Gjeneralisim politik ” e shef
shtabi partiak? Po qėndrestarėt e PD-sė si do ta durojnė
kėtė mburravecėri tė Imamit qė nė PD ėshtė kthyer edhe me
ambicje revanshizmi politik?
Berisha jepja spaletat gjeneralėve qė tė rrėzuan. Plotėsoje
turpshėm  kėrkesėn e politikės greke pėr ta vėnė lobin e
vjetėr progrek sėrish nė krye tė PD-sė. Vetėm kjo politikė
tė ka mbetur pėr tė bėrė, deri atė ditė kur kėta gjeneralė
tė tė nxjerrin nė pension si mė i keqi i PD-sė.

17 prill 2005                                              
              Abdi Baleta

	MERIMANGA GREKE HELMON KORĒĖN
	
	Nuk mund ti shmangesh figurės sė Frederikut tė Madh tė
Prusisė, jo vetėm pse ėshtė "i madh", por edhe pse rasti i
Prusisė dhe i Gjermanisė nė pėrgjithėsi ėshtė shembulli mė
domethėnės nė tė cilin duhet tė pėrqėndroheshin shqiptarėt
pėr modelin e shtetit dhe organizimin e shoqėrisė sė tyre.
Sė pari, sepse modeli i shtetformimit gjerman pėrkon njė mė
njė me arsyen ekzistenciale tė shtetit shqiptar, pra,
arsyen e organizimit dhe mishėrimit tė shtetit kombėtar;
dhe sė dyti, pse hapat vendimtarė pėr kalimin nė shtegun e
historisė e ngritėn kombin gjerman nė ato raporte nė tė
cilat ndodhet tash sa vjet nė krahasim me kombet e tjerė
europianė. Dhe nė argumentin pėr tė cilin po flasim
kujtojmė shprehjen e Tij nė lidhje me reformėn arsimore
kapilare: "Reforma ime arsimore nėpėr fshatra nuk ka dukė
tash pėr tash. Frutet e saj do tė korren mbas tridhjetė
vjetėsh". Po nė kėtė hulli do tė sillnim ndėrmend edhe
arsyetimin e ministrit tė kulturės tė Gjermanisė sė
pasluftės nė vitin 1945, i cili, habisė sė njė kolegu tė
tij turk pėr seriozitetin e pregatitjes sė dosjeve dhe
projekteve pėr muzetė, bibliotekat, monumentet, etj. nė njė
Gjermani tė rrėnuar tėrėsisht nga lufta katastrofale e
viteve '40, iu pėrgjigj: "Kėto do tė bėjnė gjermanin, dhe
gjermanėt do tė ngrejnė Gjermaninė". 
	Ndėrkohė, nė njė realitet tė trishtė shqiptar, shohim qė
ky argument i Frederikut tė Madh zbatohet nė dy kahje tė
mbrapshta: nga njėra anė nė reformėn e shkrehjes kapilare
tė sistemit arsimor shqiptar nga ana e institucioneve
pėrkatėse, dhe nga ana tjetėr zbatimin e njė "reforme"
agresive dhe diversioniste prej shtetit grek mbi mjedisin
shoqėror shqiptar. Postulati i Frederikut, pra, qėndron nė
thelbin e tij, por nė njė raport pėrmbys. Ajo ēka korri
Prusia prej reformės sė tij ishte hovi i shoqėrisė dhe
konsolidimi i njė vetėdijeje kombėtare nė brezat e 
ardhshėm. Ajo ēka do tė korret mjerueshėm nga reformat
perverse tė ndėrmarra gjatė kėtyre viteve nė arsimimin dhe
edukimin kulturor tė shqiptarėve tė rinj, do tė jenė
aradhat e njerėzve pa identitet e pa vetėdije kombėtare mė
sė paku, dhe skalionet e grekofilėve e grekofonėve mė sė
shumti.

	Shtrirja e rrjetės helmuese

	Kėto ditė hapet shkolla fillore greke "Omiros" nė Korēė si
dhe Departamenti i Shkencave Kompjuterike nė Universitetin
e Korēės. Sipas njoftimeve kėto projekte janė financuar nga
Agjencia ndėrkombėtare e Zhvillimit dhe Bashkėpunimit si
dhe Ministria e Jashtme greke. Vetė z/ministri i jashtėm
grek Stilianidis shprehet se institucioni i tij i jep
rėndėsi tė veēantė diplomacisė nėpėrmjet arsimit, pasi "njė
nga projektet tona mė tė rėndėsishme, qė ka qėnė njė ėndėrr
e vjetėr pėr grekėt etnikė nė Shqipėri, ėshtė ndėrtimi dhe
vėnia nė punė e njė shkolle nė Korēė". Mė tej, mjaft i
ngazėllyer pėr suksesin e rradhės, ai thekson se Greqia
mund tė luajė njė rol tė rėndėsishėm si njė donatore nė
rajonin e Ballkanit, dhe shpreh ndjeshmėrinė e saj pėr
popujt fqinjė dhe pakicėn greke nė Shqipėri. Lajmet bėjnė
me dije se pėrurimi i shkollės fillore greke dhe fillimi i
punimeve pėr themelet e ndėrtesės sė arsimit tė lartė do tė
bėhet nė praninė e kryepeshkopit Janullatos. 
	Pak ditė mė parė, si pėr ti paraprirė dhe pėr tė pėrligjur
diversionin e ri grek mbi mjedisin shqiptar, erdhi dhe njė
raport europian qė shprehte vėrejtjet rutinė mbi trajtimin
e minoriteteve nė Shqipėri. Dhe pati edhe prononcime tė
tredhura politikanėsh shqiptarė qė kėrkonin tė "nxirrnin nė
pah" se shteti shqiptar kishte bėrė gjithēka mundej pėr
trajtimin e privilegjuar tė "minoritetit grek". Ndėrkohė qė
njėfarė deputeti Karamelo, meqėnėse nuk kishte se ēfarė
thoshte mė pėr kėtė "minoritet grek"-ushujzė, dhe duke qėnė
se ėshtė i detyruar tė kritikojė dhe tė vajtojė sipas
avazit grek, kaloi nė vėrejtje pė trajtimin e pakicave rome
e egjyptiane, tė cilat edhe ato, sipas tij, duhet tė
gėzojnė tė njėjtat privilegje si bashkėpatriotėt e tij
grekofonė.  
	Pra anėtarėsia nė BE e Greqisė i bėn tė mundur tė
manipulojė organizmat e saj, qoftė ato qė hartojnė raporte
mbi Shqipėrinė, qoftė edhe agjensitė e zhvillimit e tė
investimeve, duke i pėrdorur pėr strategjinė e diversionit
dhe kolonizimit mbi Shqipėrinė. Ndėrsa politikanėt mjeranė
shqiptarė, meqenėse diku pėrmendet emri "europian", as
guxojnė tė ngrenė zėrin dhe tė mbrojnė njėherė tė vetme
interesat shqiptare (Duket se termat "europian"
apo"ndėrkombėtar" pėr ta ushtrojnė tė njėjtin ndikim-tabu
si emrat e dikurshėm Marks, Engels, Lenin e Stalin. Por
nėse atėhere ndėshkimi ishte penal, po sot pse kjo frikė
dhe angushti pėrulėse e kapitulluese?...).
	

	Bekimtari i helenizimit tė Shqipėrisė

	Prej kohėsh emri Janullatos ėshtė bėrė i paprekshėm dhe i
pasulmueshėm edhe nė rrjetin e gjerė mediatik, se pėr atė
politik as qė mund tė ēohet nėpėrmend. U harrua uzurpimi
famėkeq dhe fatkeq i Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare
nga Hirėsia e Tij, agjenti mjaft i kualifikuar dhe i
gjithfuqishėm i helenizmės, Anastas Janullatosi. Mjerim pėr
Fan Nolin qė pasuesit e tij nė politikė i kanė shkelur atė
qė mund ti mbeste si vlera mė e lartė e tij, krijimi i
kėsaj Kishe Autoqefale. Mjerim pėr ata tė nderuar qė dhanė
jetėn tė helmatisur apo tė vrarė pabesisht prej kishės
politike greke, vetėm pse dėshironin qė kisha dhe arsimi
ndėr ortodoksėt shqiptarė tė bėhej shqip. Mjerim pėr
Kulluriotin, Petro Ninin, Negovanin, Dhaskal Todrin,
delegatėt e Kėshillit tė Beratit, qė iu pėrdhoset aspirata
dhe pėrkushtimi prej njė uzurpatori grek qė qėndron si hije
solemne mbi politikanėt e spurdhur e mercenarė shqiptarė tė
shekullit njėzetenjė. Mjerim pėr besimtarėt ortodoksė
shqiptarė qė dėshira pėr tė ndjekur ritin e tyre fetar iu
kushtėzohet nga detyrimi pėr tė "thithur ajėr" tė
helmatisur grek. Mjerim pėr institucionet shqiptare tė
shtetit tė krijuar tkurrshėm mė 1912 qė sot po ia lėnė
gradualisht sovranitetin e tyre "merimangės" greke tė
gjithpushtetshme nė kėto kohė.
	Ai, pra, Hirėsia e tij, agjenti i greqizmės, i
pashqetėsuar dhe me njė imunitet tė ēuditshėm nė realitetin
shqiptar, vazhdon tė bekojė ēdo rrjetė tė re merimange qė
shtrihet ndėr shqiptarė. Bekimi i tij i ngjan thikave tė
helmėta mbi organizmin e shoqėrisė shqiptare, bekimi i tij
ėshtė njė mallkim real i rradhės mbi identitetin shqiptar;
ashtu si ēdo bekim tjetėr i tij i falangave greke mbi
trupin shqiptar, ai ngre si lugetėr triumfatorė nga varri,
dhespot Jakovėt, andartėt terroristė, Zografosit, Zervat,
Spiro e Petro Milot. Atė ēka kėta deshėn ta bėnin me gjak e
terror, Janullatosi e arrin lehtėsisht me bekime. Atė ēka
ushtarėt grekė e shprehin dhunshėm mbi emigrantėt
shqiptarė, atė qė institucionet e shtetit grek e shprehin
me ndėrrimin e emrave tė shqiptarėve, atė qė punėdhėnėsit e
shprehin nėpėrmjet keqtrajtimit dhe grabitjes sė
ditamėditshme tė djersės e gjakut shqiptar, atė qė policėt
dhe paramilitarėt grekė e shprehin mbi jetėt e fatkeqėve
shqiptarė, -Janullatosi e shpreh nėpėrmjet bekimit tė
shtrirjes sė rrjetės sė merimangės greke qė do tė thithė
gradualisht e pakthimisht vetėdijen dhe identitetin
shqiptar. Pra, tė gjithė kėta grekėr, klerikė, ushtarakė e
laikė, shprehin urrejtjen patologjike dhe ėndrrėn pėr tė
asgjėsuar ēdo gjė shqiptare nė kėtė gadishull.
	Aferim Ramiz Alisė qė e solli, aferim dhjetfish Berishės
qė e mbolli, aferim edhe Nanos qė e selit. Ndoshta tė tre
ndonjė ditė do tė kenė mirėnjohjen greke dhe monumentet nė
Athinė. Ndoshta tė tre ėndėrrojnė tė nderohen greqisht
ashtu siē nderohen Zhapat, Zografosit e shumė  e shumė
bukėshkalė tė tjerė tė gjakut shqiptar qė punuan pėr
Greqinė.

	Sa pėr kujtesė

	Jo vetėm qė nuk ishte "i pėrkohshėm", ashtu siē u deklarua
fillimisht pėr mashtrimin e shqiptarėve, por Janullatosi
bekoi njė varg uzurpimesh tė tjera tė institucioneve
shqiptare. Pa folur kėtu pėr ekonominė, financat, ushtrinė,
shėrbime tė tjera, ku kolonizimi grek ėshtė mjaft
gllabėrues, -veprimi mbi institucionet e
arsim-kulturė-edukimit ėshtė ai mė i rrezikshmi dhe mė i
pariparueshmi nė kohė. 
	-U instalua sė pari nė Durrės institucioni i formimi tė
klerikėve tė ardhshėm tė kishės ortodokse, nė tė cilin
krijohen padyshim "janullatė" tė vegjėl, me gjak shqiptar
por me tru tė grekėzuar, qė do tė pėrligjin mė pas edhe
"autoqefalinė" e kishės nė Shqipėri. Sipas dėshmive tė vetė
atyre qė marrin pjesė nė to, klerikė arrogantė grekė
instruktorė iu kanė urdhėruar qė tė mos pėrmendet dhe tė
mos ekzistojė nė mendjen e tyre koncepti "shqiptar" dhe
"Shqipėri". Pra institucioni i kishės ortodokse, duke
sjellė ndėrmend atė tridhetvjetshin e Frederikut tė Madh,
tashmė ėshtė gllabėruar tėrėsisht dhe nė perspektivė.
	-Restaurimi dhe ngritja e kishave e katedraleve ortodokse
nėpėr vende shqiptare ėshtė bėrė sipas modelit grek, ėshtė
evidentuar vetėm fytyra greke nė to dhe ėshtė fshirė apo
prishur fytyra dhe karakteristika shqiptare e objekteve tė
vjetra tė kultit. Pėr kėtė shėrben edhe shkolla e re e
kuratorėve tė monumenteve tė kulturės qė ėshtė ngritur nėn
kujdesin e grekėve tė Selanikut. Tashmė restaurimi dhe
kurimi i gjurmėve monumentale nėpėr Shqipėri do tė ketė
frymėn greke padyshim, duke pėrligjur pretendimet e
paskrupullta greke mbi territorin shqiptar nėpėrmjet
gjurmėve tė historisė, qė atyre iu lejohet ta pėrdorin nė
politikė e shqiptarėve jo.
	-Muzika dhe kėnga popullore po vishen dita-ditės me motive
greke me tekste shqiptare. Dhe ėshtė kjo lloj prodhimtarie
qė reklamohet mė sė shumti nga mediat audio-vizive qė
padyshim duhet tė kenė nė mos bekimin e Janullatosit, njė
bekim tjetėr nga ambasada apo institucione tė tjera nė
Athinė (s'duhet lėnė asnjė rast pa kujtuar ai "zarfi"  nė
sportele apo nė komodina hotelesh pėr gazetarėt qė ftohen
nėpėr seminare e kurse trajnimi nė Greqi). Pėr greqizimin e
folkut shqiptar ndoshta duhet pyetur njėfarė Jorgoje qė
ėshtė mik nė ambasadėn greke nė Tiranė....
	-Shteti grek po kėrkon (dhe mund ta realizojė me pak
trysni dhe vullnet sidomos tash para zgjedhjeve) qė
televizioni publik shqiptar tė japė njė orar emisionesh
greqisht, ndėrkohė qė mediat "e pavarura" private nuk e
kanė problem tė pasqyrojnė gjithēka qė serviret nga Greqia,
madje tė fusin edhe terma si "Epiri i veriut" apo "shteti
helen, ambasadori helen", etj., apo mė tej tė trajtojnė
emisione historie e reportazhe sipas oreksit grek.
	-Marrėveshja pėr "shplarjen e trurit" tė shqiptarėve
nėpėrmjet masakrimit tė historisė nė tekstet shkollore po
zbatohet me sukses (mjerisht). Zhurma mjerane e fillimit
pushoi. Askush nuk flet mė pėr tė. Kapitullimi edhe nė kėtė
pikė ėshtė pranuar prej mediatikėve, intelektualėve,
akademikėve, arsimtarėve gjynahqarė shqiptarė. Nuk duhet
bėrė aspak paralelizma me ngjarjet e ditėve tė fundit nė
Kinė-Japoni ku krijohet edhe gjendje lufte pėr gjėra tė
tilla. Shqiptarėt janė imunizuar prej kohėsh dhe pranojnė
ēdo goditje tėė re qė jep diversioni dhe kolonizimi grek. 
	-Njė Universitet grek i Pashkos (amerikan po duan tė
thonė!) ėshtė hapur. Shkolla private greke gjithandej. Nė
Gjirokastėr e Sarandė shkolla publike pėr "minoritarėt" ku
vegjetojnė vetėm mėsues me pak nxėnės. Ato shėrbejnė mesa
duket vetėm si element statistikor pėr diplomacinė greke qė
"ēan" institucionet europiane e mė tej pėr "realitetin
masiv grek nė Shqipėri", "pėr tokat e pushtuara tė
Vorioepirit". Njėlloj si listat e "vorioepirotėve" qė
marrin pensione greke, marrin viza apo punėsime, bursa e
vizita mjekėsore, nė shkėmbim tė firmosjes nė listė. Edhe
vetė grekėrit janė tė vetėdijshėm se listat janė mbushur me
tropojanė, skrapalinj, gramshiotė, pukjanė, etj., madje
shumė prej tyre edhe "derra muslimanė", por ato lista i
shėrbejnė mė sė miri politikės e diplomacisė manipulative
tė shtetit grek. E mė tej, ajo para qė paguhet nuk iu
dhemb, pasi janė po paratė e grabitura tė shqiptarėve,
paratė e punės sė papaguar tė emigrantėve, piramidave
famėkeqe, piramidave tė tjera tė "investimeve" greke nė
Shqipėri, tė eksportit tė sforcuar tė mallrave, tė
monopoleve tė naftės, "bananes", trafikut, drogės, etj., qė
shteti grek i luan paskrupull nė kuadėr tė strategjisė sė
tij tė pėrhershme. Siē duket deklarata "e ēmendur" e
euforike e Papandreut se "po punojmė pėr helenizimin e
Shqipėrisė", nuk paska qėnė fort e "ēmendur", por paska
pasqyruar vetėm arritjet  politikės greke nė terrenin
shqiptar. "Tė ēmendur" e madje "tuhafė" janė vetėm
shqiptarėt qė joshen e rendin pas "dy-lekshit" grek duke
harruar se atė duhet ta lajnė njėqintfish dhe duke shkelur
mbi vetė interesat e tyre njerėzore e mė tej kombėtare.

	Korēa pėrsėri nė rrjet

	Shkolla fillore greke nė Korēė padyshim qė do ti japė
frytet e saj pas "tridhjetė vjetėsh". Ajo sė pari shėnon
fitoren greke pėr tė njohur si "zonė minoriteti" edhe
Korēėn, siē shprehet edhe z/ministri grek "qė ka qėnė njė
ėndėrr e hershme". Dhe sė dyti, nė kohė tė ardhshme, do tė
kemi njė aradhė grekofonėsh tė "rrahur kėlyshė" qė do tė
kuisin pėr "helenizmėn" nė Korēė. Pra Korēa ra pėrsėri nė
rrjetėn e merimangės greke. Themi pėrsėri, pasi efektet e
arsimimit grek(dhe kishės greke) nė kėtė qytet nė kohėt kur
ende nuk kishte njė sistem arsimor tė shtetit shqiptar, pra
nė fillim shekullin e njėzet dhe mė herėt, -vazhdojnė tė
japin rezultate tė dhimbshme prej kėsaj treve. Grekofonėt 
grekofilėt e Korēės para do kohėsh ngritėn edhe njė
organizatė (me kafka e kocka si simbolikė) "Korēa
autonome". Po kėta grekomanė kanė zėnė zyra tė rėndėsishme
nė Tiranė, pushtetesh apo ojq-sh, dhe punojnė me zell
pikėrisht pėr greqizmėn. Sa pėr shembull, ethet e kėsaj
grekomanie u shfaqėn paradokohe publikisht nė televizion
nga zonja Ballauri qė drejton njė mekanizėm diversiv si
GDNJSH. Themi se janė efekte tė greqizmės arsimore tė
hershme se po Ballaurėt (apo Valaurėt mė saktėsisht nė
dokumenta) i gjejmė tė firmosin pėr bashkimin e Korēės me
Greqinė nė dekadat e para tė shekullit njėzet. Ashtu si
Milot grekomanė tė Bregut qė me Spiron, Petron, e Paskalin
sot, i kanė bėrė shėrbim nė tė gjithė drejtimet Greqisė
(Spiroja me flamur grek nė Himarė, Petroja me ēeta
paramilitare, e Paskali me infiltrimin nė politikė e
diplomaci).
	Shkolla fillore greke nė Korēė qė e pėruroi vetė
Janullatosi ėshtė njė ogur i zi se shqiptarėt ende nuk po
mbledhin vehten dhe tė fillojnė mė sė paku tė ruhen prej
tentakulash tė mėtejshme greke, e mė sė shumti pėr tė
filluar prerjen e fijeve ngėrthyese e asimiluese tė kėsaj
rrjete merimange helmuese greke.

	Po politika

	Ethet e zgjedhjeve tė pritshme i kanė zėnė tė gjithė.
Askush nuk mund as tė reflektojė e jo mė tė reagojė ndaj
kėtij diversioni tė ri me pasoja tė dhimbshme nė tė
ardhmen. Madje, nė kėto kohė, po pėr shkak tė etheve tė
pushtetit, aspekte tė tjera diversive mund tė lėvrijnė
qetėsisht, pasi askush nuk ka ndėrmend tė rrezikojė duke
kundėrshtuar grekėt e gjithpushtetshėm. Palėt janė nė ankth
se kush do tė jetė e preferuara greke kėsaj rradhe. Nano qė
ndjen ti lėkundet fort pushteti nga dora, sidomos mbas
paralajmėrimeve publike greke se "i ka kthyer kurrizin
Greqisė dhe ka krijuar atmosferė tė akullt marrėdhėniesh,
pėr hir tė lidhjeve me Turqinė", -nuk e ha fort meraku pėr
kėtė. Madje mund tė krijojė edhe shanse tė tjera kėtyre
ditėve. Ndėrsa Berisha i shtrėnguar fort pas rimorkatiorit
Dule, dhe me njė ekip grekomanėsh nė kuvertėn e anijes
pd-iste, pret qė Karamanlisi ta mbajė fjalėn e ta sjellė nė
pushtet. Ēfarėdo ēmimi ėshtė i pranueshėm pėr Berishėn
mjaft tė realizojė edhe njėherė ėndrrėn e tij pėr tė qėnė i
gjithpushtetshėm mbi shqiptarė. Tė tjerėt?, Kush: Meta,
Ceka, Mediu, Milo apo Pollo? Mbetet vetėm LZHK si formacion
politik aktiv pėr tė protestuar dhe ngritur zėrin pėr kėtė
panoramė diversioni e kolonizimi. Tė shpresojmė qė tė
kujtohet sa mė shpejt, pasi mund tė vijė njė kohė qė
pushtetet nė Shqipėri tė kenė vetėm rolin e guvernatorėve
tė kolonive apo tė qeverive kuislinge, apo tė kenė vetėm
njė "realitet vorioepirot" pėr tė administruar, - e atėhere
s'mund tė pėrligjet as emėrtesa e zgjedhur e "Zhvillimt
Kombėtar". Tash pėr tash, nėse do tė merrte pėrsipėr
dikush, duhej tė kishte Lėvizje tė Emergjencės sė Shpėtimit
Shtetėror, se ndėrkohė qė ėndėrrojmė pėr aspiratat madhore,
po na humb edhe ai pak-shtet qė kemi realisht, duke na vėnė
para detyrimit pėr tė krijuar me sakrificėn e rradhės edhe
njėherė ndonjė lėvizje ēlirimtare e shkolonizuese....     

								QEMAL VELIJA 
	    
	    

LESI OSE SOLLAKU DUHET TĖ SHKOJĖ NĖ BURG 

Ndodhi ajo qė pritej mė shumė : Prokurori i Pėrgjithėshėm
bėri publik pėrfundimin e hetimeve paraprake se  deputeti
Nikollė Lesi ka akuzuar pa prova dhe ka manipuluar me ca
fotokopje pėr tė akuzuar kryeministrin Nano dhe
ish-deputetin Abdiu pėr njė skandal tė lidhur me
kontrabandė armėsh qė Lesi u mburr se e plasi nė parlament.
Prokurori kėrkon heqjen e imunitetit tė deputetit Lesi qė
tė bėhen hetime tė rregullta pėr shpifjet e tij, shpifje qė
dėmtojnė rėndė shtetin e kombin shqiptar.
Si kundėrveprim Nikollė Lesi ėshtė kundėrpėrgjigjur se
“Theodhori Sollaku ėshtė bėrė avokati i Nanos”, se provat
janė po Sollaku i fsheh. Pra, skandali politik e juridik
merr pėrmasa tė reja dhe krijon enigma e ngatėrresa tė
reja. Pasi punėt kanė shkuar deri kėtu edhe zgjidhja duhet
tė jetė  e prerė e pa vonesė. Ose vetė Prokurori i
Pėrgjithėshėm duhet tė ngarkohet me pėrgjegjėsinė morale e
ligjore se keqpėrdor funksionin e drejtėsisė pėr t’i
shėrbyer njė krahu politik, ose deputeti Nikollė Lesi duhet
tė vihet para pėrgjegjėsisė ligjore se keqpėrdor politikėn
dhe cilėsinė e deputetit pėr tė krijuar situata tė tilla nė
shtetin tonė. Zgjidhja e drejtė e kėsaj ēėshtje kėrkon qė
njėri nga tė dy, Lesi ose Sollaku, tė shkojė nė burg. Nėse
nuk ndodh kjo atėherė shteti ynė do tė mbetet shtet tej
mase mjeran.        

17 prill 2005                                              
    Abdi Baleta

KOSOVA MBETET NĖ LUFTĖ

Njė tjetėr goditje e rėndė iu dha Kosovės me vrasjen e
Enver Haradinajt, luftėtarit tė UĒK-sė, mė i vogli nga
vėllezėrit e kėsaj familje prej tė cilės tre tashmė prehen
nė varrezat e dėshmorėve dhe dy janė nė burgje, duke
pėrfshirė edhe Ramushin, ish-kryeministrin e Kosovės i
akuzuar nga Gjykata e Hagės, sipas intrigave tė Serbisė.  
Pėr vrasjen e Enver Haradinajt nuk pushojė shprehjet e 
ngushėllimeve dhe zemėrimi, nuk do tė shuhet dhimbja
kombėtare shqiptare. Kjo vrasje qė ende nuk ėshtė sqaruar
nga pikėpamja rrethanore sipas gjithė kėrkesave juridike
tashmė ėshtė cilėsuar si njė atentat i rėndė kundėr
Kosovės, si njė krim kundėr Kosovės. Kjo vrasje provon se
edhe 6 vjet pas ndėrhyrjes ushtarake tė NATO-s e dėbimit tė
ushtrive pushtuese serbe Kosova vazhdon tė jetė nė luftė.
Kundėr Kosovės po bėhet njė luftė e ndyrė, njė luftė
cinike. Nė Kosovė goditen ata qė kanė bėrė mė shumė pėr
lirinė e saj. Nė Kosovė po bėhet njė luftė speciale
shumėformėshe qė krijon tensione e rreziqe tė reja, qė
synon t’i ēojė dėm gjakun e  vuajtjet e kosovarėve qė
Kosova tė lėkundet nė  vendosmėrinė e saj pėr tė qenė e
pavarur e sovrane dhe tė pranojė edhe njė herė ndonjė
lidhje e vartėsi nga Serbia.
Vrasėsit e Haradinajt mund tė mos zbulohen si shumė autorė
vrasjesh tė tjera politike aktesh tė rėnda terroriste
kundėr bijve mė tė mirė tė Kosovės. Mbase kėsaj radhe ndodh
dhe ndryshe. Por vrasėsit e vėrtetė tė djemve tė Kosovės
janė ata qė duan tė rivrasin lirinė e pavarėsinė e Kosovės.
Para se tė dėgjonim lajmin e rėndė pėr vrasjen e Enver
Haradinajt ishim nėn zemėrimin qė na kishin shkaktuar
lajmet se udhėheqėsit serbė janė shpėrndarė gjithandej nė
botė tė provokojnė kundėr lirisė e pavarėsisė sė Kosovės,
tė shpalosin mburravecėrinė serbe se nuk pranojnė e nuk do
tė lejojnė pavarėsim tė Kosovės. Ishte edhe indinjues dhe
tė bėnte pėr tė qeshur lajmi se Vuk Drashkoviēi, ministri i
jashtėm fodull e arrogant i Serbisė, paska pėrdorur njė
“formulė tė re” pėr serbizimin politiko-juridik tė statusit
tė ardhėshėm tė Kosovės “ mė shumė se autonomia e mė pak se
pavarėsia”. E dimė qė serbėt e miqtė e tyre do tė trillojnė
mijėra variante e formula qė tė pengojnė zgjidhjen e drejtė
e tė vėrtetė tė problemit qė dihet se cila ėshtė. Se ēfarė
kupton Drashkoviēi me kėtė formulėn e tij “tė re” as qė
duam ta dimė. Sa marrėzira mund tė sajojnė politikanėt
serbė  nuk e vlen t’i analizosh hollė. E dimė qė serbėt e
Serbia nuk mund tė pajtohen me pavarėsinė e Kosovės. Por
kjo ėshtė fatkeqėia e tyre dhe nuk kemi pėrse tė merakosemi
ne. Kurse shqiptarėt duhet tė jenė tė vendosur e tė
palėkundur nė parashtrimin  e tė drejtave e tė kėrkesave tė
tyre se vetėm pavarėsia ėshtė zgjidhje e pranueshme, madje
minimumi i asaj qė  mund tė pranojnė.
Shqiptarėt duhet tė pėrqėndrohen nė tė tjera probleme , tė
vetėdijėsohen se lufta nė Kosovė nuk ka mbaruar. Lufta
speciale kundėr shqiptarėve nuk mbaron lehtė,  edhe nėse
pėrfundojnė beteja tė caktuara. Vrasja e Haradinajt na e
vėrtetoi edhe njė herė kėtė. Lufta speciale kundėr
shqiptarėve do tė bėhet mė e egėr, mė dinake, sidomos
kundėr atyre qė  ngrihen mė me vendosmėri pėr tė drejtat
kombėtare tė shqiptarėve.  

17 prill 2005                                              
       Abdi Baleta

INTRIGA NĖ SHTABET POLITIKE-PROPAGANDISTIKE BERISHIANE

Eshtė praktikė e njohur e  Berishės tė bėjė lojėra e
intriga njėherėsh si me kundėrshtarėt dhe me aleatėt. Ai ka
krijuar rreth vetes shtabe nga mė tė ndryshmet pėr
makinacione tė hapura e nėn rrogoz qė tė godasė e
pėrkėdhelė nė tė njėjtėn kohė  njerėzit qė i vijnė rrotull,
tė joshė e tė hidhėrojė me radhė sa njėrin dhe tjetrin.
Fushatėn  parazgjedhore e ka nisur duke krijuar sa mė shumė
mekanizma, duke hapur e mbyllur PD-nė si sirtarėt e tryezės
sė tij tė punės me qėllimin qė tė tėrheqė pas vetes sa mė
shumė nga ithtarėt e naivėt qė  e kanė pasuar gjithmonė,
por tė thithė njėkohėsisht edhe karrieristė, intrigantė tė
rinj, tė bėjė vend pėr tė “ftuar” dhe tė mbajė me shpresė
tė dėbuarite tė mėnjanuarit. Berisha tani ka rėnė edhe vetė
nė hall pėr tė kullundrisur pa shumė pėrplasje kėtė
mekanizėm tė rėnduar qė ka montuar, pėr tė kėnaqur edhe
dhinė edhe lakrėn, edhe ujkun edhe delen. Berishės i duhet
tė mos ngadalėsojė entuziazmin e ‘’kopsave ‘’qė natyrisht
ka shqetėsuar partiakėt e vjetėr, tė mos ngadalėsojė
entuziazmin e tė kthyerve qė mėrzit qėndrestarėt, tė mos
zemėrojė “aleatėt e vjetėr” me tė ftuarit e rinj
etj.Prandaj duket se Berishės i duhet nė tė njėjtėn kohė tė
fshikullojė e tė pėrkėdhelė. 
Pas euforisė qė lejoi tė krijohet nė disa mjedise pėdėiste 
kthimi i Pashkos me shokė duke se Berisha po mendon qė edhe
tė tundė diku kamxhikun qė tė pėrkėdhelurit Pashko me shokė
tė mos kalojnė nė  sfida tė papranueshme pėr Berishėn.
Saliu instiktivisht ėshtė shumė vigjilent ndaj ēdo lėvizje
politike qė i krijon rivalitet, qė i bėn hije mbi hijen
vet.
Po shohin se  tani nuk ka mbetur vetėm “Rimėkėmbja” qė bėn
kritika pėr lėvizjet berishiane tė afrimit tė Pashkos e
shokėve tė tij. Kanė filluar dhe gazeta tė tjera, madje tė
njohura pėr simpatira ose lidhje berishiane, qė kanė botuar
shkrime qė  shprehin mosmiratim dhe denoncojnė politikėn e
Pashkos e  tė shokėve tė tij. Mė 11 prill nė gazetėn ”Bota
Sot”, ku nuk mungojnė si kritikat dhe mbėshtetja pėr
qėndrimet e veprimet e Berishės, ėshtė botuar shkrimi “E
pėrse Sali Berisha po e kthen Preē Zogajn si deputet tė
PD-sė”. Autorja Elida Buēpapa rreshton fakte nga pėrvoja
politike e mbrapshtė 15-vjeēare Preē Zogajt nė kundėrshtim
me moralin politik e nė dėm tė demokracisė dhe vė nė dukje
se Berisha ka shkaktuar zhgėnjim me trajtimin e “dukurisė
Zogaj”. Mė 14 prill 2005 nė gazetėn “Republka” qė nuk thua
dot se nuk ėshtė berishiane, ėshtė botuar njė shkrim i
gjatė shpartallues pėr qėndrimet e sjelljet politike tė
Gramoz Pashkos. Ato qė ka parashtruar autori Agim Shehu
janė njė goditje e rėndė edhe pėr Berishėn, sepse  “dukuria
Pashko”, “dukuria Zogaj” e tė tjera si kėto kthehen nė
shqetėsim tė madh pėr demokratėt ngaqė janė tė inkuadruara
nė “dukurinė Berisha”. Mė 16 e 17 prill 2005 nė gazetėn
“Sot” qė shpesh ėshtė vend afishimi0 shkrimesh qė i duhen
Berishės ėshtė botuar njė shkrim i titulluar “Berisha midis
Shillės e Karibdės” ku pėrsėri trajtohet nė frymė kritike
qė normalisht nuk duhet t’i pėlqejė Berishės problemi i tė
rikthyerve nė PD. Autor i kėtij shkrimi ėshtė Kastriot
Myftaraj, “vrasėsi me pagesė nė publicistikė” qėt ėshtė
pėrdorur shpesh pėr tė hedhur nė publik shkrime qė nuk 
botohen dot me autorėsinė e propagandistėve tė njohur
berishianė.
Krijohet pėrshtypja se po bėhet tollovi antiberishiane, se
Saliut po i shket nga dora kontrolli mbi propagandėn e tij.
Eshtė pėrshtypje sipėrfaqėsore. Ka vėrtet njė ndėrthurje
shumė faktorėsh qė ēojnė nė kėto sulme kundėr “beniaminėve
tė tanishėm” tė Berishės, por Saliu situatėn e ka nėn
kontroll dhe mė shumė i intereson kjo tollovi se njė
sipėrfaqe e qetė nė kėnetėn qė ka krijuar vetė. Afrimi i
Pashkos me shokė ka zbehur shkėlqimin e yllit tė Mediut nė
sytė e berishianėve e republikanėve dhe ka ulur rėndėsinė e
tij nė kombinacionet politike berishiane, tamam siē ndodhte
kur afrimi i Mediut zbehte disa figura tė tjera pranė
Berishės. Edhe Mediu ka nevojė tė shfryjė pakėz inat pėr
kėtė, edhe Berisha ka leverdi qė Mediu tė nxjerrė pakėz
idhtinė qė tė urtėsohet dhe mė. Kėshtu ndodh me “kritikat”
qė bėhen nga Myftaraj. Njė klan i privilegjuar, sidomos me
elementė tropojanė pranė Berishės, ka gjithashtu nevojė tė
hedhė pak vickla nga frika se u ulen aksionet nė politikėn
berishiane. Edhe Berisha ka dėshirė qė ky  klan tė nxjerrė
gulēin qė mund t’i jetė mbledhur nė grykė. Dhe mė nė fund
Berisha ka shumė nevojė qė  t’u thotė tė rikthyerve se ata
janė “tė ftuarit e tij”, tė pranuar nė PD nė saje tė
tolerancės sė tij, por jo “partnerėt e barabartė” tė tij,
sikurse tha Pashko. Kur i leverdis Berishės i lė edhe tė
tijėt ta “kritikojnė”.
Ndonėse kritikat pėr “dukurinė e rikthimit nė PD” tashmė
janė shtrirė nė disa gazeta, ato na duken se kanė fokus tė
ndryshėn dhe intensitet rryme tė ndryshėm nga analizat
kritike qė kemi bėrė nė “Rimėkėmbja”. Nė gazetat e tjera
tehu i sulmit drejtohet tek ata qė po i prishin imazhin
Berishės me figurat e tyre tejet tė pėrfolura. Nė
“Rimėkėmbja” tehu i kritikės ėshtė drejtuar tek Berisha qė
po prish pėrfundimisht edhe atė imazh tė mbetur tė PD-sė
dhe po bėn lojėn e sė keqes. “Rimėkėmbja” fajėson mė shumė
Berishėn pse e futi nė kėtė rrugė tė fėlliqur politikėn e
PD-sė, jo ata qė me politikėn e fėlliqur erdhėn tė fėlliqin
edhe mė PD-nė.

17 prill 2005   Abdi Baleta

		
__________________________________ 
Do you Yahoo!? 
Yahoo! Small Business - Try our new resources site!
http://smallbusiness.yahoo.com/resources/ 

------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Help save the life of a child.  Support St. Jude Children's Research Hospital's
'Thanks & Giving.'
http://us.click.yahoo.com/mGEjbB/5WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e
atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari
nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te
gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/

Olsi | 23 Apr 19:07 2005
Picon

Atdheu 17/ 04/ 2005


LZHK zyrtarizon ēeljen e fushatės zgjedhore 2005

LZHK, gati platforma elektorale

Mbreti: Na duhet njė organizim dhe zhvillim mė i madh dhe
mė i plotė i programit dhe objektivave elektorale, sepse
LZHK ka njė prirje pėr tė sjellė ndryshime mbarėkombėtare
nė situatėn politike e sociale nė Shqipėri. Prandaj
pėrcaktuam detyrat pėr dy strukturat drejtuese, Kėshillin
Ekzekutiv dhe Kėshillin Kombėtar tė LZHK



EDITORIAL

Mbi skandalet “rozė” tė Ministrisė sė Kac Islamit

Nga Astrit Kola

Skandali i fundit i trazimit seksual, me autor
drejtor-manjakun karnal tė Kaco-ministrisė sė Jashtme, i
vuri vulėn e zezė tė turpit, pushtetit tė krimit.
Gjuhėderri me origjinė nga Zona e Parė Operative, qė
padyshim nė C/V e tij si margaritar do tė ketė pjesėmarrjen
nė bandėn e Ēoles dhe meritat pėr djegien e Vlorės dhe mė
pas tė Shqipėrisė, ėshtė prova mė autentike e pėrdorimit tė
pushtetit pėr kėnaqjen e instikteve shtazore nė
zyrat-bordell tė pseudo-shtetit aktual.
Tė gjithė shqiptarėt me mend nė kokė, e dinin mirė se ata
qė kėrkonin me ēdo kusht pushtetin nė vitin 1997, nuk e
donin pėr gjė tjetėr pėrveēse pėr tė kurvėruar e harbuar
majė tij, e pėr ta shitur gjatė orgji-orgazmave, si dikur
baballarėt, qė zdėrhalleshin ndėr gjak e femra.
Vetė gjuhėderri, qė si gjuhė tė huaj zotėronte ēobanishten,
e pranoi se kish marrė shembull nga Nano, tek kish marrė
zėt nėnėn e kalamajve dhe ish errėsuar pas hireve tė
vartėses.
Dhe kur mendon se ky pėrfaqėsues-ekzemplar i denjė i
kafshėve tė domestikuara me skema komuniste, e qė fliste
shqipe baritore, ishte emėruar drejtor nė Ministrinė e
Diplomacisė shqiptare - tė zė tmerri pėr fatet e politikės
sonė tė Jashtme, dhuruar tek kaco-qofte-ngrėnėsit.
Kur mendon se rekrutues tė diploma(n)tėve me Master
perėndimor janė tė tillė ndyrėsira ajds-sifilitike e me
sėmundje veneriane, atėherė e kupton se nga buron
vendosmėria pėr tė mbajtur me thonj e dhėmbė pushtetin qė
shpėrdoron miliarda Euro, grabitur shqiptarėve pėr qejfe me
paratė e shtetit deri nė motelet e Vjenės, sikundėr dėshmoi
bariu-drejtor.
Tani bėhet edhe mė e qartė se nga burojnė "gabimet" nė
dokument-marrėveshjet e tipit shqiptaro-serb, tė firmosura
nga Islami e Drashkoviēi pėr "Kosovėn-pjesė e Serbisė", apo
pėr "marrėveshjet ndėrkufitare" tė Igli Toskės me
kryepolicin serb, nė favor tė Serbisė si "shtet kufitar
(!!!) me Shqipėrinė".
Tani bėhet edhe mė e qartė arsyeja pėrse ndodhet nė krye tė
diplomacisė Kaē Islami, i pėrzgjedhuri i Ramiz Alisė (kėtij
njeriu tė sllavėve, sikundėr e quajti Sokol Enver Hoxha).
Tani kuptohet fare mirė arsyeja e zgjedhjes si ministėr
Arsimi e mė pas si kryeparlamentar, dhe dėrgimi me kėtė
status i Islamit si mesazher i Alisė tek Gorbaēovi i
Kremlinit, nė korrik 1991, ku ai bisedoi 3 orė kokė mė kokė
me kreun e Shtetit qė "pėrmbledh tė gjithė lumenjtė dhe
pėrrenjtė sllavė".
E pėrse Fred-manjaku tė mos i blejė hiret e vartėseve, sa
kohė qė shefi i tij tenton tė shesė interesat e shqiptarėve
tek serbėt dhe rusėt, nė kėmbim tė pushteteve kuislinge?!
E pėrse tė mos e shndėrrojnė shtetin nė bordell, ata qė
kanė vendosur tė shesin ēka ka mbetur nga ky vend i zhytur
nė mjerim dhe tradhti!?
Kėta "pashallarė tė kuq" nuk arrijnė dot as tek pashallarėt
me hareme, tė cilėt jo vetėm qė nuk pranonin tė shisnin
pashallėqet, por luftonin pėr jetė a vdekje pėr tė zaptuar
tė tjera.
E vetmja mėnyrė pėr tė shpėtuar nga kjo skotė brigantėsh,
tradhtarėsh dhe manjakėsh seksualė, ėshtė rrėzimi nga
pushteti, pėr tė ringritur moralin dhe dinjitetin e dhunuar
tė shqiptarėve.
Vetėm atėherė do tė mundemi tė ndėrtojmė njė shtet ku
shėrbimet ndaj tij dhe shqiptarėve do tė bazohen nė
produktin dhe kontributin e pjesėve tė sipėrme tė trupit,
nė atdhetari dhe pėrkushtim pėr fatet e njė populli qė, me
mundim dhe durim shembullor, po na mban mbi kurriz duke na
pandehur pėr bij tė tij.    
 
     



KRYESORE

LZHK zyrtarizon ēeljen e fushatės zgjedhore 2005

LZHK, gati platforma elektorale

Mbreti: Na duhet njė organizim dhe zhvillim mė i madh dhe
mė i plotė i programit dhe objektivave elektorale, sepse
LZHK ka njė prirje pėr tė sjellė ndryshime mbarėkombėtare
nė situatėn politike e sociale nė Shqipėri. Prandaj
pėrcaktuam detyrat pėr dy strukturat drejtuese, Kėshillin
Ekzekutiv dhe Kėshillin Kombėtar tė LZHK


Paraditen e sė premtes, mė 15 prill 2005, nė mjediset e
Selisė sė LZHK u zhvillua mbledhja e Kėshillit Ekzekutiv tė
saj, me pjesėmarrjen dhe nėn drejtimin e Kryetarit tė
Lėvizjes, Leka I Zogu. Nė kėtė mbledhje morėn pjesė
drejtuesit mė tė lartė, kryetarėt e partive politike
aderuese, deputetėt e LZHK dhe tė pėrzgjedhurit si drejtues
tė Lėvizjes, nga shoqėria civile. Nė kėtė mbledhje, qė u
zhvillua nė prani tė mediave tė shumta vizive e tė
shkruara, kryetari i LZHK Leka I Zogu kumtoi se kjo lėvizje
zyrtarizon fillimin e fushatės elektorale, tė cilėn ai
rikonfirmoi se do ta kryesojė personalisht. Njėkohėsisht,
Mbreti Leka konfirmoi njoftimin pėr emėrimin nė krye tė
Kėshillit Ekzekutiv politik, tė z.Dashamir Shehi dhe tė
z.Tomorr Malasi nė postin e kryetarit tė Kėshillit Kombėtar
tė LZHK. Pėrveē kryesimit tė Kėshillit, z.Shehi do tė jetė
njė nga politikanėt kryesorė tė LZHK-sė, qė do tė ngarkohet
me publikimin dhe pėrcjelljen e programit elektoral tė LZHK
gjatė fushatės sė zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare.
“Pėr kėtė arsye na duhet njė organizim dhe zhvillim mė i
madh dhe mė i plotė i programit dhe objektivave elektorale,
sepse LZHK ka njė prirje pėr tė sjellė ndryshime
mbarėkombėtare nė situatėn politike e sociale nė Shqipėri.
Prandaj pėrcaktuam edhe detyra pėr dy strukturat tona
drejtuese, Kėshillin Ekzekutiv, nė krye tė tė cilit kam
emėruar z.Dashamir Shehi, dhe Kėshillin Kombėtar tė LZHK,
qė do ta kryesojė z.Tomorr Malasi”, - theksoi pėr gazetarėt
Kryetari i LZHK Naltmadhnia Tij Leka I – Mbret i
Shqiptarėve. 
Korresp. i “Atdheu”.



LZHK merr formė institucionale edhe nė rrethin e Korēės

Korēa krijon degėn e LZHK-sė

Korēa ngre degėn e LZHK pėr gjithė rrethin, nė njė takim tė
zhvilluar tė shtunėn e kaluar, nė prani tė disa drejtuesve
tė LZHK nė qendėr, nė fund tė tė cilit u zgjodhėn edhe
organet drejtuese. Mbledhja zgjodhi me votim si kryetar tė
degės sė LZHK-sė z.Adhon Polena dhe nė struktura tė LZHK
kanė aderuar, pėrveē partive tashmė tė njohura qė pėrbėjnė
Lėvizjen, edhe disa shoqata tė djathta siē janė ato tė tė
Pėrndjekurve politikė, shoqata “Pronėsi me Drejtėsi” etj.. 
Nga Tirana ishin tė pranishėm nė mbledhje z.Yllson
Ibrahimllari drejtues i Departamentit tė Organizimit tė
LZHK-sė, z.Hysen Sinani, zv.drejtor i Departamentit tė
Organizimit tė LZHK-sė, z.Dashamir Shehi kryetar i PDRn,
Murat Basha zv.kryetari i PLL dhe z.Koēi Petriti, anėtar i
Departamentit tė Organizimit tė LZHK-sė.
Interesante nė kėtė mbledhje ishte fakti se kėtu u ruajtėn
raportet e deklaruara se nė struktura do tė jenė 50 pėrqind
shoqėri civile e 50 pėrqind pėrfaqėsues partiakė. Kėshilli
drejtues i LZHK Korēė u vendos prej 21 anėtarėsh dhe
sekretar i kėtij kėshilli u vendos z.Nebi Ganellari
(kryetar i PLL Korēė). Nė mbledhjen e zhvilluar u mor
vendim qė brenda muajit prill, Kėshilli drejtues i
Lėvizjes, tė organizojė takimin e hapur tė LZHK nė qytetin
e Korēės, me prezencėn e NMT Leka I  - Mbret i Shqiptarėve,
ku do tė shpallet platforma politike dhe kandidaturat pėr
deputetė tė kėsaj lėvizjeje.
Nė njė konferencė shtypi tė mbajtur pas mbledhjes,
drejtuesit lokalė tė LZHK theksuan se “kjo strukturė
drejtuese, e ngritur mbi kėto parametra, besojmė se do tė
jetė e aftė tė paraqesė qartė para publikut platformėn dhe
programin e kėsaj lėvizjeje, tė paraqitet me kandidatura
serioze, tė organizojė dhe menaxhojė fushatėn elektorale,
tė justifikojė besimin e tė gjithė mbėshtetėsve,” ēka
tregon dhe pėr synimet e forta qė ka LZHK nė kėtė rreth. 
Ndėrsa nė fjalėn e tij z.Nebi Ganellari, duke folur pėr
mbėshtetjen qė ka LZHK nė kėtė rreth u shpreh se “Lėvizja
pėr Zhvillimin Kombėtar ėshtė njė shpresė, ėshtė njė
alternativė, ėshtė njė lėvizje vlerash pėr tė kthyer
besimin, pėr tė vendosur rendin dhe drejtėsinė,
prosperitetin, zhvillimin, mirėqenien dhe integrimin. Si nė
gjithė Shqipėrinė, si nė gjithė hapėsirėn mbarėkombėtare,
kjo lėvizje ka gjetur njė mbėshtetje dhe pėrkrahje tė gjerė
edhe nė Korēė, si njė vatėr arsimore, kulturore, qytetarie
e atdhetare,” – tha ai. Duke dolur pėr aktivitetin e
derisotėm organizativ tė kėsaj dege, z.Ganellari tha se
“Puna pėrgatitore, bashkėrendimi, koordinimi, konsensusi mė
tė gjithė kėta faktorė, por edhe asistenca e kryesisė sė
PLL dhe e tė dėrguarve zyrtarė nga NMT Leka I, konverguan
nė organizimin e kėtij takimi tė rėndėsishėm, nė tė cilin
do tė jepet njė paraqitje racionale e platformės,
filozofisė sė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar,” – tha ai.
Ky takim shpalosi edhe njėherė seriozitetin e qytetarisė
korēare, tė cilėt ishin mjaft tė interesuar rreth kėsaj
alternative tė re, tė ndryshme nga skemat binare tė
derisotme, tė cilėt kanė shndėrruar demokracinė nė
partitokraci.
Korresp. i “Atdheu”



Fjala e z.Nebi Ganellari, kryetar i PLL Korēė nė formimin e
LZHK Korēė

LZHK, njė lėvizje vlerash pėr tė kthyer besimin e
shqiptarėve

Nga Nebi Ganellari

Tė nderuar zonja dhe zotėrinj!
Sė pari ju urojmė mirėseardhjen nė takimin e parė pėr
konstituimin e Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar pėr rrethin
e Korēės, lėvizje e udhėhequr nga NMT Leka I - Mbret i
Shqiptarėve.
Lėvizja pėr Zhvillimin Kombėtar ėshtė njė shpresė, ėshtė
njė alternativė, ėshtė njė lėvizje vlerash pėr tė kthyer
besimin, pėr tė vendosur rendin dhe drejtėsinė,
prosperitetin, zhvillimin, mirėqenien dhe integrimin.
Si nė gjithė Shqipėrinė, si nė gjithė hapėsirėn
mbarėkombėtare, kjo lėvizje ka gjetur njė mbėshtetje dhe
pėrkrahje tė gjerė edhe nė  Korēė, si njė vatėr arsimore,
kulturore, qytetarie e atdhetare.
Nė njė vėshtrim retrospektiv, nuk ėshtė e tepėrt tė
pėrmendim se, me vlerat intelektuale tė qytetit tė Korēės,
Mbreti Zog I ngriti qeveritė nė kohėn e Mbretėrisė dhe
hodhi bazat e shtetit ligjor modern shqiptar.
Pas shpalljes sė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar, jo vetėm
PLL qė natyrshėm ėshtė pjesė integrale e kėsaj lėvizje, por
edhe forca tė tjera politike dhe shoqata, shtresa tė
ndryshme shoqėrore, pėr mė tepėr njė numėr i madh
intelektualėsh tė fushave tė ndryshme kanė shprehur
simpatinė, pėrkrahjen por edhe angazhimin konkret nė
mbėshtetje tė kėsaj lėvizje. Ky nuk ėshtė njė deklarim
elektoral, por njė realitet. Prania juaj nė kėtė takim,
prania e njė pjese intelektualėsh tė dėgjuar tė qytetit,
ėshtė pjesė e kėtij realiteti.
Puna pėrgatitore, bashkėrendimi, koordinimi, konsensusi mė
tė gjithė kėta faktorė, por edhe asistenca e kryesisė sė
PLL dhe e tė dėrguarve zyrtarė nga NMT Leka I, konverguan 
nė organizimin e kėtij takimi tė rėndėsishėm, nė tė cilin
do tė jepet njė paraqitje racionale e platformės,
filozofisė sė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar, por mė
tepėr konstituimin, ngritjen e strukturave drejtuese, duke
u mbėshtetur nė kombinimin e kėtyre vlerave dhe faktorėve
dhe njė kohėsisht duke zbatuar orientimet dhe vendimet e 
Kėshillit Drejtues dhe NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve.
Kjo strukturė drejtuese e ngritur mbi kėto parametra,
besojmė se do tė jetė e aftė tė paraqesė para publikut
qartė platformėn dhe programin e kėsaj lėvizjeje, tė
paraqitet me kandidatura serioze, tė organizojė dhe
menaxhojė fushatėn elektorale, tė justifikojė besimin e tė
gjithė mbėshtetėsve duke reflektuar mė shumė vendosmėri,
dinjitet, mė shumė qytetari e kulturė demokratike, duke
konvertuar kapitalin politik tė kėsaj lėvizje, e nė veēanti
kapitalin politik tė mishėruar nė figurėn e pastėr tė NMT
Leka I, Mbret i Shqipėtarėve nė vlerė pushteti, nė sherbim
tė qeverisjes, stabilitetit, zhvillimit, dinjitetit
kombėtar dhe integrimit.
Ju faleminderit!



Deklaratė pėr shtyp e Kėshillit Drejtues tė LZHK Korēė

Ja projekti politik i LZHK pėr Korēėn

Nė takimin e mbajtur sot, mė 9 prill 2005, pėr konstituimin
e Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar (LZHK) Dega Korēė, pas
njė pune pėrgatitore, bashkėrendimi, konsensusi dhe
mirėkuptimi me partitė politike pjesėtare tė kėtij
koalicioni elektoral, shoqatat e ish tė Pėrndjekurve
Politikė dhe Pronėsi me Drejtėsi, njė grupi intelektualėsh
nga shoqėria civile, me pjesėmarrjen e tė dėrguarve zyrtarė
nga Naltmadhnia e Tij Leka I, Mbreti Shqiptarėve, udhėheqės
i Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar u vendos:
1.Zgjedhja e Kėshillit Drejtues tė Lėvizjes pėr Zhvillimin
Kombėtar, dega Korēė tė pėrbėrė nga 21 anėtarė, nga tė
cilėt,50% nga subjektet politike dhe 50%  intelektualė nga 
shoqėria civile.
2.Z.Adhon Polena tė zgjidhet Kryetar i Lėvizjes pėr
Zhvillimin Kombėtar, Dega Korēė.
3.Z.Nebi Ganellari , Krzetari i Keshillit Kombetarte PLL,
dhe Krzetar i PLL Dega Korēė, zgjidhet sekretar i Levizjes
per Zhvillim Kombetar Dega Korēė. 
4.Kėshilli Drejtues, brenda muajit prill do tė organizojė
takimin e hapur tė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar nė
qytetin e Korēės, me prezencėn e Naltmadhnisė sė Tij Leka I
, Mbret i Shqiptarėve, ku do tė shpallet platforma politike
dhe kandidaturat pėr deputetė tė kėsaj lėvizjeje.
Kjo strukturė drejtuese e ngritur mbi kėto parametra,
besojmė se do tė jetė e aftė tė paraqesė para publikut
qartė, platformėn dhe programin e kėsaj lėvizje, tė
paraqitet me kandidatura serioze, tė organizojė dhe
menaxhojė fushatėn elektorale, tė justifikojė besimin e tė
gjithė mbėshtetėsve duke reflektuar mė shumė vendosmėri,
dinjitet, mė shumė qytetari e kulturė demokratike, duke
konvertuar kėtė besueshmėri dhe kapitalin politik tė kėsaj
lėvizje, e nė veēanti kapitalin politik tė mishėruar nė
figurėn e pastėr tė NMT Leka I , Mbret i Shqiptarėve nė
vlerė pushteti, nė sherbim tė qeverisjes, stabilitetit,
zhvillimit, dinjitetit kombėtar dhe integrimit.
Korēė mė 09.04.2005





POLITIKA

Deklaratė pėr mediat e kryetarit tė PLL z.Eqerem Spahiu

PLL: Tė ndryshohet Kodi Zgjedhor

Tė premten paradite datė 15 prill 2005, kryetari i PLL,
njėkohėsisht deputet nė Kuvendin e Shqipėrisė z.Ekrem
Spahiu, dha njė konferencė pėr shtyp nė zyrat e Kryesisė sė
Kuvendit. Me kėtė rast ai mbajti edhe njė deklaratė pėr
mediat tė cilėn e publikojmė mė poshtė tė plotė.

Deklarata

Reforma zgjedhore ka qenė dhe mbetet prioritet i politikės
shqiptare dhe institucioneve qė lidhen drejtpėrdrejt me to,
por fatkeqėsisht ky angazhim mbeti formal, pasi mungon
vullneti politik pėr tė zhvilluar zgjedhje tė lira e tė
ndershme.
Kodi zgjedhor, i hartuar dhe miratuar nga PS dhe PD, nė
seancėn e jashtėzakonshme tė datės 10 janar 2005, u
reklamua si Kodi mė i mirė i kėtyre 15 vjetėve tė
pluralizmit, por nuk kaloi shumė kohė dhe ndeshim me
deklarime e kėrkesa pėr ndėrhyrje dhe amendime nė nene tė
veēanta tė Kodit zgjedhor, dhe konkretisht: 
- Kryetari i KQZ, z.Ilirjan Celibashi, ka deklaruar se
zbatimi nė praktikė i disa neneve tė veēanta tė Kodit
zgjedhor, ėshtė shumė i vėshtirė.
- Kryetarja e njėsisė bashkiake Nr.1 tė kryeqytetit, zonja
Anita Zaimi, nė kundėrshtim me ligjin, nuk i jep Komisionit
Parlamentar pėr Kontrollin dhe Zbatimin e Legjislacionit
Zgjedhor, listat paraprake tė zgjedhėsve, tė printuara dhe
elektronike.
- Kuvendi i Shqipėrisė, me tė drejtė dhe vota unanime nė
seancėn e djeshme ndryshoi njė nen tė veēantė tė Kodit
zgjedhor qė ne e kishim kėrkuar gjatė shqyrtimit dhe
miratimit tė Kodit. 
- Ministri i Pushtetit Vendor z.Ben Blushi, nė shkresėn Nr.
1608, datė 13.04.2005, drejtuar Komisionit Parlamentar pėr
Kontrollin dhe Zbatimin e Legjislacionit Zgjedhor, kėrkon
tė shtyjė afatet kohore pėr hartimin e listave tė
zgjedhėsve.
- Grupi parlamentar i PD, me shkresėn Nr. 676, datė
12.04.2005, me tė drejtė kėrkon ndėrhyrje nė Kodin
zgjedhor, pėr tė ndryshuar, jo njė por 6 nene tė tij. 
PLL, si parti parlamentare, LZHK si koalicion partiak dhe
shumė mė i gjerė, si dhe unė personalisht, nė cilėsinė e
deputetit dhe anėtarit tė Komisionit tė Posaēėm pėr Refomėn
zgjedhore, e kemi kundėrshtuar me argumenta Kodin, duke
paraqitur edhe amendamente pėrkatėse, por, fatkeqėsisht,
kėto nuk u morėn parasysh nė kohėn e shqyrtimit dhe
miratimit tė Kodit. Madje nuk kaloi shumė kohė dhe ata qė
na kundėrshtuan, erdhėn nė opcionet tona, qė synonim t’u
jepnim shqiptarėve njė Kod zgjedhor, ku tė respektohet
institucioni i votės sė lirė, ku konkurruesit tė kenė
shanse tė barabarta dhe ky Kod tė ishte i zbatueshėm
praktikisht.
Meqenėse tė dy partitė qė hartuan dhe miratuan Ligjin
kėrkojnė ndėrhyrjen nė Kodin Zgjedhor, ne shprehim
vullnetin tonė tė riparohen edhe mangėsitė e tjera, duke
marrė parasysh edhe amendamentet tona, sidomos ato qė
lidhen me kontrollin ndaj votės, pra pėr tė patur
komisionerė nė QV, KZZ dhe nė grupet e numėrimit. 
Opcionet dhe argumentat tona tė mėsipėrme, i kemi bėrė tė
ditura edhe nė takimin e datės 13 prill 2005, me Drejtorin
e Zyrės sė OSBE pėr Institucionet Demokratike dhe tė
Drejtat e Njeriut (ODIHR), ambasadorin Christian Strohal. 
Tiranė 15 prill 2005


Fjala e  deputetit Eqerem Spahiu nė seancė parlamentare pėr
gjakmarrjen (dt.14 prill)

Spahiu: Qytetarėt, njė hap para shtetit

Zoti kryetar!
Tė nderuar kolegė!
Dėshiroj qė tė tėrheq vėmendjen tuaj dhe tė Kuvendit tė
Shqipėrisė, si organi mė i lartė nė vend, pėr njė problem
aktual dhe me rėndėsi kombėtare. Javėn e kaluar rreth 500
banorė tė nderuar tė Malėsisė sė Madhe u mblodhėn dhe
nėnshkruan njė marrėveshje pėr trajtimin e gjakmarrjes.
Media dhe mbarė opinioni publik e kanė pritur me interesim
tė madh kėtė ngjarje, e cila meriton tė trajtohet me
seriozitetin mė tė madh edhe nga parlamenti shqiptar. Kjo
ngjarje vjen nė kohėn kur qeveria shqiptare deklaron se
vendi ėshtė shumė afėr arritjes sė standardeve pėr
integrimin euroatlantik. Ndodh kur tė gjitha forcat
politike janė tė angazhuara nė fushatė elektorale duke bėrė
premtime tė bujshme pėr integrim dhe begati ekonomike.
Si deputet dhe qytetar ndiej respektin mė tė madh pėr
kurajon dhe qėllimin e mirė tė atyre burrave tė nderuar tė
ardhur nga tė gjitha zonat e Malsisė dhe dispora. Me
angazhimin dhe betimin e tyre ata hodhėn njė hap pėrpara nė
pėrpjekjet pėr t’i dhėnė fund fenomenit kriminal tė
gjakmarrjes dhe ngujimit. Nuk ka gjė mė tė rėndė pėr njė
vend dhe njė shoqėri, sesa kur nė qytete e fshatra, biles
edhe nė qendėr tė kryeqytetit, tė ketė akoma fėmijė dhe
familje tė ngujura qė vuajnė gabimet e tė afėrme tė tyre
dhe paaftėsinė e shtetit pėr tė vėnė pėrpara drejtėsisė
fajtorėt e vėrtetė. Nė kėtė kuptim, besėlidhja e javės sė
kaluar u bėri apel njerėzve, sidomos brezit mė tė ri, tė
mos bėhen pre e spekullimeve tė gjakmarrjes dhe qė shteti
tė marrė pėrgjegjėsitė e veta.
Por, tė nderuar deputetė, si koleg i juaji dhe si qytetar i
kėtij vendi nuk mund tė pajtohem dhe tė hesht me anėn
tjetėr tė kėsaj ngjarjeje: me faktin se shteti me
paaftėsinė e tij po detyron qytetarėt tė vetorganizohen dhe
tė bėjnė kode tė reja pėr mbrojtjen e jetės sė njerėzve tė
pafajshėm. Kur them shteti, nuk kam parasysh vetėm
qeverinė, nga e cila nuk pres ndonjė gjė tė mirė, sepse ajo
ka qenė dhe ėshtė e interesuar ta mbajė veriun nė tensione
dhe ndarje tė thellė familjare e krahinore. Por pėrgjegjėsi
tė madhe ka edhe Kuvendi ynė, deputetėt dhe ju zoti
Pėllumbi si kryetar i tij.
Njė vit mė parė kreu e shtetit z.Moisiu na propozoi
krijimin e njė Kėshilli Koordinues pėr tė luftuar nė
thelbin e vet dhe nė mėnyrė tė organizuar, gjakmarrjen e
pasojat e saj. Drafti i ligjit erdhi nė parlament me
nėnshkrimin e deputetėve tė tė gjitha palėve vetėm nė
muajin korrik. Kuvendi vendosi ta shtyjė diskutimin pėr nė
shtator pėr tė bėrė plotėsime tė mėdha tė ligjit, por tani
kanė kaluar 7-8 muaj dhe akoma Kuvendi nuk e ka parė tė
arsyeshme ta diskutojė dhe miratojė kėtė ligj. Kur Kuvendit
tė Shqipėrisė dhe qeverisė i duhen njė vit kohė pėr tė
miratuar njė ligj kaq tė rėndėsishėm e tė domosdosshėm,
atėherė qytetarėt detyrohen vetė tė marrin inciativa tė
tilla si ajo e Malėsisė sė Madhe. Ky ėshtė njė nga rastet
mė flagrante tė dėshtimit tė Kuvendit dhe pėr kėtė
pėrgjegjėsia kryesore bie mbi ju zoti kryetar, mbi kryesinė
e Kuvendit dhe mbi komisionin pėr mbrojtjen dhe sigurinė
kombėtare. Tani qė qytetarėt e nderuar tė Malsisė sė Madhe
na kujtuan nevojėn e organizimit tė luftės kundėr
gjakmarrjes dhe eleminimit tė pasojave tė saj, uroj qė
Kuvendi tė ndalet seriozisht nė kėtė ēeshtje dhe tė japė
njė vendim pėr ligjin qė prej njė viti rri nė sirtaret e
komisioneve.
Me kėtė rast dua t’i kėrkoj edhe qeverisė shqiptare qė tė
heqė dorė nga pėrpjekjet e saj pėr tė pėrfituar
ekonomikisht dhe politikisht nga fenomeni i gjakmarrjes. Sa
herė hapet kjo temė ose ndodh ndonjė ngjarje kriminale pėr
motive gjakmarrjeje, qeveria politikisht akuzon veriun dhe
opozitėn si fajtore, kurse nga ana tjetėr organizon tendera
miliona dollarėsh pėr tė ndėrtuar shkolla dhe objekte
internimi nė zonat militante socialiste me pretekstin se
kėtė po e bėn nė ndihmė tė familjeve tė prekura nga
gjakmarrja. Jo tė nderuar deputetė! Gjakmarrja nuk luftohet
duke internuar njerėz, duke e zėvendėsuar ngujimin nė
familje nė ngujim nė rajone tė veēanta, por duke forcuar
shtetin e tė drejtės, duke forcuar gjykatat dhe duke
luftuar burimet e gjakmarrjes, ku kryesore janė papunėsia
dhe varfėria e lartė e familjeve tė pėrfshira nė konflikte.
Njė shtet serioz nuk mund ta zejė gjumi kur ka qoftė edhe
njė fėmijė qė nuk del nga shtėpia nga frika e gjakmarrjes,
por shteti ynė, qeveria jonė, nė vend qė tė marrė masa
konkrete, i pėrdor fėmijėt e ngujuar pėr spektakle
televizive dhe elektorale.
Natyrisht, na gėzon fakti se gjatė vitit 2004 janė ulur
rastet e gjakmarrjes dhe janė shtuar dėnimet e rėnda pėr
faktorėt tė dhėna sidomos nga Gjykata e Krimeve tė Rėnda.
Por kjo nuk mjafton. Ftoj parlamentin tė mbajė njė seancė
tė veēantė pėr kėtė problem, siē vendosėm nė korrikun e
vitit tė kaluar; qeveria tė sjellė njė platformė tė qartė
dhe ne tė votojmė ngritjen sa mė shpejt tė strukturės sė re
tė propozuar nga kreu i shtetit z.Moisiu. Pas 3-4 javėsh
Kuvendi nuk do tė mblidhet mė; pastaj kemi zgjedhjet,
pastaj duhet kohė tė krijohet qeveria e re; fillojnė
pushimet, ndėrkohė qė viktimat e gjakmarrjes nuk kanė
pushime, por e jetojnė ēdo minutė me ankthin e tmerrshėm tė
minutės sė fundit tė jetės sė tyre.
Ju faleminderit!




KOMENTE


Transparenca si dėshmi e zgjedhjeve korrekte

Nga Artan Tujani
Sekretar i Pergjithshem i PLL

Kompleksiteti i njė fushate zgjedhore nuk do tė kishte
pėrmasat e veta tė natyrshme, nėse pjesė tė saj nuk do tė
ishin edhe komponentėt e transparencės pėr financimin si
parakusht i suksesit zgjedhor. 
Vitet e fundit ėshtė vėnė re njė tendencė nė rritje e rolit
tė financimeve nė implementimin e suksesshėm tė fushatave
elektorale dhe, pėr kėtė, shembujt janė tė shumtė. 
Ka ardhur koha tė shpjegohet rėndėsia e komponentit
financiar nė sipėrmarrje dhe aktivitete tė tilla, sikundėr
nga ana tjetėr ėshtė fakt se roli i tij ėshtė bėrė i
pazėvendėsueshėm dhe, hera herės, merr karakter primar,
duke eklipsuar edhe elementė tė tjerė tė fushatės.
Nė thelb, funksionet normale tė aktivitetit politik nė
pėrgjithėsi dhe fushata elektorale nė veēanti, nuk mund tė
kuptohen pa njė faturė shpenzimesh. Pikėrisht, pėr kėtė
aktivitet normal qė ėshtė, nė fund tė fundit, edhe shprehje
e zhvillimit tė demokracisė, ligji parashikon: “Pėrveē
fondeve nga buxheti, subjektet zgjedhore mund tė pėrfitojnė
pėr fushatėn e tyre, dhurata nga persona fizikė ose
juridikė privatė vendas, jo mė shumė se 1 milion lekė, ose
kundravleftėn nė sende apo shėrbime. Ato deklarojnė (nė
pėrputhje me nenin 145/a tė kėtij Kodi), tė gjitha
dhuratat...”.
Gjithashtu, nė nenin 145 (Shpėrndarja dhe rishpėrndarja e
fondit pėr financimin e fushatės..., pika “b”), pėrcaktohet
se “... 40 % e shumės sė financuar ndahet ndėrmjet partive
tė pėrfaqėsuara nė Kuvend...”. 
Sidoqoftė fondet janė tė pakta, por nė raport me cilėsinė e
zgjedhjeve qė janė zhvilluar deri mė tani, opinionet se
kėto shpenzime janė tė pajustifikuara, marrin njėfarė
vlere.
Pamjaftueshmėria e fondeve rrit tendencėn e grumbullimit tė
fondeve jo publike. Rreziqet qė vijnė nga njė veprim i
tillė, janė tė shumta dhe tė natyrshme. Pikėsėpari, partitė
politike rrezikohen nga afrimi dhe ndikimi
politiko-financiar qė ushtrojnė bizneset formale dhe
informale, tė cilat shprehin afeksion tė dukshėm pikėrisht
gjatė fushatave zgjedhore, pėr tė formėsuar lidhjet me
politikėn, me qėllim pėrdorimin e saj si koperturė pėr
aktivitetet e paligjshme dhe pėrfitimin e beneficeve gjatė
konkurrimit pėr akaparimin e fondeve publike. 
Rrezikshmėria e kėtij infiltrimi ėshtė gjithėkohore pėr
shkak tė financave tė pamjaftueshme tė partive, ēka krijon
kushte pėr nėnshtrimin e tyre dhe kandidatėve ndaj biznesit
gjatė fushatave zgjedhore dhe pas tyre, nė formėn e
kundėrvleftės dhe shpėrblimit pėr financimet e dhėna gjatė
“nevojės sė politikės”.
Njė nga simptomat mė tė rrezikshme, tė pranishme e
lehtėsisht tė konceptueshme ėshtė fenomeni i blerjes sė
kandidimit me para. Dhe kjo imponohet natyrshėm sidomos
kur, mėtonjėsit e biznesit, pėr t’u angazhuar politikisht
shpėrfaqin ndikimin e tyre elektoral nėpėrmjet mbėshtetjes
qė sigurojnė nga tė punėsuarit nė bizneset e tyre dhe
familjarėt e tė punėsuarve. Gjithashtu ata shprehin
gatishmėri tė hapur pėr tė pėrballuar vetė shpenzimet e
fushatės, madje edhe pėr financimin e fushatės sė
politikanėve influentė, qė pėrcaktojnė vendosjen e
kandidaturave tė tyre nė emėr tė subjekteve politikė.  
Njė nga veprimet administrative qė favorizon rritjen e
ndikimit dhe presionit tė biznesit nė kandidimin dhe
infiltrimin nė politikė, e mė pas mundėsimin e akaparimit
tė saj nė vazhdimėsi, ėshtė edhe zvarritja e lėvrimit tė
fondeve tė planifikuara pėr fushatėn zgjedhore tė partive.
Kjo manovėr ka dėshmuar efikasitet dhe ka rritur
agresivitetin e biznesit drejt partive nė vėshtirėsi
financiare. 
Pushteti gjithmonė ka krijuar dhe stimuluar qėllimisht
pabarazinė nė sasinė e fondeve tė akorduara pėr partitė,
duke stimuluar hapur partitė e koalicionit nė pushtet ose
tė lidhura me pushtetin.
Mungesa e transparencės sė financimeve gjatė fushatave
zgjedhore, lehtėson pėrdorimin abuziv tė fondeve me
origjinė tė dyshimtė, qė rėndom shfrytėzohen pėr manipulime
dhe votėblerje.
Me ndikimin e drejtpėrdrejtė tė politikės, gjatė fushatave
zgjedhore vėrehet fenomeni i rritjes sė tarifave dhe
ēmimeve tė shėrbimeve nė mediat vizive. Kėshtu, spotet
televizive tė partive dhe kandidatėve, ēuditėrisht rriten
me fillimin dhe acarimin e fushatave dhe fillojnė tė
kushtojnė shumė mė tepėr sesa spotet e biznesit tė emetuara
nė vazhdimėsi. Kjo vėshtirėson bilancin financiar dhe rrit
artificialisht koston e fushatės sė partive tė “varfėra” e
kandidatėve tė tyre, duke krijuar dhe thelluar pabarazinė
financiare dhe mediatike nė konkurrim, ēka padyshim
pėrkthehet nė zvogėlim tė rezultateve tė pritshme, pasi i
privon zgjedhėsit nga njohja me programet individuale dhe
partiake tė subjekteve tė “vogla”.
Tė ndėrgjegjshme pėr kėto vėshtirėsi, partitė e
diskriminuara paragjykohen qė nė fillim tė garės dhe i
nėnshtrohen presionit tė faktorėve negativė, ēka
manifestohet dukshėm edhe nė rezultatet zgjedhore,
pavarėsisht nga cilėsia e programeve dhe kandidatėve tė
tyre nė raport me rivalėt.
Angazhimi politik i grupeve tė interesit, nuk pėrbėn
kurrfarė blasfemie politike, por, nė kushtet e njė
informaliteti tė penalizuar politikisht dhe tė demantuar
nga faktorėt politikė ndėrkombėtarė nė raportet e tyre pėr
shkallėn e informalitetit nė ekonominė shqiptare, implikimi
i biznesit me politikėn mund tė stimulojė krijimin e njė
binomi tė rrezikshėm pėr fatet e demokracisė.
Biznes-politikanėt dhe politikanėt biznesmenė, janė forma
analoge e kombinacionit qė synon shitblerjen e politikės
dhe shndėrrimin e saj nė aktivitet me qėllim fitimi,
ndėrkohė qė nė shoqėritė demokratike kėrkohet me ngulm
stimulimi i organizmave joqeveritarė si ndihmės dhe
monitorues tė politikės, si dhe ndėrmjetės midis
institucioneve vendim-marrėse qeverisėse dhe tė
qeverisurve.
Mundėsia e kompromentimit tė synimeve tė sinqerta pėr
rekrutimin nė politikė tė grupeve tė interesit, si
prekursorė tė induktimit tė frymės dhe koncepteve tė
kapitalizmit nė trupat vendim-marrėse, ėshtė njė komponente
qė rrezikon tė degjenerojė misioni dhe vizionin human tė
politikės si shprehje e koncentruar e interesave publike,
ndėr to edhe tė atyre ekonomike.
Problematike do tė ishin tė gjitha pėrēapjet qė do tė
synonin rekrutimin nė politikė tė pėrfaqėsuesve mė tė
fuqishėm tė biznesit dhe angazhimin e tyre nė krijimin e
lehtėsirave pėr akaparimin e fondeve publike apo
implementimin e njė kuadri ligjor qė mund tė ndikojė nė
prishjen e konkurrencės sė ndershme nė treg me qėllime
klienteliste.
Prandaj, pjesėmarrja e biznesit nė financimin apo
angazhimin direkt tė fushatave politike, rrezikon
kushtėzimin e trupės parlamentare qė nė fushatė, dhe mė pas
nė legjislativin-produkt tė tyre.
I vetmi mjet efikas pėr shmangien e inkriminimit tė
politikės me bizneset, sidomos ato informale, ėshtė
kufizimi i kandidimit tė biznesmenėve nė fushatė dhe krjimi
i kushteve e prerogativave ligjore pėr njė transparencė
maksimale institucionale tė financimit tė fushatave tė
partive politike.    




Mediat, si interlokutorėt e politikės me zgjedhėsit

Nga Sazan Pipa

Meqenėse zgjedhjet kundrohen si aksioni politik mė
gjithpėrfshirės pėr promovimin e demokracisė dhe qeverisjes
nė nivele qendrore e vendore dhe njėkohėsisht edhe si pjesė
e reagimit publik ndaj funksionimit dhe rotacioneve
demokratike tė pushtetit, roli i mediave nė raport me to
ėshtė tejet i madh dhe i pazėvendėsueshėm.
Tek mediat, politika ka patur dhe do tė ketė pėrjetėsisht
hallkėn ndėrmjetėse qė e lidh me opinionin publik dhe
votuesit, si dhe pėrcjellėsin e mesazheve pėr njohjen e
alternativave programore, kėndvėshtrimeve pėr qeverisjen,
shoqėrinė dhe vendim-marrjen qė lidhet me to.
Nėse mendimi dhe aksioni politik, pėr mediat ėshtė ushqim i
pėrditshėm dhe lėndė e parė, politika nga ana e saj nuk
mund tė fuzionohet dhe tė depėrtojė me efikasitet pėrveēse
nėpėrmjet mediave, tek ata qė e votėbesojnė atė, pra tek
qytetarėt-zgjedhės.
Zgjedhjet kėrkojnė intensitet maksimal tė kontakteve midis
zgjedhėsve, kandidatėve dhe subjekteve respektive.
Funksioni dhe misioni i mediave nė sigurimin e komunikimit
midis tyre, realizon edhe njohjen reciproke midis
kategorive qė pėrbėjnė komponentėt mė tė pėrgjegjshėm dhe
institucionalė tė njė demokracie funksionale dhe efiēiente.
Mediat, si institucionet mė pėrfaqėsuese dhe autentike tė
opinionit publik, njėkohėsisht janė edhe ngrehinat
institucionale, nė themel tė suksesit tė tė cilave qėndron
besueshmėria e publikut tė gjerė ndaj institucioneve tė
shoqėrisė demokratike.   
Mediat kanė njė rol krucial nė zhvillimin dhe kurorėzimin
me sukses tė fushatave zgjedhore. Ato mund tė ndikojnė
fuqimisht nė ē’tensionimin e tyre, nė ekuilibrimin dhe
uljen e agresivitetit tė subjekteve e kandidatėve
konkurruesė. Pikėrisht pėr kėtė arsye, nė Kodin Zgjedhor
ėshtė parashikuar edhe rregullimi ligjor dhe kontributi i
kontrolluar dhe i monitoruar i tyre, nė funksion tė
prezantimit publik tė njė fushate tė moderuar, konform
standardeve demokratike tė gjithėpranuara dhe tė sė Drejtės
sė Informimit publik tė zgjedhėsve dhe qytetarėve nė
pėrgjithėsi.
Krijimi i raporteve tė besueshmėrisė dhe paanshmėrisė sė
mediave, para dhe gjatė fushatave zgjedhore, si dhe evitimi
i ndikimeve dhe kontrollit politik pėr pėrfitime parciale,
janė parakushte pėr kontribuim dinjitoz tė mediave nė aktet
madhore pėr fatet e demokracisė, sikundėr janė zgjedhjet.
Pavarėsisht raporteve strukturore tė minutazhit tė emetimit
tė aktiviteteve politike nė favor tė partive tė mėdha,
mediat vizive disponojnė hapėsira tė pakufishme pėr
balancimin e kohės dhe transmetimin profesional tė
alternativave politike tė subjekteve konkurrues, tė
konsideruar “minorė”.
Mėnyra mė e mirė pėr realizimin e skemave efikase, jashtė
ndikimeve dhe synimeve diferencuese, ėshtė programimi dhe
realizimi i debateve publike, ku mund tė vendoseshin
pėrballė pėrfaqėsues eminentė tė alternativave konkurruese,
duke u dhėnė pėrparėsi subjekteve tė “diferencuara me
ligj”.
Pavarėsisht minutazhit, mediat vizive duhet tė ndjekin
aktivitetet publike gjatė fushatave dhe nė kronikat e tyre
duhet tė pasqyrojnė nė mėnyrė tė sintetizuar mesazhet
politike, duke anashkaluar pėrshkrimet narrative tė
panevojshme dhe joprofesionalė.
Gjithashtu, mediat vizive, nė funksion tė pasqyrimit me
ndershmėri tė fushatės dhe kontribuimit balancues tė tyre,
lipset tė ulin ndjeshėm tarifat e transmetimit tė spoteve
televizive dhe t’i programojnė ato nė pikun e
shikueshmėrisė.
Ndėrsa mediat e shkruara nė raport me ato vizive, kanė
mundėsi shumė tė mėdha pėr pėrcjelljen tek lexuesit tė
thelbit tė alternativave dhe artikulimit politik tė
pėrfaqėsuesve mė tė shquar tė tyre, duke iu shmangur
klientelizmit dhe preferencave tė editorėve.
Pėr realizimin me objektivitet dhe paanshmėri tė kėtij
qėllimi, njė rol tė rėndėsishėm mund tė luajnė OJQ-tė dhe
organizmat monitorues tė akredituar si rezidentė nė vend,
apo tė atashuar posaēėrisht gjatė fushatave.
Nėse e Drejta e Informimit tė shtetasve ėshtė njė e Drejtė
Themelore nė demokraci, privimi selektiv e shtetasve pėr
shkak tė bindjeve politike, ėshtė njė shkelje flagrante e
kėsaj tė Drejte.
Gjithsesi, sa kohė qė nė mediat e shkruara janė formėsuar
lobingje dhe aleanca politike nė favor tė partive tė mėdha,
pasqyrimi i alternativave dhe kandidatėve tė subjekteve
rivale ndaj tyre, mbetet njė handikap me pasoja tė
padėshirueshme nė realizimin e fushatave tė ndershme,
zgjedhjeve tė lira dhe promovimin e pushteteve konform
verdiktit tė merituar zgjedhor. Deformimi i verdiktit
zgjedhor nėpėrmjet diferencimit mediatik tė fushatave,
gjithmonė do tė sjellė si produkt pushtete tė pambėshtetura
realisht dhe, pėr pasojė, abuzuese ndaj aspiratave tė
zgjedhėsve.      





Papėrgjegjshmėria kriminale Nano!

Nga Gjergj Thanasi
Drejtor i Departamentit tė Marrėdhėnieve Publike nė PLL 

Papėrgjeshmėria aventureske deri nė kufijtė e
kriminalitetit e kryeministrit Nano, ėshtė njė shans pėr
opozitėn pėr tė siguruar dritėn jeshile nga amerikanėt pėr
tė ardhur nė pushtet pavarėsisht nga dhuna apo hilet
elektorale tė fabrikės Nano-CO-PKSH. Korrupsioni galopant i
socialistėve shqiptarė nuk pėrbėn kėrcėnim pėr interesat
kombėtare amerikane. Autoritarizmi, burgimet, dajaku,
plagosjet deri dhe ekzekutimet e opozitarėve janė njolla
turpi nė CV-nė rozė, por gjithsesi vetėm brengosėse e jo
kėrcėnuese pėr amerikanėt. Mbarėshtimi i trafikut tė
klandestineve, prostitucionit, shitjes sė fėmijėve ėshtė me
tė vėrtetė kambanė alarmi pėr OJQ-tė, por kthehet nė
shqetėsues pėr ekzekutivin amerikan, vetėm nė mundėsinė jo
hipotetike, qė kėto kanale tė zeza tė shėrbejnė pėr tė
transportuar mallra dhe njerėz tė ndryshėm nga ato qė u
thanė mė sipėr. Pėrfshirja e nanollarėve nė trafik droge me
rrota apo me helikė veēanėrisht nga portet atlantike tė
Brazilit apo te deltės sė Orinokos, janė problem i DEA-s
(shikoni sajtin e DEA dhe CIA nė internet), gjithsesi jo
rrezik portokalli pėr sigurinė kombėtare. 
Papėrgjegjshmėria e skajshme nė ruajtjen e armėve kimike tė
trashėguara nga koha e xhaxhit Enver si dhe mosdokumentimi
i ngarkesės sė anijes ”Dou men” tė ardhur nė qershor 1990 e
shndėrrojnė nanokracinė nė rrezik pėr sigurinė kombėtare tė
SHBA-ve. Opozita shqiptare veēanėrisht segmentet e LZhK-sė
tė panjolla nga e kaluara, automatikisht shndėrrohen nė
instrument pėr korrigjimin e papėrgjegjshmėrisė. 
Kryeministri e ka shpėrdoruar me mendjelehtėsi detyrėn jo
thjeshtė duke bėrė qejf, kur shqiptaret mbyten nė dete apo
vdesin greminave, edhe duke mos marrė masa pėr tė zbatuar
konventa e marrėveshje ndėrkombėtare pėr papėrgjegjshmėri
nė detyrė, apo larg qoftė, duke mbyllur njė sy e mbushur dy
xhepa me para tė ardhura nga trafiqet, pse jo edhe nga
filialet e kartelit ndėrkombėtar tė terrorit. 
Personalisht si opozitar konstruktiv dhe i moderuar qė jam,
duke respektuar konventat, palė firmatare e tė cilave ėshtė
edhe shteti im, kam informuar vėzhguesit europiane z. PEKKA
VIERVAST, qysh nė nėntor tė 2004-ės pėr papėrgjegjshmėrinė
flagrante tė ekzekutivit shqiptar nė ruajtjen e municioneve
kimike trajnuese, policore e luftarake. Kėtė informacion e
kam bazuar nė masat teknike organizative tė pamjaftueshme
pėr ruajtjen e objektit magazinues, nė dekonspirimin e
objektit nga shejtan-kalamajtė, me tė cilėt e ka mbushur
ministrinė “strategu” Majko, si dhe nė pėrgatitjen
profesionale, dhimbtasi e them, pėr tė qarė hallin tė
efektivit ruajtės tė objektit. Kamerat me cirkuit tė
mbyllur, sado moderne tė jenė, nuk funksionojnė pa korent.
Nė zonat rurale, me gjithė pėrpjekjet titanike tė Harasan
Keshit, terri jo rrallė zgjat edhe 12 orė. Pa sistem
gjeneratori back up, tė rrofshim kamerat moderne.
Mė njė rrethim me kunja me majė kundra trupave aeromobil,
ku vende-vende mungon teli me gjemba, siguria mbetet
dėshirė larg realitetit. Me ushtarė qė ēajnė dru pėr tė
mbushur soba-fuēi-karburanti, siē i fotografoi edhe
gazetari amerikan, jemi larg standardeve NATO. Kur lopa apo
delja kullot brenda territorit tė depozitės, atėherė i kemi
thėnė sigurisė sikter!
Mė gjerėsisht me Ministėr Mbrojtjeje, tė specializuar vetėm
pėr tenderime gjithēfarėsh, nga skrapi i tankeve tė baba
Stalinit, deri tek klori pėr ēajin e ushtarėve, siguria
mbetet iluzion. Shtoji kėsaj dhe llafet e pazarit sikur
gjoja operativėt e Jassin Kadiut: Waleedi i datėlindjes
23.04.1966 apo i vėllai Muhamedi shėtisnin apo edhe
shėtisin nėpėr Tiranė dhe ēdo prefesionisti perėndimor do
t’i ngriheshin qimet pėrpjetė. Mendoni pak sikur
kontenitorėt, qoftė edhe me klorpikrinė, tė fluturonin nga
periferia e Tiranės nė… dhe tė binin nė duar tė gabuara pėr
shkak tė papėrgjegjshmėrisė apo edhe tahmaqėrisė sė quajtur
Nano, - kush do ta paguante faturėn, Tosi apo Shqipėria?
Sigurisht Shqipėria! Fqinjėt tanė tė veriut apo tė jugut,
pėrnjėherė do tė pretendonin pėr tė pasur dorė tė lirė nga
dajė Sam-i pėr ta zhbėrė Shqipėrinė e shndėrruar nė njė
rrezik pėr sigurinė kombėtare tė SHBA. 
Kujtojmė se tetėdhjetė vjet mė parė, papėrgjegjshmėria
Noljane me vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me BS-nė,
rrezikonte intervencionin greko-serb nė Shqipėri. Atėherė,
tė lidhje marrėdhėnie diplomatike me Stalinin, tė qarkuar
me kordon sanitar, do tė thoshte vdekje pėr Shqipėrinė.
Lavdi Zotit, me lejen e ndihmėn e Anglisė dhe, mė sė paku,
neutralitetin dashamirės tė fuqive tė mėdha, Ahmet Zogu, mė
pas Mbreti i Shqiptarėve, e zgjidhi pozitivisht situatėn,
duke e lėnė dhelprėn Pashiq me gisht nė gojė. 
Si opozitar, aq mė bėn pėr fatin personal tė Nanos si njeri
i tė 99-ve. Si shqiptar mė dhimbset Shqipėria qė mund tė
paguajė faturėn e kryeministrit Hergjele. Ka ardhur koha,
qė mjekrėn e sotme dikush ta neutralizojė, siē u
neutralizua mjekra tjetėr (ndonėse kishte vlera dhe merita,
jo si ky i sotmi). 
P.S.
Vizita e El Baradeit, siguria e kufijve shqiptarė tė
menaxhuar nga njerėzit besnikė dhe ‘efiēentė’ tė Nanos,
izotopet e ceziumit dhe keku i verdhė (3% jo 88%) sipas
terminologjisė NATO, apo zhiva e kuqe sipas slang-ut
shqiptar, pėrbėjnė lėndė pėr njė artikull tjetėr.
Gjithsesi, si shqiptar, lus Zotin, qė i paudhi mos t’ia
ketė marrė mendjen qoftė edhe njė nanollari tė vetėm, pėr
t’u ngatėrruar me tė tilla gjėra, qė janė tabu. 





Apologjetėt e vdekjes

“Unė urrej vetėm xhelatėt” – A.Kamy

Nga Islam Spahiu

Teleshikuesit shqiptarė kėto ditė patėn “kėnaqėsinė” tė
ndjekin emisionin “Zonė e Lirė” ku intervistohej Sokol
Enver Hoxha me rastin e 20-vjetorit tė vdekjes sė tė jatit.
Katėr ditė mė vonė, tė hėnėn nė mbrėmje, Tv ‘Top Channel’
dha Top Show-un “Enver Hoxha” me njė debat tė ashpėr nė mes
tė nostalgjikėve komunistė nė njė anė, dhe kundėrshtarėve
tė tyre nė anėn tjetėr. Gjė interesante: njė ndeshje
pikėpamjesh haptazi, para opinionit publik qė nė kohėn e
diktaturės as mund tė ėndėrrohej e sot, sikur ta ndiente
edhe varri i tė ndjerit diktator, ai do ta nxirrte jastė
atė.
Po kush ishin kėta apologjetė qė me kaq zjarr mbronin njė
figurė tė ēngjyrosur shumė shpejt nga koha? Dy prej tyre i
njohim: qenė anėtarė tė KQ tė PPSH-sė. Dy tė tjerėt nuk
njiheshin mė parė, kurse sot njėri ka formuar njė parti
komuniste. Pėrballė tyre kishin marrė mundimin tė dalin dy
ish tė pėrndjekur politikė dhe njė profesor universiteti i
pozicionuar nė spektrin e djathtė politik. Siē shihet njė
ndeshje, do tė thonim, nė pozita tė barabarta pėr sa i
pėrket lirisė sė fjalės.
Tezat e komisarėve tė kuq konsistonin nė “meritat” e
veēanta tė diktatorit tė vdekur tė paraqitura me terma si
kėto: Me kulturė, militant, komandant i UNĒl, udhėheqės dhe
themelues i partisė dhe i shtetit, arkitekt i ndėrtimit tė
njė ekonomie tė pėrparuar, organizator i mbrojtjes dhe i
pavarėsisė sė atdheut etj., etj., si kėto. Kundėrshtarėt e
tyre nuk e patėn tė vėshtirė t’ua hedhin poshtė si
kėshtjellė prej kartoni kėto dokrra; mjaftuan t’u vėnė para
sė cilės prej tyre njė “pa” ose “jo” tė pėrshtatur. 
Por ē‘ndodhi? Ata qė u nxehėn mė shumė aq sa e humbėn
toruan, qenė apologjetėt e mjerė. Ishin tė fyer nga njė
padrejtėsi e natyrshme: nuk ishin mėsuar tė dėgjonin
kritika ndaj njė dogme qė sundoi me zhurmė afro gjysmė
shekulli. Kundėrshtarėt kishin njė avantazh: ishin mėsuar
me ato absurditete, sepse e kishin paguar kundėrshtinė;
ishin tė regjur nga vuajtja. Kėshtu qė ata e pritėn me
qetėsi arrogancėn e “gjelave” tė vjetėr, madje edhe
buzėqeshėn, por kjo doli mė keq pėr kėta tė fundit. Kur
prof.Ylli Pango iu drejtua njėrit prej tyre me etiketėn
“shok”, ai ndjeu “shockun” elektrik: “ma thua me ironi!” –
tha i shkreti. – O Zot, e pabesueshme: ajo fjalė me tė
cilėn mburrej dikur, sot po e ofendonte. Kjo pabarazi me tė
deklasuarit “e mallkuar” ishte e padurueshme. Puna arriti
gjer aty sa u ndez “gjaku revolucionar” dhe ai mė “fodulli”
u ngrit nė kėmbė me bėrtima. Veē e keqja ishte se nuk u
tremb njeri...
Ishte interesante tė shikoje ato hijena qė vdekjen e quanin
jetė, krimin drejtėsi, robėrinė pavarėsi, mediokritetin
madhėshti, marrėzinė zgjuarsi etj., etj.; me njė fjalė ēdo
gjė e kthyer mbrapsht; njė cinizėm tipik. Sesi, pėrmes
fjalėve tė tyre dukej sikur dėgjohej si nė “sordina” hymni
makabėr: “Botėn mizore ne do ta shkatėrrojmė/ qė nga
themelet, e pastaj,/ pėr veten tonė ne do tė ndėrtojmė,/
botėn e re nė vend tė saj!” Pikėrisht duke iu referuar
kėtij uguri tė zi, Patėr Anton Harapi iu drejtua eshtrave
tė Ēerēiz Topullit e Mustafa Qullit nė ceremoninė e
pėrcjelljes sė tyre pėr nė vendlindjet nė vitin 1936: “...
i nāmė, si rrfeja, m’ja lėshoni kulshedėrs sė re, rrymave
dėrmuese, qė po e brejnė jetėn shqyptare: atyne po, tė
cillt, thonė se po bashkojnė e na shkatrrojnė; lavdohen pėr
dashni e na qesin mninė e fitmen, duen tė na msojnė e po na
zhburrnojnė. Heu! ata mos kjoshin, e zoti i vraftė njata,
tė cillt duen t’i lājn shqyptarėt pa besė ndėr veti, duen
t’i qesin moralit e karakterit, familjet e historijet”.
E koha, “kjo mikneshė e kadaltė, po e sigurt e mendimtaėve”
(Konica), pa dyshim do ta ēojė nė vend namėn profetike tė
prelatit martir.



Kosovė, prapė atentat ndaj Familjes Haradinaj

Vritet vėllai i Ramush Haradinajt

Policia e qytetit tė Pejės nė Kosovė konfirmoi vrasjen e
Enver Haradinajt, vėllai i Ramush Haradinajt, deri para pak
kohėsh kryeministėr i Kosovės. Policia tha se ai ėshtė
qėlluar me armė zjarri nga njė veturė nė lėvizje nė fshatin
Raushiq derisa ishte duke kaluar me veturėn e tij.
Zėdhėnėsi i SHPK-sė, Refki Morina, thanė se “nė mes tė
fshatrave Raushiq dhe Lybeniq tė Pejės, tė premten rreth
orės 15:10, ėshtė plagosur rėndė Enver Haradinaj”, i cili
mė pas ka ndėrruar jetė gjatė rrugės pėr nė spitalin e
Pejės. 
Agjencitė kosovare tė lajmeve thonė se nė momentin e
aksidentit Enveri ishte nė makinėn “Jeep”, nė tė cilėn
shoqėrohej nga Arton Tolaj, ish-pjesėtar i UĒK-sė nė
njėsitin e quajtur “Shqiponjat e zeza”, ku nė njė tejkalim
me veturė nė fshatin Lybeniq, nga persona tė panjohur ėshtė
shtėnė me armė zjarri. Nė anėn tjetėr zėdhėnėsi i Zonės III
tė TMK-sė nė Pejė, Naim Lushi, ka bėrė tė ditur se tė
gjitha aktivitetet e parapara pėr nesėr, pėr nder tė
gjashtėvjetorit tė rėnies sė Shkėlzen Haradinajt, janė
anuluar.
Ky ėshtė atentati i radhės i kryer ndaj familjes Haradinaj.
Dy djem tė kėsaj familjeje janė vrarė nė luftė kundėr
serbėve nė vitin 1999. Z.Ramush Haradinaj i janė bėrė disa
atentate dhe i fundit nė radhė mund tė konsiderohet akuza
ndaj tij nė Hagė e mbėshtetur nga serbėt por e kundėrshtuar
nga shqiptarėt. Nė Kosovė presidenti Rugova ka shpallur
ditė zie pėr shkak tė vrasjes sė djaloshit tė ri Haradinaj.
Partitė politikė e kanė konsideruar atentat me sfond
politik, pra njė vrasje politike. Enver Haradinaj ka qenė
ushtar i UĒK-sė.
“Atdheu”




ANALIZA

"Racizmi ndaj shqiptarėve" - njė fyerje denigruese (1)

Si spekullohet me racizmin ndaj shqiptarėve

Nga Qemal Velija

Ngjarjet e kohėve tė fundit mbas ndeshjes sė Kombėtares
shqiptare nė Greqi, ku u pėrdhos flamuri shqiptar nė njė
betejė tė humbur tė rradhės (jo sportive, por politike e
kombėtare) dhe u shpalos edhe njėherė histeria barbare
greke ndaj identitetit tonė - u bėnė shkak edhe pėr njė
fushatė mjerane mediatike nė mjedisin shqiptar. Shumica e
shkruesve apo e tė prononcuarve shpreheshin pėr njė
"racizėm" grek ndaj shqiptarėve, dhe ky koncept duket se ka
zėnė vend prej kohėsh nė mendėsinė e opinionit publik, tė
mjeteve tė informimit e propagandės, e pėr mė tepėr edhe nė
strukturat politike. Pėrdoret lirisht pa u menduar se ēfarė
pėrbėn nė tė vėrtetė, dhe a ėshtė i ligjshėm sa tė marrė tė
drejtėn e qytetarisė. Ėshtė arritur deri atje sa edhe nė
Forume ndėrkombėtare pėrfaqėsuesit politikė shqiptarė tė
ngrenė problemin e "luftės kundėr racizmit nė Ballkan",
duke iu referuar "tendencave raciste" qė ushtrohen prej tė
tjerėve ndaj popullsisė shqiptare: -dhuna serbe karshi
shqiptarėve nė Kosovė (fakt i njohur publikisht edhe pėr
faktorin ndėrkombėtar), keqtrajtimi i emigrantėve shqiptarė
nga shteti grek nė tė drejtat e atyre qė jetojnė apo
punojnė atje, apo edhe i sė drejtės sė pronės sė mohuar pėr
njė grupim tjetėr.
E gjithė fushata mediatike e publike qė artikulon
"racizmin" grek, nė rastin e fundit ndaj shqiptarėve, duket
se buron nga njė mendėsi e mbrapshtė apo edhe nga njė synim
qėllimkeq pėr denigrimin edhe mė tej tė imazhit tė
shqiptarėve si faktor kombėtar nė gadishull. Politikanėt,
mediatikėt, ojq-istėt, tė cilėt pėrdorin kėtė lloj emėrtese
"racizėm" pėr qėndrimet dhe veprimet agresive tė fqinjėve
ndaj shqiptarėve, nė pamje tė parė duket se kėrkojnė tė
nxisin keqardhjen, mėshirėn dhe pėrkujdesin pėr kėtė popull
kaq tė vobektė tek faktori ndėrkombėtar, si dhe tė
promovohen ata vetė si "udhėheqės tė tipit Mandela", duke i
krahasuar shqiptarėt me namibianėt, kongolezėt, ruandezėt,
bangladeshasit, apo me popuj tė ish-kolonive tė tjera me
ngjyrė tė kontinetit afrikan apo aziatik.  
Tezat se nė gadishullin tonė ushtrohet racizėm, apo se
shqiptarėt janė tė keqtrajtuar prej racizmit, ngrihen sa
herė krijohet mundėsia pėr ballafaqim me tė huajt apo sa
herė ka zhvillime tė vrullshme e incidente prej fqinjėve,
nė rastin e fundmė prej grekėve, duke krijuar deri diku dhe
njė bindje tek faktori ndėrkombėtar, mospėrfillės mė sė
shumti, se kjo dukuri ėshtė e pranishme nė rajon. Dhe ky
faktor ndėrkombėtar mė pas dėrgon mesazhe dhe aplikime tė
formave dhe frymės sė bashkėjetesės, mirėkuptimit dhe
heqjes sė barrierave nė mendėsi dhe praktikė, qė tė bėhet i
mundur krijimi i shoqėrive multietnike, multiracore,
multikulturore, etj., nė hapėsirat ballkanike. Kėto
mesazhe, si njė mekanizėm ēlirues i Ballkanit prej
skrupujve "racorė" e "nacionalistė", duket se i lumturojnė
tejmase politikanėt, mediatikėt dhe intelektualėt
shqiptarė, duke iu krijuar pėrshtypjen se zėri i tyre
ankimtar ėshtė ndjerė dhe se nėpėrmjet kėtyre politikave tė
reja rrafshuese, shqiptarėt nuk do tė vuajnė mė prej
racizmit tė tė tjerėve. Nė anėn tjetėr, nėpėrmjet trysnisė
propagandistike, formohet njė shtrat konceptual i rremė dhe
mjaft dėmsjellės tek vetė qytetarėt shqiptarė se janė pjesė
e njė kombi inferior mbi tė cilin ushtrohet "racizėm" prej
tė tjerėve grekė e sllavė, tė cilėt pėr rrjedhojė duhet tė
konsiderohen si raca mė tė epėrme nė krahasim me
shqiptarėt.  
Pra ekzistenca e racizmit pranohet si e mirėqėnė, pasi
ėshtė pranuar dhe ngritur si problematikė prej vetė
udhėheqėsisė politike e publike shqiptare. Por nė tė
vėrtetė a mund tė jetė e logjikshme kjo?, a duhen fyer
shqiptarėt deri nė kėtė gradė prej titullarėve e
mediatikėve tė tyre, aq sa tė konsiderohen si njė racė qė
meriton tė luftohet dhe tė nėpėrkėmbet? A mund tė
vlerėsohet si racizėm qėndrimi i grekėve, serbėve apo
sllavomaqedonėve, ndaj shqiptarėve?

A mund tė ushtrohet "racizėm" ndaj shqiptarėve?

Duke u konsultuar dhe me shpjeguesit pėrkatės
terminologjikė, me termin "racizėm" kuptojmė njė "sistem ku
afirmohet superioriteti i njė race karshi njė race tjetėr",
kjo duke u pasqyruar nė politikat e segregacionit racial.
Kėto politika bėhen tė mundshme pėr zhvillim, nė rrethana
dhe kushte tė pėrcaktuara, kur arsyet objektive apo
subjektive bėjnė tė mundur krijimin e njė bindjeje tė
pėrgjithshme pėr elementėt e superioritetit tė njė race
karshi njė race tjetėr, dhe kurrsesi nuk mund tė zhvillohen
pa asnjė shkak tė qėnėsishėm. Politikat e antisemitizmit tė
aplikuara nė etapa kohore dhe nė rrethana tė caktuara nė
Gjermani, apo Rusinė e shekullit XX, apo prirjet antisemite
nė France e gjetkė edhe nė ditėt tona, kishin apo kanė njė
shtrat teorikisht tė argumentuar dhe njė terren evident,
tek tė cilėt u mbėshtetėn motivisht gjermanėt kundrejt
ēifutėve, apo tė tjerėt nė kushte pėrkatėse. 
Vlerat pėrcaktuese pėr njė racė qė pretendon tė shpalosė
superioritetin e saj karshi njė tjetre, duhen tė jenė
dukshėm tė spikatura e tė konsoliduara dhe me njė vetėdije
koletive tė vendosur mirė. Kėto vlera tė pasqyruara nė
elementėt themelorė tė shpirtit tė racės, prej ku burojnė
dhe institucionet e tij, dhe sidomos baza e atij shpirti qė
ėshtė karakteri dhe moraliteti, prej ku reflekton
relativisht dhe qytetėrimi i zhvilluar prej kėsaj race, -
vlera qė padyshim rrjedhin prej akumulimit trashėgimor tė
thellėsive tė shekujve, dhe qė bashkėveprojnė dhe me vlera
tė tjera qė pėrbėjnė profilin e asaj race - kėrkojnė
patjetėr qė tė jenė dukshėm nė njė shkallė mė tė lartė sesa
populli apo raca, apo grupi racor qė kontestohet.
Nė kėtė prizėm, pėr shembull, nuk mund tė flitet pėr
racizėm ruandez karshi anglezėve, apo kongolezė kundrejt
belgėve, as pėr racizėm kurd ndaj iranianėve, apo pėr mė
tepėr nuk mund tė flitet pėr racizėm ēifut kundrejt
gjermanėve. Natyrshėm, arsye kundėrshtie apo konflikti ka
dhe do tė ketė gjithherėt, por kurrsesi nuk mund tė
emėrtohet "racizėm" sepse do tė kishim njė keqinterpretim
dhe shpėrfytyrim tė dukurisė, tė ngjarjes apo edhe tė
subjekteve tė marra nė shqyrtim. Do tė pėrbėnte njė fyerje
dashakeqėse ndaj gjermanėve, anglezėve, iranianėve, etj.
Nė kėtė kėndvėshtrim le tė analizojmė dhe "racizmin" pėr tė
cilin flitet se ushtrohet kundrejt shqiptarėve. Pėr kėtė
akuzohen (dhe qė nė konceptin tonė edhe lartėsohen
njėkohėsisht kur iu mvishet ky element) serbėt, grekėt apo
sllavomaqedonėt, duke iu dhėnė njėkohėsisht kėtyre edhe
atributet e kombeve qė zhvillojnė segregacionin apo deri
dhe spastrimin racial, me qėllimin e afirmimit tė
superioritetit racor tė tyre ndaj shqiptarėve. Por a janė
realisht tė denjė ata tė zhvillojnė racizėm, apo ky ėshtė
njė spekullim qė mjerisht ėshtė pranuar dhe propaganduar
edhe prej vetė udhėheqėsisė shqiptare?, a janė nė atė
shkallė, nė raport me shqiptarėt, sa tė ushtrojnė racizėm
ndaj tyre?, a ėshtė me tė vėrtetė racizėm, apo janė shkaqe
tė tjera dhe me tjetėr karakter qė stimulojnė atė qėndrim
tė praktikuar prej tyre, nė kohė tė ndryshme, dhe deri nė
ditėt e sotme? 

A ėshtė racizėm apo inferioritet?!

Elementi i parė qė i motivon ata (domethėnė grekėt, serbėt
apo sllavomaqedonėt) tė shprehin agresivitetin e tyre, tė
ushtrojnė me tė gjitha mjetet dhe mundėsitė nė pėrshtatje
me rrethanat dhe koniukturat luftė tė pakompromis, tė kenė
organikisht dhe nė mėnyrė konstante qėndrim refrektar e pėr
mė tepėr armiqėsor e agresiv, tė bėjnė tė papranueshme pėr
vehten njė pajtueshmėri dhe njohje tė realitetit shqiptar
mbizotėrues nė gadishull - ėshtė inferioriteti i tyre racor
karshi shqiptarėve. Ėshtė lufta e pėrhershme e sė poshtmes
kundėr sė epėrmes, verbėria e krizės sė pėrjetshme tė
pamundėsisė pėr tė dalė nga njė trashėgimi mjerane, nga njė
kujtesė historike qė zhytet nė humbėtirė, nga njė
pamjaftueshmėri vlerash dhe cilėsish tė patjetėsueshme
racore e kombėtare. Ėshtė smira dhe ankthi pėr fatin e
paracaktuar tė tyre pėr tė mos poseduar atė nivel
trashėgimie tė lartė qė kanė shqiptarėt nė krahasim me ta,
apo edhe me popuj tė tjerė tė Europės.
Dhe ky element i pandryshueshėm, inferioriteti trashėgimor
gjenetik, i angazhon ata nė shfrytėzimin e ēdo situate dhe
koniukture pėr tė shprehur armiqėsinė e tyre ndaj
shqiptarėve, qė fatkeqėsisht interpretohet si "racizėm".
Por racizmi nuk mund tė ketė si shkak inferioritetin por
superioritetin, tė cilin ata do tė dėshironin dhe do tė
ėndėrronin ta kishin me ēdo ēmim, veēse janė tė
ndėrgjegjshėm se kurrsesi nuk mund ta arrijnė atė. Koha ka
ngulitur dhe pėrcaktuar fatin e tyre pėr tė qenė inferiorė
karshi shqiptarėve, dhe e vetmja mundėsi qė kanė, ėshtė tė
pėrdorin tė gjitha energjitė e tyre pėr tė luftuar kėtė
superioritet racor shqiptar, pėr t'ia zbehur sadopak
epėrsinė dhe pėr tė mos i lėnė shteg tė shpaloset
natyrshėm, sepse atėhere mjerimi i tyre do tė ishte tepėr i
madh. Fatkeqėsisht ky superioritet i shqiptarėve mbart mbi
vete dhe njė cilėsi dėmsjellėse pėr atė vetė, pakujdesinė
dhe mungesėn e vullnetit pėr ta vėnė nė pah, pėr ta kthyer
nė superioritet aktiv, pėr ti dhėnė funksionalitetin dhe
pėr ta shfrytėzuar nė mėnyrė tė efektshme pėrballė
inferioritetit agresiv  tė tė tjerėve. 
Superioriteti shqiptar fatkeqėsisht ėshtė i topitur nė kėto
kohė dhe i mbuluar nė pluhur qėllimkeq tė hedhur prej tė
tjerėve, ndėrkohė qė vetė shqiptarėt nuk po e shkundin
ēorodinė e tyre pėr ta vetėkuptuar dhe pėr tu
vetėvlerėsuar.

A ėshtė racizėm apo barbari

Njė element tjetėr qė vepron nė konstitucionin mendor dhe
shpirtėror tė grekėve, serbėve, sllavomaqedonėve, dhe qė i
shtyn ata drejt asaj qė gabimisht nterpretohet si "racizėm"
ndaj shqiptarėve, ėshtė pafuqia pėr tė dalė prej barbarisė.
Pra, ajo qė emėrtohet si "racizėm" ėshtė barbari, kjo e
shpjegueshme prej origjinės, kujtesės dhe shtratit tė tyre
psikologjik qė nuk mund tė shkėputet prej trashėgimisė
gjenetike barbare. Nė kujtesėn e tyre ende parakalojnė
hordhitė e tyre tė origjinės, identiteti i tyre
shkatėrrimtar, shkalla e tyre primitive e zhvillimit racor.
Reminishencat e dallueshme tė kohės sė ardhjes sė tyre nė
kėto treva (pra nė gadishullin ilir) shprehen nė format e
tyre tė kėnaqėsisė primitive, tė shfarosjes, tėrbimit,
masakrės, veprimeve makabre, djegieve, lanēime kufomash,
prerje gjymtyrėsh, shfryrje epshes shtazarake mbi gra e
fėmijė, e nė veprime tė tjera tė kėtij lloji qė kanė marrė
emėrtesėn "spastrim etnik" apo "gjueti emigrantėsh" qė janė
pjesė e panoramės greke ndaj shqiptarėve edhe sot, apo mė
tej qė mbivlerėsohen si "racizėm". Mėnyra tė tilla tė
shprehjes sė instinkteve dhe psikologjisė sė tyre tė
veprimit, nuk kanė ndėrruar qė prej shekujve kur ata
ballafaqoheshin nė dyndjet e tyre me popullsi dhe raca tė
kultivuara dhe tė qytetėruara, e pėr mė tej tė njė shkalle
shumė mė tė lartė zhvillimi racor. E njėjta sjellje e
fiseve barbare e primitive sllave tė shekullit 6-7, shfaqet
edhe sot tek pasardhėsit e tyre, si pasojė e trashėgimisė
sė detyrueshme qė mbartin racat dorėpasdore.
E njėjta dukuri ndodh edhe me grekėt e sotėm, qė me tiparet
themelore tė tyre paraqesin njė origjinė tė dyshimtė dhe
njė ardhje ndoshta pak mė tė herėt se jevgjit apo gabelėt
(pse jo njė pjesė edhe nė kohėt moderne si rrjedhojė e
shkėmbimeve tė popullsive nė fillimet e shekullit 20), nė
viset qė ndodhen sot, duke spostuar apo duke iu
bashkangjitur popullsisė autoktone shqiptare qė gjendej
aty. Mėnyrat me tė cilėn ato shprehin urrejtjen inferiorie,
smirėn dhe padurimin e verbėr pėrkundėr shqiptarėve,
shpalosin prejardhjen e tyre tė vonėt barbare, primitive,
trashėgiminė stėrgjyshore tė njė race nė njė shkallė shumė
mė tė ulėt zhvillimi tė krahasuar me vendasit shqiptarė.

A ėshtė racizėm apo frikė?!

Duke njohur vetvehten si mbartės tė elementėve tė mėsipėrm,
pra inferioritetit dhe barbarisė, e pėr mė tej edhe tė
identitetit tė mjerueshėm, tek kėta popuj fqinjė tė
shqiptarėve, - qė duhet thėnė se nė kohė tė vona janė tė
pėrkėdhelurit e fatit e tė faktorit madhor ndėrkombėtar  -
konservohet motivueshėm edhe njė element tjetėr qė i
detyron ata tė shpalosin qėndrimin armiqėsor dhe agresiv
ndaj shqiptarėve. Ky element ėshtė Frika: frika se njė ditė
shqiptarėt mund tė zgjohen nga letargjia e tyre dhe tė
ndėrgjegjėsohen pėr rolin e tyre, pėr potencialet e tyre,
pėr domosdoshmėrinė e mbizotėrimit dhe sundimit tė tyre,
pėr vlerat racore e trashėgimore qė mbartin. Dhe
detyrimisht kjo do tė sillte dhe humbjen e privilegjeve tė
tė tjerėve, tė fituara prej koniukturash politike dhe prej
fatit tė keq tė shekujve tė fundit.
Dhe kjo frikė i stimulon atyre zhvillimin e njė fronti
konstant tė fokusuar nė njė strategji qė pėrmbledh tė
gjitha energjitė dhe potencialet e tyre kundrejt faktorit
shqiptar tė kudondodhur nė Gadishull. Ndėr pikat e
strategjisė sė tyre ėshtė edhe mposhtja e ēdo tendence
rimėkėmbjeje tė tij, ēdo tentative unifikuese tė kėtij
faktori (shqiptar), diversioni nė rrafshin psikologjik,
edukues, formues. Pėrballė rritjes sė natyrshme tė
elementit shqiptar ata kundėrvėnė pėrēarjen, luftėn e
pamėshirshme ndaj koncepteve nacionaliste tek shqiptarėt,
duke shfrytėzuar ēdo mundėsi koniukturale tė gjendjes sė
tyre nė kėto kohė. Me egėrsi tė pashembullt dhe represion
tė paskrupullt ata veprojė nė kufizimin e hapėsirave
jetike, nė asgjėsimin fizik, nė asimilimin shtypės dhe tė
dhunshėm, tė pjesėve shqiptare tė mbetura nė kufij tė
ndryshėm jashtė shtetit politik tė tyre.
Ajo qė spekullativisht quhet "racizėm", nuk ėshė gjė tjetėr
veēse pėrpjekjet e mbrame pėr tė mos dalė zbuluar pėrballė
realitetit faktik tė vetė atyre, pėr tė mos humbur
pozicionin fals qė kanė marrė nė gadishull, pėr tė mos
ndėrruar raportet fiktive e pėrmbys tė mbrapshta tė
vendosura kėtu, pėr tė mos iu rrėnuar ndėrtesa e tyre qė
s'ka veēse fasadė... 

A ėshtė racizėm apo ortodoksizėm politik?!

Qė me daljen nė skenė si shtete embironalė, nė vitet '30 tė
shekullit tė 19-tė, Greqia dhe Serbia, nė pėrshtatje dhe me
konstitucionin e tyre mendor e shpirtėror, u mbėshtetėn
fuqishėm nė ngritjen e institucioneve tė tyre nė atė qė
quhet ortodoksizėm politik, duke iu bashkangjitur teorive
dhe praktikave politike tė formuluara tej nė lindje prej
shtetit mė tė madh sllavo-ortodoks, Rusisė. Nė linjat e
kėsaj ortodoksie politike, kėta popuj serbė dhe grekė
hartuan dhe strategjitė e tyre nė pėrballje me vlerat dhe
institucionet e popujve fqinjė, e kryesisht ato shqiptare,
strategji qė konsistonin nė armiqėsinė dhe agresivitetin e
pėrjetshėm me synimin final spostimin e tyre dhe shtrirjen
territoriale nė kurriz tė tyre. Tė pėrfshirė nė teoritė e
pansllavizmit dhe gėrshetuar me praktikat bizantine tė
pėrshtatshme pėr kondicionet e tyre kuptimore dhe ndjesore,
ata u fokusuan nė suprimimin e popullsisė mė tė vjetėr dhe
mė tė konsoliduar nė tipare dhe qė pėrbėnte njė sfidė pėr
nivelin e tyre racor e nacional, asaj shqiptare. 
Nuk janė veēse dy shekuj qė ofensiva e tyre, e mbėshtetur
fatkeqėsisht dhe prej shtetesh tė tjerė perėndimorė, aspak
tė influencės sė ortodoksisė politike por tė prirur drejt
interesash utilitare dhe afeksionesh subjektiviste, ka
dhėnė mjerisht rezultate tė dukshme, por qė gjithsesi nuk
mund tė themi se pėrbėjnė njė fatalitet suprem. Kėto
rezultate kanė nė pėrmbajtje njė fiktivitet tė njė shkalle
tė lartė, qė shumė shpejt mund tė ndryshojnė realitetin e
sotėm, nė njė rast tė mundshėm fatlum kur shqiptarėt tė
bėhen tė vetėdijshėm pėr rrezikun qė paraqet kjo ortodoksi
politike pėr vazhdimėsinė e natyrshme dhe jetike tė tyren
nė gadishull, dhe ndėrkohė tė organizojnė dhe tė kundėrvėnė
nė mėnyrė aktive potencialet e tyre tė gjithanshme
njerėzore e racore. Kjo natyrisht duke larguar prej trupit
tė tyre metastazat e helmėta tė kėsaj politike qė s'pėrkon
nė asnjė rrethanė me interesat e tyre tė qėnėsishme, dhe
njėkohėsisht tė qartėsimit tė njė politike realiste
nacionaliste, mbėshtetur kjo edhe nė afirmimin intensiv tė
vlerave dhe cilėsive racore e nacionale nė pėrballje me
vlerat e mykura dhe tė tejkaluara tė ortodokisisė politike.
Identifikimi i praktikave tė ortodoksisė politike me
racizmin, nuk bėn gjė tjetėr veēse i shkon pėr shtat
pikėrisht kėtyre praktikave. Kurrfarė pėrligjie nuk ka nė
kėtė ortodoksizėm politik qė tė mund tė cilėsohet si i
tillė, pra si racizėm, sepse nuk bazohet nė superioritetin
e vlerave tė racės, qė tė mund ta bėnte tė motivueshėm, por
pėrkundrazi rrjedh prej verbėrisė sė inferioritetit dhe
fanatizmit konservativ pėr vlera tė njė niveli qė lė pėr tė
dėshiruar dhe tė mospėrputhshme me kohėn. Dhe rezistenca e
njė politike tė tillė (serbe, greke, sllavomaqedone, etj.)
konsiston nė tė qėnit nė gjendje ekspansive tė pėrhershme
dhe nė pėrthithjen e pėrvehtėsimit mekanik tė vlerave tė tė
tjerėve, duke i paraqitur mė pas, mbas pėrpunimit sipas
shijeve tė veta, si vlera autentike tė tyre.
Pra, prej paaftėsisė sė shqiptarėve pėr t'iu pėrgjigjur me
mjete tė fuqishme kundėrvėnėse, kjo ortodoksi politike ka
arritur tė veprojė mbi pjesė tė tėra tė hapėsirave, tė
potencialit njerėzor, dhe tė vlerave tė tjera, duke
zhvilluar asimilimin e sipėrfaqshėm tė tyre.
Gjithsesi mund tė themi se inferioritet nga ana e serbėve,
maqedonėve apo grekėve, pra inferioritet racor, ka dhe do
tė ketė, dhe pėr mė tepėr nė formėn mė agresive tė tij. Pa
dyshim edhe barbari ka e do tė ketė, edhe frikė tek ata ka
e do tė ketė, edhe ortodoksizėm politik aktiv patjetėr qė
do tė shtjellojnė mė tej. Por racizėm prej tyre mbi
shqiptarėt nuk ka dhe nuk ka sesi tė ketė, pėr shkak se
s'ka asnjė premisė pėr superioritet racor. Kundėrshti dhe
armiqėsi tė pėrjetshme ka dhe do tė ketė, tentativa dhe
fushata pėr suprimim, asgjėsim, asimilim, spastrim,
ndrydhje tė mėtejshme tė shqiptarėve, ka pasur dhe do tė
ketė, por racizėm kurrsesi.
Por ndėrkohė, nga shqiptarėt politikanė, mediatikė e
intelektualė, ngrihet zėri vazhdimisht pėr "racizėm" tė
ushtruar ndėr shqiptarėt. Tė mbėrthyer nė psikozat e
martirizmit, sakrifikimit, viktimizimit, ata pėrherė e mė
tepėr po i shkaktojnė njė dėm tė rėndėsishėm rimėkėmbjes
dhe restaurimit tė shqiptarėve nė gjendjen e tyre tė
natyrshme dhe nė raport tė drejtė me potencialet dhe rolin
e tyre tė ardhshėm nė gadishull.
Vijon nė numrin e ardhshėm



HORIZONT

Njė vėshtrim mbi debatin rreth historisė dhe konceptit tė
Shoqėrisė Civile(3)

Konflikti mes shoqėrisė civile dhe partive politike

Nga prof.Neera Chandhoke

Vijon nga numri i mėparshėm
Definicioni i tretė qė vė nė dukje Edwardsi ėshtė interesi
publik (sfera publike) si njė sistem tėrėsor, i cili ka
aftėsinė tė marrė vendime pėr shoqėrinė nė njė mėnyrė
demokratike. Ky ėshtė aspekti mbi tė cilin prej tash e
mbrapa do tė fokusohem fort.

3.Eshtė mirė tė flasim

Mua mė duket qė veē pėr shkak se “shoqėria civile”
paramendohet specifikisht si hapėsirė publike nė tė cilėn
njerėzit takohen, diskutojnė dhe angazhohen me politikėn
dhe politikėn publike (qeveritare), - ēdo pėrcaktim i saj
do tė prirej tė dukej gjithmonė e mė shumė si “shoqėria”
vetė dhe do tė bėhej e padallueshme prej saj.
Shoqėria mund tė pėrfytyrohet si njė tėrėsi e praktikave
shoqėrore tė njė qeverisjeje shoqėrore. Shoqėria civile
mund tė shihet si pjesė e shoqėrisė ku njerėzit, si
qytetarė me tė drejta tė plota, takohen pėr tė diskutuar
dhe hyjnė nė bashkėpunim pėrreth politikės sė pėrgjithshme.
Nė kėtė kuptim pėr mua shoqėria civile ėshtė absolutisht e
domosdoshme pėr demokracinė, nė premisat e saj pėr njė
qytetari tė angazhuar.
Gjithsesi, terma tė pėrpunura si “angazhim”, bėhen tė
palezeēėm kur ne testojmė ēfarė kuptimi kanė realisht. Po,
qeniet njerėzore stilizojnė botėrat e tyre pėrmes dialogut.
Por pėrderisa ne flasim me tė tjerėt dhe familjarizohemi me
kėndvėshtrimet tyre tė ndryshme, ne s’mund tė kemi gjykime
tė plota e tė mirinformuara. Edhe kur hyjmė nė forume
publike prej pozicionesh rrėnjėsisht tė ndryshme, pėrmes
diskutimesh horizontet tona zgjerohen, perceptimet shtrohen
mė tej dhe ndjeshmėritė tona thellohen. Pjesėmarrėsit vijnė
nė pikėn ku e kuptojnė se ajo qė ne e quajmė paanshmėri nuk
ėshtė “njė pamje prej askundi”, por njė ēėshtje e tė
shikuarit tė botės prej kėndvėshtrimit tė njerėzve tė tjerė
pėrgjatė kėndvėshtrimit tonė.
Politikisht, siē e pėrcaktojmė ne gatishmėrinė tonė pėr tė
dėgjuar tė tjerėt me respekt – ne pėrcaktojmė se i
konsiderojmė ata si partnerė tė barabartė, tė lirė nė njė
diskutim nė vazhdim e sipėr. Kjo nėnkupton se ne nuk
nėnshkruajmė njė kontratė njėherė e pėrgjithmonė si
individėt hobbesianė. Nėnshkrimet tona janė tė fshijshme;
ato do tė kenė nevojė tė shkruhen pėrsėri nė kohė dhe vende
tė ndryshme. Nė fakt pėr tė arritur nė njė tė vėrtetė
finale, do tė duhej tė shpallnim mbylljen e diskutimeve.
Debatimi ėshtė njė proces shqyrtimi i hapur i kushteve
njerėzore, jo njė konkluzion.
Ideja se ėshtė detyra jonė si qytetarė tė pėrgjegjshėm pėr
tė mbėshtetur njė bashkėbisedim moral, ėshtė mjaft
tėrheqėse. Por a ėshtė kjo e ndershme dhe e drejtė?
Hapėsira publike mund tė pėrjashtojė disa zėra dhe tė
pėranėsojė tė tjerė. Nė fund tė fundit, disa njerėz mund
t’i pėrdorin fjalėt si hanxhar, dhe tė tjerėt tė vėnė nė
punė aftėsitė e polemizuesit tė pathyeshėm: pauza tė
konsiderueshme, shprehje tė stėrholluara oratorike, njė
batutė satitike kėtu, njė tallje tė lehtė atje, teknika tė
zhurmshme dhe mbi tė gjitha killer instinktin (instinktin e
vrasėsit). Shumė prej njerėzve u mungon njė municion i
tillė. Kush do tė “fitojė” nė njė diskutim tė tillė, nuk ka
nevojė tė thuhet; ėshtė gjithēka e qartė pėr fat tė keq.
Kėshtu Nancy Fraser e ka dėnuar modelin e Jurgen Habermasit
pėr diskutimet, sepse ai kėrkon qė pjesėmarrėsit “tė
kllapėzojnė” pabarazitė. Tė komunikuarit sikur tė ishim tė
gjithė tė barabartė, kur nė fakt nuk jemi, - argumenton
ajo, - mund tė amplifikojė efektet e pabarazisė. Njė
ristrukturim i shoqėrisė madje mund tė jetė, - siē duket se
sugjeron Fraser, - njė parakusht thelbėsor pėr njė diskutim
tė ndershėm.
Shoqėritė janė gjithashtu multilinguale dhe kjo gjithashtu
krijon probleme pėr mundėsitė e vetė diskutimit. Ēfarė
ndodh kur qėllon qė dy gjuhė qė shprehin kuptime tė
ndryshme, takohen me njėra tjetrėn? Sigurisht shumė gjuhė i
afrohen njėra-tjetrės. Por disa prej tyre fitojnė
hegjemoninė nė fushėn e shoqėrisė civile dhe njė pozitė nė
tė cilėn ose i nėnshtrojnė ose i shpėrfillin gjuhėt e
tjera.
Mendoni pėr shembull, pėr gjuhėn legale dhe burokratike qė
penetron shoqėrinė civile, por ėshtė e lidhur me pushtetin
e shtetit. Tė dyja pėrcaktojnė standardet se ēfarė fjalori
ėshtė i pranueshėm brenda hapėsirės publike dhe ēfarė jo.
Edwardsi fillon me njohjen e faktit se ka probleme por e
mbyll me nota aq pozitive, saqė skeptizimi i tij duket se
ėshtė lėnė nė harresė. Ai thotė se kuptimi ynė pėr
shoqėrinė civile kėrkon njė qasje tė integruar qė tė
bashkojė tre nivelet qė ka pėrshkruar. Por ai nuk merret
(pėrballet) me rastin se si shoqėria civile mund tė jetė
gjithashtu pjesė e problemit. Ajo ēka nevojitet ėshtė njė
angazhim mė i fuqishėm ndaj aspekteve tė saj potencialisht
destruktive, siē i ka identifikuar Hegeli fillimisht dhe qė
mė vonė janė marrė studiues tė interesuar pėr to si Karl
Marx apo Antonio Gramsci.

4.Shoqėri civile apo politika tė hapura

Ka edhe njė problem tjetėr. Pjesa e shoqėrisė e futur nė
dialog, ėshtė dobėsuar, dhe ėshtė larg sė qeni mė efektive
nė marrėdhėniet me pushtetin shtetėror dhe autoritetet.
Shoqėrisė civile po i kėrkohet tė mbajė njė barrė shumė mė
tė rėndė se sa ajo mund tė pėrballojė: qė do tė thotė
zėvendėsimin e partive politike, mėnyrėn tradicionale tė
pėrfaqėsimit. Tradicionalisht, pėr organizatat e shoqėrisė
civile dhe asosacionet, pritej tė punonin pėrkrah partive
politike. Ato shtronin interesat e anėtarėve tė tyre nė
agjendat partiake ndėrsa partitė pėrmblidhnin interesat e
individėve ose grupeve gjithashtu duke i pėrfaqėsuar ato
interesa nė forumet vendimmarrėse. Partitė supozohej se
siguronin qė diēka ishte bėrė pėrreth kėtyre interesave ose
nevojave, duke prodhuar politika tė pėrshtatshme. Partia
politike, me fjalė tė tjera, vepronte si njė ndėrmjetės
midis shtetit politik dhe shoqėrisė civile.
Nga mesi i vitev ’60-tė partitė politike dukej se i kishin
shterruar mundėsitė e tyre pėr tė pėrfaqėsuar aspiratat e
anėtarėve tė tyre, duke u bėrė hierarkike, burokratike dhe
duke u angazhuar nė njė garė mediatike (mediakratike) pėr
pushtet.
Dėshtimi i partive politike, dhe kriza e pėrfaqėsimit qė
ajo krijoi, nuk solli zhdukjen e atij aktiviteti qė ne e
quajmė politikė. Nė vend tė saj, praktikat politike kėrkuan
pėr rrugė tė tjera. Vepruesit qė mendohej se do tė kishin
aftėsinė pėr tė bashkuar interesat, dėshtuan t’ia dilnin
mbanė. Mobilizime politike tė reja filluan tė grupoheshin
pėrreth ēėshtjesh imediate, tė veēanta, shpesh lokaliste.
Bash pėr kėtė arsye tentativa e politikanit grek George
Papandreou pėr tė transformuar natyrėn e partisė sė tij
PASOK, vjen si njė nevojė e madhe, si njė ndėrhyrje e
mirėpritur nė tė gjithė debatin mbi krizėn e demokracisė
pėrfaqėsuese. Nė intervistėn e tij me Anthony Barnett pėr
‘openDemocracy’, Papandreou e bėn tė qartė se, pėr dy
arsye, qėndrimi i deritanishėm se “politika ka marrė fund”
duhet tė rimendohet dhe tė rikonceptualizohet.
E para, natyra e jetės politike ka ndryshuar nė mėnyrė tė
pakthyeshme me shpėrthimin e transformimeve sociale dhe
ekonomike qė shkaktoi globalizimi. Klasat tradicionale dhe
grupet sociale u kanė liruar rrugėn identiteteve tė reja,
tė cilat mund tė vėrdallisen njėkohėsisht nga lokalja nė
globalen. Ēdo parti qė kėrkon tė rizbulojė veten – nėse ajo
dėshiron tė projektojė njė agjendė demokratike, e cila mund
t’i drejtojė thelbėsisht kėto eksperienca kontradiktore por
tė ndjeshme – duhet t’i shfrytėzojė kėto aspirata tė reja,
nevojat dhe frikėn e tyre bashkėshoqėruese.
E dyta, me qėllim qė tė kundėrveprojmė njėkohėsisht ndaj
apatisė publike dhe strukturave partiake tė mbyllura si
mekanizma – qytetarėt kanė nevojė tė grishen (ftohen) drejt
rrugėsh tė reja tė “tė bėrit politikė”. Pėr shembull,
pėrmes njė procesi tė hapur shqyrtimi dhe pjesėmarrjeje, qė
do tė shėrbente mė shumė pėr tė pėrfshirė, sesa pėr tė
pėrjashtuar njeriun e zakonshėm prej procesit vendimmarrės
paksa tė komplikuar.
Dhe mė e rėndėsishmja, pushteti i liderit duhet tė
zėvendėsohet me pushtetin e njė demokracie tė thellė dhe
pjesėmarrėse. “Ēfarė do tė na pėlqente ne si parti tė
bėnim” – sugjeron Papandreou – “ėshtė tė zhvillonim
kulturėn e debatit, dialogut, kuptimin kritik tė ēėshtjeve,
ku njerėzit mund t’i pėrcaktojnė vetė prioritetet e veta
dhe jo thjesht t’u tregohet nga ekspertėt ose liderėt e
tyre se ēfarė ėshtė e drejtė ose e gabuar pėr ta”.

Vijon numrin tjetėr
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Publikuar nė anglisht nė “openDemocracy.net” mė 17.03.2005,
me titullin: Ēfarė dreqin ėshtė “shoqėria civile”?


__________________________________________________
Do You Yahoo!?
Tired of spam?  Yahoo! Mail has the best spam protection around 
http://mail.yahoo.com 





------------------------ Yahoo! Groups Sponsor --------------------~--> 
Help save the life of a child.  Support St. Jude Children's Research Hospital's
'Thanks & Giving.'
http://us.click.yahoo.com/mGEjbB/5WnJAA/E2hLAA/KDuplB/TM
--------------------------------------------------------------------~-> 

Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo: 

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo: 

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

================================================================== 
Yahoo! Groups Links

<*> To visit your group on the web, go to:
    http://groups.yahoo.com/group/shqiperia/

<*> To unsubscribe from this group, send an email to:
    shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

<*> Your use of Yahoo! Groups is subject to:
    http://docs.yahoo.com/info/terms/
 




Arben Nelku | 24 Apr 00:05 2005
Picon

Lawyers: Moussaoui Unfit to Plead Guilty; 9/11 - ALL THE PROOF YOU NEED!

Lawyers: Moussaoui Unfit to Plead Guilty
http://apnews.myway.com/article/20050422/D89KIPVO0.html

9/11 - ALL THE PROOF YOU NEED!

A 9/11 CHECKMATE
BY TvNewsLIES.ORG - April - 2005

Some things are so disturbing that they are almost impossible to believe. That is why, in the 9/11 enigma, less is more.

Until these questions are answered there is no need to establish more doubt. What we have here is solid undisputed evidence that we were never told the truth.

Before you read this article, conduct this test. Try to purchase some stock, or some futures, a mutual fund or some put options, without providing your identity. Go ahead and try it! See if you get anywhere. Find out what happens when you tell the investment firm that you want to make a huge investment anonymously. It can

Arben Nelku | 24 Apr 00:08 2005
Picon

Procesverbaet e Pleqve te Zionit; Seanca e Trete

 

SEANCA E TRETE

 

 

 

Riedukimi i popullit

 

 

Duke zbatuar parimet tona, kini kujdes ne karakterin e popullit ku punoni. Zbatimi i pergjithshem dhe i barabarte i ketyre parimeve nuk mund te sjelle sukses para se riedukohet populli. Nese shkoni hap pas hapi dhe me kujdes, akoma pa kaluar 10 vite do ti shihni ndryshimet edhe te karaktereve me te rezistueshem. Ne keshtu do te llogarisim nje popull me shume nga popujt e tjere, ate i cili do ti nenshtrohet idese sone te internacionalizmit njerzor.

 

 

Rrenimi i qeverie

 

Pasi te marrim pushtetin, fjalet demagogjike te parullave tona liberale

Arben Nelku | 24 Apr 00:32 2005
Picon

Kill your television TV free from commercials

I Killed My TV, and You Can Too!
M L Shannon
(c) Lysias Press 1998-2002
ISBN 1-884451-03-9 

I bought my first computer back in the early eighties- a Radio Shack "Coco" with a 6809 processor and a whopping 32K of memory. Had a 300 baud modem and a disk drive. Hot machine. It used a TV set for the monitor. I wanted to learn about computers, and use it to study electronics, which I planned to take in college. All was fine, except that it was too easy to flip a switch and go from Signal Noise Level to Saturday Night Live.

Like most other people, this had happened to me over a period of time. I became addicted. Oh, I would deny it if someone asked. "I can handle it" I would reply. Yeah. I remember the anti-drug commercials where this chick is crying in front of the camera and telling her story live from Detox. "Hey, man, like I really thought I could handle it. It was cool, and everyone was doin' it and I really got into it, and then everything started falling apart..." I guess that's what happened to me. I thought I could handle it.

I didn't realize what a problem this really was until one spring afternoon in 1985, when I was supposed to be studying for a Killer Final in Logic Systems III. I found myself watching a rerun of Green Acres, and then, suddenly, something snapped inside me. I can't explain it, I was in a sort of daze and don't recall what I was thinking, but I do remember what happened. I carried that Synapse Sapping Sanyo out into the back yard, then returned and got my shotgun and blew it to bits. Smithereenies, as Yosemite Sam would say. I mean you could barely tell what it had been after I blasted it with ten rounds from a 12 ga. Except for one short relapse, I haven't owned a TV since then, and there is a good chance that I never will. "God grant me the serenity..." One Day At A Time.

We Shall Overcome
Kicking the TV habit is a growing movement, as more and more Humans are finally figuring out why it is called The Boob Tube. Brain Drain. One Eyed Monster. Now, I don't suggest that anyone go to such extremes as did I if they want to experience the freedom of No TV. They could donate their Malovelent Magnavox to a homeless shelter, where exposure would be somewhat ephemeral. And, of course, there is another problem: gunfire tends to attract a lot of unwanted attention in most urbanities. Where I was at the time, we lived with it. Especially on New Year's Eve. At about midnight, everyone started shooting. There was more lead in the air than in forty six Roy Rogers movies and a Viet Nam documentary. It was kind of freaky, knowing that some of the neighbors owned machine guns. No, it doesn't really matter how you get rid of the Idiot Box; all that is important is that you have the determination to Kick The TV Habit. And if you truly want to, read on and see how.

Oh, Yeah? Why Should I?
I am not saying that you should. Chopping the Cable is not for everyone. But if you have ever considered it, then I think you will find, in the rest of this article, everything you need to know to get yourself on the road to recovery. What you may expect to go through. The reaction of your peers (which can be devastating), and what life might be thereafter. The decision is yours. Aside from the cost, there are two main reasons why one might consider Permanently Pulling the Plug. One is the programs, the other is the commercials.

The Programs
I remember a time when there was no television. Well, I mean a period of relative bliss when most people did not have Teevies in their parlors. Actually, it goes back farther than most people realize. The first commercial broadcast was in, I believe, 1928. A tiny little set, made by, as I recall, Stromberg-Carlson with a five inch screen showing a snowy, flickering image of Walter Winchell.
OK, if it wasn't Walter Winchell, it should have been Walter Winchell.
Over the years, this newfangled 'rad-e-o with pichures' improved in technology (and for a period of time, in programming) in the background of human electronic interaction. It was pretty much ignored for many years. After all, why strain one's eyes to see the unfocused undulating images of John Wayne when one could sit back and listen to Jack Benny? *

Time marches on....
My first experience, the very first time I saw TV, was in Southern Ohio in the fifties. A neighbor bought one of them newfangled things, and there were programs to watch that would one day be described by Hugh Hefner as having Redeeming Social Value. Most of them were on Public Television; PBS- programs that had something to say. This does not, of course, include Masterpiece Theater. But as time marched on, television went into reverse evolution. Where we once had the US Steel Hour and Texaco Star Theater, suddenly we were subjected to the idiocy and indignity of Petticoat Junction, Gilligan's Island, Green Acres. People were mesmerized. They became addicted. "I can handle it". Yeah, right. The more time one spends watching The Tube, the less time they have for other things. To some people, there aren't many othe r things that are important to them. Or maybe there are, but they have been forgotten. TV can do that to you. More on this coming up.

The Commercials
Undoubtedly the worst part of TV is the commercials. It isn't just that they seem to go on forever, there are many other things about commercials that are objectionable. Commercials are very carefully and cleverly made to entice people into buying whatever it is that's being offered for sale, and also to make people think, believe, they need these things. To make them psychologically dependant on them.

A family of four- Mom, Dad, Dick and Jane set off for their dreamed of annual vacation. Spot and Puff are left with a neighbor along with cases of Friskies and Alpo. A few miles down the road, Dad is suddenly stricken with a bad case of heartburn. "We'll have to turn back" he sadly intones and the camera pans to the kids, using a star filter to capture the tears forming in their eyes. The vacation is ruined because of Dad's bellyache. But then Mom comes to the rescue with a bottle of Milanta or a roll of Tums or whatever and saves the day. The commercial closes with a shot of the family having a great time, and the message is clear: If it weren't for Sal-a-Minica, there would be no Smokey Mountains.

On TV, any mother who does not Want The Best For My Family is a monster, and if they do not buy the advertised product, then obviously they do not Want The Best For My Family. Said mothers are also required to be choosy.
Scene in a supermarket: Lady spends a long time in the peanut butter section, finally selecting two jars, each of a certain brand. Switch to the kitchen scene where said Mother is about to prepare sandwiches for her children. She opens one jar, takes a look, and suddenly her expression changes to one of revulsion. She holds the jar over the sink and pours. TV women in kitchens pour a lot. Out comes a stream of thick oil and some unhealthy looking globs.
"My goodness, can you imagine anyone feeding that to their family?" she asks the camera. She opens the other jar and here is this healthy looking 'smooth and creamy' product, which tastes g reat as evidenced by the smiles of the kids.
The ingredients of jar 2: Reconstituted reclaimed peanut paste (from concentrate); hydrolized reconstituted peanut oil (from concentrate); sugar, sodium stabelite, lechithin, sugar, emulsifiers, calcium conglomerate, calcium stearate, agar gum, sucrose, calcium phosphate, sodium phosphate, artifical color, artificial flavor, butyl hydrate, butyl nitrate, butyl acetate, tri-sodium glycerol, di-chloro tri-phenyl bi-chlorovomitrate, FD&C red #2, FD&C Yellow #4, and sugar. (From concentrate.)

The ingredients of jar 1: Peanuts.

Another example is toothpaste. This is a multi-billion dollar industry, and the competition if fierce. The different manufacturers will try all sorts of tricks and gimmicks to get you to pay $3.79 for something that costs them eight cents to make. Different colors, multi-colors, different tube shapes, and making a tiny little change in the amount of one ingredient which permits them, under FTC law, to advertise it as New and Improved".
Well, the whole thing is a lot of hype. But don't take my word for it. Ask your dentist and see for yourself. Ask if Gleem is better than Colgate. Ask if any one brand is better than any other. Ask if using baking soda, which costs about one tenth as much, is just as good as toothpaste.

Merchandising. Think tanks on Madison Avenue. Experts in every field of Human endeavor. The Fact Finders. The people who figure out how to advertise so that you will reach people who demographically will buy our product. What is the best type of approach and when is the best time to sell a new brand of garden hoe to home gardners who: Own 3/4 acre of arable land, have income between 30K and 25K per year, and employ a part time gardner? What do we know about them, based on their Zip Code? They gather every scrap of information about you as they possibly can. Demographics. They list you. Your name and the name of your (Husband, wife, relatives... everyone you know or are related to. They know where you live and how much you earn and what credit cards you have and what magazines you subscribe to and what political contributions you make. And they put all this toget her to answer their marketing questions:
What are the chances, the odds, that we can sell a mail order toaster to a woman between 45 and 52, who lives alone within one block of the intersection of 145th and Division, gets $462.37 per month from Social Security, pays less than 27% of her gross income on rent, frequently purchases cases of Heineken beer, has a Master Card [checked: valid] and buys Pumpernickle unsliced at Julio's Deli.
They put all this together and they make profiles. Madison Avenue knows all about you. They know what you are likely to buy.

Insulting Commercials
Some commercials apparently don't expect you to believe them without "solid evidence" of what they claim. Some actor in a white lab coat (who probably doesn't know a test tube from a tiddly-wink) tells us "Studies show" that Gloppo is preferred ten to one over the Leading Brands". What studies? How many cats, dogs, or Humans were involved? Who conducted these 'studies'? Where? When? Who supervised them? May we have a copy of these studies with names, dates, and places?
And what about these mysterious and unidentified "Leading Brands?". What are the leading brands? If they are that leading, then we would probably have heard of them, right? So why don't they name them? As in the toothpaste example- Gleem is a "Leading Brand" as is Colgate. So if Gleem wants to claim it is better than Colgate, they why don't th ey say so? Because it isn't.

Commercial Music
Another way that these insidious Madison Avenue people get you to buy their products is with music. I remember a program on Public Broadcasting that was about the use of music in advertising. A number of students were shown a series of film clips of a snake, swimming in a pond. The first was silent, the others included different kinds of music. After viewing them, the students were asked to write a sentence or two describing what they thought the snake was feeling.
In one clip, our friend the aquatic reptile was enjoying his carefree swim. In another, he was filled with fear, trying to get away from something unknown. In another, he was the aggressor, chasing something unknown. And all the film clips were identical- except for the music.
Certain types of music can effect your mood, your feelings. Some of it is written specifically to arouse feelings of anxiety and used in commercials that want to make you afraid not to buy the product. Music within a commercial can change, and with it your emotions change. Poor Kitty won't eat what you have offered her. Sad depressing music to set the mood of Poor Kitty. So you open a can of Friskies Beef 'n Liver and Poor Kitty is gobbling it up. To a much livlier tune.

Program or Commercial?
Sometimes it's hard to tell one from the other. Their used to be this thing I heard about called Transformers. Some sort of toy that a kid could make into different things, robots and whatever. Also, there was GI Joe. Every Saturday morning, there were half hour programs about them that were just thinly disguised commercials. I suspect that the same thing still exists.

Good Commercials
Good being defined here as both entertaining and apparently honest about what they are trying to get you to buy, there used to be a few. I don't know if they still have them or not. Alaska Airlines, for example. This guy in the aircraft of 'another' airline goes to the bathroom to wash his hands. Can't get the faucet to work, and then it comes on full blast and squirts a big glob of water on his pants. Right in the crotch. Just as the "Return to your seats" light comes on. Budweiser used to have some good commercials, especially before they did away with Bud Man, and there are probably some others, but as far as I am concerned, the mass of them are misleading if not outright lies.

How can these advertisers get away with this? They have clout. Why can't you do something about it? You don't.

OK, enough about TV programs and commercials and why you might want to join the growing minority that have kicked it. Now, a look at what lies before you; what you can expect. The first step is to determine how difficult this may be. Assuming that this is even possible- for some people it is not as in the story of Boob-Toob Bob. His is one of the saddest of stories- someone with an addiction so severe that the poor feller has literally no chance of resurrecting his recreation.
I was working as a cook in a club that claimed to be exclusive. At least that's what the members were told. The finest in international cuisine. What they didn't know was that while the petit fours were indeed imported from France, the chef's famous made-from-scratch Lime Bavarian Creme Pie was imported from Sara Lee.
Well, one day the chef hired me a new assistant , to replace the o ne that had suddenly started gaining weight much to the chagrin of the Club Sek-ruh-tree. He know it wasn't because the food was so delicious, but rather that she and the Chef had been cooking up a somewhat different cuisine.
So, this guy, right away, starts telling everyone about the shows he watched every day He went on and on with a commentary of sit-coms and a running total of the cowboys-to-indians kill ratio and I mean if the pigeon eggs marinated in the Shef's Secret Sauce (beet juice) weren't enough to bring on indigestion, this guy Bob definitely was.
One day, while being chewed out by the Chef for using ear plugs and not hearing him on the intercom, I started mentally adding things up and concluded that Bob could not possibly watch that many programs in the 16 hours he was not at work, allowing for a few to sleep. So I asked him and the answer was something that petrified me. He watches more than one set at a time. Uses the remote to kill the sound during commercials on one set and crank it up on another. Good grief. Had four sets in the living (living?) room, two in the kitchen, two in the bedroom. Only one in the bathroom, though.

Degree of Addiction
Giving up TV is easier for some people than it is for others- it depends on the Degree Of Addiction. You can determine your approximate DOA with the following questionnaire: NOTE: Since this is a fairly new movement, we haven't yet come up with a precise rating system, but based upon tests ("Studies Show...) at the Rookings Institution and the Carney-Muskmellon Institution, of thousands of volunteers, it appears to be about 85 percent accurate.

IDIOTGRAPHIC ONE:
[A] How many rooms are there in your home? Including baths, half-baths, basement, utility room, dining room, den, and, of course, bedrooms. _____. [B] How many Boob Tubes are in your home? Including Watch-Person types._____. Divide [A] by [B]. If the answer is 1 or more, your score is 5. If less than 1.0 it is Zero. Enter score here_____.

IDIOTGRAPHIC TWO: [C] Do you have a patio or back yard, and if so, do you have a TV there? YES=5 NO=0 Enter score here_____.

IDIOTGRAPHIC THREE:  How many hours per week do you Drain your Brain? Less than 10 (0) 11 to 40 (10) More than 40 (25) Enter score here ____.

IDIOTGRAPHIC FOUR: How often, while watching reruns, do you remember the exact thing a person is about to say. (Including commercials). [F] Once a week. (1). [G] Once a day. (5). [H] Twice a day. (10). Enter score here_____.

If your total score from Idiotgraphics 1 through 4 is: 0 to 5: This is the lowest DOA. You will have very little difficulty Pulling the Plug and withdrawl will be not at all unpleasant.
6 to 15: Serious addiction. Withdrawl possible with professional help.
16 to 24: Very serious addiction. Little chance of recovery but it is possible.
25 or higher: The only way you could be reading this is through Web TV, the most abominable invention of the Electronic Age. There is no hope for you. But then, you never expected hope. You see this as just another commercial announcement or program, the difference of which has long ago escaped your poor befuddled and rapidly decreasing brain cells. From a medical perspective, this is akin to deep irreversible psychosis or Advanced Altzheimers disease. Again, there is no hope for you. Live out your years (months?) in the bliss of Ignorance and die unmourned and quickly forgotten by those whom you have forgotten.

Side Effects
Before we get into withdrawl, you should know that there are certain side effects that you need to consider, and make the determination as to whether or not they may be detrimental to your goal.

Backlash
It has been said that there is nothing worse than a reformed smoker. Not far from the truth, these 'Holier-Than-Thou Types seem to maintain their own one person crusade against those who choose to continue smoking.
I remember a feller sitting in a restaurant, chomping on a cigar. One of these HTT types went up and demanded that he "git rid of that disgusting and revolting thing'. Either it didn't matter or she didn't bother to look, but the cigar wasn't lit, and when the guy told her to get lost (actually, those weren't his exact words) she took out a squirt gun and began blasting the poor fellow. It might have turned into a riot, but a cool headed chef managed to defuse the situation. He offered to buy the guy another cigar and to not charge the girl for the coconut cream pie she was wearing.
Well, those who kick TV are susceptible to the same craziness. If you decide to kick the TV habit, please don't become a fanatic and do crazy things that could get you in trouble. Both The Good Guys and Circuit City are aware of this new movement and have installed special gizmos that detect concealed cans of spray paint and the FCC will put you in jail if you try blowing up the stations.

Another side effect that you will have to deal with is the reaction you get when other people find out.
"WHAT? YOU DON'T HAVE A TV???" and "Oh, you poor thing. Look, I have an old Black & White in the basement. It isn't much, but you can borrow it until you get back on your feet." Don't expect anyone to understand. They won't. Keep it to yourself.

The Tubeless TV
One of the most difficult aspects of kicking the habit is the idea of missing The News. I really don't understand why, since it's mostly bullshit, but it makes people cringe at the thought, shudder inside and even become physically ill. Well, there are ways to solve that problem.

Do Try This At Home!
Here is an experiment you can conduct yourself, right there in your living room. Just before the news comes on, hang a towel or pillow case over the screen. Then listen to the news. Do this for five straight nights and then make an observation: Are you any less well informed that before the experiment? Actually, most people will find that they remember more about the news stories than before. Try it and see for yourself. However, you will need a way to fool the kids lest they see through it no pun intended.

Another alternative to The Tube.
Somewhere in your home there is probably a little electronic gizmo, coated with dust and all but forgotten. It's called a radio. Can you say ray-dee-yo? Well, some of these radios tune in the Audio Portion (AP) of the TV signal. You know, that thing that the networks are always temporarily losing? With such a radio, you will be able to hear the news without the hassle of using towels and pillow cases, which are kind of hard to explain should the neighbors drop in. And also, you can stop lying to your children.
If you do not have such a radio, you can purchase one from any of dozens of dealers across the country. Yes, that's right, there is one near you! They are also available at Pawn Shoppes and second hand stores. And there is a bonus to owning such a radio. You can listen to the neighbors on their cordless phone as they are go ssiping about your 'strange behaviour, lately'.
"Sally, did you know the Martins cover their TV screen when The News comes on? You don't suppose they've become mentally ill, do you? I surely wouldn't want...those kind of people... in 'our' neighborhood...".
"Oh My God, Matilda! I heard that Charles Manson did the same thing. I tell ya', you're not even safe in your own home any more..."

The News: BFD
And what's the big deal with The News, anyway. Some things I bet you never really thought about. You watch The News because that is what people do. It is what everyone does, right? Well, in the early days of TV, it was different. The News came on at 10 or 11 PM, just before the Late Show, and on some stations, maybe The News At Noon was broadcast, but that was about it. Today, The News is on umpteen channels, umpteen times a day, said times being shuffled around so that one station can 'scoop' another. So, you (you, not me) have The News at Noon, 5 PM, 7 PM, 9, 10, 11 and Midnight. Now think about something: Is there really that much more happening in the world of today that so many The News programs are necessary? Not really. So, the stations are frantic to find something to put in all those slots. And much of it is o f little interest.

Man Bites Dog
OK, it may seem cynical to say, but are you really that excited about Wanda Whoppers having won the baton twirling contest at Horace P. McGillicuddy High School in Denton, Iowa? Be honest, now... And, yes, it is really sad that torrential rains caused a bridge to collapse in Mississippi and 43 stray cows fell into the Chattahochee Crick, but does that really effect your daily life?

The News Transplanted
After I graduated from college, and while I was still in withdrawl, I moved out of state to stay with a relative while seeking employment. (This is a story in itself; Hi Tech Job) He had not yet seen the proverbial light, and had a TV. I couldn't very well try to save him until I had been there for a few weeks and worked up to it, so I suffered through The News every evening. Well, I discovered something profound. The News in one place is much the same as the news in any other place. If you look carefully, just as the camera comes on, you will often see hands being snatched out of range at the last split second. Hands holding make-up brushes and hair brushes and mascara brushes... They all look the same. The beautiful and handsome reporters, and the token bald person who usually does the weather, is invariably cursed with a sick sense of humor, and seldom has an accurate forecast. The look the same, they talk the same, and the stories are the same.
"The School Board today announced that they would install metal detectors at the doors after several students were arrested for carrying AK-47's in their gym bags...
"The Mayor has announced a new program to combat street drug dealers...
"City Councilman Albert Schlockhoffer denied that he misappropriated $25,000.00 in public funds to build a new swimming pool at his home...
"A head-on crash on the Interstate has claimed the lives of three Ajax County teenagers. Sheriff Dudley Doofus stated that evidence indicates that the youths had been drinking, and a small quantity of marijuana was found in the wreckage.
And, of course, "The President will be spending the weekend at Camp David...

A Touch of Bull
The News tends to exaggerate things a tad. How many stories have you read about disasters where people were killed. Tornadoes, Hurricanes, Earthquakes (I was here for the Loma Prieta) that stretched the numbers a little. Consider the following story:

Golden Arches Tarnished in South America
Follow up story by Trent Trencher: Death Toll Less Than Previously Reported
"Earlier estimates of the number of deaths at Old McDonald's Farm may have been exaggerated", this reporter learned today. "Relying on a usually informed and frequently sober source, we reported that 30,243 people had died in the noxious gas cloud that hovered over the 250,000 acre ranch located in the Matto Grosso. Red Cross rescue workers, flown in on US Air Force cargo transports have fixed the number of casualties at six, who were deodorized and released from a local hospital. There were no fatalities."

There are the interviews...
Local residents interviewed by this reporter claim that they have been trying to force McDonalds to install new machinery to dissipate the flammable vapor that emanates from millions of Cow Pies dropped every day by cattle awaiting slaughter for the fast food giant. "We can't get them to clean it up" stated Emilio Vasquez, a farmer who owns land bordering on the Big Mac. "One of these days, four billion cubic feet of explosive methane is gonna blow half of Brazil off the map."

...and, of course, there are the denials.
A spokesperson for the Meat Magnate stated that the story is "Nothing but a lot of hot air. Our Cow Pies comply with all federal standards for gaseous emissions." When asked about the number of cattle slaughtered per month, he replied, "Look, people want hamburgers, and if they don't get them from McDonald's, they'll just get them from somebody else".
So much for The News

Yahoo! as Methadone
If you have been on the Internet very long, then you know about Yahoo! and you probably also know about My Yahoo!, a free service from Compuserve. It has a 'ticker' that continuously scrolls the headlines and "Top Stories" across the bottom of your monitor screen, and you can click to read the complete articles, as well as stock market info, weather, sports, and all that. Like Methadone for heroin addicts, it isn't a cure but it does make withdrawl less painful.

Search for Extra-Television Intelligence. (SETI)
This also stands for Surgical Extraction of the Tuner Innards, and consists of having a qualified TV repair person modify your TV so that it is incapable of receiving commercial stations. Only selected cable channels are allowed to pass through the filtering mechanism. Which channels you can get will depend on your DOA. You will also be able to use it with your VCR. Some community colleges are offering courses on how to program them.

Withdrawl
And now that part you have been dreading. I tend to be a no-nonsense type of person, so I am gonna lay it on you without a (C&H Pure Cane) sugar coating. It's gonna be rough. You will need all the help you can get (more on this coming up) and you will need determination. But you can do it.
The first 72 hours are the most difficult, during which you may experience the most severe symptoms. Restlessness, nervousness, shortness of breath, dry mouth, frequent urination, blurred vision, dizzy spells, possibly stomach cramps, and, of course, (OMIGAWD, I'll miss The Simpsons...) anxiety attacks. Frequent. Recurring. Terrifying.
After a few hours, you will find the urge to grab the remote control overwhelming, overpowering. So you lie to yourself. "I'll only watch one half-hour sitcom, and then turn it off". But you won' t. And a few hours later, you will be right back where you were. You will be a FAILURE! So, what you need to do is prepare for that first full day of no TV by removing yourself from temptation. Here are some ideas.

Go camping. Spend a weekend in the woods and commune with nature. Take along your copy of TV Guide, and while sitting before the campfire, tear out and burn the pages, one by one, and picture in your mind lying under a tree in a peaceful, sunny meadow. With pretty flowers waving in the gentle breeze and butterflies dancing in the air. It also helps to chant "Burn, Boobtube, Burn", and as you do, but you might want to make your campsite out of hearing distance of any other. Some City Slicker with a new Weatherby .270 magnum might mistake you for a moose.

Hang out in the admitting area of a hospital that has a psychiatric ward, and tell everyone you see that you are Napoleon. But first, stop at a costume shop. This is one of those situations where having the right hat makes a big difference. While you are padding about in a padded cell, picture the same thing in your mind- the peaceful meadow. But do NOT chant. On Monday morning, you will be taken to see The Doctor. Make sure you don't say that any of those ink blots look like sexual organs (even though that's what they really are) and then explain the situation. The Doctor will understand, and you will immediately be released with his blessing.

Not recommended is getting shit-faced and disorderly on a Friday evening, and spending the weekend in the Drunk Tank. True, there is no TV there, but you won't remember what you went through and the whole thing will have been wasted. You will have to start over, not to mention paying a fine and apologizing for the remarks you made about the arresting officer's ancestors.

When you get home and face the fact that The Boob Tube is no longer there, you may experience another anxiety attack, but this one will be minor. Open your mail, fix a sandwich (with that gooey peanut butter) then go in the living room, sit in your usual place, and start at that huge empty spot. Force yourself to look at it. Close your eyes and envision the Missing Monster in your mind. Then switch that mental image to the peaceful meadow.
Repeat this exercise several times and gradual ly a strange kind of calm sets in and you start looking for constructive things to do. You clean out the hall closet and discover all sorts of stuff. An old baseball and gloves, and suddenly you are in the back yard playing catch with your kids. Remember them, your kids?
You clean the garage, something that previously you faced with absolute dread, stark terror, it now seems not so formidable. And, again, you discover things without the Discovery Channel. Tools! Hey, I can fix that bedroom window that sticks. The phone rings. The Phone! I can talk to old friends and have an intelligent conversation, something that never was possible during the commercials.

The second phase of withdrawl begins about 48 hours later, as your internal clock starts to reset itself. This isn't quite as extreme as the first phase, at least as far as the physical symptoms go, but nevertheless is difficult. It will last for about one week. The main symptom is a sense of being disoriented. Of not knowing where you are. It peaks at about 11 PM. During this time, it is recommended that you do not drive a motor vehicle or operate dangerous machinery such as a Cuisinart. If this is part of your job, see if you can get a leave of absence or take some accumulated sick leave. You should also check to see if this is covered by your health plan. If not, lie to them. Claim that you have mono.
Sooner or later, you will discover something better. With millions of channels, no commercials, no batteries... Books! You can read at your own pace and if y ou get distracted for some reason (such as speaking to your family) when you get back, you will not have missed anything.

Relapses
As you progress in your new life, there will be times when you start to fall back. This is normal, it happens to every ex-addict. To relieve the symptoms, try going to a movie. Remember theaters? Those big auditoriums where the sound is incredible and the popcorn inedible? Even though you know that no matter where you sit, Some People's Kids will be tapping their foot against the back of your seat, go!
Go out and rent the best TV and VCR you can find. Then stop off and rent 43 tapes. Movies of every kind. Now this next step is very important. When you get it set up (you'll need to make a place for it in the living room) rip the antenna connection out. Sure, you'll have to pay for the damage, but it's better (and cheaper) than falling back into the Network Nightmare.

Support Groups
One of the most effective types of organizations is Mad Mothers. The very mention of their name strikes terror into the most stout hearted of people. You could start your own if there isn't already one in your neighborhood.

ALANON
In selected cities across America, Alcoholics Anonymous has agreed to accept TV addicts with a high DOA. "My name's Shannon and I'm a tubeaholic". "HI, SHANNON!!" You'll find plenty of support here, people who will care for you until you are Finally Free. There will be lots of black coffee and unhealthy food such as donuts, but most of all is the spirit you will feel, from being together with many others that understand what addiction is.

Finally Free!
You made it. You went 30 days without watching the Boob Tube. Congratulations. But never forget for a moment that you could slip back and once again fall into the evil forces of Hollywood and Madison Avenue. So do as they do in ALANON. Maybe you can't make it for the rest of your life. But every morning, when you awaken, remind yourself of what you already know: You can make it for 24 hours. One day at a time. Wisdom and Serenity.

Aftermath
With all the free time you suddenly have on your hands, you might consider some of the things you could do with it. There are many to choose from, depending on your interests. Tennis. Make stained glass windows. Basket Weaving. Better than Basket Case. And whatever else.
Myself? I started writing books.

* See also the Old Time Radio screens on this site.


Post your free ad now! Yahoo! Canada Personals


Mos harroni se Shqiperia eshte nje Liste Informative Kombetare Shqiptare, synon ne nxitjen e atedhedashurise, tek te gjithe shqipetaret pa dallim Krahine, besmi dhe seksi. Me parimin : Me i nderuari nga ne eshte nacionalisti dhe ai qe  i sherben me shume ceshtjes kombetare... Per kete jane te ftuar te gjithe shqiptaret kudo qe ndodhen qe te kontribojne ne rritjen e atedhedashurise nder shqiptar...

Per tu anetaresuar ne liste e-mailo:

shqiperia-subscribe <at> yahoogroups.com

Per ta lene listen e-mailo:

shqiperia-unsubscribe <at> yahoogroups.com

==================================================================


Gmane